Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Transporto veiklos skyriaus vadovas Virginijus Čiškauskas informavo, kad kol kas nėra nė vieno sustabdyto maršruto ar reiso, išskyrus sezoninius, kurie ir taip ne sezonu nevažiuoja.
„Šiuo metu derinamas Susisiekimo ministro įsakymas. Ketvirtadienį jis turėtų būti pasirašytas, o penktadienį jau paskelbtas. Įsakymas numatys, kad karantino metu galima stabdyti reisus, jei keleivių srautas sumažėjo bent 50 proc.
Todėl tikėtina, kad atsiras vežėjų, kurie norės stabdyti reisus. Pavyzdžiui, dabar LTSA yra sulaukusi „Kautros“ prašymo stabdyti 54 reisus. Yra tikimybė, kad juos stabdysime nuo kito pirmadienio. O kalbant apie dažnį, jis pasikeitė tik keliuose maršrutuose ir ne visus pasikeitimus lėmė karantinas“, – pastebėjo specialistas.
Pasak jo, nebus uždaromi visi maršrutai, tačiau kaip numato karantino nutarimas, keliavimas viešuoju transportu bus ribojamas.
„Tokia situacija buvo ir pirmojo karantino metu, pavasarį. O alternatyva tolimajam susisiekimui – traukiniai, nors jie taip pat šiek tiek apribojo judėjimo galimybes“, – komentavo V. Čiškauskas.
Patyrė 8 mln. eurų nuostolių
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad visi vežėjai jau kreipėsi į LTSA dėl laikino maršrutų stabdymo.
„Šiuo metu keleivių sumažėjo 50 proc. palyginti su pernai metais. Jau pirmosios koronaviruso bangos metu vežėjai patyrė nuostolių, vasarą bandė šiek tiek atsigauti, tačiau antrosios bangos metu vėl ėmė mažėti keleivių skaičius.
Kovo–rugsėjo mėnesiais vežėjai patyrė 8 mln. nuostolį. Labiausiai nukentėjo įmonės, kurios vertėsi užsakomaisiais reisais į užsienį, vyko į Italija, Ispanija ir kt. šalis. Jas ištiko tokia pati situacija kaip ir turizmo sektorių. Kelionių nebeliko, todėl tokios įmonės liko be darbo. Gali būti, kad pirmųjų užsakymų pasibaigus pandemijai joms teks laukti metus ar ilgiau.
Tad įmonės negali tiek laiko laikyti darbuotojų prastovose, o ir patys darbuotojai ima ieškoti darbo kitur. Juk būdami prastovose jie gauna tik minimalų atlygį, todėl ieško darbo, kur uždirbtų daugiau“, – komentavo vežėjų atstovas.
Pasak G. Nakučio, įmonės, kurios keleivius perveža Lietuvoje, veiklą pristabdo keliems mėnesiams.
„Dauguma tokių įmonių keleivius išleidžia į prastovas, nes tikisi greitai vėl atnaujinti veiklą“, – sakė vežėjų atstovas.
Maršrutus mažins, bet tinklą išlaikys
„Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas teigė, kad keleivių srautai grėsmingai mažėja.
„Kiekvienais metais žiemos laikotarpiu mažėja keleivių srautai. Tačiau šie metai išskirtiniai, nes karantinas tą keleivių srautą dar labiau sumažino, tam tikruose maršrutuose praradome nuo 50 proc. iki 70 proc. keleivių.
Jeigu anksčiau Vėlinių savaitgalį jausdavome didesnį keleivių antplūdį, tai šiemet buvo likę tik ketvirtadalis keleivių palyginti su pernai“, – aiškino įmonės vadovas.
Anot jo, kol kas autobusai vyksta visais maršrutais, dar nė vienas nėra panaikintas.
„Dar neturime leidimo sustabdyti reisus. Vežėjų verslas yra licencijuojamas, todėl saviveikla užsiimti negalime. Sprendimą laikinai sustabdyti maršrutus turi patvirtinti LTSA.
Tačiau maršrutai tikrai retės, keleiviams kol kas teks prisitaikyti prie pasikeitimų. Be to, šiuo laikotarpiu pastebėjome, kad jų įpročiai pasikeitė. Jeigu anksčiau didžiausi srautai būdavo savaitgaliais, dabar matome, žmonės autobusais daugiau keliauja darbo dienomis“, – komentavo L. Skardžiukas.
Pasak jo, įmonės retins maršrutus, bet sieks išlaikyti tarpmiestinio susisiekimo tinklą.
„Sieksime, kad keleiviai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Dabar didžiausi keleivių srautai pastebimi tarp didžiųjų Lietuvos miestų, o į regionus žmonės beveik nebevyksta. Tačiau vykdysime bent keletą reisų į regionų centrus, kad žmonės galėtų ten nuvykti“, – pasakojo L. Skardžiukas.
Anot jo, jau vasarą įmonė dirbo nuostolingai.
„Tačiau visais būdais stengiamės išsilaikyti. Tikimės, kad sumažėjusias pajamas galės kompensuoti kitos įmonės paslaugos, pavyzdžiui autobusų siuntos. Žmonės šia paslauga naudojasi, ji jiems yra reikalinga“, – aiškino L. Skardžiukas.
Kitos bendrovės „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius teigė, kad keleivių srautai krito virš 60 proc.
„Atlikome maršrutų peržiūrą ir priėmėme sprendimą sustabdyti 19 maršrutų, pateikėme LTSA prašymą šių maršrutų uždarymui.
Maršrutų tinklą retinome pagal kryptis, paliktas mažesnis maršrutų skaičius, autobusai kursuos rečiau.
O darbuotojai ir vairuotojai, kurie aptarnavo stabdomus maršrutus išeis į prastovas“, – komentavo A. Indrašius.
Stebina valdžios sprendimai
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento G. Nakučio, vežėjus kankina ne tik pandemija, bet ir valdiškos institucijos.
„Konkurencijos taryba (KT) nusprendė kitais metais nutraukti sutartis su 42 vežėjais. KT nusprendė, kad LTSA vis pratęsdama sutartis dėl tam tikrų maršrutų vykdymo su vežėjais pažeidžia Konkurencijos įstatymą, nes neleidžia į rinką patekti naujoms įmonėms.
Suprantame, kad konkurencija turi būti, bet nelogiška tokį sprendimą priimti koronaviruso pandemijos metu, kai vežėjai patiria finansinių sunkumų. Be to, KT neduoda mums jokio pereinamojo laikotarpio, iš karto nutraukia sutartis ir nežinia, kaip iš naujo vyks vežėjų atranka, su kuriais tos sutartys bus pasirašomos iš naujo. Todėl gali būti, kad tam tikrą laikotarpį sutriks tarpmiestinio susisiekimo galimybės“, – komentavo vežėjų atstovas.
„Kautros“ vadovas L. Skadžiukas irgi nesupranta, kodėl KT tokiu sunkiu laikotarpiu imasi permainų.
„Tarpmiestinio susisiekimo verslas yra išlaikomas privačiomis lėšomis, valstybė neremia jo. O pandemijos metu netgi bando kenkti.
Keista, kad valstybinės institucijos tarpusavyje nesusitaria, KT ginčijasi su LTSA, ši netgi gavo baudą. Visiškai nesuprantame, kodėl su vežėjais, kurie laikosi visų KT taisyklių, bus nutrauktos sutartys. Visos vežėjų įmonės tarpusavyje derina maršrutus ir laikus, kuriais vyksta tam tikromis kryptimis, kurias patvirtina LTSA“, – aiškino L. Skardžiukas.
Sustabdyti 25 traukinių reisai
„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pranešė, kad nuo lapkričio 9 d., šalyje esant įtemptai koronaviruso situacijai ir sumažėjus keleivių srautams, dešimtyje maršrutų sustabdė 25 traukinių reisus, dar 14 reisų keičiamas traukinių kursavimo grafikas.
„Pokyčiai vykdomi šiuose maršrutuose: Vilnius–Jašiūnai, Vilnius–Oro uostas, Vilnius–Varėna–Marcinkonys, Vilnius–Trakai, Vilnius–Kaunas, Vilnius–Turmantas, Kaunas–Marijampolė, Radviliškis–Šiauliai–Mažeikiai, Šiauliai–Panevėžys–Rokiškis, Klaipėda–Šilutė“, – skelbė bendrovė.
„Situacija rimta – nauji susirgimai koronavirusu kasdien skaičiuojami šimtais, įvedamas visuotinis karantinas, pradedami taikyti griežti ribojimai. Vėl turime keisti savo įpročius – mokslai ir darbai grįžta prie nuotolinio būdo. Suprantama, kad dėl to žmonės mažiau keliauja traukiniais.
Fiksuojame keleivių srautų mažėjimą: darbo dienomis, priklausomai nuo maršruto, srautai mažesni 30–40 proc., savaitgaliais – iki 50 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Todėl kaip ir pirmosios bangos metu priimame atsakingus sprendimus ir mažiname reisų skaičių, bet išlaikome būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą“, – aišikno „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Keleivių sumažėjo ir Lietuvos oro uostuose
Pandemijos iššūkiai neigiamai koreguoja ir Lietuvos oro uostų aviacinius rodiklius. Oro uostų duomenimis, spalį keleivių srautai traukėsi – praėjusį mėnesį jie buvo daugiau kaip 20 proc. mažesni nei rugsėjį.
Spalio mėnesį visi trys šalies oro vartai iš viso aptarnavo kiek daugiau nei 77 tūkst. keleivių. Didžiausia keliautojų dalis fiksuojama Vilniaus oro uoste (53 tūkst.), toliau eina Kauno oro uostas (17 tūkst.) ir Palangos oro uostas (6,6 tūkst.). Palyginimui, rugsėjo mėnesį, kuris taip pat pasižymėjo smuktelėjusiu keleivių srautu, bendrai buvo aptarnauta per 100 tūkst. keleivių.
Spalį vienas didžiausių keleivių srautų buvo į Didžiosios Britanijos oro uostus ir iš ten į Lietuvą. Šiais maršrutais per praėjusį mėnesį pirmyn ir atgal keliavo daugiau nei 18 tūkst. keleivių.
Pasak Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, vis labiau mažėjantį keleivių ir skrydžių skaičių lemia nuolat kintantys keliavimo ribojimai.
„Tenka pripažinti, kad didžiausiu aviacijos iššūkiu tampa reguliariai kintančios keliavimo taisyklės. Žmonės negali planuotis išvykų – kiekviena potenciali galimybė skristi kaskart pakimba ant plauko. O kad noras keliauti niekur nedingęs, įrodo skaičiai. Juk išbraukus atitinkamas valstybes iš paveiktų šalių sąrašų, orlaivių užpildymas šokteli dvigubai“, – teigė A. Stikliūnas.
Atleis dalį darbuotojų
Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas patvirtino, kad artimiausiu metu bus mažinamas operacijų valdyme dirbančių darbuotojų skaičius. Iš viso bus atleisti 48 darbuotojai.
„Tai bus daroma visuose trijuose oro uostuose. Mums tai labai sunkus sprendimas, kurį turime atlikti, nes išgyvename vieną sunkiausių laikotarpių per visą aviacijos istoriją. Darbuotojų atleidimą laikome kraštutine priemone, tačiau jos turime imtis.
Dar vasarą turėjome atsisveikinti su dalimi administracines funkcijas atliekančių darbuotojų. Tai buvo daroma dėl tų pačių priežasčių kaip ir šiuo metu“, – sakė oro uostų atstovas.
Jo teigimu, dar metų pradžioje, prasidėjus pasaulinei pandemijai, buvo imtasi plataus vidinio efektyvinimo priemonių.
„Mažinome sąnaudas, darbuotojai buvo prastovose, didelė darbuotojų dalis dirba ir dirbs atlikdami keletą funkcijų, kurių buvo apmokyti.
Be jokios abejonės su visais kolegomis atsisveikinsime laikydamiesi visų Darbo kodekso taisyklių. Visiems išeinantiems kolegoms siūlome savo nemokamą ekspertinę pagalbą, stengiamės padėti kuo greičiau įsilieti į darbo rinką – teikiame asmenines karjeros konsultacijas, mūsų personalo skyriaus specialistai padeda visais klausimais, kurie gali kilti ieškant kitų karjeros galimybių“, – tikino T. Vasiliauskas.
