Lietuvos verslas

Šešėlinė ekonomika Baltijos valstybėse pernai susitraukė tik Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje – toliau plėtėsi, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje kasmet atliekamų tyrimų duomenys. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2018-aisiais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 0,5 punkto iki 18,7 proc., Latvijoje – 2,2 procentinio punkto iki 24,2 proc., o Estijoje – sumažėjo 1,5 punkto iki 16,7 procento.

Lietuvoje 2014 metais galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės pagalbos požymių ir iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Sprendimas svarbus Jonavos trąšų gamyklai „Achema“, naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ ir Kėdainių trąšų gamintojai „Lifosa“. Jų nepasitenkinimą kėlė tai, kad VIAP mokestį turi mokėti ir įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija dar kartą tikrins Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumą. Tai bus jau trečias toks tyrimas – du pirmieji parodė, kad „Revolut“ nekelia grėsmės šalies saugumui. „Ryt komisijos posėdyje numatyta“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė komisijos vadovas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis. Gegužės pradžioje Seimas įpareigojo komisiją trečią kartą aiškintis „Revolut“ patikimumą.

Nuo kitos savaitės Seimas laikinai liks be valgyklos. Gegužės 19 dieną baigiasi sutartis su dešimt metų parlamentą maitinusia bendrove „Pontem“, o balandžio pabaigoje paskelbtas konkursas dėl naujo maitintojo dar neįvyko. Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius tvirtina, kad maitinimo įstaigos parlamente neveiks dvi dienas – kol išsikraustys „Pontem“, tačiau kanceliarija darbuotojams išplatino perspėjimą, kad maitinimo nebus savaitę.

„Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja naują sukčiavimo būdą, kuris įgauna pagreitį − pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Andriaus Tapino vardu sukčiai ragina investuoti į kriptovaliutas. Patikėję tokia suaktyvėjusia melaginga reklama interneto erdvėje, raginančia gyventojus pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos programa, klientai rizikuoja patirti finansinių nuostolių, skelbiama pranešime spaudai.

Plastikiniai butelių kamšteliai, kad ir kokie maži būtų, gali kelti didelių rūpesčių. Ir ne tik gamtai, bet ir verslams. Su vandenynų tarša plastiko atliekomis kovojanti Europos Sąjunga (ES) nutarė – dabartinius plastikinius kamštelius turi pakeisti nauji, tvirtinami prie butelio. Tačiau verslams toks reikalavimas atrodo perdėtas, bent jau Lietuvoje, kur plastiko kamštelių problemą sėkmingai išsprendė užstato sistema.

Vidaus reikalų ministras užsimojo griauti technines transporto priemonių apžiūras atliekančių įmonių monopolį ir leisti tai daryti autoservisams. Tačiau siūlymas kelia klausimų ne tik dabartiniams paslaugos tiekėjams, bet ir patiems vairuotojams.

Švedijos baldų gamybos ir prekybos koncernas „Ikea“ pradėjo elektroninės prekybos sistemos bandymus. Šiame etape registruoti ikea.lt vartotojai ir „Ikea family" lojalumo programos nariai turi galimybę apsipirkti internetu, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Ikea“ mažmeninės prekybos Baltijos šalyse vadovo Johanneso Johannessono, kai tik bendrovė bus išbandžiusi visus e. prekybai būtinus procesus, įrangą ir įrankius, e. parduotuvė bus atidaryta ir plačiajai šalies visuomenei.

Smulkusis vadinamosios VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius neprivalo atlyginti 81,2 mln. eurų nuostolių vieną didžiausių Lietuvos verslo grupių valdančiai bendrovei „Vilniaus prekyba“ už prieš kelerius metus sustabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė „Vilniaus prekybos“ skundą ir paliko nepakeistą bendrovei nepalankų 2018-ųjų gegužę priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje kovą buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – kovą, palyginti su 2018-ųjų kovu – Lietuvoje išaugo 5,2 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje gamyba per metus augo 1,5 proc., Estijoje – 2,4 procento. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – Lietuvoje pramonė augo 3,5 proc., Estijoje – 0,6 proc., Latvijoje – 0,7 procento. Visoje ES pramonė per metus augo 0,4 proc.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kad turintys mažus ūkius gyventojai galėtų būti pripažinti bedarbiais.  Siūloma, kad bedarbio statusas būtų suteiktas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kai jų turimos žemės ūkio valdos vertė už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. neviršija 4,8 tūkst. eurų.

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai augo sparčiau nei išlaidos, o jo perviršis buvo didesnis nei planuota, tačiau rezervuose suklauptų lėšų suma 2018 metų pabaigoje buvo mažesnė nei planuota, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 92,4 mln. eurų didesnis nei 2017-aisiais, o rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 38,3 mln.

Užimtumo tarnybos ataskaita: valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) ir veiklą efektyvinanti telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atleidžia apie 250 darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė, kad VMU balandžio mėnesį apie atleidimus įspėjo 114 darbuotojų, „Telia Lietuva“ – 105, o jos antrinė klientų aptarnavimo įmonė „Telia Customer Service LT“ – dar 32. „Telia Lietuva“ apie sprendimą atleisti beveik 300 darbuotojų paskelbė balandį.

Danijos finansų grupė „Danske Bank“ Vilniuje įkūrė įmonę, kuri rūpinsis finansinių technologijų (fintech) partnerių pritraukimu, kurs atviros bankininkystės kanalus. Pasak įmonės „Vartai į banką“ vadovo, „Danske Bank“ IT paslaugų centro specialisto Andriaus Bagdonavičiaus, bendrovė įkurta atsižvelgiant į sparčią fintech plėtrą. „Danske Bank“ įkurta įmonė kurs ir plėtos atviros bankininkystės kanalus bei rūpinsis fintech partnerių pritraukimu ir technologinėmis integracijomis su banku.

Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams nuo liepos neturėtų keistis. Kainų komisija penktadienį turėtų pritarti bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) siūlomiems tarifams. Komisijos specialistai siūlo antrajam šių metų pusmečiui palikti dabar galiojančias kainas. Tačiau komisijai penktadienį pritarus naujiems tarifams, iki liepos, tikėtina, bus priimtas kitas sprendimas, dėl kurio dujos visiems vartotojamas, ypač didžiosioms pramonės įmonėms, turėtų kiek atpigti.

Nors „valstiečių“ deleguotas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys dar vasarį sakė, kad patalpos miisterijai tikrai nebus nuomojamos iš „Vičiūnų“ grupės, pastarųjų pasiūlymo visgi sulaukė.

Degalų kainoms šoktelėjus net keliolika centų už litrą, vairuotojai neslepia pasipiktinimo. Kainų stebėtojai tikina, kad nafta, kuri ir diktuoja galutines kainas,  pastarąsias savaites pigo. Prekybininkai teisinasi, jog dalis degalinių dar neišpardavė brangiau kainavusių degalų likučių. „Kai dirbu su savo mašina ir reikia piltis iš savo kišenės, tai pastebėjau. Man atrodo, čia kažkokia mafija. Jei nafta atpigo, o kuras kyla į viršų“, – taip degalų kainų šoktelėjimą apibūdina vilnietis.

Ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintiems šalies gyventojams siūloma numatyti palankesnę išankstinės pensijos gavimo tvarką – ją gaunant pagrindinė senatvės pensija nebūtų mažinama. Tai numatančią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava. „Turint tokį didelį darbo stažą būtų teisinga nemažinti senatvės pensijos žmonėms, jeigu jie pasinaudos galimybe gauti išankstinę pensiją“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodė A. Dumbrava.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išmokės 8,5 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams, nukentėjusiems nuo praėjusių metų sausros. Tačiau lėšos jiems paimtos iš paramos, skirtos karvių ir bulių laikytojams. Ministras Giedrius Surplys sako, kad tai yra lėšų perskirstymas – ūkininkams už bulius ir karves pinigai bus išmokėti kitų metų sausį.

Nuo trečiadienio pinga tarptautiniai skambučiai ir trumposios žinutės (SMS) Europos Sąjungoje (ES). Nuo šiol iš savo šalies į kitą ES šalį skambinantys vartotojai mokės iki 23 centų (su PVM) už minutę pokalbio ir iki 7 centų (su PVM) už trumpąsias žinutes (SMS). Tarptautiniai skambučiai ir SMS– tai skambučiai ir SMS kitos ES šalies telefono numeriu iš vietinio mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefono, kai vartotojai yra namuose.

Panevėžio rajone, Krekenavos miestelio pašonėje, įsikūrusi pakelės degalinė buvo tapusi tikru vairuotojų siaubu. Degalų įsipylę automobiliai vienas po kito ėmė gesti tiesiog akyse, stojo net ūkininkaujančių žmonių traktoriai. Susirūpinę vairuotojai negalėjo patikėti ėmę tikrinti, ko prisipylė į bakus vietoj dyzelino. Pasirodo, ten buvo drumzlinas neaiškus skystis. Surviliškio kaimo gyventojo Egidijaus Sakalio sodo traktorius gegužės pradžioje užgeso vos išvažiavęs iš kiemo.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 5,6 mln. eurų grynojo pelno – 60 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (3,5 mln. eurų). Visos grupės grynasis pelnas siekė 6,4 mln. eurų. Bendrovės pajamos šiemet siekė 85,5 mln. eurų - 73,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (49,3 mln. eurų), o visos grupės – 107 mln. eurų – 80 proc. daugiau (59,5 mln. eurų), pranešė įmonė. Įmonės EBITDA rodiklis buvo 5,7 mln.

Atšilus orams net keliomis savaitėmis anksčiau nei pernai prasidėjo ledų valgymo sezonas. Per kelias, labiau vasarą, o ne pavasarį primenančias savaites prekyba ledais prekybos centruose šoktelėjo net tris kartus. Išsiilgę ledų, smaguriai juos graibsto net ne po vieną porciją. Tarp populiariausių – tai plombyras, vyšniniai ledai. Klientų pageidavimai patys įvairiausi. Svarbiausias noras, kad ledai būtų švieži ir primintų naminius.

Iki šiol savaitgalį ar šventiniu laikotarpiu gauti pinigus ir pervesti juos tarp skirtingų šalies bankų buvo neįmanoma. Tačiau dabar naujovė jau pradėjo veikti realiai – pinigai adresatą kitame banke pasiekia akimirksniu. Kiek tai kainuoja? Antradienį SEB bankas pranešė, kad klientai gali atlikti momentinius mokėjimus eurais į sąskaitas kituose bankuose.

Su euru gyvename jau penkti metai, bet litai vis dar plūsta į Lietuvos banko keityklas. Šiuo metu kojinėse, puoduose, spintose ar senų paltų kišenėse vis dar guli pamiršti apie 450 milijonų užsilikusių litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius priduota apie 3 milijonus jų. Lietuvos banko atstovai nemano, kad į banką sugrįš visi trūkstami litai, tačiau tikimasi, kad dar bent porą metų litų pridavimo banga neatslūgs. Tarp kalbintų praeivių Vilniaus gatvėse litai – jau istorija.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas netrukus rinkai pasiūlys nemažai nekilnojamojo turto objektų, įskaitant ir pagrindinius pastatus Vilniuje bei Klaipėdoje. Tikimasi, kad Kauno centrinio pašto pastatą, kuris jau paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, išpirks valstybė, sumokėdama kompensaciją. Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sako, jog siekiant skaidrumo, turtas bus parduodamas aukcionuose.

„Maximos“ parduotuvėse jau juntamas pasiruošimas vasaros sezonui ir darbui vasaros ritmu, kai keičiasi klientų srautai bei žmonių apsipirkimo įpročiai. Šiemet trylikoje poilsiautojų pamėgtų parduotuvių darbo laikas ilgės, dviejose tinklo parduotuvėse – trumpės. Daugiausiai poilsiautojų sulaukiančioje Palangoje vėl atsiras visą parą veikianti „Maxima X“, skelbiama pranešime spaudai.

 Iš Rusijos Vysocko uosto į Klaipėdą atplaukia naujas didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys. Tikėtina, kad jis skirtas didžiausiai dujų vartotojai šalyje – Jonavos trąšų gamintojai „Achema“. Portalų marinetraffic.com ir vesselfinder.com duomenimis, laivas „Coral Favia“ į Klaipėdą turėtų atplaukti šeštadienio rytą.

Ieškančius darbo labiausiai traukia galimybės visapusiškai tobulėti, dirbti laisvu grafiku, o mažiausiai žmones domina galimybė tapti įmonės, kurioje dirba, dalininku. Tokias įžvalgas skelbia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

„Facebook“, „Facebook Messenger“ ir elektroninis paštas – tai programėlės, be kurių daugiausiai lietuvių neištvertų nei vienos dienos, rašoma bendrovės „Telia" pranešime spaudai. Kasdien naudojamų ir žmonėms itin reikalingų programėlių sąraše atsidūrė ir daugiau gerai žinomų pavadinimų, tokių kaip „YouTube“, „Instagram“, „Viber“, „Google Maps“, „WhatsApp“ ir kitos. Šias tendencijas atskleidė atlikta internetinė Lietuvos gyventojų apklausa.

95 proc. Lietuvos vartotojus pasiekusių dujų gegužės pradžioje buvo importuotos per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“. Pasak „Klaipėdos naftos“, jau keletą mėnesių SGD kaina nukonkuruoja dujotiekiais importuojamas rusiškas dujas, tad vartotojai naudojasi galimybe jų įsigyti pigiau didmeninėse rinkose. Pasak bendrovės, šiuo metu terminalo veikla yra efektyviausia nuo jo veiklos pradžios.

Nuo gegužės 10 d. keičiasi siuntų, už kurias siuntėjo nurodytą mokestį sumoka gavėjas, teikimo sąlygos – klientai (siuntėjai) gavėjo sumokėtus pinigus galės gauti tik į banko sąskaitą. Šis pokytis aktualus ne visiems Lietuvos pašto klientams – tokia atsiskaitymo tvarka jau dabar įprasta su įmone sutartis sudariusiems klientams. Tikimasi, kad toks sprendimas supaprastins pinigų atsiėmimo tvarką ir sumažins sukčiavimo tikimybę, rašome bendrovės pranešime spaudai.

Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Amber Food“ turi susimokėti 13,5 tūkst. eurų baudų už klaidinančią reklamą, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė „Amber Food“ skundą dėl Konkurencijos tarybos skirtų baudų už restoranų „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ skleistą klaidinančią reklamą, pranešė taryba. Konkurencijos taryba šių metų sausį paskelbė, kad „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamavo picas su nuolaidomis iki 66 ir 50 proc.

Degalų prekeiviams piktinasi, kad rekonstravus „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, jų verslas gali žlugti dėl sudėtingo įvažiavimo į degalines. Automobilių kelių direkcija (LAKD) pareiškė, jog rekonstravus avaringiausią kelią Lietuvoje, įvažiavimas į degalines vyks jungiamaisiais keliais, kaip reikalaujama Europoje tiesiant didelio greičio automagistrales. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia kai kurių degalinių savininkai.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, didėja susirūpinimas ekonomine situacija ir verslo perspektyvomis, rodo naujausia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta apklausa. Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai, kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustųjų ją vertina gerai, 39 proc. – patenkinamai (pernai atitinkamai 66 proc. ir 34 proc.). Nė viena įmonė situacijos nevertina blogai. Panašiai vertinama ir padėtis savo ūkio šakoje.

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų įnašai į pensijų kaupimo fondus išliko stebėtinai stabilūs, kaip ir pensijų kaupimo dalyvių skaičius. „Sodra“ šiandien į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė daugiau nei 34 milijonus eurų už kovo mėnesį – tai 1 milijonu eurų daugiau nei pervesta už vasario mėnesį. Iš jų vien valstybės paskata sudarė 9,4 mln. eurų, o gyventojų lėšos – beveik 25 mln. eurų.

Naujienų portalo 15min.lt ir naujienų agentūros BNS savininkas nusprendė parduoti skelbimų verslus Baltijos šalyse Londone įsikūrusios investicijų grupės „Apax Partners“ konsultuojamiems fondams. Investicijų bendrovės „UP Invest“ pagrindinis akcininkas Estijos verslininkas Margusas Linnamae tikisi, kad skelbimų verslo įmonės „Baltic Classifieds Group OÜ“ (BCG) pardavimo sandoris bus baigtas iki šių metų liepos mėnesio. Sandorio vertė neatskleidžiama.

Lietuvoje fiksuojama nauja tendencija – itin sparčiai populiarėja nealkoholinis alus ir jo kokteiliai. Pardavėjai tai aiškina kintančiais žmonių poreikiais – jie vis dažniau ieško alkoholio neturinčių gėrimų, be to, gamintojai siūlo vis didesnę tokių gėrimų įvairovę.

Automobilis ir šeimos atostogos užsienyje – ne vieninteliai atributai, kuriuos reikėtų turėti tie, kurie nori laikyti save viduriniosios klasės atstovais. Naujausio tyrimo apie viduriniąją klasę pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei.

Jau artimiausiu metu daugybė gyventojų sulauks pranešimų apie įsiskolinimą „Sodrai“. Jos vadovė viliasi, kad šįkart niekuo dėti žmonės nebus melagingai palaikyti skolininkais. Tačiau visi kiti gali nemaloniai nustebti dėl užblokuotų sąskaitų. Interviu portalui tv3.lt „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sakė, kad iš viso yra daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, kurie už praėjusiais metais gautas pajamas liko skolingi. Bendra jų skola viršija 30 mln.

Dėl pernykštės sausros Jolantos Blažytės kontroliuojamo koncerno „Vikonda“ pajamos pernai sumenko daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau dėl efektyvesnio gamybos įmonių darbo pelno uždirbta daugiau negu 2017 metais, rašo „Verslo žinios“. Pernai „Vikondos“ pardavimo pajamos siekė 77,5 mln. eurų (2017-aisias – 105 mln. eurų.

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Lietuvos ir „Vičiūnų grupės“ vardas įrašytas į šią savaitę Briuselyje vykstančios didžiausios žuvies ir jūros gėrybių parodos pasaulyje „Seafood Expo Global“ istoriją. Pirmą kartą parodos istorijoje jos metu rengiamus prestižinius rinkimus ta pati gamintoja laimi tris kartus iš eilės, šiais metais – su dvigubu apdovanojimu. „Viči“ Wok makaronai iš surimio pripažinti ne tik geriausiu mažmenos pirkėjams skirtu žuvies produktu pasaulyje, bet pelnė ir metų inovacijos prizą.

Seimui teikiama liberalų inicijuojamas siūlymas nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais – iki 18 proc. sumažinti ir į ikikrizinį lygį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar priimti svarstyti tokias liberalų parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas. Paskutinis bandymas Seime sumažinti PVM tarifą iki 18 proc. buvo 2017 metų lapkritį. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet, bet Seimas tam nepritarė.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas konstatavo, kad tuo metu Vyriausybės skolinimosi sąlygas diktavo bankai. Komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 punkto. „Kiek jie (bankai – BNS) siūlė, už tiek Vyriausybė ir skolinosi“, – BNS trečiadienį teigė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti pataisas, leidžiančias dalimi valstybės kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių prekiauti ne tik vaistinėms, bet ir kitoms mažmeninės prekybos įmonėms. Valdžia tikisi, kad tai leis padidinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą ir sumažinti jų kainą. Pagal pataisą prekybos įmonėms būtų leidžiama parduoti vadinamąsias pirmos klasės medicinos priemones, jų yra apie 20 rūšių, įskaitant sauskelnes, įklotus, tvarsčius ar pleistrus.

Palangos valdžia turi nutraukti 29 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį dėl savivaldybės valdoma miesto teritorijų tvarkymo ir priežiūros įmone „Palangos komunalinis ūkis“, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Anot VPT, savivaldybė, be konkurso sudariusi vidaus sandorį, pažeidė įstatymą – suteikė išimtines sąlygas bendrovei ir taip apribojo kitų įmonių galimybę varžytis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais aptars Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondo inicijuotą bylinėjimąsi tarptautiniame arbitraže dėl daugiau nei 1 mlrd. eurų kompensacijos žlugusio „Snoro“ banko pagrindiniam akcininkui Rusijos piliečiui Vladimirui Antonovui už jo neva patirtą žalą, Lietuvai nacionalizavus banką. Dėl to komiteto nariai sutarė trečiadienį. Padėtį aptarti pasiūlė liberalas Kęstutis Glaveckas. „1,1 mlrd.

„Vilnius Tech Park“ vykusiame susitikime vienas jauniausių pasaulio milijardierių Bhavin Turakhia lietuvius ragino išnaudoti IT sektoriaus galimybes ir tapti vienais perspektyviausių specialistų ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu. Kaip rašoma pranešime spaudai, iš Indijos kilęs antrepreneris B. Turakhia, kurio turtas šiuo metu vertinamas virš 1,5 mlrd.