Lietuvos verslas

Lietuva turi kuo skubiau ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti JAV įvestas sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Dabar yra labai daug aiškinimosi, kas, kaip, ką turėjo padaryti, kas ten kokius mokėjimus gavo. Šiandien svarbiausia, jog sankcijos būtų įgyvendintos.

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A. Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“. „Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sumažėjo iki 5,7 proc. nuo 5,8 proc. rugsėjį. Nedarbas EBPO mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, pažymima organizacijos pranešime. Palyginti su praėjusių metų vasariu – mėnesiu prieš prasidedant COVID-19 pandemijai – nedarbo lygis šioje valstybių grupėje šiemet spalį buvo 0,4 procentinio punkto didesnis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo 0,2 mln. iki 38,3 mln., bet buvo 2,8 mln.

Antradienį kai kuriuos „Swedbank“ klientus pasiekė apgavikiškos žinutės, kuriose siunčiama nuoroda atidaro sufalsifikuotą internetinį portalą, labai panašų į tikrąjį. Apsimesdami banku ir gyventojams siųsdami gąsdinančias žinutes sukčiai bando praturtėti kitų sąskaita. „Pastaruoju metu gyventojai sulaukia skambučių bei SMS žinučių su nuorodomis į netikrą „Swedbank“ puslapį, skatinant atblokuoti užblokuotas sąskaitas ar sustabdyti neegzistuojančius pavedimus.

Bendrovė „Vilniaus elektra“ dar šią savaitę nustos tiekti elektrą namų ūkiams kaip nepriklausoma tiekėja, BNS patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jos atstovė Loreta Kimutytė pranešė, kad gruodžio 9 dieną bendrovė nustoja veikti ir neatsiskaitė už balansavimo paslaugas.  Pavasarį skelbta, kad elektros ir dujų tiekimo veiklą nutraukia „Inregnum“, o apie 1,9 tūkst.

Europos Komisijos vadovai trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių. Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.

Susisiekimo ministras pripažįsta, jog „Belaruskalij“ lapkritį atlikti  avansiniai mokėjimai už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, žinant apie būsimas JAV sankcijas, buvo netipiniai.  „Nenorėčiau konkrečių detalių komentuoti, visų iki galo niuansų net ir nežinau, tik patvirtinu faktą, bet taip, pervedimai buvo netipiniai ir visiškai kitokie, negu būdavo atliekami visą sutarties laikotarpį. Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį“, – BNS sakė Marius Skuodis.

Lietuva svarstys galimybę įvesti papildomas sankcijas Baltarusijai reaguojant į pastarosios paskelbtą draudimą nuo kitų metų  iš Vakarų šalių įvežti įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, jog tokios sankcijos – pasminga poveikio priemonė. „Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus – tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, –  trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.   „Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad situacija, kai „Belaruskalij“ avansu sumokėjo už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, jau įsigaliojus JAV sankcijoms, yra unikali ir ją reikės aiškintis. „Be abejonės, tai yra unikali situacija, kokios anksčiau mes Lietuvoje nesam turėję, ją reikia analizuoti ir nagrinėti. Neabejoju, kad tai bus daroma“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą ilgai nesitęs. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aptarė įsigaliojusias JAV sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ ir jų poveikį Lietuvai bei konkrečioms įmonėms.  Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius BNS sakė, kad posėdis buvo uždaras, todėl jo turinio jis negali komentuoti.

Lietuvai ir Lenkijai praėjusį šeštadienį pirmą kartą atlikus sinchroninio elektros sistemų veikimo bandymą, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad tai yra kertinis momentas Baltijos šalims sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa.

Iki didžiųjų žiemos švenčių liko šiek tiek daugiau nei dvi savaitės. Pasiruošimas joms įgauna pagreitį, gyventojai perka dovanas, planuoja vaišių stalą. Specialistai suskaičiavo, kiek gyventojai šiemet planuoja išleisti per didžiąsias šventes. Anot jų, šiemet daugiau gyventojų šventėms turėjo taupyti iš anksto.

Nepaisant JAV ir ES paskelbtų sankcijų, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ gruodžio mėnesį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto, praneša bendrovė. „Lietuvos geležinkeliai“, kaip atsakingai veikianti įmonių grupė, nuolat stebi ir nagrinėja verslo aplinkos pasikeitimus. Grupės bendrovės laikosi tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuva turi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą.  „Mes privalome būti nuosekliai principingi. Esame ta valstybė, kuri labiausiai ragina taikyti sankcijas Baltarusijos režimui ir tokiu būdu išlaikyti spaudimą Lukašenkai bei jo artimiausiai aplinkai ir šiuo atveju turime būti principingi“, – interviu Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Lietuvoje dar tik prasidedant diskusijoms, kad turėtų būti diegiamas skaitmeninių paslaugų mokestis, kai kurios Europos valstybės jį jau taiko, nelaukdamos tarptautinių susitarimų, kurie gali užtrukti. Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje pasaulinės technologijų kompanijos tokios kaip Google, Youtube, Meta (buvęs Facebook) čia moka nustatyto dydžio skaitmeninių paslaugų mokestį, o nuo kitų metų ši naujovė skinasi kelią ir kaimyninėje Latvijoje.

Turtingiausi lietuviai yra įmonių grupės „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila, „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numa ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, rodo kasmetinis žurnalo „Top“ sudarytas reitingas, kurį perspausdina portalas alfa.lt. Logistika, sandėliavimu ir nekilnojamuoju turtu besiverčiantis M. Raila, žurnalo skaičiavimais turi 1,35 mlrd. eurų, tuo tarpu N. Numos turtas šiuo metu vertinamas 100 mln. eurų mažiau – 1,25 mlrd. eurų.

Turto bankui vertinant galimybę parduoti Nidos švyturio komplekso pastatą, nerimaujama dėl pavojaus švyturiui užgesti, rašo „Vakarų ekspresas“. „Pastatai priklauso Turto bankui, nors mes prašėme juos perduoti Neringos savivaldybei, kuri norėtų administraciniame name įrengti Nidos švyturio istorinę ekspoziciją. Bet Finansų ministerija jau yra apsisprendusi leisti parduoti tą namą, o tam trukdo jame esanti elektros skydinė, kita viduje esanti inžinerinė įranga. Tad ją nori išmontuoti ir perkelti.

Dauguma europiečių pasisako už tai, kad būtų visiškai atsisakyta 1 ir 2 euro centų monetų, o visos kainos būtų apvalinamos į mažesnę arba didesnę pusę. Veikiausiai ilgainiui jų bus atsisakyta ir Lietuvoje. Specialistų nuomonės dėl to išsiskyrė, vieni tikina, kad bus pakeistos visų prekių kainos, jos taps didesnės. Tuo metu Lietuvos bankas ir ekonomistai tikina, kad kainos išliks tokios pat.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvoje būtų įteisinama naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamyba ir jų pardavimas. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 53 Seimo narių, 14 buvo prieš, o 17 – susilaikė. Po pateikimo priimtam projektui savo išvadą turės pateikti Vyriausybė. Vėliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.

Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų iniciatyvai uždrausti nemokamus plastikinius maišelius prekybos centruose. Politikai mano, kad taip bus sumažinta tarša ir didinamas žmonių sąmoningumas, o nemokamai maišelius toliau dalinsiančioms parduotuvės grasina baudomis. Po pateikimo už projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 3 parlamentarai, 16 politikų susilaikė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai didžiausių pasaulyje Baltarusijos trąšų gamyklai „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmeta ir Vyriausybės įsikišimo galimybės. Taip jis kalbėjo rugpjūtį paskelbtų JAV sankcijų įsigaliojimo išvakarėse. Lietuvos institucijos ir valstybės įmonės kurį laiką aiškinosi, ar sankcijos uždraudžia „Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos uostą.

Šv. Kūčių dieną duris užveria Laisvės alėjoje nuo 2017 m. sausio veikęs knygynas-kavinė „Knygų ministerija“. Ši vieta buvo mėgstama ne tik kauniečių, bet ir svečių iš kitų šalies miestų bei užsienio. Lankytojai čia rasdavo išskirtinės literatūros, istorinį interjerą, taip pat galėdavo dalyvauti kameriniuose renginiuose, prisėsti prie pianino, vietoje užsisakyti kavos su skanėstu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas pranešė, kad antradienį ryte Lietuva atsirado Kinijos muitinės sistemose ir kelios šalies bendrovės galėjo išsiųsti savo krovinius į Kiniją. Tačiau išryškėjo naujų Kinijos spaudimo priemonių Lietuvos verslui, portalui „15min“ sakė Vidmantas Janulevičius.  Pasak jo, pastebima, kad ribojamas kiniškų prekių eksportas iš Kinijos uostų į Lietuvą.

Didžiausias Lietuvos aludaris „Švyturys-Utenos alus“ praneša, jog šį mėnesį gamyboje pradeda naudoti naujus butelius, kurie yra pagaminti panaudojant 100 proc. perdirbto PET plastiko, vadinamojo rPET. Numatoma, jog naujovė jau pirmais metais sumažins beveik 100 tonų pirminio PET plastiko išleidimą, pakeičiant jį panaudotu.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 5,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,1 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 5,1 proc., Estijoje – 9,2 procento.  Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – augo 0,6 proc.

Išieškoti gyventojų skolų iš vienišo asmens išmokos nebus galima. Seimas antradienį priėmė tokį išieškojimą draudžiančią Civilinio proceso kodekso pataisą: už balsavo 122 Seimo nariai, o du susilaikė.  „Jeigu duodame žmogui, tai ir duokime su tam tikra garantija, kad joks išieškojimas ir joks atėmimas iš šių vienišo asmens išmokų nebus taikomas“, – teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys  Rima Baškienė.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas nuo sausio gaus daugiau žmonių – taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl augančių šilumos kainų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Prieš kelerius metus laikinai įvestas 20 proc. pelno mokestis, kurį moka dalis pelningai veikiančių bankų, bus nuolatinis.   Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 2, o 16 susilaikė.  20 proc. pelno mokestį toliau turės mokėti bankai ir kredito unijos, uždirbančios daugiau negu 2 mln. eurų pelno. Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.  Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo sprendimo nekomentavo. „Toks yra Seimo siūlymas.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, globos išmokos skirsis pagal vaikų amžių. Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Išmokų vaikams pataisas. Už jas balsavo 120 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad globos išmokų dydis nebuvo keistas daugiau kaip 20 metų. „Tai turėtų paskatinti (...), kad visi vaikai turėtų šeimas, augtų šeimose“, – sakė jis.

Apmokestinant taršių automobilių savininkus dalis vadinamojo taršos mokesčio turėtų grįžti žmonėms, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, sako prezidento patarėjas.    Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad siūlomas taršos mokestis yra elgsenos mokestis, kuriuo siekiama pakeisti žmonių elgesį, tačiau, pasak jo, svarbu nedidinti dalies visuomenės skurdo.

Pritarti direktyvoms dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, privalomo darbo užmokesčio skaidrumo priemonėms, griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo – tai dalis klausimų, kuriuos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aptarė Briuselyje vykusiame Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Tarybos posėdyje, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Vyriausybės patobulintas kitų metų valstybės biudžetas yra pozityvus dėl augančių pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, dėmesio švietimui, tačiau svarbu, kad biudžeto deficitas toliau nedidėtų, o vėliau – ir mažėtų, teigia Prezidentūra.

„Sodra“ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas gaus daugiau nei 93 tūkstančiai žmonių. Tai senjorai, sulaukę 75 ir daugiau metų, kurie nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos schemą arba iki lapkričio 30 d. gavo sustiprinančią vakcinos dozę, rašoma pranešime spaudai.  Išmokos už skiepą bus pristatomos tokiu pat būdu, kaip ir pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.

Nuo kitų metų statybų sektoriuje įsigaliojant prievolei turėti skaidriai dirbančiojo kodą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad ateityje apie tokių kodų įvedimą bus svarstoma ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, maitinimo ar automobilių remonto bei kituose.  Minėtų sričių atstovai teigia kol kas apie tokius planus nieko negirdėję, antradienį praneša portalas delfi.lt.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama pateikti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Jomis siūloma legalizuoti dabar draudžiamą naminės degtinės, kitų stiprių gėrimų gamybą ir pardavimą. Pataisų iniciatoriai sako, kad jas paskatino kitų ES šalių patirtis. Specialistai abejoja tokia iniciatyva. Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas draudžia gaminti, laikyti, gabenti, realizuoti naminius stiprius gėrimus.

Dažnas be automobilio neįsivaizduoja gyvenimo, tačiau gali būti, kad netrukus turėti automobilį taps prabanga. Vyriausybei apsisprendus žmonėms taikyti automobilių taršos mokestį, ne vienam teks pakratyti piniginę. O kur dar rekordinės degalų kainos, kurios kyla tarsi ant mielių.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlys įstatymo pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo. Taip tikimasi atverti savivaldai didesnes galimybes investuoti regionuose. G. Nausėda šią iniciatyvą pirmadienį aptarė su visų Seimo frakcijų seniūnais ir kitais atstovais, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene, pranešė Prezidentūra.

Nepasiturintiems gyventojams, įsigijusiems mažataršį automobilį, siūloma išmokėti 2 tūkst. eurų kompensacijas. Ši nauja priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų. Šiuo metu visiems gyventojams, kuri sunaikina seną automobilį ir perka mažiau taršią mašiną, skiriama 1 tūkst. eurų kompensacija. Jeigu žmogus perka elektromobilį, jis gali pretenduoti į 2,5 tūkst. eurų (už naudotą) arba 5 tūkst. eurų (už naują) kompensaciją.

Finansų ministerija palaiko Seime svarstomą siūlymą nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą.  Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime siūloma pritarti tai numatančioms Azartinių lošimų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Šiuo metu nuotolinių lošimų įmonėms taikomas 13 proc.

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę infliaciją ir prognozuoti pernelyg didelį kainų augimą, negu jis yra iš tiesų. Panašią tendenciją galime įžvelgti ir Lietuvoje, įvertinę spalio pabaigoje SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, kad daugelis apklaustųjų galvoja, kad per ateinančius dvylika mėnesių kainos mūsų šalyje dar padidės dviženkliu dydžiu.

Kai kurioms Lietuvos įmonėms nebegalint išmuitinti prekių Kinijoje, verslininkai stebi situaciją ir sako, kad bus priversti ieškoti naujų rinkų, tačiau tai gali užtrukti ne vienerius metus. Tuo metu Klaipėdos uostas pokyčių kol kas nejaučia.  Praėjusią savaitę paskelbta, jog Kinija nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės deklaravimo sistemos. Be to, kinai jau anksčiau sustabdė garantinius Lietuvos įmonių mokėjimus už prekes.

Gyventojams nespėjant reaguoti į kasdien kylančias kainas, socialdemokratai toliau siūlo keisti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, kad būtiniausių maisto produktų krepšelis atpigtų. Seimas svarstys pasiūlymą šį ketvirtadienį, rašoma LSDP pranešime.  „Pagal kainų šuolį Lietuva – Europos lyderė. Ir artimiausiu metu kainos nežada sustoti. Lietuvos prekybos tinkluose per metus brango 20 maisto produktų iš 52, esančių pigiausių maisto produktų krepšelyje.

Seime skinasi kelią valdančiųjų siūlymas sušvelninti sąlygas įmonėms, siekiančioms gaminti alkoholį.   Seimo Ekonomikos komitetas pirmadienį pritarė Laisvės frakcijos ir konservatorių atstovų siūlymui, kad alkoholio gamintojai gali neturėti nuosavos kokybės tyrimų laboratorijos – užtektų sudaryti sutartis su kitais tyrėjais. Už tai balsavo šeši komiteto nariai, o du susilaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą vykdantys gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2022 m. Patogiai ir greitai tai galima padaryti e. būdu prisijungus prie Mano VMI > Paslaugos > Verslo liudijimai. Šiemet verslo liudijimą jau įsigijo 84 tūkst. gyventojų. „Pastebime, jog gyventojai vis dažniau renkasi VMI e. paslaugas – šiemet jau sulaukėme 16 tūkst.

Kiek daugiau nei 1000 gyventojų, kurie įsigydami automobilį sudarė užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį (pasirašė vadinamąjį kauferį), netrukus sulauks VMI dėmesio – jiems bus siunčiamas specialus klausimynas. Dalis asmenų, dėl kurių transporto priemonės įsigijimo sandorio aplinkybių realumo kils abejonių, bus kviečiami pokalbiui, jie turės pateikti papildomus dokumentus.

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė. Nerimą skatino brangūs energijos ištekliai ir toliau didėjanti infliacija, o lemiamą smūgį sudavė naujienos apie naują viruso atmainą omikron. Tuo metu FED vadovo pastaba dėl galimai spartesnio skatinamosios pinigų politikos atitraukimo dar labiau pablogino nuotaikas. Tiesa, apie 20 tūkst. investuotojų Baltijos šalių rinkose galėjo pasidžiaugti sėkmingu „Hepsor“ pirminiu viešu akcijų platinimu.