Lietuvos verslas

Nuo sausio 17 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Šventiniu laikotarpiu jų darbo laikas buvo pailgintas, siekiant kuo geriau aptarnauti šiuo metu įprastai padidėjantį pirkėjų srautą. Šventėms pasibaigus, nuo kitos savaitės didžioji dalis „Lidl“ parduotuvių dirbs valanda trumpiau, rašoma pranešime spaudai.  Nuo sausio 17 d. daugelis „Lidl“ parduotuvių dirbs nuo 7 iki 22 val. Šventiniu periodu jos dirbo nuo 7 iki 23 val.

Lietuvai pernai rugsėjį vienašališkai sumažinus maksimalų elektros perdavimo pralaidumą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtis, dabar norima pasiekti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatoriai naudotų tuos pačius algoritmus, skaičiuojant pajėgumus ant sienų su Rusija ir Baltarusija.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

„Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje trečiadienį tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės konflikto nebuvo, vyko įprastas susitikimas, teigia bendrovės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė. „Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

Ant teisiamųjų suolo sėdę trys Čekijos piliečiai griežtai neigia kaltinimus prekyba žmonėmis. Daugybę metų vasaromis Šventojoje veikusius atrakcionus valdžiusi šeima tikina, kad teisėsaugos rankomis su jais susidorojo ir iš Lietuvos išstūmė konkurentai. Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti trims Čekijos piliečiams iškeltą baudžiamąją bylą. Prekyba žmonėmis organizuotoje grupėje kaltinamas 44 metų Františekas Kolomazničekas, 41 metų jo žmona Marta ir 20-metis sūnus Františekas.

Dėl itin aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučiančiai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) miesto valdžia suteikė 15 mln. eurų vertės garantiją. Bendrovės vadovas sako, kad šiuo metu laidavimas nėra būtinas, bet jis gali praversti netolimoje ateityje. Miesto tarybos trečiadienį priimtas sprendimas numato, kad garantija galios paskoloms iki penkerių metų, o jų prireiktų, jeigu pasikartotų gruodį fiksuoti ypač dideli gamtinių dujų kainų šuoliai.

Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ sandėliuose dar yra baltarusiškos druskos likučių, bet šiuo metu turėtų atkeliauti druska iš Egipto – iš Baltarusijos druska nebebus tiekiama. Druskai – nauja sutartis „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas ramino ir sakė, kad dar turi šiek tiek baltarusiškos druskos. „Baltarusiška druska pirkta pagal 2020 metais spalio mėnesį sudarytą pirkimo sutartį.

Viena didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ trečiadienį pranešė pasirašiusi taikos sutartį su buvusiu grupės smulkiuoju akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi ginče dėl 81 mln. eurų žalos atlyginimo. Taikos sutartį, kurios detalės neskelbiamos, dar turės patvirtinti teismas, rašoma „Vilniaus prekybos“ pranešime žiniasklaidai.  Sutartis užbaigė daugiau nei penkerius metus trukusį ginčą.  „Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln.

Vilniaus savivaldybės taryba ėmėsi svarstymų, ar pritarti 159 modernių troleibusų su autonomine rida įsigijimui per artimiausius kelerius metus. Trečiadienį sostinės politikai po pateikimo pritarė projektui, kuriuo „Vilniaus viešajam transportui“ būtų leista įsigyti šį kiekį troleibusų užtikrinant, kad bendri įsigijimo sandoriai neviršytų 92,43 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybės sprendimas, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų gabenimo per Lietuvą ir Klaipėdos uostą neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra „gerokai vėluojantis", bet teisingas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė trečiadienį pranešė, jog yra pasiruošusi nuo vasario nutraukti paslaugų teikimą Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“ ir taip vykdyti priimtą Vyriausybės nutarimą. „Esame pasiruošę vykdyti Vyriausybės priimtą nutarimą –  atsižvelgdami į jį, nuo vasario 1 d. nutrauksime paslaugų teikimą „Belaruskalij“ pagal 2018 m. sudarytą sutartį“, – LTG pranešime cituojamas laikinasis įmonės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

2022 m. sausio 12 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog š. m. sausio 18 – 19 d. bus vykdomi Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) atnaujinimo darbai, todėl sistema laikinai neveiks, nebus galimybės pateikti ar patikslinti mokesčių deklaracijų, rašoma pranešime. VMI atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. Tačiau gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Kiek dar kainos gali šokti į viršų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovu Valdu Lukoševičiumi.

Nuo šių metų pradžios daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų buvo įtraukti į kaupimą II pensijų pakopoje. Jeigu nepateiks prašymo atsisakyti kaupimo, jie gaus mažesnį darbo užmokestį, nes dalis jo bus pervedama į pensijų fondą. Įtrauktiems į kaupimą mažesnis atlyginimas bus mokamas visą likusią darbinę karjerą iki pat pensijos. Po liepos 1 d. šie gyventojai niekada nebegalės sustabdyti ar atsisakyti kaupimo.

Seimui trečiadienį atmetus pataisas dėl automobilių taršos mokesčio, jas inicijavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad dėl šio mokesčio ateities bus tariamasi su Vyriausybe. „Reikia grįžti į Vyriausybę tą sužiūrėti, nedaryti karštų išvadų, problema išlieka dėl augančios transporto taršos ir ieškoti efektyvių priemonių. Mokestis buvo viena iš tų priemonių“, – BNS sakė S. Gentvilas.

Artimiausius trejus-ketverius metus atlyginimams Lietuvoje toliau didėsiant, valdžiai nekeičiant imigracijos politikos, po penkerių metų Lietuva taps greičiau brangi nei turtinga šalis, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.   „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl nepakankamų Lietuvos verslo investicijų į šalies ekonomiką valstybei gali nepavykti pasivyti turtingų Vakarų šalių. „Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi.

Lietuva norėtų, kad Vilniuje atsirastų Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo prevencijos agentūra, pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ją numatoma steigti Europos Komisijos (EK) pasiūlytame pinigų plovimo prevencijos pakete.  Tai ji sakė po susitikimo su Euro grupės pirmininku bei Airijos finansų ministru Paschaliu Donohoe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį spręs, ar Vašingtono arbitražui dar neišnagrinėjus ginčo Lietuvos teismai gali nagrinėti daugiau nei 240 mln. eurų vertės  valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, Lietuvos „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl žalos atlyginimo.  2020 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos nepriėmė nagrinėti ieškinio, nes dar nebaigta Vašingtono arbitražo procedūra.

Turto banko parduoti ruošiamų objektų sąraše neseniai atsirado keturi Nidos švyturio kompleksui priklausantys statiniai, skelbia dienraštis „Vakarų ekspresas“. Tai papiktino Neringos savivaldybės atstovus, teigiančius, kad nesilaikoma duoto žodžio ir siekiančius perimti kompleksą. „Tai yra tiesiog nesąžiningas elgesys, nes mus patikino, jog kol kas nepaleis to švyturio pastatų išparceliavimo buldozerio.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros kainų augimas rinkose antrąjį šių metų pusmetį gali branginti ją dar likusiems mažiausiems reguliuojamiems vartotojams. „Vartotojams (...) bus nustatoma visuomeninės tiekimo kainos viršutinė riba, kuri bus pakoreguota, atsižvelgiant į rinkos situaciją. O dabar matome, kad rinkos kainos pakankamai ženkliai auga.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Prieš dvi savaites kritinėje situacijoje dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsidūrusi didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) sako šiuo metu situaciją suvaldžiusi.

Gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Vilniuje centrinį šildymą tiekianti bendrovė pripažįsta neturinti pinigų reikalingoms dujoms pirkti. Dėl to pasigirdo įspėjimų, kad vilniečiai gali likti be šilumos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore dr. Franziska Brantner antradienį aptarė dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslui kilusius sunkumus, dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų svarbą.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, tuo tarpu didžiausia vidutinė metų infliacija 2021-aisiais buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti infliacijos duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 10,6 proc., Latvijos – 7,9 proc., Estijos – 12,2 procento.

Dėl Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės ir toliau verda aistros. Opozicija ragina valdančiuosius prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o tuo tarpu Vakarų Europa reiškia palaikymą.  Į situaciją dar kartą sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat pažėrė kritikos kritikams, sakydamas, kad kai sprendimas buvo priimtas, niekas dėl jo neoponavo. Pateikiame visą ministro tekstą, publikuotą „Facebook“ paskyroje. „Apie normalumus ir nenormalumus.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai pabrango elektra, dujos, degalai, taip pat sparčiai brangsta maisto produktai. Valdžia tikina, kad taip pat auga pensijos ir kitos išmokos. Tačiau ar tikrai žmonėms užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius. Rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad skiepai nuo koronaviruso taptų privalomi darbuotojams, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriuose. Parlamente buvo pristatytas tai numatantis projektas, bet balsavimas dėl jo numatytas kiek vėliau. Tai daroma norint paskatinti šių sektorių darbuotojus skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze.  Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 37, 11 parlamentarų susilaikė.

Lietuvos verslo netektys dėl galimo Kinijos atsako į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje buvo prognozuojamos, tačiau nebuvo įvertintos galimos Kinijos sankcijų apimtys ir jų būdai, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Jovita Neliupšienė taip pat pripažino, jog Kinijos spaudimą patiria ir Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės. „Visų, kokios yra naudojamos šiuo metu neprognozuojamos autoritarinės valstybės (sankcijų – BNS) arsenalo priemonės, matyt, neįvertinome iki galo.

Šiemet didžiausiam šalies prekybos tinklui „Maxima“ sukanka 30 metų. Dėl to bendrovė pirkėjams žada atsidėkoti ir padovanoti nemažai prizų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pradedamame „Gimtadienių gimtadienio“ žaidime šio tinklo pirkėjai kasdien gaus tūkstančius dovanų, o kiekvieną mėnesį vienam laimingajam atiteks 30 tūkst. eurų. „Norime, kad gimtadienis būtų šventė visiems mūsų klientams, kurie mums padeda augti ir tobulėti.

Pagalbos verslui fondą (PGF) valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) netrukus turėtų pranešti apie strateginį partnerį, BNS pranešė VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. „Mes turėsime strateginį partnerį, kuris pastiprins Pagalbos verslui fondo rezultatus, padės valdyti rizikas“, – BNS sakė D. Vilčinskas. Jis nenorėjo atskleisti daugiau informacijos apie būsimą strateginį partnerį.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pareiškė, kad konfliktas su Kinija dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje Lietuvai reiškia postūmį tapti viena konkurencingiausių valstybių regione. Be to, pasak Aušrinės Armonaitės, skatinant Lietuvos įmones ieškoti naujų rinkų Vyriausybė  padvigubins komercijos atstovybių skaičių visame pasaulyje.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Gavusi Lietuvos ir Lenkijos konkurencijos priežiūros įstaigų leidimus, žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ užbaigė bendrovės „Agro logistic service“ įsigijimą. „Linas Agro Group“ pirmadienį pasirašė susitarimą su Jungtinės Karalystės įmone „Environmental Development Holding Limited“ dėl 100 proc. „Agro logistic service“ akcijų įsigijimo. Sandorio suma siekia 1,7 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Lietuvos pašto valdyboje darbą pradėjo naujas nepriklausomas narys Arnoldas Schrovenas (Arnoldas Šrovenas). Tai pirmas kartas, kai joje dirbs užsienietis, pranešė Lietuvos paštas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo pirmadienio, gavus Lietuvos banko sutikimą.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai teigia, kad ir toliau labiau apsimoka investuoti į bendrovių akcijas, o kaip didžiausias grėsmes įvardija augančią infliaciją bei galimus centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų didinimo.  „Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.

Šalyje vėl blogėjant pandeminei situacijai vėl blogėja ir augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, didžiausias prekybos tinklas pirkėjams primena, kad laikytis saugumo reikalavimų ir saugoti save bei kitus būtina kaip ir anksčiau. Lankytis parduotuvėse reikia gerai pasiruošus, suplanavus vizito laiką bei pirkinius, dėvint apsaugines veido kaukes. Pranešime žiniasklaidai „Maximos“ atstovai atkreipia dėmesį, ko derėtų nepamiršti pirkėjai.

Dėl Lietuvos ginčo su Kinija dėl Taivano atstovybės pavadinimo trūkinėjant tiekimo grandinėms, Lietuvos lazerių sektorius gali susitraukti maždaug perpus vietoj planuoto augimo per kelerius metus, rašo naujienų portalas 15min.lt. Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras patvirtino, kad bendrovė dėl politinių rizikų rimtai svarsto atsisakyti idėjos Lietuvoje įrengti naują gamybos liniją.

Praėjusiais metais prie Finansų ministerijos veikianti ekspertų grupė išnagrinėjo įvairias mokestines lengvatas ir galimus jų pokyčius. Planuojama, kad jau šiemet kai kurie mokesčių įstatymai bus pakeisti. Taigi kuriems gyventojams ir kokie mokesčiai padidės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Praėjusią savaitę elektros kainoms Baltijos šalyse toliau didėjant, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, jog jos kilo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse. „Įtakos joms taip pat turėjo ir 7 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos, 10 proc. mažesni srautai iš Rusijos ir 1 proc. – iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Lietuvoje elektra per savaitę brango 29 proc.

Gyventojai taupo ir investuoja įvairiais būdais. Vienas jų – kaupimas II ir III pensijų pakopose. Jų valdytojai tikina, kad pernai pensijų pakopose sukauptas gyventojų turtas viršijo 6 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad pensijų fondai turi per 1,4 mln. dalyvių. Taigi, kiekvienam iš jų dabar vidutiniškai tenka apie 4,2 tūkst. eurų sukaupto turto.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir lapkritį buvo 6 procentai. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,5 proc. – atitinkamai 0,9  ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,3 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5 proc.

Dalies žemdirbių raginamas trauktis iš posto žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tam priežasčių. Be to, daliai ūkininkų priekaištaujant dėl ministerijos parengto Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano, ministras sako, kad jis su ūkininkais buvo derinamas.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Dalis žemdirbių toliau kritikuoja žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką bei ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą. Žemdirbių teigimu, ministro sprendimai nėra derinami su žemdirbiais, jie naikina šalies žemės ūkį, todėl jie kartoja, kad K. Navickas turi trauktis iš posto.  Žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, ministras klaidina teigdamas, jog strateginis planas Europos Komisijai buvo pateiktas laiku – iki gruodžio 31 dienos.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pareiškė, jog  turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022 metais metinė infliacija neviršys 5 procentų. „Ji turėtų būti didesnė nei 7 procentai – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas. Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc.

Baltarusijai pradėjus taikyti draudimus įvežti kai kuriuos maisto produktus iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir Lietuvos, bei kitų šalių, transporto įmonės per metus gali patirti beveik 104 mln. eurų nuostolių. Lietuvos vežėjai juos labiausiai pajus per transporto paslaugų srautą į kitas ES valstybes, kai reeksportuojamos maisto prekės į Baltarusiją iš kitų šalių. Be to, dalies uždraustų maisto prekių pervežimą gali perimti Rusijos vežėjai, kurie jas pristatys į Baltarusiją.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.