• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisant gerų įsidarbinimo ir atlygio galimybių, Lietuvoje mažėja jūrininko profesiją įgyti norinčių žmonių – tai vis labiau jaučia laivų savininkai ir personalo paieškos įmonės. Todėl kalbama apie įstatymų pataisas, kurios leistų įdarbinti daugiau jūreivių iš trečiųjų šalių.

Nepaisant gerų įsidarbinimo ir atlygio galimybių, Lietuvoje mažėja jūrininko profesiją įgyti norinčių žmonių – tai vis labiau jaučia laivų savininkai ir personalo paieškos įmonės. Todėl kalbama apie įstatymų pataisas, kurios leistų įdarbinti daugiau jūreivių iš trečiųjų šalių.

REKLAMA

Lietuvos laivybos kompanijos teigia, kad šiuo metu trūksta ir aukštos kvalifikacijos, ir eilinių jūreivių, todėl vis sunkiau rasti norinčių dirbti laivuose, nors už tai siūlomas itin geras atlyginimas.

Padėtį apsunkina Rusijos karas Ukrainoje, nes darbuotojai iš šių valstybių sudaro nemažą pasaulio jūrininkų dalį.

Trūksta visų laivybos specialistų 

Tarpininkai, siūlantys Lietuvos jūrininkams darbą užsienio laivybos kompanijose, sako, kad padėtis šiuo metu yra žymiai blogesnė nei anksčiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Kuo aukštesnė kvalifikacija – laivavedys, antras, trečias mechanikas, kapitono padėjėjai, – tuo didesnis trūkumas. Jų yra 10-15 proc. mažiau nei reikia, tokia tendencija yra visame pasaulyje. Prieš 15-20 metų tokios problemos nebuvo“, – BNS sakė jūrininkų įdarbinimo laivuose agentūros „CSC Crewing B.V.“ Lietuvos filialo vadovas Viktoras Ankudovičius.

REKLAMA

Laivų savininkus vienijantys tarptautiniai laivybos rūmai skelbia, kad 2021 metais visame pasaulyje trūko apie 26 tūkst. aukštos kvalifikacijos jūrininkų, o eilinių jūreivių buvo maždaug 40 tūkst. daugiau nei darbo vietų.

Tačiau Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigia, kad pasaulyje daugiausiai eilinių jūreivių yra filipiniečiai, kurie ne visada įdarinami kitų valstybių laivuose, todėl nors pasaulyje yra jūreivių perteklius, Lietuvoje ir kitose šalyse jų trūksta.  

REKLAMA
REKLAMA

„Kuo gyvenimas geresnis, tuo mažiau norinčių dirbti jūroje. Paprastų jūreivių skaičius sumažėjo, per dešimtmetį gal apie pusantro tūkstančio jų praradome, pradedame galvoti apie įdarbinimą iš trečiųjų valstybių. Pasaulyje daugiausiai eilinių jūreivių yra iš Filipinų, tačiau jie ne visada gali dirbti kitose valstybėse dėl įvairių apribojimų, ne visi darbdaviai nori juos samdyti – netenkina darbo kokybė. Todėl globaliai jų yra perteklius, o Lietuvoje ir kitose šalyse trūksta“, – sakė G. Kutka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Norint įdarbinti daugiau trečiųjų šalių piliečių, anot jo, būtina keisti Lietuvos prekybinės laivybos įstatymą – dabar jis laivų savininkus įpareigoja, kad ne mažiau nei 50 proc. įgulos turi būti Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės piliečiai.

„Bandome kelti tą klausimą su jūrininkų sąjunga, reikia keisti tą proporciją, noras yra tą reikalavimą švelninti, kad būtų galima greičiau surasti, reikia kažką daryti, kad tų jūrininkų atsirastų“, – kalbėjo G. Kutka.

REKLAMA

Lietuvos registre yra pusseptinto tūkstančio jūrininkų – didžioji dalis jų dirba užsienio laivuose.

Tarptautinių laivybos rūmų duomenimis, pernai visame pasaulyje dirbo daugiau nei 1,8 mln. jūrininkų, daugiausia – iš Filipinų, Kinijos, Ukrainos, Rusijos ir Indonezijos. Pietryčių Azijos piliečiai dažniausiai užima eilinių jūreivių pozicijas.

Naujausiame rūmų leidinyje teigiama, kad su laivais siejama apie 90 proc. visos pasaulio prekybos, todėl jūrininkų poreikis labai sparčiai auga: 2010 metais jų reikėjo apie 1,3 mln., o po dešimtmečio – jau daugiau nei 1,8 mln.

REKLAMA

Jūreivystės studentų sumažėjo maždaug du kartus

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė sako, kad įstaigos prioritetas – paruošti tiek vadovaujančių specialistų, kiek reikia Lietuvos laivų įguloms, ir šis uždavinys įvykdomas. 

„Jūrinių laivų registro duomenimis, šiemet Lietuvoje buvo registruoti 37 prekybiniai laivai, mūsų rengiamų specialistų pasiūla atitinka mūsų laivyno dydį, gal net šiek tiek viršija – nuo 2017 metų iki šio pavasario parengta 780 specialistų – laivavedžių, mechanikų, elektromechanikų“, – BNS sakė R. Mickienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji sutinka, kad tai perspektyvios specialybės, užsidirbti galima jau studijų metais, tačiau pripažino, kad praeityje norinčių įgyti šią profesiją buvo dukart daugiau.

„Žinoma, lyginant su tuo, kas buvo prieš 6-7 metus, laivavedžių ir mechanikų profesijos studentų sumažėjo maždaug du kartus“, – sakė R. Mickienė.

Jūrininkų sąjungos vadovo teigimu, šių profesijų atstovai gauna geriausius atlyginimus.

„Mechanikų ir laivavedžių poreikis yra didžiausias, todėl jiems ir moka tokius didžiulius atlyginimus, kad išlaikytų. Kapitono ir vyriausiojo mechaniko užmokestis priklauso nuo laivo dydžio, tipo, sutarties, daug kitų faktorių, jis gali siekti 4-5 tūkst. eurų, tačiau gali būti ir 10-15 tūkst. eurų. Lietuviai siekia aukštesnio lygio pozicijų, yra tikrai daug kapitonų ir mechanikų. Kiek girdime iš laivų savininkų, tarp darbuotojų iš posovietinių valstybių lietuviai yra vertinami dėl geresnio pasirengimo“, – sakė A. Kaupas.

REKLAMA

Laivų savininkų asociacijos vadovas primena, kad Lietuvoje įgyta specialybė neįpareigoja žmogaus šioje šalyje dirbti, todėl dauguma lietuvių dirba užsienio kompanijose.

„Reikia suvokti, kad Lietuvoje paruošti jūrininkai nėra mums automatiškai rezervuojami, čia studijas baigę jaunuoliai renkasi geresnius laivybos segmentus ir išvyksta dirbti į tanklaivius, konteinerinius laivus, naftos platformas. Tik artėjant pensiniam amžiui grįžta dirbti į Lietuvą, kad turėtų socialines garantijas“, – kalbėjo G. Kutka.

REKLAMA

Eilinius jūreivius rengiančio Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro vadovas Egidijus Skarbalius sako, kad pastaruoju metu šią specialybę įgyti norinčių žmonių nėra tiek, kad būtų galima formuoti klases. 

„Žmonių skaičius, reikalingas klasei formuoti, nesurenkamas, ateina pavieniai žmonės iš Užimtumo tarnybos keisti kvalifikaciją, vienetai atvyksta iš Latvijos, jie renkasi sutrumpintas programas, civilines specialybes keičia į jūrines“, – BNS sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

E. Skarbaliaus teigimu, tai kompleksinė problema, kurios sprendimui būtinas ir kitoks valstybės požiūris. 

„Deklaruojama, kad esame jūrinė valstybė, bet esame labiau paplūdimio, pajūrio valstybė. Šiek tiek toliau nuo Klaipėdos nėra supratimo, kad ir kitų regionų gyventojai gali tapti lengviausiai įsidarbinančiais ir aukščiausius atlygius gaunančiais specialistais, jūrininko profesija nėra rezervuota klaipėdiečiams, tai nėra išskirtinė jų teisė. Dėl to reikia priminti, kad visa Lietuva yra jūrinė valstybė“, – sakė E. Skarbalius.

REKLAMA

Centre jūreivio kvalifikaciją įgyti kviečiami jaunuoliai, turintys bent pagrindinį išsilavinimą, baigę mokslus jie  gali dirbti Lietuvos laivyne ir užsienio šalių laivuose, plaukiojančiuose tarptautiniais reisais.

„Jie gali uždirbti bent tūkstantį eurų, tačiau nepamirškite, kad nekainuoja maitinimas, suteikiamas apgyvendinimas, todėl visus uždirbamus pinigus galima sutaupyti“, – kalbėjo G. Kutka.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Aleksandras Kaupas sako, kad jaunimo pritraukimas į jūrinių profesijų studijas dabar yra vienas organizacijos prioritetų.

REKLAMA

„Visi nori būti programuotojais ir teisininkais, lengvai uždirbti. Sąjungos vienas iš prioritetų dabar yra jaunimo pritraukimas studijuoti jūrines specialybes, šiuo metu kaip tik sudaroma speciali programa, skirta šiam tikslui“, – BNS sakė A. Kaupas. 

Jūrininkai iš Rusijos nepageidaujami 

Anot įdarbinimo agentūros „CSC Crewing B.V.“ vadovo, prasidėjus karui Ukrainoje laivybos kompanijos atsisako priimti dirbti Rusijos piliečius, komplikavosi ukrainiečių galimybės – jie sudaro nemažą dalį visų pasaulio jūrininkų, todėl jaučiamas dar didesnis jų trūkumas.

REKLAMA
REKLAMA

„Labai daug kompanijų atsisako įdarbinti jūrininkus su Rusijos pasu, o ukrainiečių įdarbinti negalime dėl to, kad dėl karo iš šios šalies neišleidžiami vyrai iki 60 metų, be to, uždaryta oro erdvė. Šių šalių jūrininkų pasaulyje yra labai daug“, – sakė V. Ankudovičius.

LJS pirmininko teigimu, Rusijos jūrininkų galimybės dirbti užsienio kompanijose sumažėjo, nes ši šalis dėl tarptautinių sankcijų tapo izoliuota nuo likusio pasaulio, suprastėjo susisiekimas. Tuo metu Ukrainos valdžios prašoma atleisti jūrininkus nuo karo prievolės ir išleisti dirbti. 

„Mano žiniomis, darbuotojų iš Rusijos atsisakoma dėl to, kad jiems sudėtinga keliauti keičiantis pamainoms, o Ukrainoje jiems išvykti trukdo visuotinė mobilizacija. Tarptautinė jūrų transporto federacija netgi kreipėsi į Ukrainos vyriausybę, kad jūrininkams būtų sudaryta galimybė dirbti“, – sakė LJS pirmininkas A. Kaupas. 

Jis teigė girdėjęs, kad dėl karo ateityje gali keistis laivų įgulų formavimo principai, kad kartu netektų dirbti jūreiviams iš dviejų kariaujančių valstybių. 

„Jūrų kapitonų asociacijos susirinkime girdėjau, kad dėl to tarp įgulos narių įtampų nėra, laive tokios taisyklės – politika ir nesutarimai turi likti už borto. Tačiau dėl karinio konflikto dabar tikriausiai keisis įgulų formavimo principai“, – pasakojo A. Kaupas.

REKLAMA

Keleivių ir krovinių gabenimo keltais bendrovės DFDS atstovai teigia, kad įvairių jūrinių profesijų darbuotojų stygių itin pajuto įsigijusi du naujus keltus. 

„Bendrovė susidūrė su šiuo iššūkiu, formuodama įgulas naujajam savo keltui „Aura Seaways“, visgi mums pavyko įdarbinti virš 100 jūrininkų į mūsų laivyną, šiuo metu taip pat formuojamos antrojo naujo kelto „Luna Seaways“ įgulos. Jūrininkų paieškoms pasitelkėme ne tik švietimo įstaigas, ruošiančias jūrininkus ar keleivius aptarnaujantį personalą, bet ir įvairias įdarbinimo agentūras Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, didesnį dėmesį kreipėme į aplinkinius vakarų Lietuvos rajonus“, – BNS sakė bendrovės Įgulų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Alekna.

Anot jo, darbuotojų stygių šiuo metu lemia ne tik Rusijos ir Ukrainos karas, bet ir koronaviruso pandemijos nulemti apribojimai, kurie ypač jaučiami Europoje.

Darbo paieškos portaluose skelbiamuose DFDS pasiūlymuose nurodoma, kad už darbą laive siūlomas nuo 2,1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų į rankas atlygis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų