Lietuvos verslas

Registruotas nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir gegužės 1-ąją siekė 9,5 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.  Vien balandį jų įregistruota 23,7 tūkst. – 18,3 proc. mažiau nei per kovą. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 45-iose iš 60 savivaldybių.  Į darbo rinką balandį grįžo 34,3 tūkst.

Balandžio mėnesį metinė infliacija – balandį, palyginti su pernai balandžiu – siekė 16,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Balandžio pabaigoje skelbta išankstinė infliacija siekė 16,6 procento. Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.

Teismas atmetė buvusio Ūkio banko valdytojo Vladimiro Romanovo sesers ir jos sutuoktinio prašymą atlyginti 406 tūkst. eurų žalą, kurie jie teigė ją patyrę dėl galimai neskaidrių verslo sandorių. „Šioje byloje ieškovai neįrodė, kad atsakovai jiems padarė žalą: klaidino, suteikė apgaulingą informaciją, atliko kitus nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovai sudarė hipotekos sandorius ir galiausiai prarado turtą“, – teigiama gegužės 3-iąją paskelbtoje Kauno apygardos teismo nutartyje.

Pastaruoju metu pirkėjai parduotuvėse vis dažniau pastebi perkamų prekių kiekio ribojimus. Itin išaugusiai paklausai ir paniškam pirkimui suvaldyti prekybos tinklai ėmė riboti tam tikrų produktų kiekį vieno apsipirkimo metu. Ekspertai kalba, kad nėra tikslaus atsakymo, kada ribojimai pasibaigs, tačiau jų stengsis atsisakyti kiek įmanoma anksčiau.

„Mes bandėm užduoti kažkokius klausimus. Sakė: merginos, viskas gerai. Viskas bus gerai“, – savo įsidarbinimo Lietuvoje patirtį prisimena nuo karo Ukrainoje pabėgusi Irina (vardas pakeistas).  Ji ir dar viena nuo darbuotojų nuoma užsiimančios įmonės „Nermeka“ pažadais patikėjusi  moteris Olena (vardas pakeistas) Lietuvoje susidūrė su darbdaviais, kuriuos prisimins ilgai.

Po Velykų – naujas maisto kainų šuolis. Brangsta būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, net pigiausųjų krepšelis per mėnesį pabrango 7 procentais. Prekybininkai teisinasi, kad brangstant elektrai, žaliavoms ir algoms, kito kelio neturi – tik sąnaudas perkelti pirkėjams. Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti. Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto.

Kasmet artėjant vasarai daugėja sportuojančių žmonių, kurie naudojasi asmeninėmis treniruotėmis, rūpinasi mitybos planais. Per metus asmeninių trenerių paslaugų kainos šoktelėjo net 10–25 proc., tačiau pasibaigus karantino ribojimams šį pavasarį sporto klubai – perpildyti, o asmeniniai treneriai negali visų norinčių sutalpinti į grafiką: „Laisvų vietų nėra“. Sporto treneriai pastebi, kad prieš vasarą klientų visada padaugėja, tačiau šiais metais paklausa didesnė, nei pernai.

Vienai didžiausių šalies telekomunikacijų bendrovių vadovaujantis Petras Masiulis veikiausiai nėra tipinis vadovas, nors juo yra jau beveik 20 metų. Įmonės biure jis neturi atskiro savo kabineto ar juo labiau administratorės. Į interviu jis atvyko ne žvilgančiu visureigiu ar kitu prabangiu automobiliu, o mažyčiu nuomojamu elektromobiliu.

Pavasarį į ūkininkų laukus tupia šimtai sparnuočių, kurie sutrypia laukus ir nuniokoja derlių. Kartais nulesa ištisus hektarus. O vasaromis nuo paukščių kenčia uogininkai. Deja, laukinių paukščių padarytų nuostolių valstybė iki šiol nekompensuoja. Visi bandymai sukurti laukinių paukščių žalos atlyginimo mechanizmą patiria fiasko. Keli šimtai žąsų nutūpusios skabo ūgtelėjusių javų želmenis, o kitoje vietoje – didžiulis gulbių pulkas mėgaujasi žaliuojančiais rapsais.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomam Kaišiadorių paukštynui pernai lapkritį paskelbus apie paukščių skerdimo ir išpjaustymo cecho stabdymą, nuo to laiko įmonėje neliko 337 darbuotojų. Kaišiadorių paukštyno vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad dalis žmonių buvo atleista, dalis išėjo savo noru. Dar 96 darbuotojai laikinai dirba Vilniaus paukštyne. Kaišiadoryse liko dirbti 292 žmonės. Kovą įmonė Užimtumo tarnybai pranešė, jog apie atleidimą įspėjo 230 žmonių.

Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ kol kas išlieka pavaldus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), nors ji šios įstaigos teigė atsisakiusi. „Pušyno“ integravimas į pertvarkomą Klaipėdos ligoninių tinklą kol kas irgi nepradėtas. „VRM priimtas sprendimas reabilitacijos centrą „Pušynas“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai nesikeičia.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai verslų ėmė ieškoti būdų padėti ukrainiečiams. Dauguma jų aukojo įvairioms organizacijoms. Tačiau kai kurios įmonės ieškojo būdų, kaip tiesiogiai padėti Ukrainos kariams. Lietuvoje sėdmaišius gaminanti įmonė ėmė siūti ir neperšaunamas liemenes. Jas siuva iki šiol, o liemenes perka ne tik ukrainiečius remiančios įmonės, bet ir patys lietuviai sau ar savo šeimos nariams.

Rusijos karas Ukrainoje skatina gerinti susisiekimą tarp Rytų ir Vakarų šalių, diversifikuoti krovinių vežimo būdus, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis Berlyne susitiko su šalies skaitmeninių reikalų ir transporto ministru Volkeriu Wissingu, šeštadienį pranešė Susisiekimo ministerija. „Glaudus Lietuvos ir didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos – bendradarbiavimas regione šiuo metu yra itin svarbus.

Į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis Lenkijos naftos ir dujų įmonės „PGNiG“ užsakytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys.  150 tūkst. kubinių metrų dujų gabenantis su Maltos vėliava plaukiojantis dujovežis „Aristidis I“ penktadienį vakare atvyko į Klaipėdos uostą ir apie 18 val. 40 min. švartavosi prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo laivų stebėjimo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Ketverių metų kadencijai perrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikėtų vėl diskutuoti dėl atlyginimų indeksavimo.  Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.  „Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika.

Penktadienį po pietų sutriko vieno didžiausių šalies komercinių bankų veikla. Gyventojai negali pasinaudoti dalimi banko paslaugų. Vilnietė Laura portalui tv3.lt sakė esanti pasipiktinusi, kad panašus atvejis su banko paslaugomis nutinka jau ne pirmą kartą. „Artėja penktadienio vakaras ir savaitgalis. Turėjau šiokių tokių planų dėl to, taigi nusprendžiau pasitikrinti, kiek dar sąskaitoje liko pinigų ir kiek galėsiu išleisti.

Būsto pirkėjams augančios kainos nė motais. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį pirkėjų skaičius auga. Tačiau ekonomistas įspėja apie palūkanų normų didinimą, juolab, kad kaimyninės šalys palūkanas jau pakėlė.  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar Čekijos ir Lenkijos centriniai bankai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas ir dabar jos siekia atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc.

Kitaip nei maistui, drabužiams ir kitoms prekėms Lenkijoje taikomas didesnis pardavimo mokestis. Taigi, teoriškai tokios pačios prekės Lietuvos parduotuvėse turėtų būti pigesnės. Tačiau taip nėra, nes, kaip aiškina prekybininkai, tokių kainų prašo patys pirkėjai. 2017 m. įsteigta „Pepco Lithuania“ dabar mūsų šalyje valdo kelias dešimtis drabužių ir prekių namams parduotuvių daugelyje miestų ir miestelių.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių.

Europos Sąjungai (ES) nutarus šiemet taikyti embargą naftai iš Rusijos, rudenį prognozuojamas infliacijos slopimas nusikels vėlesniam laikui, sako bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Aišku, tai irgi yra scenarijai, tai labai priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti naftos embargo Rusijai susitarimą, jeigu tai įvyktų šiemet, aišku, rinkos tai įskaičiuotų ir naftos kaina gerokai šoktų į viršų.

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais gerokai sulėtės, tačiau išliks teigiamas ir sieks 1,3 proc., o kitąmet atsities iki 2,7 proc., prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Pasaulyje jau nuo pačios metų pradžios energingas ekonomikos įsibėgėjimas pamažu išsikvepia, energetikos kainos, sutrikusi tiekimo grandinė. Visa tai neleidžia piešti pozityvių vaizdų“, – penktadienį „INVL Asset Management“ šių metų ekonomikos prognozių pristatyme sakė ekonomistė.

JAV orlaivių gamybos milžinė „Boeing“ paskelbė ketinanti perkelti savo būstinę iš Čikagos į Vašingtono priemiestį Arlingtoną Virdžinijos valstijoje. Aviacijos ir kosminių technologijų bendrovė, kuri pastaruoju metu patyrė nemažai gamybos sunkumų, slopinusių jos pelningumą, ketvirtadienį pranešė, kad jos Virdžinijos centre, kur jau įsikūręs jos gynybos, kosminių technologijų ir saugumo verslas, įsikurs ir bendroji būstinė.

Apie grupinius darbuotojų atleidimus balandį pranešė keturios bendrovės, numačiusios atleisti 136 darbuotojus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Dėvėtų drabužių prekybos bendrovė „Gausuva“ tarnybą informavo, jog atleidžia visus 50 darbuotojų. Registrų centro duomenimis, kreditorių susirinkime nutarta kelti įmonės bankroto bylą. „Dar nesusipažinau su dokumentais, bankroto priežastis nėra aiški“, – BNS sakė nemokumo administratoriaus atstovė Lina Jankauskytė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi teisę tikrinti neterminuotai – reikalauti pagrįsti prieš daugiau nei dešimtmetį susidariusius nuostolius, jei jie perkeliami vėlesnių metų pelnui sumažinti, penktadienį rašo portalas vz.lt. Tokį sprendimą teismas priėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir „Vilniaus prekybos“ įmonės „Leksita“ ginče, kuris jau kelerius metus vyksta dėl įmonei priskaičiuoto beveik 127,9 tūkst.

Baltijos šalys ragina Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, JT valstybių bendruomenę bei atsakingas JT agentūras užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą iš Rusijos užgrobtų ir blokuojamų Ukrainos jūros uostų.

Lietuva per itin trumpą laiką prarado konkurencinį pranašumą kaip tranzito tarp Rytų ir Vakarų koridorius, o įvairios logistikos grandys šią netektį išgyvena skirtingai – vieni laukia karo pabaigos ir ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija atkūrimo, kiti įžvelgia naujų galimybių bei didesnę integraciją į Vakarus.

Gyventojai skaičiuoja, kad pavalgyti restorane ar kavinėje tampa vis brangiau. Restoranų atstovai sutinka, kad kainos auga. Tačiau tikina, kad neturi kitos išeities, kaip tik jas didinti. Anot jų, brangsta visi kaštai nuo patalpų nuomos iki maisto produktų. Todėl įspėja, kad kainos dar daugiau kils panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad lėkštė sriubos ar šaltibarščių kavinėse jau kainuoja daugiau nei 5 eurus.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 6-ąjį sankcijų Rusijai paketą, siūlant įvesti embargą naftai, Vengrijos ir kitų Europos Sąjungos šalių norą toliau importuoti naftą iš Rusijos Lietuvos energetikos ministras laiko nepriimtinu. Pasak Dainiaus Kreivio, rusiškos naftos pirkimą šalys turi nutraukti kuo greičiau.  „Tai nepriimtina. Manau, kad kiekvienas iš Rusijos nupirktas naftos lašas finansuoja žudymus Ukrainoje.

Tuo metu, kai maisto ir kitų produktų ar paslaugų kainos auga kone kasdien ir žmonėms reikia vis daugiau pinigų, ėmė strigti prašymus išmokoms priimanti sistema. Žmonių atsiprašoma už nepatogumus ir prašoma jungtis po darbo. Socialinės paramos šeimai sistema (SPIS) internetu priima pačius įvairiausius prašymus skirti socialinei paramai.

Karą Ukrainoje pradėjusi Rusija turi atsakyti už savo veiksmus ir finansiškai sumokėti už padarytą milžinišką žalą, o vienas iš galimų būtų – jos atlyginimas Rusijos turtu, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Bendrija ir jai pritariančios šalys jau žengė pirmąjį žingsnį – įgyvendino priemones dėl Rusijos asmenų, įmonių ir centrinio banko turto įšaldymo.

Nuo praėjusių metų vasaros du prekybos centrus Rusijoje netiesiogiai valdantis europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas neketina jų parduoti, nes jos esą nėra strateginės bendrovės, rašo portalas lrt.lt. „Šita įmonė nė kiek nesusijusi su Lietuva, nieko neteikia, nieko iš Lietuvos neperka. (...) nėra strateginė kompanija, kuri kažką gamintų ir padėtų karo dalykams, (...) be to pajamos bendrovės yra visiškai kritusios“, – lrt.lt teigė politikas.

Karas Ukrainoje nesibaigia, o to padarinius jaučia ir viso pasaulio ekonomika. Nenuostabu, kad tai jaučia ir Lietuva – infliacija šoko į neregėtas aukštumas, o prekių ir paslaugų kainos kelia galvos skausmą ne vienam gyventojui ir veslininkui.

Vyriausybės siūlomos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, didins infliaciją, o ne ją mažins, teigia patikslintą 2022 metų biudžetą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK).  „Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir tokiu būdu didina infliaciją, o ne ją mažina“, – teigiama VK pranešime.

Lietuvos bankas (LB) šių metų patikslintą valstybės biudžetą iš finansinio stabilumo perspektyvos vertina teigiamai, tačiau ir toliau kritikuoja kompensacijas gyventojams dėl dujų ir elektros kainų padidėjimo, jas vadindamas brangiomis ir socialiai mažai teisingomis. Seimui pateiktose išvadose dėl patikslinto biudžeto nurodoma, kad pataisos nekelia rizikos finansų sistemos ir kainų stabilumui, o suplanuotos papildomos priemonės turės santykinai nedidelį bendrą poveikį infliacijai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis GIPL abiejų šalių energetikos sektoriui yra ypač svarbus momentas ir reikšmingas įvykis dabartinių geopolitiniame kontekste. „508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tik dar kartą parodė, kad Rusija niekada nebuvo ir nėra patikima partnerė, taip pat atvėrė akis daugeliui europiečių. „Todėl Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis užtikrintai sako: ne – Rusijos dujoms, ne – Rusijos naftai, ne – agresoriaus finansavimui. Dabar visas regionas pasirengęs skelbti tą pačią žinią. GIPL dujotiekis sujungia Lietuvą ir Lenkiją papildomais ryšiais.

Norint padėti Ukrainai išvežti grūdus ir juos eksportuoti per Klaipėdos uostą, geriausias kelias būtų vežti juos geležinkeliu per Baltarusiją, sako didžiausios Klaipėdos uosto krovos bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas. „Geriausias variantas yra žaliasis koridorius – iš Ukrainos ant tos pačios vėžės, per Baltarusiją. Be to koridoriaus tik minimaliai galėtume perkrauti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Štumbergas.

Maisto pagardų gamintoja „Daumantai LT“, kuriai iš dalies priklauso Rusijos Karaliaučiaus srityje esanti padažų gamykla „Agroprodukt“, pranešė pasirašiusi pirmines sutartis dėl 65 proc. pastarosios akcijų  pardavimo. „Daumantai LT“ parduoda 65 proc. „Agroprodukt“ akcijų valdančios Nyderlanduose registruotos įmonės „KL Food Group BV“ akcijų.

JAV viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė vakciną nuo COVID-19 sukūrusią JAV biotechnologijų bendrovę „Moderna“ apsvarstyti galimybes investuoti Lietuvoje.  Tai ji aptarė su vienu įmonės įkūrėjų ir valdybos nariu Robertu Langeriu, pranešė ministerija. „Nepaisant pandemijos sukeltų neapibrėžtumų, pasaulinių verslo paslaugų centrų metinis augimas Lietuvoje siekia apie 14 proc., o juose šiuo metu dirba per 23 tūkstančius žmonių.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 6-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo siūloma įvesti embargą rusiškai naftai, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Rusijos dujų Bendrijai atsisakyti būtų sunkiau.  „Dujas mes turbūt pamatysime ( 7-ajame ES sankcijų Rusijai pakete – BNS), bet, kaip ir su nafta, mes matysime pereinamuosius laikotarpius, kurie bus ilgesni negu naftai.

  Sekmadienį pradėjus veikti vienam svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – magistraliniam dujotiekiui į Lenkiją, milžinišką projektą įgyvendinusios dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad be šio vamzdyno Lietuva būtų atskirta nuo Europos.  Interviu BNS jis teigė esąs patenkintas dujotiekio apkrova pirmosiomis jo veiklos dienomis ir neabejoja, jog ateityje dujotiekio naudojimas tik augs.

Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumus yra rezervavusi šešiems laivams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Ministro teigimu, laivais atgabenti „PGNiG“ užsakyti SGD kroviniai aprūpins ne tik Lenkiją, bet ir kitas Baltijos šalis.  „Dabar matome pavyzdžiui, kad Lenkijos dujų tiekėjas „PGNiG“ yra jau užsakęs terminalo pajėgumus šešiems laivams“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

Ketvirtadienį oficialiai atidarant vieną svarbiausių Lietuvos strateginių energetinės nepriklausomybės projektų – magistralinį dujotiekį į Lenkiją (angl. „Gas Interconnection Poland Lithuania“ – GIPL), BNS pateikia 25 svarbiausius faktus apie šį per 500 mln. eurų kainavusį ir daugiau nei dešimtmetį trukusį projektą.

Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, 8 iš 10 kirpyklų Lietuvoje priklauso trims savininkams. Ir visose jų kirpyklose viena paslauga įkainota lygiai taip pat. Veikiausiai daug kam kiltų įtarimų, kad verslininkai galbūt susitarė nustatyti vienodą įkainį. Juk sunku patikėti tokiu sutapimu. Panaši situacija yra susiklosčiusi komercinių bankų ir jų paslaugų sektoriuje. Lietuvos banko duomenimis, 3 komerciniai bankai pagal valdomą turtą užima virš 80 proc. šalies rinkos.

Seime skinasi kelią tvarka, nuo liepos keičianti bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas.  Jeigu Seimas pritars, ateityje darbo ieškantiems žmonėms darbas bus pasiūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos, įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Tai įgalintų darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Interneto žiniasklaidos asociaciją (IŽA) vienijančių naujienų portalų atstovai, susitikę su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte, kultūros ministru Simonu Kairiu, teisingumo ministre Evelina Doborovolska ir premjerės patarėju Rimantu Žyliumi, aptarė žiniasklaidos rinkos tvarumo klausimus. Svarbiausi iš jų – pasirengimas skaitmeninių paslaugų mokesčio (angl.

Valstybinės žemės valdymo reforma pagreitins procesus ir sustiprins savivaldybes, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Vakarų Europai būdingos stiprios savivaldybės, o stiprios savivaldybės negali būti be žemės. Savivaldybės tik išskirtiniais atvejais būdavo, kad turi savo žemę patikėjimo teise.

Seimui po svarstymo pritarus pataisoms, kuriomis draudžiami sandoriai grynaisiais virš 3 tūkst. eurų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kritikuoja siūlymą taikyti išimtį ir kai kuriais atvejais leisti grynaisiais atsiskaityti virš 3 tūkst. eurų. VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad Seimui pritarus siūlomai išimčiai, pasikartotų situacija, kai buvo reikalaujama VMI pranešti, jeigu per metus grynaisiais gaunama daugiau negu 15 tūkst. eurų.

Nacionalinėje švietimo agentūroje atidarytas Edukacinių technologijų centras, kuris rūpinsis skaitmenine švietimo transformacija, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.