Lietuvos verslas

Lietuva greitesniam elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa techniškai yra pasiruošusi, todėl toliau sieks susitarti su Latvija ir Estija dėl jos ankstinimo, teigia prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“ klientams, turintiems ilgalaikį fiksuotos kainos planą „Superžalias“ ir pasirašiusiems sutartis kai kainos rinkoje buvo itin aukštos, vienašališkai mažina sutartyse užfiksuotą elektros tiekimo kainą iki 21 ct/kWh (be ESO ir VIAP mokesčių). Sumažintas tarifas įsigalios liepos 1 d. ir bus taikomas iki šių metų pabaigos, rašoma bendrovės pranešime. Pokyčiai palies 25 proc.

Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys galutinę versiją mokesčių pakeitimų, kurie bus teikiami svarstyti Seimui. Pasak ministrės, jei pakeitimai bus priimti, samdomą darbą dirbantys ir minimumą uždirbantys gyventojai gaus 76 eurais per mėnesį daugiau. Tačiau kai kurie savarankiškai dirbantys turės sumokėti daugiau mokesčių.

Valstybės kontrolė (VK), atlikusi Lietuvos stabilumo 2023 metų programos vertinimą, pareiškė, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai galėtų būti dar ambicingesni. Pavyzdžiui, neatsižvelgta į tarptautinių institucijų rekomendacijas suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios įmonė ar asmuo tampa PVM mokėtoju.

Vyrai ir moterys skirtingai vertina investicijų rizikos toleranciją. Vyrai dažniau renkasi didžiausios rizikos investicijų priemones, o moterys labiau pirmenybę teikia mažos rizikos investicijoms. Tai rodo SEB banko privačių klientų pasirinkimai investuojant naudojantis investicijų robotu, rašoma banko pranešime. „Šiandien investuotojai yra atsidūrę sparčiai kintančioje ir neapibrėžtoje rinkoje, kai renkantis riziką reikia itin gerai pasvarstyti.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį neteisėtu informacijos rinkimu kaltintam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacijos“ Saugos ir saugumo departamento vadovui Mariui Beliūnui. Jis anksčiau ėjo ir įmonės generalinio direktoriaus pareigas. Praeitą savaitę paskelbta nutartimi prokuroro skundas atmestas, paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo pernai lapkritį paskelbtas nuosprendis.

Nuo gegužės 15 dienos keičiasi dalies „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Atsižvelgiant į pirkėjų patogumą ir pamėgtų šiltojo sezono maršrutų kryptis, pereinama prie vasaros darbo laiko. Dalis parduotuvių visą vasaros laikotarpį dirbs ilgiau – iki 23 val., o „Lidl“ parduotuvė Palangoje – iki 24 val. Dalis parduotuvių darbą pradės ir viena valanda anksčiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujoji Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė žada daugiau dėmesio sutelkti į skaitmenines rinkas, kur esama įvairių iššūkių, todėl ji tikisi bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Kauno savivaldybei prieš trejus metus nutraukus M. K. Čiurlionio tilto prietilčio koncesijos sutartį jai teismuose galutinai nepavyko įrodyti, kad už sutarties nutraukimą turi sumokėti tiltą administruojanti įmonė „Čiurlionio tiltas“ ir paskolą projektui suteikęs SEB bankas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gegužės 4 dieną paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį – savivaldybė įmonei „Čiurlionio tiltas“ turi sumokėti per 115 tūkst. eurų, o SEB bankui – 86 tūkst. eurų.

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.

Suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius, rašoma banko pranešime spaudai. „Per pastaruosius metus darbingo amžiaus žmonių, kurie planuotų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, padaugėjo 4 proc. punktais iki 50 proc.

Lietuva negrąžins Nigerijai jau trejus metus areštuoto oro bendrovės „Arik Air“ lėktuvo „Boeing 737“, galutinai nutarė Lietuvos teismas. Lėktuvas areštuotas už beveik 2,3 mln. eurų skolą Vokietijos bendrovės „Lufthansa“ antrinei įmonei ir laikomas Kauno oro uoste.  Nigerijos valstybės turto valdytojai „Asset Management Corporation of Nigeria“ (AMCON) nepavyko pasiekti, kad Lietuvoje būtų pripažintas ir vykdomas tos šalies teismo sprendimas, kuriuo remiantis ji galėtų pasiimti orlaivį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį visuomenei praneš apie kiek pakoreguotą mokesčių pakeitimų paketą. Vyriausybė jį ketina svarstyti trečiadienį, o Seimui numato pateikti kitą savaitę.  Ministrė pirmadienį spaudos konferencijoje pristatys svarbiausius pakeitimus, padarytus išanalizavus per tris savaites – iki balandžio vidurio – ministerijos gautus pasiūlymus.

Ivano Paleičiko vaikų kontroliuojama kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninės prekybos įmonė „Fleet union“ pernai gavo 381 mln. eurų pajamų, arba 48 proc. daugiau nei 2021 metais (256,9 mln. eurų). Beveik visos pajamos (380,9 mln. eurų) gautos iš tarpininkavimo ir pardavimo Lietuvoje, teigiama Registrų centrui pateiktose 2022-ųjų ataskaitose. „Fleet union“ nurodo, kad 2023 metais ketina didinti pardavimus ir plėsti klientų aptarnavimo geografiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda su biudžeto ir administravimo eurokomisaru Johannesu Hahnu pirmadienį aptars daugiametės Europos Sąjungos finansinės programos vykdymą ir kitus klausimus.  Daugiamete 2021-2027 metų programa iš ES biudžeto finansuojami įvairūs prioritetai visose Bendrijos politikos srityse, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį aptars paramą Ukrainai, elektros tinklų sinchronizaciją, kitus saugumo klausimus. „Prezidentas vadovaus Valstybės gynimo tarybos posėdžiui, kuriame bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai, Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“, – sakoma Prezidentūros BNS perduotame komentare.

Sunkmetis palietė daugelio pinigines. Gyventojai ieško būdų papildomai užsidirbti. Vienas jų – parduoti savo daiktus. Žmonės skaičiuoja, kad pardavę nereikalingus daiktus uždirba iki 150 eurų per mėnesį. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie nustatyta 2500 eurų sumą, kurią peržengę gyventojai norėdami toliau tęsti pardavimus turi registruoti individualią veiklą ir mokėti mokesčius.

Gyventojai turimą būstą parduoda dėl įvairių priežasčių. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistai prieš pardavimą siūlo pasidomėti mokestine tvarka. Kai kuriais atvejais pardavus būstą teks susimokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). NT brokeris vardija išimtis, kaip šių mokesčių išvengti. NT brokeris Ignas Zabarauskas socialiniame tinkle pasidalijo kliento istorija ir įspėjo, kad toks paprastas veiksmas, kaip gyvenamosios vietos deklaravimas, gali atnešti nuostolių.

Pažėrė pastabų

Šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerokai suprastėjo. Fiksuojamas ne tik bendras ūkio smukimas, bet ir daugėja bedarbių – jų skaičius išaugo tūkstančiais. Vis dėlto jeigu žmogus dirbo oficialiai ir mokėjo įmokas „Sodrai“, netekęs darbo kurį laiką jis gali gauti nedarbo išmokas. Nedarbo lygis 2023 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 7,7 proc. ir, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. punkto, o palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc.

Šiandien daug gyventojų naudojasi maisto ar kitų prekių pristatymo į namus paslaugomis. Vis tik kelias nuo užsakymo pradžios iki pristatymo nėra toks lengvas.  Pasirodo, būna atvejų, kai klientai meluoja apie nepristatytą maistą, kai kurjeriai vagia vieni kitų užsakymus arba nurodytas adresas būna visai kitame rajone, nei maisto užsisakęs klientas.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ne kartą atidėtas reikalavimas vairuotojams automobiliuose turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinius, kitu atveju grės baudos. Vaistinių atstovai nurodė, kuo šios vaistinėlės skirsis nuo senųjų, kiek kainuoja jos ar priemonės atskirai. Jų teigimu, naujose vaistinėlėse atsiras 5 naujos priemonės ir naudojimosi taisyklės, su kuriomis reikėtų atidžiai susipažinti.

Nuo šios savaitė iki birželio 30 d. paramos paraiškas dėl paramos vystyti ir atnaujinti savo ūkius kviečiami teikti smulkieji ūkininkai – pienininkystės arba kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantys pareiškėjai, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ šiuo paraiškų teikimo etapu pienininkystės sektoriaus atstovų projektams įgyvendinti skirta 5,5 mln.

Striptizo klubai Lietuvoje yra prieštaringa vieta. Žmonės, kurie ten lankosi, supranta patį veikimo principą ir žino, ko tikėtis. O tie, kurie nėra buvę, dažnai net neįsivaizduoja, kaip ten viskas atrodo, ką tokiuose klubuose galima nuveikti, pamatyti ar nusipirkti.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 2,8 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tokiu pat metu patyrė 2,5 mln. eurų nuostolį. Bendrovė šiemet gavo 45,7 mln. eurų pajamų – 2,8 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą (47 mln. eurų), preliminarius rezultatus per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pirmąjį ketvirtį buvo 4,6 mln.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 12,9 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu nuostolis siekė 2 mln. eurų.  Pelną daugiausiai lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos, sumažėjusi elektros kaina ir technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, penktadienį pranešė „Litgrid“.  Bendrovė per  tris šių metų mėnesius gavo 86,8 mln. eurų pajamų, arba 28 proc. daugiau nei prieš metus.

Pieno perdirbėjams ir supirkėjams gegužę vėl mažinant žaliavinio pieno kainas, vis daugiau karvių augintojų praneša vasaros pabaigoje arba rudenį išsiparduosiantys bandas.  Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad dar 4-5 centais mažinamos pieno supirkimo kainos kelia nerimą, todėl bus skubinama priimti naują Pieno įstatymą, numatantį viešinti pieno supirkimo kainodarą ir didinti konkurenciją.         „Taip ir yra.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ parduodamas fabrikas Sovetske, Kaliningrado srityje, pernai uždirbo 24,872 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto daugiau nei 2021-asiais, kai pelnas buvo 8,765 mln. eurų.  2022-ųjų pelnas buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus, tada jis svyravo nuo beveik 6 mln. iki beveik 9 mln. eurų.    Bendrovės pajamos pernai siekė 216,56 mln. eurų – 6,5 proc.

Estijos kapitalo pramoginių renginių organizatorė „Live Nation Lietuva“ kovą mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – keturiems darbuotojams išmokėta po 44,4 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ septyniems darbuotojams išmokėjo po 30,2 tūkst. eurų, vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Nerijaus Numos ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Vilniaus prekyba“ (11 darbuotojų) – po 30,1 tūkst. eurų.

Į skyrybų dramą įsisukusi nuomonės formuotoja Viktorija Siegel yra pelningo internetinės prekybos verslo savininkė. Tačiau kodėl jos interneto parduotuvėje kai kurios prekės yra kelis kartus brangesnės, nei kitoje parduotuvėje? Įmonė paaiškino, kad kainas lemia daugelis veiksnių: prekių savikaina, jų pervežimas ir kt.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) pajamos pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 31 proc. iki 3,618 mln. eurų (pernai – 2,764 mln. eurų), įmonė patyrė 29 tūkst. eurų nuostolių (102 tūkst. eurų pelno), penktadienį pranešė bendrovė.   Pernai 1,1 mln. eurų grynojo pelno gavusio Telecentro valdyba pritarė, kad valstybei už 2022 metus būtų išmokėta 940 tūkst. eurų dividendų.  Pernai už 2021 metus įmonė išmokėjo 7,639 mln.

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvos energijos išteklių rinkos dalyviai, naudojantys galingesnius nei 20 megavatų (MW) biokuro įrenginius arba dalyvaujantys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, privalo naudoti tik tvarų biokurą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis, ar balandžio pabaigoje atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius nesupainiojo interesų, kai tiek jam, tiek agentūrai  atstovavo tas pats advokatas. VTEK penktadienį pranešė nusprendusi pradėti tyrimą pagal gautą informaciją, kad įvertintų, ar A. Muzikevičius laikėsi prievolės nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Per kelerius metus Lietuva turi pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   „Per ilgus metus viso labo tik 4 proc. žiedinės ekonomikos sudaro ekonomikos struktūroje. Turime viziją per keletą metų pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine“, – penktadienį Seime vykstančiame socialinio verslo ir inovacijų forume apie socialinio verslo plėtrą sakė A. Armonaitė.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje kovą smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – kovą, palyginti su 2022 metų kovu – prekyba Lietuvoje smuko 4,7 proc., o visoje ES – 4,1 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 8,9 proc., o Estijoje – 13,5 procento. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – prekyba Lietuvoje smuko 0,6 proc., Latvijoje – 2,7 proc., o Estijoje – 0,4 procento. Visoje ES ji smuko 1,1 procento.

Lietuvos komerciniams bankams ir kredito unijoms pradėjus didinti indėlių palūkanas, juose laikomų terminuotųjų indėlių kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padaugėjo 235 mln. eurų (6,2 proc.), tuo metu einamųjų indėlių sumažėjo daugiau nei 150 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).  Bendra terminuotųjų indėlių suma kovo pabaigoje buvo apie 4 mlrd. eurų, iš jų didžiausią dalį – 2,75 mlrd. eurų – sudarė indėliai iki vienerių metų trukmės: jų per kovą padaugėjo 142 mln. eurų (5,5 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Trišalės tarybos pasiektas susitarimas minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2024 metų didinti 10 proc., o ne 13,4 proc., kaip siūlė centrinis bankas, yra geras sprendimas.  LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkus teigimu, pagal anksčiau tarybos sutartą formulę MMA augimas galėtų siekti 13,4 proc., tačiau jeigu taryba susitarė dėl mažesnio augimo, tai irgi yra gerai.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka balandį, skirtingai nei kovą, smuko, todėl manoma, kad rimtesnio jos atsigavimo dar reikės palaukti, teigia Registrų centro (RC) analitikas.  Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 35,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 18 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien balandį įregistruota 9,9 tūkst. NT objektų – 13 proc. mažiau nei pernai balandį ir 8 proc. mažiau nei šių metų kovą, skelbia Registrų centras.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. Gediminas Šimkus sako, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.

Balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje buvo mažiausia nuo 2021 metų gegužės – ji siekė 67 eurus už megavatvalandę (MWh) ir buvo 24 proc. mažesnė nei kovą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų mažėjimą lėmė mažesnis elektros vartojimas, dėl pavasarinių potvynių išaugusi Latvijos hidroelektrinių gamyba ir vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės.

Lietuvos mokslo institucijos ir įmonės nuo šiol gali kreiptis dėl savo kuriamų gynybos produktų testavimo Lietuvos kariuomenėje, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak pranešimo, taip siekiama paskatinti Lietuvos gynybos pramonės vystymąsi. Išbandę testuojamus produktus kariuomenės ekspertai pateiks išvadas apie kuriamo produkto savybes. Tai padės sukurti gynybos poreikius atitinkančius produktus, tinkančius Lietuvos gynybai ir eksportui.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Nusprendę išmėginti su birža susietą nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą „Išmanus“, nuo vasario mėnesio sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ klientai gali rinktis jau iš dviejų jo variantų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kurį jų, „Išmanus – Mėnesinis“ ar „Išmanus – Valandinis“, naudoti, pataria „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė.

Ryškėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui, socialdemokratai ragina ruoštis sunkmečiui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tie, kurių optimistinės prognozės skandalingai neišsipildė, dabar vėl žada šviesų rytojų“, – įspėja Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. „2023 m. šalies ekonomika sumenko 3,6 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba sutarė ir pasiūlė Vyriausybei, kad nuo kitų metų MMA būtų didinama 10 proc. iki 924 eurų. Be to, taryba rekomendavo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems žmonėms didinti 20 proc. iki 750 eurų. Tiesa, dėl šio dydžio dar spręs Seimas priimdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Tuo metu galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonės „Grigeo“ generaliniu direktoriumi penktadienį paskirtas iki šiol bendrovės popieriaus verslui vadovavęs Tomas Jozonis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo valstybinė elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ ir pagal įmokos dydį aplenkė Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonę „Orlen Lietuva“, penktadienį pranešė „Verslo žinios“. „Orlen Lietuva“ užimdavo pirmąją vietą visuose nuo 2012 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromuose 500 didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašuose.