Lietuvos verslas

Dvi savaites analizavusi Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pirmadienį baiga darbą ir pristatys išvadas bei rekomendacijas.  Skelbta, jog TVF dėmesį skyrė šalies verslo ir darbo rinkos aplinkai, konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje, progresui įgyvendinant žaliąją transformaciją ir kitiems klausimams.

Seimo Kultūros komitetas pirmadienį organizuoja pasitarimą dėl situacijos, susidariusios renkant nacionalinio transliuotojo LRT generalinį direktorių. Pasak komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, norima išklausyti LRT tarybos narius ir juos delegavusių institucijų atstovų pozicijas, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, kai balsams pasiskirsčius po lygiai du kartus nepavyko išrinkti nacionalinio transliuotojo vadovo.

Jeigu anksčiau lietuviai darbo dairydavosi užsienyje, dabar ten vyksta rečiau. Pasak darbo paieškos specialistų, šiuo metu ir Lietuvoje galima nemažai uždirbti, o užsienyje brangesnis pragyvenimas. Todėl lietuviai atsargiau vertina savo galimybes dirbti užsienyje. Be to, daugelis darbdavių reikalauja anglų kalbos žinių ir darbo patirties. „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad susidomėjimas darbo pasiūlymais užsienyje yra mažesnis, nei buvo prieš pandemiją.

Įvairias šventes įprasta rengti sodybose, tačiau atėjus šiltam sezonui dalis žmonių renkasi švęsti laivuose. Paprastas valandos pasiplaukiojimas kainuoja nuo 150 eurų, o ilga 30-ies svečių kelionė laivu su užkandžiais, maistu ir dekoracijomis gali atsieiti ir nuo 3 tūkst. eurų. Laivuose tampa populiaru ne tik švęsti vestuves, bet ir jas registruoti. Pastebima tendencija, kad jaunavedžiai rezervuoja du laivus: vieną savo, kaip poros, atskirai fotosesijai, kitą – svečiams.

Atšilus orams prasideda įvairių švenčių lauke sezonas. Pirmąjį birželio penktadienį žmonės  Kaune buvo kviečiami į viešą renginį, kuriame galėjo klausytis nemokamų koncertų, laimėti prizų ir taip pat ragauti nemokamo maisto. Deja, buvo žmonių, kurie tuo smarkiai piktnaudžiavo. Keletas šventėje dalyvavusių gyventojų ir žinomi asmenys tikino, kad šventė buvo nuostabi. Esą liūdna tik tai, kad kai kuriems lietuviams trūksta kultūros ir mentaliteto.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.

Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Šiai pagalbai iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui, biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidų.

Atėjus vasarai, daugelis gyventojų vyksta atostogauti. Vienus labiau traukia poilsis užsienyje, kitus – Lietuvoje. Daugelis atostogautojų kelionės kryptį renkasi ir pagal kainą. Vis tik tolimesnė kelionė į užsienį gali būti pigesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, išvyka į Italijos kurortą ar Prahą atsieis pigiau negu į Nidą. Kelionių organizatorius „Kelionių laikas“ siūlo keliones tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Lietuvoje pirkėjams siūlomų vogtų dviračių sumažėjo, pastebi specialistai. Tačiau galutinai jie esą niekur nedings tol, kol bus žmonių, kurie juos perka ir taip palaiko vagišių „verslą“. Dviračių parduotuvių atstovų teigimu, žmonės yra arba naivūs, arba tiesiog apgaudinėja save, kai pirkdami dviratį už pusę kainos tiki, kad jis įgytas legaliai. Paprasčiausias būdas patikrinti, ar dviratis nėra vogtas, yra gauti jo dokumentus.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma griežčiau bausti už viešosios rimties trikdymą ir triukšmavimą neleistinu paros metu. Pataisose numatoma, kad už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet sėklinių bulvių augintojai už hektarą galės gauti 467 euro dydžio susietąją paramą. Ši Europos Sąjungos parama už 2022 m. deklaruotus sėklinių bulvių plotus bus išmokėta iki 2023 m. birželio 30 d. Iš viso sėklinių bulvių augintojus pasieks 74 143 eurų.

Šalia Pažagienių Panevėžio rajone Edvinas Milinis puoselėja vieno hektaro šilauogyną. Toks uogų ūkis dar „suvaldomas“, bet jį prižiūri visa Milinių šeima. Šilauogyną Panevėžio rajone šeima įkūrė 2015 metais. „Čia buvo plynas laukas, viską pradėjome nuo nulio, pasiruošėme vagas, rudenį pasodinome dalį šilauogių krūmų, kitų metų pavasarį dar vieną dalį ir taip jie sėkmingai auga iki šiol“, – pokalbį pradėjo jau šeštąjį uogų sezoną skaičiuojantis Edvinas.

Atrodytų, iš ko gauname pinigus ir kam juos naudojame, yra tik mūsų pačių reikalas. Galbūt taip yra su grynaisiais, bet, jeigu turite reikalų su banku, tai galite ir negauti laukiamų pinigų į sąskaitą, o galiausiai netekti ir jos pačios. Ypač, jeigu painiojatės ir nesakote visos tiesos apie gaunamų pinigų kilmę. Tuo galėjo įsitikinti viena „Swedbank“ klientė. Atsidariusi sąskaitą kurį laiką ji naudojosi banko paslaugomis, tačiau vėliau patyrė nemažai keblumų.

Įvairiems Europos Sąjungos remiamiems investicijų projektams kofinansuoti Vilniaus rajono savivaldybė ketina skolintis iki 4,4 mln. eurų.  Rajono taryba penktadienį pritarė, kad nutarimo projektas dėl ilgalaikės paskolos iš palankiausias sąlygas pasiūliusios kredito įstaigos būtų svarstomas. Rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad yra nemažai investicinių projektų, kuriuos reikia pabaigti, todėl lėšos būtų skirtos būtent tam.

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupės „Norvelita“ grynajam pelnui pernai smukus 2,74 karto iki 630 tūkst. eurų (2021 metais – 3,9 mln. eurų), šiemet bendrovė tikisi grįžti į 2021 metų lygį ir uždirbti 4 mln. eurų pelno, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Įmonės pajamos per metus beveik nepakito ir siekė 129,1 mln. eurų. Šiemet įmonė planuoja kiek mažesnę – 125 mln. eurų apyvartą. „2023 metais bendrovė planuoja 125 mln. eurų apyvartą, pagaminti ir parduoti 12 mln.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę, kaip ir ankstesniąją, išsiskyrė, tačiau pigimo neužfiksuota nė vienoje jų. Benzinas pabrango tik Latvijoje, dyzelinas – Latvijoje ir Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,6 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 15 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 2–8 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 84,2 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 64 eurus. Latvijoje elektros kainos buvo tokios pat kaip ir Lietuvoje, Estijoje kainos augo 66 proc. iki 83,9 euro.

Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško Kauno oro uosto plėtros rangovų – šią savaitę bendrovė paskelbė keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros konkursus, kurių preliminari vertė siekia daugiau nei 30 mln. eurų. Dokumentuose nurodoma, kad dabartinis terminalas nebeužtikrina keleivių pralaidumo, todėl pirmame pastato aukšte bus išplečiama bagažo atsiėmimo zona, rengiami nauji komerciniai plotai, didinama ne Šengeno atvykimo zona, o eskalatoriai bus keičiami į važiuojančius takelius.

Bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomos sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintojos Lukšių pieninės bankrotas ne teismo tvarka pradėtas neinformavus visų kreditorių, todėl jis nutraukiamas, nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino balandžio Kauno apygardos teismo nutartį ir tenkino kreditorės – bendrovės „Karpis“ – apeliacinį skundą.

Per artimiausius dešimtmečius Vidurio ir Vakarų Europoje prognozuojant elektros deficitą, o Baltijos šalyse – perteklių, didžiausia Lietuvos energetikos grupė „Ignitis grupė“ mato save kaip elektros eksportuotoją,  sako jos vadovas Darius Maikštėnas.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) 49 proc. akcijų pardavimo procesas turėtų prasidėti 2024-ųjų pradžioje, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Tas (akcijų pardavimas – BNS) turi būti pradėta per šešis mėnesius nuo projekto pabaigos, tai mes taip ir pradėsime.

Statistikams skelbiant, kad Lietuvos eksportas per metus smuko 5 proc., o per mėnesį – beveik 10 proc., tai rodo besitęsiančias tendencijas ir atspindi natūralų ekonomikos ciklą, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Natūralus yra produkto ciklas, rinka dabar yra užsipildžiusi, žmonės savo buitį yra atsinaujinę, Vakarų Europoje rečiau keičia būstą.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ į šalies biudžetą sumokėjo apie 3 mln. eurų perteklinių pajamų, gautų iš prekybos elektra, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Mūsų yra apie tris milijonus (eurų – BNS)“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė D. Maikštėnas, atsakydamas į klausimą, kiek „Ignitis grupė“ sumokėjo vadinamųjų elektros „viršpelnių“. „Dydis yra nematerialus grupės išlaidų prasme“, – pridūrė „Ignitis grupės“ vadovas.

Lietuvos orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ už neskelbiamą sumą įsigijo tris „Airbus A320“ lėktuvus.  Įmonės vadovė Rūta Kulvinskaitė sako, kad sprendimas pirkti lėktuvus priimtas reaguojant į augantį šios paslaugos poreikį.

Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą,  Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu.

Lietuvos savivaldybėms atsiveria naujos galimybės tapti valstybės duomenų transformacijos dalimi ir naudoti valstybės duomenų ežero išteklius, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai. Šios galimybės ir Valstybės duomenų ežeras (Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistema, VDV IS) buvo pristatyti savivaldybėms skirtame nuotoliniu būdu vykusiame renginyje.

Lenkijos farmacijos grupės „Pelion“ valdomo vieno didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų „Gintarinė vaistinė“ pajamos 2022 metais augo 18,2 proc. iki 197,7 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko 5,9 proc. iki 5,6 mln. eurų. Dividendams ji numatė skirti beveik visą pelną – 5,4 mln. eurų. „Pajamos augo ir vaistų, ir kitų produktų kategorijose“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė bendrovė.

Lietuvoje šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), defliacija siekė 0,1 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija buvo 10,7 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 11,7 procento.

Ieškoma naujo Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo – Vyriausybės kanceliarija paskelbė šių pareigų konkursą. Kandidatai privalo turėti bent trejų metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą, taip pat atitikti reikalavimus, būtinus dirbti su įslaptinta informacija.  Tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų lapkričio, kai Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius kol kas neleidžia kalbėti apie rinkos pagyvėjimą, teigia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras (RC).  „Pavasaris paprastai būna tas laikotarpis, kai NT rinka šalyje pamažu įsivažiuoja, registruojama vis daugiau pirkimo-pardavimo sutarčių. Tačiau šiemet, skirtingai nuo vaizdo už lango, NT rinka nedemonstruoja pagyvėjimo ženklų.

Rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos uostą iš Italijos laivu bus atgabentas milžiniškas reaktorius, skirtas naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos modernizavimui. Nestandartinis krovinys iš uostamiesčio iki Mažeikių keliaus ilgiau nei pusę mėnesio, sako už projekto logistiką atsakingos bendrovė „Mammoet“ atstovas. 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius sveria apie 1,5 tūkst.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti poreikio vykstant LRT generalinio direktoriaus rinkimams koreguoti įstatymą.  „Kiek man teko stebėti situaciją ir skaityti teisininkų komentarus, susidaro įspūdis, kad įstatyme yra numatyti įrankiai tokią situaciją išspręsti. Tai viskas yra tarybos ir tarybos pirmininko rankose“, – penktadienį LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.

Statybinių medžiagų prekybos įmonė „Lemora“, pernai uždirbusi 6,4 mln. eurų grynojo pelno – 12 proc. daugiau nei 2021 metais (5,7 mln. eurų), akcininkams išmokėjo 2,6 mln. eurų dividendų. Šiemet mokėti dividendų įmonė nenumatė. Bendrovės pajamos pernai augo 19 proc. iki 151,5 mln. eurų (126,8 mln. eurų), rodo bendrovės ataskaitos, pateiktos Registrų centrui.

Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas.  Visi didžiausi prekybos tinklai nurodė dar nepriėmę sprendimo, kokia bus galutinė maišelio kaina, tačiau svarstoma pasirinkti tarp 1 ir 5 centų.  Už maišelius nereikės mokėti, kai į juos bus pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai.

Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didelės žalos nepadarė.  „Ūkiai nepamena tokių metų, kad net prieš sėjant vėlyvas daržoves reikia dirvą palaistyti, nes pasodinus į tokią sausą dirvą derliaus tiesiog nesulauksime“, – penktadienį LRT teigė Indrė Lukoševičienė.

Prasidėjus vasarai ir atėjus pirmiesiems karščiams, gyventojai užplūsta oro kondicionierių pardavėjus ir montuotojus. Anot jų, vienas svarbiausių kriterijų oro kondicionieriui yra kaina. Už montuojamą kondicionierių gali tekti pakloti ir 3 tūkst. eurų, o mobilų nusipirksite ir už 200 eurų. Bendrovės „Žalias pasaulis“ vadovas Laurynas pastebėjo, kad šiuo metu oro kondicionieriai jau nebėra tik sezoninė prekė.

Atšilus orams, gyventojai vis daugiau laiko leidžia gamtoje, prie vandens telkinių. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja jų nesisavinti, neteisėtai, net savo kieme apsitvėrę pakrantę galite gauti 300 eurų baudą. O poilsiautojus aplinkosaugininkai irgi tikrina, ne vietoje numesta šiukšlė gali atsieiti ir 50 eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas iš Anykščių rajono skundėsi, kad kaimynas neleidžia jam prieiti prie upės pakrantės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neskundžiama nutartimi paliko galioti baudas už piktnaudžiavimą kaltais pripažintiems buvusiems bendrovės „Alna“ vadovams ir buvusiems „Sodros“ darbuotojams, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Kasacinis teismas atmetė vieno iš nuteistųjų skundą ir paliko galioti nuosprendį, pagal kurį nuteistieji turi sumokėti 11,3 – 14,9 tūkst. eurų baudas bei atlyginti „Sodrai“ daugiau nei 14 tūkst. eurų žalą.

Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 13 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Seimas spręs, ar keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, savo reikmėms gaminančioms elektrą. Pagal naują tvarką („net billing“) įmonių į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis (kWh).  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisas: už ta tai balsavo 58 parlamentarai, o susilaikė 15. Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę nesikeitė, degalai ir toliau kainuoja mažiausiai Baltijos šalyse, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Gegužės 29–birželio 5 dienomis vidutinė benzino litro kaina padidėjo 0,2 cento, tačiau liko 1,47 euro, tuo tarpu dyzelinis kuras visą šį laiką ir toliau kainavo 1,3 euro.  Latvijoje benzinas per savaitę pigo dviem centais iki 1,57 euro, dyzelinas – trimis centais iki 1,39 euro.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 11,7 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 12,1 proc., Estijos – 11,3 procento.

Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad savivaldos politikams būtų nustatytos algos vietoje skandalą dėl piktnaudžiavimo sukėlusių kanceliarinių išmokų. Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Už tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 112 Seimo narių, prieš buvo vienas ir devyni parlamentarai susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios JAV medicinos produktų gamintojos „Hollister Incorporated“ padalinys „Hollister Lietuva“, pernai išauginęs pelną 2,7 karto iki 23,1 mln. eurų (2021 metais – 8,3 mln. eurų), po sėkmingų metų ketina plėstis.  „2022-ieji įmonei buvo dar vieni labai sėkmingi metai. Džiaugiamės pažanga, kurią padarėme plėtojant Kauno gamyklos veiklą. 2023 metais toliau ketiname augti bei plėsti savo pajėgumus“, – BNS atsiųstame komentare teigia įmonė.

Pernai Lietuvoje pradėtas diegti itin spartus mobilusis 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies  teritorijos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir tarnyboje iki gegužės 3 dienos užregistruotais bazinių stočių duomenimis.  „Skaičiavimai rodo, jog 5G tinklai jau dengia daugiau nei 80 proc. Lietuvos teritorijos. Didžiausią aprėptį šiuo metu turi „Telia Lietuvos“ tinklas, dengiantis daugiau nei 80 proc. teritorijos.

Nedidelėms saulės elektrinėms nuo liepos nebereikės techninės būklės pažymų – taip siekiama supaprastinti ir paspartinti šios energijos rūšies plėtrą.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokius Statybos įstatymo pakeitimus, kurie liberalizuoja nedidelių saulės elektrinių statybas: už balsavo 110 Seimo narių, prieš nebuvo, o 11 susilaikė.  Pataisomis tokių pažymų nebereikės saulės elektrinėms iki 100 kilovatų (kW) įrengtosios galios. Joms užteks rangovo deklaracijos, kaip yra dabar.

Energetikos rinkos reguliuotojui atlikus įsipareigojimų klientams nesugebėjusios įvykdyti ir veiklą sustabdžiusios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ patikrinimą, įmonė reguliuotojui pateikė „labai daug pastabų“, sako bendrovės vadovas Vilius Juraitis.  „Visą informaciją esame gavę, esame pateikę labai daug pastabų.

Socialiniuose tinkluose užvirė aštri diskusija apie jaunų žmonių darbą Lietuvoje. Vieni skundžiasi, kad jaunimas Lietuvoje nenori dirbti. Kiti tikina, kad šalyje jaunimo nedarbas yra mažesnis už vidutinį ir jie uždirba netgi daugiau, nei vyresni. Taip pat yra nuomonių, kad jaunų žmonių netenkina toks atlyginimas, kuris tenkina vyresniąją kartą, tad jie nesidarbina ten, kur alga jiems atrodo per maža.

JAV šią savaitę viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė tarptautinės maisto perdirbimo ir prekių prekybos korporacijos „Archer Daniels Midland“ (ADM) vadovus investuoti Lietuvoje.  „ADM jau veikia daugiau kaip dvidešimtyje Europos ir keturiose Afrikos šalyse. Šiuo metu korporacija ieško naujų investicinių vietų Vidurio ir Rytų Europos regione, kur galėtų atidaryti naują bendrųjų paslaugų centrą.