Lietuvos verslas

Baltijos šalyse sumažėjus vėjo energijos gamybai didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 127,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 13 proc. iki 122,82 euro. Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę nukrito 66 proc. ir siekė 17,37 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 42 proc.

Baltarusijai sustabdžius pasų išdavimą ambasadose ir konsulatuose, į Lietuvą nuo režimo pabėgę baltarusiai galės kreiptis į Migracijos departamentą dėl užsieniečio paso išdavimo. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė prognozuoja, kad norinčių išsiimti užsieniečio pasą baltarusių skaičius ženkliai išaugs, o tai, pasak jos, dar labiau padidins šiuo metu institucijai tenkantį darbo krūvį. „Tai yra labai svarbi naujiena.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Žinomas ekonomistas neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute: „Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus.

Siekdama sumažinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams, valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ teigia iš anksto užfiksavo penktadalio kitų metų pirmąjį ketvirtį buitiniams vartotojams planuojamo patiekti dujų kiekio kainą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad Seimui nepriėmus mokesčių reformos, Lietuva gali negauti iki 250 mln. eurų, numatytų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) fondo. Jis taip pat akcentavo, kad beveik visos šios lėšos jau yra išleistos ir už tai reikia susimokėti. „Yra daug Vyriausybės įsipareigojimų gyventojams, kelti pensijas, viešo sektoriaus atlyginimus, krašto apsaugos finansavimą, tam pinigų neturima.

Taivane pirmadienį atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija, kuri turėtų paskatinti spartesnį šių technologijų vystymąsi ir naujų kūrimą. Į laboratorijos įrangą 1,5 mln. eurų investavo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos įmonių, tokią pat sumą investavo ir Taivanas, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, tai dar vienas žingsnis, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą.

Finansų ministerija gerina birželį skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 0,4 procento. Birželį manyta, kad ekonomika smuks 1 procentu. Kitais metais prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Birželį manyta, kad BVP 2024 metais augs 2,5 procento. „Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,5 procento. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (13,5 proc.) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc.

Degalų kainos Baltijos valstybių mažmeninėje rinkoje per savaitę iki rugsėjo 8-osios imtinai kiek pakilo tik Lietuvoje. Latvijoje jos buvo stabilios, o Estijoje degalinių operatoriai praėjusį penktadienį surengė laikinu kainų sumažinimu išreikštą protesto akciją. Vieną dieną Estijoje trukusios kainų sumažinimo akcijos tikslas buvo atkreipti dėmesį į tiriamą galimą bendrovės „Olerex“ sukčiavimą dėl biologinių priedų dalies degaluose.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jau šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali siekti apie 2,5 proc. Pasak jo, dar yra daug erdvės prekių pigimui, o taip pat šiais metais toliau sulauksime defliacinių mėnesių. „Tęsis tą pati tendencija, kurią matėme. (...) Metų pabaigoje ji (infliacija – ELTA) bus apie 2,5 proc. ir tam yra visi veiksniai. Matome, kad gamintojų kainų indeksas, Lietuvos parduodamos pramonės produkcijos kainos yra 8,5 proc.

Gyventojai pastebi, kad išaugus kainoms, mėnesio pabaigoje algos beveik nebelieka. Todėl dalis žmonių ėmė drastiškai taupyti, pavyzdžiui, atsisako dalies maisto produktų, vandens buteliuose, gazuotų gėrimų ar kavos. Taip pat dalis gyventojų rečiau lankosi kavinėse, restoranuose ar grožio salonuose. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje infliacija vis dar aukštesnė nei kitose Europos šalyse, bet žada, kad kitais metais ji bus dvigubai mažesnė.

Nuo 2014-ųjų iki 2024-ųjų pradžios galiojančią pelno mokesčio lengvatą filmų gamybai siūloma pratęsti dar penkeriems metams – iki 2028-ųjų pabaigos. Lengvatos tęsimą numatančią Pelno mokesčio įstatymo pataisą siūlo liberalas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, jau sukurta ekosistema užtikrina didelį Lietuvos konkurencinį pranašumą pritraukiant kino industrijos lyderius „Netflix“ ar HBO.

Kai kurie lietuviai skundžiasi, kodėl viešuoju transportu vis dar negali iš Vilniaus ar Kauno pasiekti pajūrio greičiau nei per 5 valandas ir kodėl tarp šių dviejų pagrindinių miestų negali keliauti naktimis. Vis tik šiuo klausimu vėžėjai didelių vilčių nesuteikia – esą koją kiša eismo taisyklės ir per mažas keleivių skaičius. Vieno skaitytojo teigimu, Lietuva – maža šalis, tad susisiekimo problemų būti neturėtų.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Seimas sekmadienį atmetė opozicinių demokratų siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo autoriai sako, kad tokia PVM lengvata reikalinga dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet projekto kritikai teigė, jog mažesnis maitinimo sektoriaus apmokestinimas būtų neteisingas kitų verslų atžvilgiu.

Į priekį stumiasi įstatymo pataisos, numatančios, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas. Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.

Dabar – kaip niekada geras laikas rūpintis savo biudžetu ir skirti daugiau dėmesio taupymui. Sakysite, kad tam visada yra tinkamas metas? Esate visiškai teisūs. Tačiau tai itin aktualu, kai kainos parduotuvėse kyla nekontroliuojamai. Tiesa, tik ne LIDL, kurią net 43% iš apklaustų pirkėjų nominuoja pigiausia parduotuve. Ar jau išbandėte visas LIDL siūlomas galimybes? Nustebsite sužinoję, kad įmanoma sutaupyti dar daugiau.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Gyventojai dar nenusiteikę uždaryti vasaros sezono. Nors ruduo neprastas ir pas mus, saulės ar gero oro žmonės ieško Turkijoje, Tunise ar Graikijoje. Paskutinės minutės kelionę į šias šalis galima įsigyti už 200 eurų. Tačiau kelionių organizatoriai pažymi, kad žmonės perka keliones ne tik rudeniui, bet ir žiemos sezonui. Tiesa, žiemą nuvykti į šiltus kraštus jau gali atsieiti 1 tūkst. eurų. Kelionių organizatoriai tikina, kad daugumai gyventojų vasara dar nesibaigė.

Nors teigiama, kad pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos vis mažėja, gyventojai tikina, to nejaučiantys. Artėjant šildymo sezonui žmonės ėmė dar labiau taupyti, todėl atsisako nebūtinų paslaugų. Pavyzdžiui, procedūrų grožio salonuose ar kirpyklose. Tai pastebi ir grožio specialistės. Anot jų, manikiūras ar plaukų dažymas tapo prabanga. Moterys gražinasi kur kas rečiau.

Lietuvoje šeštadienį pirmą kartą bus išbandytas vandeniliu varomas autobusas. Jis rinks kelionės duomenis, suteiks svarbios informacijos tokių transporto priemonių efektyvumo vertinimui viešajame transporte, pranešė Kauno miesto savivaldybė. Vandeniliu varomas autobusas Kaune riedės nuo šeštadienio iki pirmadienio, o Vilniuje - nuo antradienio iki penktadienio.

Penktadienio popietę turėjęs baigtis ilgiau nei planuota užtrukęs Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas pratęstas dar beveik savaitei – iki rugsėjo 14-osios. Kaip skelbia elektros birža „Nord Pool“, elektros kabelio remontą numatoma užbaigti rugsėjo 14 dieną 00.59 val. Lietuvos laiku.

Parduotuvėse ant kiekvieno alkoholinio gėrimo galima rasti tikslią sudėtį ir alkoholio kiekį. Vis tik, perkant gėrimus baruose ar kavinėse, net ir tų pačių pavadinimų kokteiliai gali skirtis tiek sudėtimi, tiek skoniu, tiek vadinamais „laipsniais“. Kai kurie gyventojai dėl to piktinasi, o atsakingos tarnybos nurodo, kad šios informacijos įmonės nurodyti neprivalo, tačiau klientui paklausus turėtų atsakyti.

Penktadienį eidamas 93-čiuosius metus mirė vienos didžiausių Alytaus miesto gamyklų „Alita“ buvęs ilgametis vadovas, Alytaus garbės pilietis Juozas Daukšys. Apie tai pranešė portalas „Alytaus naujienos“. J. Daukšys buvo ilgametis Alytaus vyno gamyklos „Alita“ generalinis direktorius, vėliau tapo pirmojo Lietuvos padalinio „Coca-Cola“ direktoriumi. Studijavo ir dirbo žemės ūkio srityje. 1969 m. baigė Vilniaus universitetą. 1996 m. J. Daukšys pasitraukė iš aktyvios gamybinės veiklos.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento. Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Net ir toks paprastas dalykas, kaip zefyrų ar šašlykų kepimas terasoje ar nuosavame kieme, laužas savo sode ar gesintuvo neturėjimas gali prišaukti nemažas baudas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas neslepia, kad vien dėl neatsargaus elgesio pernai kilo beveik 600 gaisrų. Pareigūnų teigimu, dažniausia to priežastis – privalomų atstumų nesilaikymas. O už tai gali grėsti baudos iki 600 eurų.

Aplinkos ministrui patvirtinus naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, skinti, rauti ar išsikasti bus draudžiama daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių, numatyta sulos paėmimo tvarka, gyvulių ganymo sąlygos. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM), taip siekiama sumažinti galimą žalą vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Rangovams pasiūlius daugiau nei 100 mln. eurų kainą Lietuvos bankas (LB) nutraukė naujos būstinės Žirmūnuose statybos konkursą ir ieškos kito sprendimo.  Sprendimas nutraukti pastatų Žirmūnų g. 151 rekonstrukcijos konkursą priimtas atsižvelgus į tai, kad rangovų pasiūlyta kaina daugiau nei dukart viršijo numatytą biudžetą, pranešė LB.   Preliminari projekto vertė siekė 50 mln. eurų. Centrinis bankas iš naujo vertins padėtį ir ieškos racionaliausių sprendimų.

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant. Pažymima, kad už tam tikrų taisyklių nesilaikymą gresia baudos.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ spalio pabaigoje planuoja didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto. Šiuo metu vyksta 12 savaitinių skrydžių, planuojama, kad jų bus 14, pranešė Lietuvos oro uostai.  Po dažnio padidinimo reguliarus susisiekimas su Frankfurtu vyks nepertraukiamai kiekvieną savaitės dieną.

Latvijos komercinio banko „Citadele“ padalinys Lietuvoje gavo Lietuvos banko (LB) įspėjimą dėl to, kad jis netinkamai taikė sustiprinto tapatybės nustatymo priemones, kai sandoriai sudaromi ar atliekami su politiškai pažeidžiamais asmenimis. Be to, ne visais atvejais buvo gaunamas vyresniojo vadovo pritarimas santykiams su didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientais užmegzti ar juos tęsti, nustatyta ir trūkumų stebint tokius santykius, pranešė LB.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad padedant Europos Komisijai (EK) būtina rasti sprendimus, kurie leistų išnaudoti Baltijos jūros uostus Ukrainos grūdų eksportui.  „Mūsų pareiga padėti ukrainiečiams eksportuoti grūdus per Baltijos jūros uostus.

Vilniuje viešintis už prekybą atsakingas Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, sako, kad Lietuvos politikų bei Ukrainos žemdirbių prašomos subsidijos grūdų gabenimui per Klaipėdos ir kitus Europos uostus Briuselyje nėra svarstomos. Tačiau Komisija, anot jo, nagrinėja, kaip sumažinti jų transportavimo išlaidas sprendžiant procedūrų ar infrastruktūros problemas.   „Yra finansavimas, skirtas pašalinti konkrečias kliūtis, kurios trukdo veikti solidarumo koridoriams.

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog mažėjančios kai kurių prekių kainos leidžia tikėtis mažmeninės prekybos augimo. Analitikas teigia pastebintis akivaizdų skirtumą tarp prekių ir paslaugų infliacijos. „Transporto prekių ir paslaugų kainos per mėnesį pakilo 2,3 proc. dėl naftos, bet nepaisant to, bendra prekių infliacija krito 0,3 proc.

Nuo šiol SEB klientai, jungdamiesi prie interneto banko, matys tik atnaujintą jo versiją. Šiuo metu yra atnaujintas SEB interneto banko dizainas, klientams juo naudotis tapo paprasčiau ir patogiau, praneša bankas. „Atsižvelgdami į klientų poreikius, pageidavimus ir pasiūlymus, atnaujiname savo interneto banką. Pastaruosius kelis mėnesius klientai jau galėjo išbandyti atnaujinamą mūsų interneto banką bei susipažinti su įgyvendintais pokyčiais.

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus. „Šauktinių poreikis yra augantis, o demografinės tendencijos yra ne mūsų pusėje.

Nenumaldomai artėjantis rugsėjis vėl į klases ir auditorijas sukvies ne tik mokinius ir studentus, bet ir savanoriškai patirtimi norinčius pasidalinti specialistus. Kartais jie – itin daug patirties sukaupę, savo sėkmės istorijomis galintys įkvėpti įvairių sričių profesionalai. Kaip rodo moksleivių atsiliepimai, tokios iniciatyvos gali padėti lengviau pasirinkti tinkamiausią karjeros kelią ateityje.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis būsimoje Seimo rudens sesijoje sako pasigendantis ambicingesnių Vyriausybės planų. „Stebina tam tikra valdančiųjų apatija ir nusivylimas, laukiant sekančių rinkimų. Nes kiekvieną kartą kai pažiūri sesijos darbų programą, ji yra vis nykesnė ir nykesnė“, – Žinių radijui penktadienį sakė ekspremjeras. „Iš šios sesijos atrodo, kad tai būtų kitų metų rudens sesija, kai viskas – Vyriausybė ir dauguma nueinanti yra.

Daugėjant keleivių į JAV, per artimiausius penkerius metus gali atsirasti pirmieji tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos už Atlanto, sako naujasis Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.  „Matome, kad kai kuriomis kryptimis tarp Vilnius ir kai kurių JAV valstijų miestų, o populiariausias iš jų yra Čikaga, vidutiniškai per dieną jau šiuo metu skrenda apie 60 keleivių. Jie skrenda su persėdimais Varšuvoje, Kopenhagoje, Frankfurte, Amsterdame ar kitame Europos oro uoste.

Po vidurvasario štilio darbo rinkoje rugpjūtį suintensyvėjo darbuotojų paieška, daugiau sugrįžo į darbo rinką, traukėsi darbo ieškančių žmonių skaičius, praneša Užimtumo tarnyba.  Laisvas darbo vietas rugpjūtį, palyginus su liepa, paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių. Darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo nuo 4,2 tūkst. iki 18,6 tūkst. Aštuoniolikoje savivaldybių darbo skelbimų buvo daugiausiai nuo metų pradžios, rašoma pranešime spaudai.

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ šiemet fiksuoja gerokai išaugusias naujų ir sugrįžusių klientų gretas. Bendrovės teigimu, tokį rezultatą pavyko pasiekti, nes klientai įvertino ženkliai pagerėjusią paslaugų kokybę bei tai, kad už tą pačią kainą gaunama daugiau naudų.

Rugsėjį prekybos tinklas vokiečių prekybos tinklas pasitinka su pokyčiais: kiekvienoje parduotuvėje atsiranda naujas, tik desertams skirtas skyrius, rašoma bendrovės pranešime. „Desertine“ pakrikštytame skyriuje pirkėjų kasdien lauks 13 gardžių tortų ir pyragų, kuriuos kepa pirkėjams gerai pažįstami Lietuvos gamintojai.

Vilniečiai šiemet anksčiau pradėjo teikti prašymus gauti kompensacijas už šildymą, sako Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrius vedėja Ieva Paberžienė.   „Per pirmas keturias rugsėjo darbo dienas prašymus kompensacijoms gauti pateikė 5 956 asmenys. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 4,4 tūkst. paraiškų“, – penktadienį Lietuvos radijui teigė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lietuvoje viešinčiu Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už prekybą. Šalies vadovas su EK vicepirmininku aptars naujojo Europos Sąjungos (ES) politinio sezono darbotvarkę, paramą Ukrainai, įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti klausimus, sankcijas Rusijai, diskusijas dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos, karinio mobilumo klausimus.

Jau artėja naujas šildymo sezonas, tačiau gyventojai dar turi daugybę skolų už praėjusį. Šilumos tiekėjai pataria klientams nekaupti skolų, o apie finansinius sunkumus iš karto pranešti. Kitu atveju skolos bus išieškomos priverstinai. O kai kuriais išimtiniais atvejais gyventojams gali būti atjungtas ir šildymas. Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad praėjusį šildymo sezoną skolininkų skaičius už šildymo paslaugas išliko beveik nepakitęs.

Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį rekordiškai augo, skelbia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, pagal paklausą dominavo paskolos verslui. Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.

Privačioms elektromobilių įkrovimo prieigoms numatoma skirsti beveik 21 mln. eurų paramos, ketvirtadienį pranešė kvietimą teikti paraiškas paskelbusi Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  11,95 mln. eurų parama bus skirsta iki 22 kW galios ant individualių ar sodų namų sienos arba ant žemės įrengtoms stotelėms, tuo metu 8,82 mln. eurų – tokios pat galios daugiabučių kiemuose ir garažuose įrengtoms prieigoms.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“ gavo leidimą Vilniuje statyti naują elektronikos surinkimo gamyklą. Į projektą „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke grupė investuos apie 75 mln.