Lietuvos lošimų verslo asociacija, kuriai priklauso prekės ženklai „Party Casino”, „Betsafe“, „Optibet” ir „Olybet“, norėtų tokiems lošėjams skirti laikinas priverstines pertraukas – apribotų jų galimybes kurį laiką lošti, kad jie galėtų „atvėsti“.
Asociacijos direktorius Mantas Zakarka sako, kad šiuo metu net ir identifikavus žmogaus priklausomybę lošimų bendrovės negali jam skirti priverstinės pertraukos.
„Lošimų organizatoriams atsiranda didelė pareiga identifikuoti galimai probleminius lošėjus pagal tam tikrus kriterijus: lošimo laiką, sumas, lošimus, kuriuose žmogus dalyvauja, konkrečius žaidimus. Bet net identifikavus ir turint aiškius kriterijus, kad tas žmogus galimai susiduria su problemomis, negalime jam skirti priverstinės pertraukos mėnesiui, savaitei ar kelioms dienoms, kad žmogų atitraukti nuo lošimų. Netgi suprantant, kad jei tai padarys kelios bendrovės, tas žmogus gali nueiti lošti kitur“, – šią savaitę Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos bendrame posėdyje teigė M. Zakarka.
„Dabar viską lemia savanoriškumas“, – pridūrė jis.
„Labai sunkiai priims sprendimus apsiriboti save lošimų metu“
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė mano, kad tokia idėja dėl lošėjų „atvėsimo“ laikotarpio svarstytina.
„Šita mintis skamba įdomiai ir ganėtinai įtikinamai. (...) Tačiau bet kokie ribojimai, kurie daro įtaką asmenų teisėms, ar pareigų nustatymas tam tikras turi kilti iš įstatymo“, – posėdyje sakė V. Mačerauskienė.
Lošimų priežiūros tarnybos Tiesės skyriaus vedėjo Arnoldo Dilbos teigimu, tokia teisė lošimų organizatoriams turi būti nustatyta įstatymu, kad nebūtų piktnaudžiaujama: „Tam, kad būtų taikomi tam tikri ribojimai vienašališkai iš lošimų organizatoriaus pusės, tokia teisė turi būti aiškiai nustatyta įstatyme“.
„Įstatyme turi būti apibrėžti kriterijai, atvejai, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad nebūtų atsikratoma nepatogių klientų“, – pridūrė A. Dilba.
Pasak M. Zakarkos, tokius lošėjus identifikavę organizatoriai dabar gali pasiūlyti jiems nusistatyti lošimo laiko ar statomų sumų limitus. Tačiau jis abejoja, ar lošėjas, susiduriantis su priklausomybe nuo lošimų ar esantis „labai arti šios problemos“, tinkamai nuspręs, kaip elgtis.
„Labai sunkiai priims sprendimus apsiriboti save lošimų metu“, – įsitikinęs jis.
M. Zakarkos teigimu, būtų galima sekti alkoholio ribojimų pavyzdžiu, kada prekybininkui leidžiama svaigiųjų gėrimų neparduoti neblaiviems asmenims.
Nebenorintys lošti šalies gyventojai dabar gali patys kreiptis į priežiūros instituciją arba loterijų organizatorius ir pateikti prašymą neleisti dalyvauti lošimuose.
Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registras veikia nuo 2017 metų gegužės.
Iki šių metų spalio šiame sąraše buvo 14,6 tūkst. pavardžių. Šie gyventojai buvo pateikę 46,3 tūkst. prašymų neleisti lošti – vieni prašė neleisti jiems lošti ilgesnį laikotarpį, kiti – trumpesnį, paskui jį tęsė. Kai kurie nori, kad jų neįleistų į azartinių lošimų vietas, apriboti galimybes lošti tik nuotoliu.
