Lietuvos verslas

Norėdami gauti elektrą iš nepriklausomo tiekėjo ar jį pakeisti nuo kito mėnesio, gyventojai jį pasirinkti galės iki einamojo mėnesio pabaigos, teigia bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas. Pasak Pauliaus Kalmanto, tokia tvarka įsigalios jau šį mėnesį.

Paaiškėjus, kad Kremlius visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu gerokai nukrito. Specialistai įspėja, kad dėl to gali dar labiau brangti kai kurios prekės ir paslaugos. Kaip jau skelbta, pirmadienį valiutų rinkose už 1 eurą buvo galima nusipirkti vos 0,99 JAV dolerio. Tai prasčiausias euro ir dolerio santykis per pastaruosius 20 metų.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir  pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augant energetinių išteklių kainoms pasaulyje, auga šildymo kaina ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pagal jo, ši kaina  bus signalas vartotojams renkantis nepriklausomą tiekėją.  „Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę.

Bendrosios pašto rinkos pajamos antrąjį ketvirtį siekė 61,9 mln. eurų – 7,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 4,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia pajamų – 48,4 mln. eurų – gauta už pašto siuntinių siuntimą, jos sudarė 78,3 proc. visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Antrąjį ketvirtį iš viso išsiųsta 20,9 mln. pašto siuntų – 1,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, bet 9,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Vyriausybė skatins verslo įmones gaminti elektrą – tam jau netrukus bus skirta šimtai milijonų eurų lengvatinių paskolų, žada energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, siekiama, kad jau po kelerių metų didžioji dalis įmonių elektrą pasigamintų pačios.  Pasak jo, lengvatinės paskolos bus teikiamos iš maždaug 1 mlrd. eurų Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai skirtos paskolos lėšų.

Elektros kaina turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensavimo turėtų sulaukti visi gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mano įsivaizdavimu, būtų labai gerai, jei sugebėtume užfiksuoti kainą 24 centų lygyje. Premjerės pateikti šiandien pasiūlymai buvo susiję su kitokiomis kainomis, šiek tiek didesnėmis“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.

Europos Komisijos pateiktas pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo Lietuvai yra „visiškai nepriimtinas“, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Yra pateiktas neoficialiai Komisijos matymas, kuris yra naudingas šiandien šalims, kurios turi pigesnės elektros energijos generaciją.

Latvijos energetikos milžinei „Latvenergo“ priklausanti energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ į naują saulės parką Klaipėdos rajone investavo 3,2 mln. eurų, jis leis įmonei elektros gamybos pajėgumus padidinti maždaug 4 kartus iki 6,5 megavatvalandės (MW). Parkas daugiau kaip 11 hektarų plote įrengtas Klaipėdos rajone Dreižių kaime, jo galingumas siekia 5 MW. Iki šiol įmonė eksploatavo vieną saulės parką, taip pat pajūryje, kurio galingumas siekia 1,5 MW.

Sparčiai atsinaujinantis prekybos tinklas „Iki“ pristato nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę, kurios asortimentą sudaro daugiau kaip 9,5 tūkst. prekių. Užsakymai 5 didžiuosiuose šalies miestuose pirkėjams pristatomi iš „Iki“ parduotuvės per 1 val. arba pirkėjo pasirinktu kitu laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį paskelbė plataus masto išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą visoje Lietuvoje. Bendrovės specialistų teigimu, vieno skaitiklio pakeitimas užtruks nuo pusvalandžio iki valandos. Žadama, kad tuo metu gyventojas be elektros bus tik 10 ar 15 minučių. Per dieną planuojama pakeista vidutiniškai apie 1000 skaitiklių.

Lietuvoje energijos taupymui skiriama per mažai dėmesio, sako prezidento patarėjas.  „Iš tiesų, energetinis efektyvumas, taupymas yra ta tema, kuriai buvo skirta per mažai dėmesio pas mus. Ypač įdomu stabėti, kaip apie energetinį efektyvumą, šilumos taupymą kalba pietinės valstybės, o pas mus tos temos beveik nėra“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę numatyti elektros kainų kompensacijas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako jo patarėjas. „Aptariamos įvairios opcijos, viena iš jų – smulkiajam verslui pasiūlyti kažkokia forma kompensacijas, pririšant jas prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais“, – Žinių radijui antradienį teigė Jaroslavas Neverovičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad reikėtų atsisakyti elektros biržoje „Nord Pool“ taikomo elektros kainos skaičiavimo modelio. Anot jo, dėl to turi vykti diskusijos ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje. „Puikai suprantame, kad atsinaujinanti energetika šiuo metu pigesnė nei elektra gaminama iš dujų, tačiau galutinė kaina nustatoma visiems pagal tai, kiek kainuoja pagaminti elektrą iš dujų.

Vyriausybei svarstant aukštų elektros ir dujų kainų amortizavimo priemones, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad priemonių pakete bus numatytas šildymo kainų kompensavimas ir maksimalios elektros bei dujų kainos fiksavimas.  Pasak jo, taip pat planuojama numatyti ir paramos verslui priemones, kurios šiuo metu derinamos.  „Tai bus vienas didžiausių pagalbos paketų visoje Europos Sąjungoje. Jis susidės iš keturių pagrindinių dalių.

Lietuvos valiutų keitykloms trūksta rusiškų rublių bei ukrainietiškų grivinų, o abiejų valiutų paklausa yra milžiniška, sako šių įstaigų savininkai. Per pastaruosius kelerius metus jie pastebi rinkos traukimąsi – mažėja pinigų keitimo paslaugų poreikis.    „Rinka tiek besitraukianti, tiek labai smarkiai atakuojama, kad būtų kuo mažiau grynųjų pinigų, jų keitimo operacijų.

Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminanti Panevėžio „Soltera“ pirmadienį sustabdė gamybą, nes dėl pabrangusių dujų gamyba tapo nuostolinga, rašo portalas vz.lt. Šoktelėjus energetikos kainoms, kai „Solteros“ išlaidos už sunaudotą energiją padidėjo nuo 20 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų, užsienio pirkėjai pabrangusios produkcijos nebeperka, gamyba tapo nuostolinga. Pasak „Solteros“ vadovo Dainiaus Spirikavičiaus, jie galėtų dirbti toliau, naudodami suskystintas naftos dujas.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį pristatys diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius. Bendrovės teigimu, jie taps neatsiejama tinklo dalimi, didins konkurenciją rinkoje, suteiks postūmį kurtis naujoms paslaugoms. „Išmanieji skaitikliai taps įrankiu, leisiančiu lengvai ir suprantamai matyti savo vartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius“, – pranešė bendrovė.

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, Malkų įlankoje, baigiama apie 30 mln. eurų vertės konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija. Prie krantinių taip pat pasiektas naujas gylio parametras.

Dujų ir elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau kurį laiką yra istorinėse aukštumose. Nors jų išgavimo ar gamybos savikaina tiek nepadidėjo. Taigi, bent jau kai kurios energetikos kompanijos šiuo metu uždirba rekordinius pelnus. O kokie atlyginimai mokami šiose įmonėse? Elektros energijos rinkoje paprastai išskiriama jos gamyba ir tiekimas (pvz., iš saulės ar vėjo, šiluminių ir kt. elektrinių), perdavimas aukštos įtampos tinklais ir paskirstymas galutiniams vartotojams.

Generalinė prokurorė prašo Lietuvos banko (LB) atlikti neįvardijamo komercinio banko patikrinimą įtariant jį pažeidus vienos įmonės lėšų areštą. BNS žiniomis, prašoma patikrinti SEB banką.  Į LB kreiptasi pastebėjus, kad iš vienos įmonės sąskaitos, kurios lėšos buvo areštuotos, buvo atliekami mokėjimai, pranešė prokuratūra.

OPEC šalys ir jų partnerės – vadinamoji OPEC+ grupė – pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei metus susitarė dėl nedidelio gavybos apimčių sumažinimo, naftos kainoms patraukus žemyn nerimo dėl ekonomikos nuosmukio fone. Nors dalis analitikų vis dar tikėjosi nedidelio gavybos apimčių padidinimo, Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujama grupė savo pranešime teigė, kad spalį gavybą sumažins 100 tūkst. barelių per parą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog su šia Vyriausybe kalbėtis socialinės politikos klausimais yra sudėtingiau nei su ankstesniąja.  „Ko gero, turiu pripažinti, su šia Vyriausybe kalbėti aktyvios socialinės politikos klausimais yra įmanoma, tačiau vis dėl to kur kas sudėtingiau nei su ankstesne Vyriausybe“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.  Šalies vadovas teigė tebetikintis Gerovės valstybės vizija, tačiau įvairios priežastys šį darbą apsunkina.

Už Druskininkų pramogų kompleksą „Snow arena“ aukcione pasiūlyta 10,25 mln. eurų – 4,8 proc. daugiau nei pradinė kaina. Savivaldybė už 9,78 mln. eurų pradinę kainą siūlė 32,1 tūkst. kv. metrų bendro ploto uždarą slidinėjimo trasą su statiniais ir 8 ha ploto sklypu Mizarų kaime, Nemuno kelyje 2. Tai buvo antrasis turto aukcionas. Birželio pabaigoje organizuotas pirmasis aukcionas neįvyko, nes arena nesusidomėjo nė vienas pirkėjas.

Kompensacijos už elektrą yra pagrindinė priemonė, galinti padėti gyventojams išgyventi šaltąjį sezoną, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto, ruošiantis ateičiai, jo vertinimu, Lietuva turi didinti savo elektros generavimo pajėgumus.

Aukščiausios prabos auksinę monetą Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmečiui pristatė šalies centrinis bankas. Nors monetos nominalas – 50 eurų, norintieji įsigyti ją turės pakloti dešimt kartų daugiau. Istorikų vertinimu, Konstitucijos šimtmetis yra vertas auksinės monetos, mat 1922-aisiais priėmus Konstituciją, buvo galutinai sukurta moderni Lietuvos valstybė. Konstitucinio Teismo koridoriuje stovi stalelis su dėžutės su monetomis, jos įpakuotos į permatomą plastikinį dėklą.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino Liz Truss tapus naująja Jungtinės Karalystės (JK) ministre pirmininke. „Priimkite nuoširdžiausius sveikinimus tapus Jungtinės Karalystės ministre pirmininke. Lietuvai didelė garbė vadinti Jungtinę Karalystę artima drauge ir strategine partnere“, – sakoma pirmadienį paskelbtame premjerės sveikinime.

Nacionalinė mokėjimo agentūra ragina suskubti ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbėjus. Nuo rugsėjo 1 d. jie gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d. „Tai jau antrasis kvietimas šiais metais, kuriuo siekiama skatinti inovacines ūkio ...

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Visiems gyventojams, pateikusiems paraiškas paramai įsirengti saulės elektrines  namuose, bus skirtas numatytas bei papildomas finansavimas – daugiau nei 46 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko.  „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G. Šimkus.

Buvusios vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šių metų pabaigos ketina išpirkti 30 proc.  Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų.

Vyriausybei ketinant kitąmet toliau mokėti kompensacijas už energijos išteklius, Lietuvos banko vadovas sako, kad jos turėtų būti tikslingos – skiriamos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei neskatinančios daugiau vartoti energijos, pagamintos iš iškastinio kuro. Gediminas Šimkus taip pat užsimena, kad reikia diskutuoti ir apie nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčius.

Per dvejus metus – 20 proc., arba penktadaliu, mažesnės centrinės valdžios sektoriaus energetinės sąnaudos. Toks tikslas numatytas Energetikos ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Vis augančios sąskaitos už elektrą žlugdo Lietuvos verslininkus. Anot jų, finansinė našta tampa nebepakeliama, įmonės ieško optimizavimo būdų, todėl tenka atleisti darbuotojus ir piktinasi, kad valdžia nesugeba pažaboti elektros gamintojų godumo.  „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasakojo, kad augančios elektros kainos tampa nepakeliama našta.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ skelbia antrinių bendrovių „Ignitis gamyba“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybų nepriklausomų narių atranką. Po vieną jų darbuosis organizacijos vystymo, po antrą – finansų valdymo srityje. „Ignitis grupė“ nurodo, kad naujos valdybos renkamos nusprendus keisti šiuo metu taikomą dvipakopį valdymo modelį į vienpakopį atsisakant iš darbuotojų suformuotos vykdomosios valdybos ir formuojant jas su priežiūros funkcija.

Mažmeninė prekyba liepą iš Baltijos šalių per metus traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 4,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 1 procentu. Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,9 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – augo 0,4 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus smuko 0,5 proc., o per mėnesį – augo 0,3 procento.

Po daugiau nei mėnesį trukusio elektros kainų kilimo praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Lietuvoje elektra pigo 11 proc. iki 491,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 15 proc. iki 441,8 euro, o Estijoje – 21 proc. iki 304,3 euro. Tuo metu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią kilo 1 proc. iki 317,7 euro.

Dėl išaugusių išlaidų energijai sveikatingumo klubų tinklas „Impuls“ keturiuose sporto klubuose laikinai stabdo baseinų zonų veiklą. Šių klubų lankytojams bus suteikta galimybė lankyti baseinus kituose keturiuose „Impuls“ klubuose. Juose ilginamas baseinų ir sporto salių darbo laikas, siūloma daugiau treniruočių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ruošdamiesi darbo pokalbiui iki detalių apgalvojame savo aprangą bei pasirepetuojame galimus atsakymus į potencialaus darbdavio klausimus. Neretas užmiršta, kad tokių pokalbių metu svarbu ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip elgiamės bei kokius papildomus daiktus turime su savimi. Etiketo specialistas Giedrius Drukteinis pabrėžia, kad nereikėtų su savimi turėti nebaigto gerti kavos puodelio bei atkreipti dėmesį net į aksesuarus, kurie gali perduoti netinkamą žinutę pašnekovui.

Leisti ar neleisti atlikti mokėjimus su Rusija ir Baltarusija, yra pačių Lietuvos bankų atsakomybė ir apsisprendimas, sako Lietuvos bankas. LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, jog bankai turi teisę  riboti ar atsisakyti vykdyti tokius mokėjimus. „Padėties išskirtinumas – vykstantis karas ir sparčiai besiplečiantis tarptautinių sankcijų sąrašas.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Lietuva ketina plėtoti transporto koridorius per Karpatus link Juodosios, Egėjo ir Adrijos jūrų, dar labiau diversifikuoti krovinių vežimą, šalis taip pat nori pagerinti susisiekimą geležinkeliais su Italija, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Siekiame plėtoti transporto koridorius per Karpatus Juodosios, Egėjo ir Adrijos jūrų link, dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis, derinant įvairių rūšių transportą.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teigia, kad Lietuvos poreikiams dujų šaltąjį sezoną užteks. Pasak įmonės, Lietuva turi tiesioginę prieigą prie SGD rinkos ir stabiliai veikiantį Klaipėdos SGD terminalą, be to, šiuo metu neveikia didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. „Amber Grid“ teigia, kad iš terminalo dalis dujų kasdien nukreipiama į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, tad jos pildymas vyksta nuolat.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą paskolins 0,5 mln. eurų lazerinio mikroapdirbimo sprendimų įmonei „Altechna R&D“, valdančiai prekės ženklą „Workshop of Photonics“. Pasak „Altechna R&D“ vadovo Gintauto Šlekio, paskola leis įmonei tęsti pandemijos metu pristabdytas investicijas.