Lietuvos verslas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad kiekvienas būsimas investicijų projektas Lietuvoje turi būti suderintas su vietos bendruomene.  „Kiekvienas projektas turi būti suderintas su visuomene, su bendruomene, tai ir apie tai kalbėjomės“, – ketvirtadienį po susitikimo su Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ vadovais BNS sakė A. Armonaitė.

Vyriausybė patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. „Kauno geležinkelio mazgas apjungs geležinkelių kelius, kurie Kauną apjuos iš pietinės ir šiaurinės pusių, apims Kauno geležinkelio stotį ir Kauno intermodalinio terminalo prieigas.

Dėl situacijos žemės ūkyje opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ketvirtadienį pranešė inicijuojanti neeilinę Seimo sesiją. Pasak šios partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, situacija beprecedentė – valdantieji per ilgai ignoruoja ne tik ūkininkų, bet ir visuomenės problemų sprendimą, o tuščias laikas tarp sesijų, anot jo, yra laiko švaistymas ir problemų gilinimas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų atstovai žada tenkinti kai kuriuos ūkininkų reikalavimus.

Susisiekimo ministerija rengiasi įgyvendinti naujus 2024–2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo projektus. Prioritetinės eilės sąrašas bus sudaromas atsižvelgiant į savivaldybių sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus. „2018–2024 metų žvyrkelių asfaltavimo prioritetinė eilė juda į pabaigą, per kelerius metus pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Sostinėje protestą tęsiantys ūkininkai ketvirtadienio vidudienį ketina susitikti su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai pranešė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, nurodydamas, kad tokį kvietimą iš Vyriausybės vadovės gavo prieš pat ketvirtadienio rytą numatytą susitikimą su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. „Esame gavę kvietimą atskiram susitikimui į Vyriausybę. Tik ką gautas kvietimas, prieš pat susitikimą. Mes dar net nespėjome apsitarti.

Puikiai atrodyti galima dėvint ir ne naujus drabužius – būtent tuo įsitikinusi kaunietė Augustė Barbora, socialiniuose tinkluose geriau žinoma „Kuistukų fėjos“ slapyvardžiu. Tvarų gyvenimo būdą propaguojanti jauna moteris kaip niekas kitas geba dėvėtų drabužių parduotuvėse atrasti įspūdingus, akį traukiančius ar net visame pasaulyje žinomų kūrėjų kurtus gaminius.

Siūloma atsisakyti įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams stabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius dėl taršos bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad su Vokietijos ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ atstovais vyksta intensyvūs ir detalūs pokalbiai dėl naujos gamyklos Lietuvoje statybos.   „Kalbamės toliau su „Rheinmetal“, bet jokių detalių negaliu komentuoti“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Armonaitė, motyvuodama informacijos jautrumu.

Per praėjusius metus finansų įstaigos fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022-aisiais, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys  Pernai sukčių išviliota suma ūgtelėjo 3,9 proc. iki 12,3 mln. eurų., finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, pranešė centras. Anot jo, labiausiai augo fišingo ir investicinio sukčiavimo mastai.

Pernai vidutiniškai 14 proc. grąžą uždirbusių Lietuvos pensijų fondų rezultatus šiemet labiausiai lems centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų, sako fondus valdančių įmonių atstovai.  „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažadėjo ūkininkams Seimo pavasario sesijoje skubos tvarka spręsti dalį jų keliamų reikalavimų, sako ūkininkų protestą organizuojančios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas. Pasak Igno Hofmano, dar parlamento vadovė neatmetė, jog galėtų būti sušaukta ir neeilinė Seimo sesija, jei tai inicijuotų opozicija.

Augant gyventojų pajamoms, mažėjant palūkanoms ir nekylant nekilnojamo turto (NT) kainoms šių metų pabaigoje būstą turėtų įpirkti daugelis vidutines pajamas gaunančių gyventojų, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.  „Prie labai tikėtino scenarijaus, kad ir toliau maždaug 8,5 proc.

Protestuojantys ūkininkai į susitikimą atvykusį šalies prezidento vyriausiąjį patarėją Jareką Niewierowiczių pasitiko švilpimu ir šūkiu „gėda“. Nepasitenkinimą žemdirbiai išreiškė J. Niewierowicziui pradėjus savo kalbą. „Respublikos prezidentas šiandien dirba Raseiniuose, vakar dirbo Radviliškyje, kur taip pat turėjo...“, – pradėjus kalbėti šalies vadovo patarėjui, šūkių ir švilpimo dėka jis buvo nutrauktas. „Prezidentas visada susitinka su tais, kurie nori kalbėti apie Lietuvos žemės ūkį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nepritaria Prezidentūros raginimams, kad reaguojant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvadas tyrime dėl mažamečio paėmimo, ministerija turi imtis papildomų priemonių. Anot ministrės, šioje situacijoje priemonių turi imtis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Metų pradžioje įsigaliojus kvotų darbuotojams su negalia reikalavimui viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba siūlys pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.

Lietuvos žemės ūkio taryba Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą pratęsti Vilniuje vykstantį ūkininkų protestą, kuris turėtų baigtis ketvirtadienį, praneša „Delfi“. „Norime, kad būtų pasirašyti konkretūs įsipareigojimai, kad bus įvykdyti valdžios įsipareigojimai. Akciją norime baigti pasirašydami dokumentą.

Po sėkmingų konsultacijų su verslu Turto bankas ketvirtadienį pranešė paskelbęs tarptautinį rangos darbų su projektavimu pirkimą A. Goštauto kvartalo etapui – čia planuoja įsikurti ministerijų miestelis. „Įsiklausę į vertingas verslo bendruomenės pastabas, patobulinę pirkimo sąlygas žengiame į naują reikšmingą kvartalo konversijos etapą.

Šį mėnesį į prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves sugrįžo akcija, kurios metu, perkant už 30 eurų ir daugiau su „Ačiū“ kortele, galima įsigyti prekę vos už 1 centą, pranešime žiniasklaidai primena bendrovė. Kiekvieną savaitę lojalumo kortelės turėtojai „beveik už ačiū“ gali įsigyti vis kitą žinomo ir pamėgto prekės ženklo prekę – nuo aliejaus iki šokolado.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento. Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač dėl valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.  Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir vadovaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorams, nustatė galimą tarptautinių sankcijų Rusijai apėjimo schemą. Sausio 23 d. MKT pareigūnai, padedant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams, atliko kratas UAB „Jurby Water Tech“ administracinėse ir gamybinėse patalpose Kaune.

Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

Tie, kurie nori sutaupyti, žino – savaitgalį laikas į „Iki“. Dar nuo ketvirtadienio „Iki“ parduotuvėse visoje šalyje prasideda papildomos nuolaidos. Jau nuo šiandien su „Iki“ lojalumo kortele lašišų pjausniai, virtos dešros ir dešrelės, šaldyta produkcija, kruopos, vaisvandeniai, buitinė chemija – net iki 40 proc. pigiau. „Sutaupyti aktualu mums visiems, ir atidžiai sekantys prekių kainas žino – agresyvios nuolaidos, kuriomis garsėja „Iki“, leidžia stipriai sumažinti savo išlaidas.

Šventosios žvejai skundžiasi, kad dėl Aplinkos ministerijos nustatytų ribojimų negali gaudyti nėgių, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės Akvilės Kungienės, dėl nustatyto labai mažo leidžiamo kiekio žvejams gresia baudos, nes fiziškai sugauti tiek mažai neįmanoma. „Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos.

Į Vilnių su traktoriais ir kita žemės ūkio technika atvykę šalies ūkininkai tęsia protestą. Trečiadienio vakarą jie Vilniuje užvedė traktorių variklius, sujungė lempas ir švyturėlius. Akimirkas iš diskotekos galite pamatyti galerijoje žemiau. Ketvirtadienį tęsis ūkininkų protestas, jų reikalavimai bus aptariami Seime Ketvirtadienį Vilniuje toliau vyks iš visos Lietuvos sunkiąja žemės ūkio technika suvažiavusių ūkininkų protestas šalia Vyriausybės.

Pavasario sesiją reiktų pradėti reaguojant į protestuojančių žemdirbių reikalavimus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Žemės ūkio ministras jau paskelbė apie registruotus kai kuriuos pakeitimus, kuriais, manyčiau, ir turėtume pradėti pavasario sesiją kuo greičiau reaguodami į tai, ką reikia koreguoti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Seimas gali koreguoti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei dėl žymėto dyzelinio kuro naudojimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda į susitikimą su protestuojančiais ūkininkais siunčia savo vyriausiąjį patarėją Jareką Niewierowiczių. Pats šalies vadovas su jais susitikti negali, nes, kaip tvirtina Prezidentūra, šios savaitės prezidento darbotvarkė – vizitai kituose Lietuvos miestuose – jau buvo iš anksto suplanuoti. „(Kvietimą – ELTA) gavome jau po to, kai buvo suplanuoti prezidento susitikimai regionuose, informavome ūkininkus. O susitikti patarėjų lygyje visada esame atviri.

Ketvirtadienį sostinėje Vilniaus šviesų festivalio metu numatomas eismo ribojimas senamiestyje. Kaip informuoja miesto savivaldybė, nuo ketvirtadienio 18 val. iki sekmadienio 23 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Universiteto, Švarco gatvėse, taip pat Didžiosios gatvės dalyje priešais Šv. Kazimiero bažnyčią ir Vilniaus gatvės dalyje nuo Liejyklos iki Klaipėdos gatvės. Vilniaus šviesų festivalio metu nuo 18 val. vakaro iki 6 val.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį apsispręs dėl šių metų savivaldybės biudžeto. 2024 metais Kauno rajonas numato surinkti virš 183 mln. eurų pajamų, o išleisti beveik 199 mln. eurų. Didžiąją dalį (60,8 proc.) pajamų savivaldybė planuoja surinkti iš pajamų ir pelno mokesčių, apie ketvirtadalį (24,3 proc.) – iš moksleivio krepšelio, likusią dalį sudaro kitos dotacijos, pajamos, turto mokesčiai, Europos Sąjungos parama. Kaip nurodoma tarybos sprendimo projekte, 2024 metais 30 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį Vilniuje susitiks su dviejų didelių potencialių investuotojų Lietuvoje atstovais.  Ministrės darbotvarkėje skelbiama, kad ji kalbėsis su Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ vadovu Eriku Andersenu ir Danijos ambasadore Lietuvoje Grete Sillasen (Gretė Silasen).  A. Armonaitės darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su kitais galimais investuotojais, kurių ministerija neskelbia.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, ketvirtadienį ūkininkai ir jų rėmėjai tęsia trečiadienį pradėtą mitingą – jie vėl rinksis prie Vyriausybės rūmų. Akcijos organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas teigė, kad ketvirtadienį renginyje tikimasi šiek tiek mažiau – apie 2 tūkst. dalyvių. Trečiadienį jų buvo apie 3 tūkst., o po pietų jų gretos gerokai sumažėjo.

Kai kurie darbuotojai pasakoja apie darbdavius, kurie skiria pinigines baudas arba atsisako mokėti sutartus piniginius priedus. Tačiau teisininkai tikina, kad piniginių baudų skirti negali. Vis dėlto už nusižengimus darbuotojai gali būti atleisti. Specialistai aiškino, kokias ir kada baudas darbdaviai gali skirti savo darbuotojams. Taip pat, ką darbuotojai turėtų daryti, jeigu mano, kad su jais elgiamasi neteisingai.

Trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ poilsiautojų pamėgta kavinė „Zuikio daržas“ pasidalino žinia – Neringos savivaldybės nurodymu griaunamas pastatas ir šalia stovintys nameliai. Kavinės atstovus papiktino Neringos savivaldybės atliekami veiksmai, nes jie neva nėra visai teisėti. Jų teigimu, „tik vienas namelių gali būti nugriautas“, bet ne visi.

Tūkstančiai ūkininkų su traktoriais atvažiavo į sostinę išreikšti kritiką valdininkų priimtiems sprendimams. Tuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paaiškina, ar technika, nupirkta pasinaudojus parama, gali būti naudojama ir ne ūkio tikslais. Lietuvos žemdirbiai, daržininkystės ar kita veikla besiverčiantys ūkininkai turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kuri gali būti panaudojama, pavyzdžiui, perkant traktorius ar įsigyjant padargus.

Ūkininkų proteste Vilniuje – „gėdos“ šūksniai žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir pykčio proveržis. Pranešama, kad ant scenos valandą į klausimus atsakinėjusį ministrą nusitaikė du aršiai nusiteikę asmenys. Kaip praneša portalas LRT.lt, K. Navickui nulipus nuo scenos du vyrai priėjo prie jo ir stvėrė ministrą už kaklo. Laimei, konfliktas neišsirutuliojo į rimtesnį, o aršiai nusiteikę asmenys atstojo nuo ministro.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda, lankydamasis Radviliškyje, inicijavo diskusiją apie investicijų į infrastruktūrą ir gamybos pajėgumų svarbą bei finansavimo būdus. „Artimiausio laikotarpio ekonomikos prognozės rodo, kad turime ir vėl pasiraitoti rankoves bei ieškoti naujų būdų investicijoms į ekonomiką paskatinti“, – išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad visos investicijos ekonomikoje pernai augo 9 proc.

Lietuvos bankas atliko UAB „PayRay Bank“ patikrinimą ir nustatė įvairių teisės aktų pažeidimų bei veiklos trūkumų, susijusių su apskaita, kredito rizikos valdymu, funkcijų perdavimu ir kt. Už tai skirtos poveikio priemonės ir įpareigojimai. Bendrovei taip pat skirta 210 tūkst. eurų bauda. Pranešime nurodoma, kad Lietuvos bankui nėra teikiama informacija apie visos finansinės grupės, kuriai priklauso šis bankas, finansinę būklę.

Vizito Radviliškyje metu, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog ūkininkų protestas dėl žemės ūkio politikos turi priežasčių, o ūkininkų reikalavimai yra girdimi ir į juos ketinama atsižvelgti. Prezidentas taip pat patikino, jog NATO narystės suteikimas Švedijai netrukus bus finalizuotas, ir taip pat pareiškė, jog ko gero nepritartų gyventojų PVM mokesčio didinimui, siekiant finansuoti išlaidas gynybai.

Vilniuje protestuojantys ūkininkai, be kita ko, reikalauja, kad būtų grąžinta iki metų pradžios galiojusi tvarka dėl prekybos pigesniu žymėtu dyzelinu arba žemės ūkyje naudojamu gazoliu.  Jis dažniausiai pilamas ir į traktorius, kuriais žemdirbiai šią savaitę užpildė visą sostinės centrą. Tam, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės galėtų piltis pigesnį kurą, kiekvienas lietuvis sumoka maždaug po 32 eurus per metus.

Daugelis yra girdėjęs Vilniaus įkūrimo legendą ir joje minimą geležinio vilko kauksmą, susapnuotą didžiojo kunigaikščio Gedimino. Tačiau trečiadienį vilniečiai gali išgirsti, ką reiškia daugiau kaip tūkstančio šiuolaikinių traktorių gausmas. Tokį šou žada sostinėje protestuojantys ūkininkai. Nuo pirmadienio jie rinkosi iš visos Lietuvos ir jau antra diena rengia įvairias akcijas kone nuo pat katedros aikštės ir Gedimino kalno papėdės iki Seimo kitame Gedimino prospekto gale.

Keleivių vežėjai autobusais artimiausiu metu galės teikti paraiškas ir pretenduoti į 68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą elektra bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimui bei įkrovimo ar pildymo stotelių įrengimui.  Už šią sumą bus galima įsigyti apie 180 naujų autobusų.   Susisiekimo ministerija pranešė, kad pirmojo 15,7 mln. eurų finansavimo gavėjai jau patvirtinti ministro Mariaus Skuodžio įsakymu.

Sostinės savivaldybė informuoja, kad Vilniaus mokytojų kiemeliui bus ieškoma naujų nuomininkų. Pasak savivaldybės, tarybos posėdyje pritarta trejiems metams viešo konkurso būdu išnuomoti beveik 150 kv. metrų kultūros paskirties negyvenamąsias patalpas. Maitinimo ir gėrimų teikimo bei kūrybinėms, meninėms ir pramogų organizavimo veikloms skirtų patalpų nuomai nustatyta pradinė 1 kv. metro nuomos kaina – 31,68 eurų per mėnesį, bet ne mažiau kaip 4667 eurai už visą nuomojamą plotą.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Radviliškio rajono savivaldybės meru Kazimieru Račkauskiu. Pasak Prezidentūros, susitikimo metu aptartas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas bei siūlymai didinti savivaldybių savarankiškumą tvarkant rajoninius kelius.

Ūkininkams piktinantis valdžios reikalavimu dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia šią savaitę iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti šių pievų atkūrimo problemą.  „Dėl daugiamečių pievų ir ganyklų vakar gana intensyviai tarėmės su Europos Komisija ir gavome pažadą padėti spręsti (šį klausimą – BNS). Tikimės rezultato artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) parengtiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes konkurencijos sąlygas verslui.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Europos Komisija (EK) kol kas nėra linkusi pritarti, kad Rusijos žemės ūkio ir maisto produktams būtų taikomos sankcijos.  „Vakar buvo klausimas, susijęs su rusiškų maisto produktų ir pirminės žemės gamybos medžiagų importu į Europos Sąjungą.

Po svarstymų Vilniaus miesto taryba patvirtino 1,4 mlrd. Eur siekiantį šių metų sostinės biudžetą, kuris 6,5 proc. – arba 85,6 mln. eurų – didesnis nei 2023 m. patikslintas biudžetas. Pusė savivaldybės išlaidų planuojama skirti švietimui. Taip pat plečiamas socialinių paslaugų tinklas, tvarkomi sporto aikštynai, reikšmingos investicijos skiriamos gatvių tvarkymui. Planuojama, kad šiais metais savivaldybės pajamos sieks 1,242 mlrd. Eur arba 6,5 proc.

Latvijos oro bendrovė „Airbaltic“ nuo vasario mėnesio vidurio didins reguliarių skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Tenerifės. Šiuo maršrutu dabar oro bendrovė vykdo du savaitinius skrydžius, o nuo vasario vidurio bus vykdomi trys skrydžiai per savaitę. Anot oro bendrovės atstovų, toks sprendimas priimtas įvertinus itin augančią Lietuvos keliautojų paklausą šiame sezoniniame maršrute.

Į protestuojančius ūkininkus Vilniuje prie Vyriausybės rūmų kreipęsis aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad jų problemos yra girdimos, ir ragina kartu ieškoti sprendimų. „Mes girdime, kalbamės, ne visada sutariam, daug ginčijamės, ieškome sprendimų, suprantame. Jūs dirbat su gamta, mes dirbam su gamta, sprendimai gimsta.

Vyriausybė teikia Seimui svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, įteisinamas alkoholinių gėrimų dovanojimas reprezentacijai. Pataisomis taip pat siūloma renginiuose leisti prekiauti ir stipresniais gėrimais, ne tik alumi ar sidru. Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė tai numatantiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams. „Aiškiau nustatome taisykles, kuriomis leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus reprezentaciniais tikslais.