Lietuvos verslas

Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pernai pasinaudojo rekordinis kino projektų skaičius – 101, penktadienį pranešė Lietuvos kino centras. Lengvatą gavo 70 nacionalinių, 14 užsienio ir 17 bendros gamybos kino projektų. 2022 metais iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

Gyventojai norėtų greitesnių pašto paslaugų, tačiau už tai daugiau mokėti nesutiktų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikta apklausa. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT. Daugiau nei pusė (58 proc.

Nacionalinio stadiono arba daugiafunkcinio komplekso Vilniuje statybų konkursą yra laimėjusi investicijų bendrovė „BaltCap“. Tačiau įtariama, kad iš jos atleistas Šarūnas Stepukonis pralošė milijonus eurų svetimų pinigų. Penktadienį paaiškėjo, kad „BaltCap“ pardavė projektą verslininko Arvydo Avulio vadovaujamai „Hanner“ grupei. Apie 160 mln.

Pernai Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 14 tūkstančių uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų. Kurti bendrovės pavadinimą yra dalykas rimtas, bet kai kurie naujų įmonių vadovai nusiteikę linksmai ir linkę smagiai pokštauti, skelbia Valstybinė kalbos inspekcija.

Siekdami sumažinti strateginę priklausomybę ir ištaisyti prekybos disbalansą, neturime kito pasirinkimo, kaip tik skatinti tiekimo grandinių diversifikaciją ir didinti ekonominį atsparumą, penktadienį Briuselyje vykstančioje diskusijoje teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuva, susidūrusi su ekonomine prievarta, išmoko karčią istorinę pamoką.

Lietuvos geologijos tarnybai nuo penktadienio pradėjo vadovauti direktoriaus konkursą laimėjęs teisininkas Egidijus Viskontas. Jis šias pareigas eis penkerius metus, pranešė Aplinkos ministerija. „Tikiuosi, kad naujasis tarnybos vadovas įkvėps komandą toliau modernizuoti įstaigą, plačiau atverti aktualius geologinius duomenis gyventojų poreikiams, mokslui ir verslui.

„Luminor“ banko praėjusių metų grynasis pelnas pernai padidėjo 56 proc., iki 194,7 mln. eurų. Vien tik ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį „Luminor“ bankas uždirbo 51,7 mln. eurų ikimokestinio pelno, arba 10,7 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas, pasak banko, dėl Lietuvoje ir Latvijoje įvestų didesnių mokesčių buvo 59,3 proc. mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir sudarė 16,4 mln. eurų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) imasi strateginės reikšmės Krunos tilto rekonstrukcijos – sausio antroje pusėje paskelbtas darbų viešojo pirkimo konkursas, rekonstrukciją pradėti tikimasi pavasarį. Pagal LAKD sausio 24 dieną paskelbtą tarptautinio pirkimo konkursą, ieškomas rangovas tilto per Kruną rekonstrukcijai ir laikino tilto statybai automagistralės Vilnius–Kaunas 87 kilometre. Rekonstrukcijos pasiūlymus rangovai gali teikti iki vasario 27 dienos.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centrui Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ vadovaus Kimas Leanderssonas.  Jis pakeis pernai spalį bendrovę palikusį Marių Ivanauską.  K. Leanderssonas įmonei vadovaus nuo vasario 5 dienos, pranešė įmonė. Anot pranešimo, K. Leanderssonas paskutinius šešerius metus vadovavo technologijų kompanijos „Cognizant“ IT paslaugų centrui Rygoje, taip pat užėmė regioninio Baltijos šalių paslaugų centro vadovo poziciją.

Kanados bendrovės „Alimentation Couche-Tard“ valdomo degalinių tinklo „Circle K“ bendrovei Lietuvoje „Circle K Lietuva“ už klaidinančią degalų reklamą pagrįstai skirta maksimali – 100 tūkst. eurų bauda, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 31 dieną patenkino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skundą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo 2022 metų gruodžio sprendimą, kuriuo bauda buvo sumažinta iki 50 tūkst. eurų.

JAV technologijų bendrovė „Apple“ ketvirtadienį pranešė pirmuoju gruodžio 30 d. pasibaigusiu ketvirčiu uždirbusi beveik 34 mlrd. JAV dolerių pelno – tam įtakos turėjo išmaniųjų telefonų „iPhone“ pardavimo apimtys. Keturis ketvirčius mažėjusios pajamos pagaliau 2 proc. išaugo ir pasiekė 119,6 mlrd. JAV dolerių. Kinijos segmente, apimančiame bendrovės „Apple“ veiklą Taivane ir Honkonge, JAV bendrovės pajamos sumažėjo maždaug 13 proc.

Vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių gynybos technologijų gamintojos „Anduril“ atstovais ir pristatė šalies planus stiprinti gynybos sektorių ir palankias sąlygas gynybos įmonėms kurtis Lietuvoje. „Gynybos sektoriaus augimas yra vienas iš prioritetų. Vystome savo gynybos pramonę ir kviečiame įmones iš NATO šalių plėstis į Lietuvą.

2023 m. Lietuvos banke buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 1289 vienetai padirbtų eurų – 873 banknotai ir 416 monetų. Pernai Lietuvoje rasta 6 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir per 1,5 karto daugiau monetų nei 2022 m. Padirbtų pinigų vertė sudarė 64,5 tūkst. eurų, iš jų monetomis – 819,5 euro. Per 2022 m. buvo rasti 1 073 vienetai padirbtų eurų – 822 banknotai ir 251 moneta.

 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis gynybos reikmėms siūlo skolintis iš gyventojų, pasiūlius priimtinas palūkanas.  „Jei pasiūlysime šešis procentus Lietuvos gyventojams, manau, daug žmonių atsiras, kas norės investuot į tas obligacijas“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.  Jo teigimu, šalies gyventojai turi sukaupę apie 15 mlrd.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė norėtų, kad Lietuvos intensyvus bendradarbiavimas su JAV kosmoso bendrove „SpaceX“ augtų ir tvirtėtų.  „Lietuvos įmonės jau dabar bendradarbiauja su šia kosmoso bendrove, „Starlink“ startavo Lietuvoje. Norime, kad šis intensyvus bendradarbiavimas nuolat augtų ir tvirtėtų.

 „Auga Tech“ sukurto biometanu ir elektra varomo traktoriaus, skirto dirbti dideliuose ūkiuose, „Auga M1“ konstrukcija patentuota Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Auga group“ netiesiogiai kontroliuojama bendrovė yra pateikusi paraiškas patentams gauti ir kitose strateginėse rinkose. „Auga Tech“ vertinimu, tai dar vienas svarbus žingsnis, siekiant pasauliniu mastu komercializuoti Lietuvoje išvystytą technologiją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad valdantieji vykstant ūkininkų protestui Vilniuje melavo dėl registruotų įstatymo projektų Seime, kurie pagerintų žemdirbių situaciją šalyje. Pasak jo, iniciatyvos valdžia pradėjo imtis tik tuomet, kai „valstiečiai“ inicijavo neeilinę sesiją, tačiau iki dabar visi žadėti įstatymai nėra registruoti. „Pamatę, kad mums pavyks inicijuoti neeilinę sesiją, valdantieji patys ją sušaukė.

Investicijų bendrovės „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad buvęs vieno jo fondų „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis, įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo įmonių lėšų, tai darė klastodamas dokumentus ir meluodamas. S. Gustainis tai vadina vagyste ir didele tragedija, bet kartu pabrėžia, kad fondas toliau veikia pelningai, todėl jo investuotojai neturėtų nukentėti.

Pagal sumokėtus mokesčius valstybei, skaičiuojant sumas be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), praėjusiais metais lyderė buvo įmonė Valstybinių miškų urėdija, o skaičiuojant visus pervestus mokesčius, didžiausia mokėtoja pernai buvo akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“, skelbia „Verslo žinios“. Kaip nurodoma „Verslo žinių“ publikacijoje, daugiausiai mokesčių pernai valstybei sumokėjusių įmonių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusi naftos produktų gamintoja ir pardavėja „Orlen Lietuva“ praėjusiai...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo metais pailginti terminą, per kurį nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį vyks į Varėną ir Lazdijus, kur su savivaldybių merais aptars investicijas į kelius.  Kaip skelbia ministerija, su Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta ministras aptars investicijas į kelių infrastruktūrą ir regionui svarbius susisiekimo klausimus. Lazdijuose ministras susitiks su rajono savivaldybės mere Ausma Miškiniene.

Ką daryti, jeigu žmogus labai nori įsigyti būstą, bet neturi sukaupęs pakankamai pinigų sumokėti už jį iš karto ar bent jau pradiniam įnašui? Tokiems pirkėjams nekilnojamo turto (NT) vystytojai siūlo išperkamosios nuomos galimybę. Tačiau kai kurie specialistai specialistai neslepia, kad toks būdas įsigyti būstą gali būti rizikingesnis ir brangesnis.

Architektūros studija „2L architects“ siekia prisiteisti 83 tūkst. eurų skolą už neapmokėtus projektavimo darbus iš įmonės „BSV Development“, kuri įgyvendino investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) finansuotą privačios mokyklos Vilniuje projektą. Apie tai ketvirtadienį pranešė portalas „15min“ Pasak portalo, ieškinys Vilniaus apylinkės teisme buvo gautas sausio 22 dieną. Teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas šis ginčas, kol kas nepaskirtas.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė JAV susitikusi su vienu iš kosmoso bendrovės „SpaceX“ vadovų Bretu Johnsenu tvirtina norinti matyti daugiau šios įmonės veiklos Lietuvoje. Pasak jos, šalies institucijos padarė tinkamą darbą ir „SpaceX“ yra labai patenkinta bendradarbiavimu. „Mums buvo įdomu išgirsti įmonės strategiją, viziją. Tai ypatinga įmonė, labai inovatyvi, kuri atnešė privačias misijas į kosmosą, apskritai labai daug inovuoja.

Vienas didžiausių šalyje vandens tiekėjų „Vilniaus vandenys“ ketvirtadienį informavo savo klientus, kad nuo šiol didėja jiems taikomi tarifai. „Mielas kliente, informuojame, kad nuo 2024 m. vasario 1 d. keičiasi tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas“, – rašoma „Vilniaus vandenų“ pranešime.

Nuo šių metų pradžios Vilniaus gyventojai privalo maisto atliekas rūšiuoti į specialius maišelius, kuriuos reikia mesti į komunalinių atliekų konteinerius. To nedarantiems gresia baudos iki 600 eurų. Kol kas nustatytomis dienomis kai kuriose parduotuvėse specialūs maišeliai dalijami nemokamai. Tačiau kai tokių neras, gyventojai turės mokėti papildomai.

JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft Corp.“ grynasis pelnas per metus išaugo trečdaliu, nors pardavimų pajamos didėjo beveik perpus kukliau. Abu rodikliai pranoko Volstrito analitikų lūkesčius. Pasak korporacijos pranešimo, grynasis pelnas finansinių metų antrąjį ketvirtį (spalio-gruodžio mėnesiais), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, ūgtelėjo nuo 16,43 mlrd. iki 21,87 mlrd. JAV dolerių, arba 2,93 dolerio akcijai. Pardavimų pajamos augo nuo 52,7 mlrd. iki 62 mlrd.

Ketvirtadienį savivaldybių administracijoms galutinai perėmus valdyti valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) tikina, kad žemės valdymo procesai trumpės, bus skaidresni, o miestų teritorijos bus lengviau pritaikomos visuomenės poreikiams.

Ar žinojote, kad įvairios salotos ir prieskoninės žolelės gali augti ne tik žemėje? O kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, jog į namus parsinešus parduotuvėje įsigytų žalumynų visai nebūtina nuplauti? Pasirodo, visa tai yra įmanoma, jei daržovės auginamos vertikaliame ūkyje, kuriame apsilankyti pakvies šio šeštadienio TV3 laida „Tylūs geradariai“. Bendrovės „Leafood“ Vilniuje įkurtame didžiausiame Europoje vertikaliame ūkyje kasdien užauginama apie 1000 kg pačių įvairiausių žalumynų.

Atlyginimai aviacijos srityje aukšti, tačiau šiame sektoriuje dirbančioms įmonėms darbuotojų nuolat stinga, rašoma pranešime žiniasklaidai. Orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikėjos „FL Technics“ vadovas Žilvinas Lapinskas skaičiuoja, kad kompanija visame pasaulyje nuolat ieško bent 100–130 specialistų. Siūlo didelį atlyginimą, bet darbuotojų neranda „Šiuo metu trūksta įvairių sričių specialistų. Ypač jaunųjų orlaivių mechanikų, pradedančių savo karjerą.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,2 punkto, o per mėnesį tiek pat sumenko ir gruodį siekė 6,3 procento. Darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,1 punkto iki 12,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – tiek pat, kiek prieš metus ir prieš mėnesį. Estijoje – 6,3 proc.

 Išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavę asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, konstatavo Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tokią išvadą žvalgyba pateikė Vidaus reikalų ministerijai (VRM), praėjusių metų pabaigoje paprašiusiai patikrinti 800 užsieniečių, turinčių ir Lietuvos pilietybę. „VSD pagal savo kompetenciją atliko asmenų, įgijusių pilietybę išimties tvarka, vertinimą, ir atsakymą pateikė VRM.

2023 metais Kauno „Akropolyje“ prekybos centro nuomininkų apyvarta ir lankytojų srautas, lyginant su 2022-aisiais, didėjo 7 proc., o apsipirkimų skaičius – 5 proc. „Kauno „Akropolio“ rezultatai praėjusiais metais ne tik pasiekė priešpandeminį lygį, tačiau ir pagerino ankstesnius rekordus“, – pranešime komentavo Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė. Populiariausios tarp Kauno „Akropolio“ lankytojų pernai buvo mados ir grožio prekių parduotuvės, sugeneravusios net 40 proc.

Nuo ketvirtadienio savivaldybių administracijoms perimant valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad užbaigus vadinamąją Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformą, žemėtvarkos procesai bus skaidresni. „Vasario 1 d. galime minėti pabaigtą reformą, kur valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose pilnai perduota savivaldybėms. Minime momentą, kai savivaldybių gyventojai kreipiasi jau ne į NŽT atlikti funkcijas, bet į savivaldybių administracijas.

Įmonės, siekiančios investuoti į miškų ekosistemų atsparumo ir aplinkosauginės vertės didinimą, per 3 metus nereikšmingos („de minimis“) pagalbos galės gauti 100 tūkst. eurų daugiau, nei iki šiol. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos keičiamose taisyklėse. Jos keičiamos, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos reglamentas dėl „de minimis“ pagalbos. Jame numatyta, kad per 3 metų laikotarpį šios pagalbos suma didėja nuo 200 tūkst. Eur iki 300 tūkst. Eur.

Policijos departamentas praneša apie vasario mėnesį numatytas organizuoti eismo dalyvių kontrolės priemones. Pranešime informuojama, kad kelių policija vykdys įvairius patikrinimus šiomis datomis: Vasario 1–3 dienomis – pėsčiųjų ir dviratininkų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros laiku.

 Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos akiratį papuolė bendrovė „Sūduvos vandenys“. Nustatyta, kad paskyrusi darbuotojai mažesnę algą nei tas pačias pareigas užimantiems kolegoms vyrams, įmonė ją diskriminavo dėl lyties.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš ketvirtadienį prasidedančią Europos Vadovų Tarybą su Europos Komisijos (EK) pirmininke aptarė praeitą savaitę Vilniuje protestavusių ūkininkų reikalavimus. Apie tai šalies vadovas informavo savo feisbuko paskyroje.

Verslo dovanos – ypač svarbios įmonių sėkmei, rodo naujausios verslo dovanų tendencijos. Vis daugiau įmonių dovanas užsiprenumeruoja visiems metams, pačioms dovanoms netaupo – dovanoja dosniai tiek klientams, partneriams, tiek darbuotojams ir jų šeimoms. Verslai ieško aukštos kokybės produktų ir išskirtinumo, o populiariausiomis išlieka valgomos dovanos. Nauja dovanų kryptis – kartu skirti paramą socialinėms iniciatyvoms, tvarumo ir įsitraukimo skatinimui.

 Pasirodžius informacijai, kad Nacionalinio stadiono koncesininkas, investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, projektui ieško investuotojo, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina neturįs informacijos, jog statybų pabaigos terminas gali nusikelti. Pasak jo, „BaltCap“ gali ieškoti būdų, kaip įveikti susidariusias kliūtis, bet fondas privalo vykdyti sutartį.

Lietuvos gyventojai jau nuo šiandien gali pildyti paraišką ir vėliau pasiimti 726 eurus. Už šiuos pinigus jiems bus leista nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

„Vilniaus vandenys“ žada per 10 m. visame tinkle įdiegti tūkstančius ultragarsinių vandens skaitiklių. Tai padarius, gyventojams nereikės patiems deklaruoti duomenų ir teks pasitikėti technologijomis. Esą taip bus galima sutaupyti daugiau vandens. „Vilniaus vandenų“ numatomos investicijos į infrastruktūrą, vandentiekio skaitmenizavimą ir plėtrą iki 2033 m. viršys 600 mln. eurų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

 Nacionalinio stadiono koncesininkas, investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, patvirtino projektui ieškantis investuotojo, praneša „Verslo žinios“. Teigiama, kad kol kas nėra aišku, kokia apimtimi jis galėtų dalyvauti projekte – perimti jį visą, tapti finansiniu ar kokios kitos formos partneriu.

Daugelis apie artimųjų ar savo pačių laidotuves negalvoja. Tačiau ištikus mirčiai daliai gyventojų tenka skolintis pinigų laidotuvėms arba organizuoti jas išsimokėtinai. Laidotuvių organizatoriai tikina, kad Lietuvoje laidotuvės keičiasi – jos trumpėja, žmonės atsisako senovinių tradicijų. Dalis gyventojų joms nori išleisti kuo mažiau, vos kelis šimtus eurų.

Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesininkė, investicijų bendrovė „BaltCap“ patvirtino projektui ieškanti investuotojo. Kol kas nėra aišku, kokia apimtimi jis galėtų dalyvauti projekte – perimti jį visą, tapti finansiniu ar kitos formos partneriu, trečiadienį skelbia „Verslo žinių“ portalas. „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis vz.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų sausį sulaukė staigmenos iš valstybei didžiąja dalimi priklausančios bendrovės „Ignitis“. Taupiai vartodami dujas jie tikėjosi sutaupyti, tačiau turės mokėti daugiau. „Ignitis“ teisinasi, kad taupiems vartotojams atgaline data už dujas teks mokėti daugiau, nes kitos išeities nėra – esą tai numato galiojančios taisyklės. Esą jos numato skirtingas vartotojų grupes pagal suvartojamą dujų kiekį ir jų kainą.

Šiaulių apygardos teismui nuotoliu trečiadienį liudijęs buvęs „Grigeo“ viceprezidentas ir „Grigeo Klaipėda“ valdybos narys Vytautas Juška teigia, kad iškilusi į viešumą nuotekų valymo problema įmonėje jam buvusi naujiena. „Jeigu kalbėti apie nuotekų valymą, tai man čia buvo naujiena, nes su tuo nebuvau susidūręs. Nežinojau, kad nuotekų valymas yra bendrovei problema, nes tas klausimas kai buvau valdyboje išvis nebuvo keliamas“, – ketvirtadienį teismui sakė V. Juška.