Lietuvos verslas

Žemės ūkio ministerija pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę. Ministerijos teigimu, toks priedas šiemet numatomas pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariui, kuris nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d. buvo nariu ir šiam kooperatyvui pardavė pieną. Parama skiriama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių vienam valdytojui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijai daugiau nei penkerius metus vadovavęs Ričardas Sartatavičius pasitraukė iš pareigų. Nuo pirmadienio laikinai konfederacijai vadovauja jos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis, pranešė konfederacija. Konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė BNS sakė, kad R. Sartatavičius pareigas nusprendė palikti dėl asmeninių priežasčių. Konfederacija atstovauja 36 verslo asociacijoms ir 3,5 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad faktinis Nacionalinio stadiono projekto statybos kaštų pokytis nuo pasiūlymo pakeitimo iki sutarties įsigaliojimo yra 40,35 proc., o sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) prisiims 28,71 proc. indeksacijos, t. y. 27,1 mln. eurų. Koncesininkas šiame projekte prisiims likusią 11,64 proc., arba 9,5 mln. eurų dalį. „Pagal rizikų matricą indeksacija yra 16,2 mln.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 57 metų verslininkas iš Palangos kaltinamas finansiniais nusikaltimais. Įtariama, kad vyras per pandemiją iš valstybės biudžeto galėjo apgaulės būdu gauti keliolika tūkstančių eurų. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė.

Japonijos įmonių investicijos ir aktyvus dalyvavimas plėtojant Klaipėdos uosto bei kitų regiono transporto infrastruktūros projektus svariai prisidėtų prie Trijų jūrų – Baltijos, Juodosios ir Adrijos – regiono junglumo, transporto sistemos diversifikavimo bei inovatyvių technologijų diegimo. Tokį kvietimą Lietuvos organizuotame Trijų jūrų iniciatyvos pristatymo renginyje Japonijos sostinėje Tokijuje antradienį pristatė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.   Taip jis komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.  „Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui.

Nuo vadinamųjų romantinių sukčių praėjusiais metais nukentėjo šimtai Lietuvos gyventojų. Bankai skaičiuoja, kad žmonės iš viso jiems bandė pervesti daugiau nei milijoną eurų, vis tik dalį šių operacijų pavyko sustabdyti. Ekspertai teigia, kad pagrindinė neatsparumo tokiems sukčiams priežastis yra visuomenėje gajus vienišumo jausmas ir skaitmeninės higienos įgūdžių stoka.

Valstybei skyrus vienodo dydžio finansinę paramą Konstantinopoliui ir Maskvai pavaldžioms stačiatikių bendruomenėms Lietuvoje, Finansų ministerija aiškina, jog toks sprendimas daugiausia susijęs su dešimtimis tūkstančių į Lietuvą po Rusijos invazijos atvykusių ukrainiečių.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nutraukia parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir buvusio Seimo nario Juozo Imbraso namų statybų Vilniuje aplinkybių tikrinimo procedūras ir dėl išduotų statybos leidimų į teismą nesikreips, pranešė institucija. Kaip nurodo VTPSI, šis sprendimas priimtas po to, kai šių metų sausį prokuratūra dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų nutarė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

Lietuvoje veikiantys startuoliai šalies biudžetą per 2023 m. papildė 372 mln. eurų, 23 proc. arba 70 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Startuolių sektoriuje Lietuvoje šiandien dirba 17,6 tūkst. specialistų, vidutinis jiems mokamas atlyginimas siekia 3,8 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys.

Vilniaus miesto savivaldybė iš Seimo norėtų perimti prie parlamento rūmų esančią neasfaltuotą automobilių aikštelę – šioje vietoje būtų statomas tarptautinis konferencijų centras.   Vilniaus miesto metas Valdas Benkunskas sako, kad tokį centrą šioje vietoje norėtų statyti savivaldybė kartu su parodų centru „Litexpo“, todėl savivaldybė siūlo Seimo kanceliarijai pasirašyti susitarimą, kuriuo žemės sklypas būtų grąžintas miestui.

Viešojoje erdvėje pasigirstant raginimų vietoje Nacionalinio stadiono sostinėje geriau investuoti į slėptuves, Vilniaus meras Valdas Benkunskas aiškina, kad šių dviejų temų reiktų nemaišyti. Pasak jo, dažnai iš konteksto yra ištraukiamos miesto investicijos, o tai yra „nelogiška, neteisinga ir nekorektiška“. „Manau, kad yra maišomos labai skirtingos temos ir netyčia supriešinti bandoma valstybės ir miesto investicijas nacionalinės gynybos ir saugumo klausimais.

LRT skelbia architektūrinio konkurso prizininkus – tris architektūrines idėjas, kurias išrinko specialiai sudaryta komisija. Patikrinus dalyvių kvalifikaciją ir atlikus kitas būtinas viešųjų pirkimų procedūras, skelbiama, kad pirmoji vieta atiteko projektui „6 Kiemai“, Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“. Antroji vieta atiteko projektui „8900MHz“, MB „Syrusas“ (veikia pavadinimu „Implmnt architects“), o trečioji vieta – projektui „Šviesa“, UAB „Aketuri architektai“. Prizines vietas...

Trečius metus iš eilės saulės elektrinę Lietuvoje galima tiesiog laimėti. Tereikia įsigyti mėsos gaminių ir dalyvauti akcijoje „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“. Nutolusias saulės elektrines šiame žaidime jau anksčiau laimėjusios šeimos iš Tauragės ir Mažeikių rajono sėkmingai naudojasi „Krekenavos“ prizais, kurie aprūpina namus švaria žaliąja energija ir kiekvieną mėnesį padeda sutaupyti pinigų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Lietuvos Vyriausybė, skirtingai negu kaimyninių šalių politikai, padarė labai mažai būsto politikoje ir tinkamai nepadėjo žmonėms aukštų palūkanų normų laikotarpiu. Pasak jos, ministrų kabinetui šioje srityje trūksta strateginio mąstymo. „Bendrai būsto politika yra labai svarbi socialinės politikos sudedamoji dalis. Jeigu pasižiūrėti retrospektyviai į Vyriausybės darbą, buvo labai mažai padaryta šioje srityje.

Prekybos tinklas „Iki“ toliau stiprina savo lyderystę mažmeninės prekybos rinkos inovacijose. Pirkėjams pernai pristatyta aibė naujovių: nuo naujo formato parduotuvių ir be vairuotojų pirkinius išvežiojančių autonominių automobilių iki novatoriškų būdų taupyti, tokių kaip žaidimu grįsta lojalumo programa. Veržlios plėtros etape esantis „Iki“ šiemet įgyvendina ir dar vieną neregėtą idėją – buria „Iki“ klientų valdybą.

Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ darbuotojų streikas šią savaitę paveiks šešis skrydžius ir iš Lietuvos. Dėl streiko antradienį ir trečiadienį bus atšaukti keturi „Lufthansa“ skrydžiai – iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal. Be to, du skrydžius tarp Vilniaus ir Miuncheno antradienį atšaukė ir Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“, BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Lietuvoje absoliuti dauguma būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanomis, kurios yra susietos su tarpbankine palūkanų norma Euribor. Šiuo metu ji yra gerokai išaugusi, dėl to ir gyventojai bankams turi mokėti daug didesnes palūkanas nei anksčiau. Antradienį Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pristatė pakeitimus, kuriuos įgyvendinus tikimasi, kad daugiau paskolų bus išduodamos su fiksuotomis palūkanomis. Esą dėl to ir gyventojai gali tikėtis daugiau sutaupyti.

Senos statybos daugiabučių gyventojai dažniausiai neturi nuosavų automobilio stovėjimo vietų. Įprasta, kad automobilius gyventojai stato ten, kur randa laisvą vietą. Tačiau atsiranda tokių, kurie įveda savo tvarką – jie neteisėtai apsitveria ar pasižymi stovėjimo vietas ir neleidžia jomis naudotis kitiems gyventojams. Vilniečiai piktinasi, kad kaimynai savinasi bendras automobilių stovėjimo vietas, jas neteisėtai užgrobia.

Galimai neteisėtai pasisavinti 40 mln. eurų., beveik pusę jų pralošti internetiniame kazino. Naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ – diskusija apie skandalingiausią pastarojo laiko asmenybę – ne tik galėjusį pasisavinti milijonus, bet ir apmulkinusį savo verslo partnerius, bankus, priežiūros ir teisėsaugos institucijas – Šarūną Stepukonį.

Daugybės skirtingų sąskaitų mokėjimas gyventojams kainuoja daug nervų ir laiko, tad dalis jų naudojasi internetinėmis platformomis, kuriose visas sąskaitas gali apmokėti vienu metu. Tiesa, tokios paslaugos kainuoja ir kartu su naujų paslaugų pristatymu kainos kils 50 proc. ar daugiau „Viena sąskaita“ atstovė paaiškino, kaip veikia ši paslauga ir kokias funkcijas ji suteikia.

Konkurencijos taryba gali naudoti konkurencijos pažeidimo tyrimui paimtus prekybos tinklą „Iki“ valdančios įmonės „Iki Lietuva“ duomenis, galutinai nusprendė teismas.

Lietuvos banko (LB) atstovui pareiškus, kad elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“ veikė netinkamai, kai milijonus „BaltCap“ fondo lėšų pralošęs Šarūnas Stepukonis atliko pervedimus per savo „Payseros“ sąskaitą, įmonės vadovas Marius Plančiūnas sako, kad tą patį galima pasakyti ir apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).  Š. Stepukonio sąskaitos „Payseroje“ analizę atlikusio LB atstovas Vaidas Cibas pirmadienį teigė, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus pinig...

Panevėžio statybos trestas (PST) netinkamai skaičiavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) laboratorijų statybų pabrangimą beveik 1,8 mln. eurų remdamasi tik oficialia statistika, paskelbė teismas. Anot jo, turi būti remiamasi konkrečiais duomenimis. PST teismo prašė pakeisti statybos rangos sutarties kainą ją padidinant 14,3 proc., arba 1,8 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo teikti naują paslaugą – darbuotojo vizitą mobiliuoju konsultacijų autobusu. Pirmosios konsultacijos teikiamos Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių gyventojams ir smulkioms įmonėms, esančioms toliau nuo miestų, pranešė VMI.  Kaip teigė Klaipėdos apskrities VMI vadovas Audrius Morkūnas, per pirmuosius du bandomojo projekto mėnesius numatyta aplankyti 38 gyvenvietes, kurios nuo VMI padalinių nutolusios daugiau nei 10 kilometrų.

Eismu apkrautas transporto mazgas ties PLC „Mega“ vasarą gali sukelti daugiau nemalonumų vairuotojams, nes bus atliekamas viaduko, jungiančio Šilainius ir Vytėnus, kapitalinis remontas. Savivaldybė informuoja, kokių eismo ribojimų galima tikėtis darbų metu. Po rekonstrukcijos keisis eismo tvarka ant viaduko bei jo prieigose.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 21 proc. ir siekė iki 76,2 euro už megavatvalandę (MWh). Taip pat 4 proc. pigo gamtinės dujos, 2,5 proc. mažėjo biokuro kaina. Tuo metu degalų kainos ir toliau kilo – dyzelinas pabrango 2,6 proc., benzinas – 1,9 procento, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot LEA, vasario 12–18 dienomis didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 96,4 iki 76,2 euro už megavatvalandę.

Slapto pirkėjo tyrimų agentūros „SeeNext“ atliktas naujausias dažno vartojimo prekių kainų palyginimo tyrimas atskleidžia, kuriuose šalies prekybos tinkluose galima apsipirkti pigiausiai ir sutaupyti.

Toliau ieškome sprendimų, kaip greitai ir efektyviai padidinti gynybos finansavimą. Visos verslo organizacijos šiuo klausimu vieningos – didinti reikia, ir kuo greičiau. Tačiau mano akcentas, kad bedidindami turime nepakenti Lietuvos ekonomikai, kurios bene sparčiausiu augimu Europoje džiaugiamės ne vienus metus. Tam pagrįsti turiu du svarius argumentus. Pirmas: kai per pandemiją Lietuvos ekonomikai gaivinti buvo investuoti 6 mlrd.

2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Taip pat, anot jo, žvelgiant vien tik į investicijas Lietuvoje, didžiausią grąžą suteikė būsto kainos ir nuomos pajamos – 5,8 proc., nors didesnė to dalis – 4,1 proc. – nulemta nuomos pajamų augimo.

Lietuvoje sausį pirmą kartą įregistruota 10,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 3,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Asmeninių automobilių buvo 10,14 tūkst., o lengvųjų komercinių – 585. Daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1,43 tūkst.),BMW (1,39 tūkst.) ir „Audi“ (843) markių automobilių. Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,3 metų.

Šiltesni orai ir didesnė vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę lėmė ketvirtadaliu mažesnę elektros kainą, jos suvartojimas sumažėjo 7 proc., o šiluminių elektrinių gamyba krito daugiau nei dukart, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.   Vasario 12-18 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc.

Darbo ginčų komisija pernai iš viso sulaukė 7 427 prašymų. Daugiausia jų, apie 17 proc., gauta iš statybos ir transporto sektorių įmonių. Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kaip ir anksčiau, prašymuose dominavo – apie 74 proc. – reikalavimai išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje buvo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis lošė dažnai ir didelėmis sumomis, tačiau pareigūnai nei apie įtartinas sumas, nei apie jų pervedimus ar pačius lošimus nieko nežinojo – esą tokios informacijos jiems nepateikė nei finansų įstaigos, per kuriuos keliavo pinigai, nei lošimų įmonės. Spaudos konferencijoje situaciją komentavo Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis.

Miesto gyventojų pasaulėžiūra keičiasi: apsipirkdami jie ieško greitų, maksimaliai į juos orientuotų sprendimų, tačiau išlieka reiklūs kokybei. Prekybos sektoriui tai reiškia iššūkį pasiūlyti intuityvesnį, greitesnį ir kokybiškesnį apsipirkimą. Rengiant koncepciją „Iki“ parduotuvei, netrukus atsidarysiančiai Centrinio Vilniaus verslo rajono prekybos centre „Europa“, svarbiausias aspektas buvo būtent besitransformuojantys jo lankytojų lūkesčiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Esą trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie bus plėtojami skirtinguose regionuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

Per praėjusius metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augo ne taip sparčiai, kaip atlyginimai. Tiesa, infliacija vis dėlto apkarpė realų darbo užmokesčio augimą. Tai rodo pirmadienį Valstybės duomenų agentūros paskelbta oficiali statistika. Vidutinė alga – beveik 1360 eurų 2023 m. gruodį vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių), palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 8,1 proc.

Ginčas dėl verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos „Arvi“ grupės trąšų ir druskos prekybos bendrovės „Baltkalis“ tyčinio bankroto bei jos vadovų atsakomybės bus nagrinėjamas iš naujo, galutinai nusprendė teismas.

Pirmadienį Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pristatys kasmetinį Lietuvos investicijų indeksą. Bus pateikta informacija apie naujausius kasmet vertinamų pagrindinių šalies turto klasių – akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių – grąžos rodiklius bei tendencijas. Lietuvos investicijų indeksas pristatomas kasmet nuo 2016-ųjų.

Vyresni žmonės yra stumiami iš darbo rinkos, tikina darbuotojai, sulaukę 50 metų ir daugiau. Jie pasakoja, kad nebuvo priimti į darbą arba buvo atleisti, nes yra per seni. Anot jų, vieni darbdaviai bando jų atsikratyti meluodami, kiti tiesiai šviesiai siūlo eiti prižiūrėti anūkų vietoje darbo. Tačiau specialistai įspėja, kad visuomenė senėja, todėl vyresni darbuotojai turėtų būti vertinami, nes ateityje jie bus ypač reikalingi.

Gyventojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau, priklausomai nuo išėjimo priežasties, skiriasi ir darbuotojo atidirbimo laikotarpis, kurį jis turi atidirbti. Anot teisininkų, atidirbimo laikotarpį sutrumpina ir darbuotojo atostogos ar liga. Šie laikotarpiai irgi įsiskaičiuoja į atidirbimo laikotarpį. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi istorijomis apie keičiamus darbus. Vilnietė Laura pasakojo, kad ketino rašyti prašymą išeiti iš darbo, tačiau netikėtai susirgo.

Keliems socialdemokratams siūlant įpareigoti pavėžėjus įsirengti vaizdo kameras, verslo atstovai sako, kad šis reikalavimas gali pažeisti asmens duomenų apsaugą, o vairuotojai ras būdų, kaip įrašo neįjungti arba sustabdyti.   Kelių transporto kodekso pataisos autoriai tikisi, kad ji veiks kaip prevencinė priemonė prieš priekabiavimą kelionių metu ar kitus pažeidimus. Jie sutinka, kad vežėjams teks rasti papildomų lėšų vaizdo kameroms.

Norintys dirbti savarankiškai neįkurdami įmonės turi du pasirinkimus: individualią veiklą su pažyma arba verslo liudijimą. Kaip žinia, pastarasis leidžia sutaupyti nemažai mokesčių. Todėl gyventojai įspėjami nesukčiauti, nes teks nemažai susimokėti. Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl labai aiškios priežasties – mažesnių mokesčių – norėjo išsiimti būtent verslo liudijimą.

Darbuotojų skaičiaus šiais metais keisti neketina 72 proc. apklaustų įmonių, o penktadalis tikisi didinti darbuotojų skaičių, steigdami darbo vietas ar užpildydami esamus etatus, rodo kasmetinė Užimtumo tarnybos apklausa. Šios apklausos duomenimis, personalo augimą daugiau (32,4 proc.) numato didžiausi šalies darbdaviai, kurių įmonėse dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. „Apklausa rodo, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai.

Gyventojai perka vis mažesnius butus. Anot nekilnojamo turto (NT) specialistų, didesnių būstų žmonės paprasčiausiai neįperka. Tačiau netgi už vieno kambario butą Vilniaus miesto centre tenka pakloti 300 tūkst. eurų. NT vystytojai guodžia, kad svarbu – ne kvadratiniai metrai, bet būsto išplanavimas. Ekonomistai žada, kad vasarą, nukritus palūkanoms, bent skolinimasis būstui taps pigesnis.

Susirgę norime ramybės ir laiko. Darbuotojams tam ir yra skiriamas nedarbingumas, ligos išmoka, kad jie atsigautų po ligos ir vėliau galėtų grįžti į darbus. Tačiau daliai darbdavių tai neatrodo svarbu. Vilnietis skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpiu darbdavys siunčia darbo užduotis į namus ir reikalauja jas atlikti. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad 2 mėnesiams turi laikiną nedarbingumą. „Buvo atlikta kojos operacija, jau mėnuo praėjo, kai turiu biuletenį.

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.

Japonijos įmonės kviečiamos aktyviau investuoti Lietuvoje ir dalyvauti Klaipėdos uosto plėtros projektuose, pranešė Susisiekimo ministerija.  Anot jos, dėl investicijų į Klaipėdos uostą su Japonijos institucijomis, pareigūnais ir pramonės atstovais tarsis susisiekimo ministras Marius Skuodis, kuris į šią šalį išvyko kartu su uosto vadovu Algiu Lataku.