Vyresniems žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje stengiasi padėti ir jų bendraamžiai. Žinių radijo laidoje „Labas, Milda“ komunikacijos konsultantė, viena iš iniciatyvos „Brandu“ steigėjų Snieguolė Matonienė dalijosi savo patirtimi. Ji pasakojo, kad prieš dešimtmetį dirbo komunikacijos agentūroje.
„Dabar man – 58 metai, tačiau ir prieš dešimtmetį agentūroje buvau vyriausia darbuotoja. Negana to, apsižvalgiusi aplinkui ėmiau pastebėti, kad mažėja mano amžiaus žmonių. Be to, įvairūs tyrimai irgi rodo, kad vyresni žmonės darbo rinkoje patiria diskriminaciją.
Todėl ėmiau kalbėti apie 50 metų ir vyresnių žmonių padėtį darbo rinkoje, tapau šios temos influencere“, – juokavo moteris.
Padeda įsidarbinti
Anot S. Matonienės, laikui bėgant ji subrandino mintį sukurti iniciatyvą, socialinės medijos ir rinkodaros agentūrą „Brandu“.
„Kuriame brandžių profesionalų bendruomenę, kurioje žmonės galėtų tobulėti, mokytis ir oriai senti darbo rinkoje. Siekime, kad žmonės turėtų visokeriopą gerovę. Norime, kad jie savo žiniomis ir patirtimi kurtų pridėtinę vertę darbdaviams“, – kalbėjo S. Matonienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad joks darbdavys tiesiai šviesiai nepasakys, kad darbuotojas yra per senas.
„Tačiau darbo pokalbio metu gali pasakyti, kad darbuotojo – per didelė kvalifikacija, todėl jo negali priimti į darbą. O norėdami atleisti darbuotoją dėl amžiaus irgi tam randa priežasčių, pavyzdžiui, pasako, kad darbuotojas neprisiderino prie įmonės vertybių ar kolegų“, – pastebėjo S. Matonienė.
Anot jos, dažnai darbdaviai vyresnių žmonių net nekviečia į darbo pokalbius.
„Kai vyresni žmonės patenka į pilkąją zoną, jie ir patys užsisklendžia, jie nebenori reikštis ir apie save kalbėti. Be to, žmonės nenori pripažinti, kad buvo ar yra diskriminuojami dėl amžiaus.
Vadovai, rinkdamiesi sau žmones į komandą, paprastai renkasi 5 metais jaunesnius arba 5 metais vyresnius darbuotojus. Jie nenori dirbti su savo tėvų amžiaus žmonėmis. Be to, sklando daug mitų, kad vyresni žmonės nenori mokytis arba yra nelankstūs ir nemoka prisitaikyti prie komandos. Tačiau iš tikrųjų tai vadovai nemoka dirbti su įvairaus amžiaus talentais“, – komentavo specialistė.
Siūlo prižiūrėti anūkus
Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 21 proc. 50–59 metų amžiaus ir 19 proc. 60–69 metų amžiaus respondentų teigė patyrę diskriminaciją amžiaus pagrindu darbo santykių srityje.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė pateikė keletą pavyzdžių iš tarnybos darbo praktikos, kurie padės identifikuoti diskriminaciją.
„Vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija dažnai būna paslėpta po įvairiomis replikomis, kurios gali pasirodyti kaip nuoširdus darbdavių rūpestis. Į mus besikreipiantys žmonės teigia, kad iš darbdavių sulaukia tokių frazių, kaip tau jau laikas anūkus prižiūrėti ar tau kelionė lėktuvu į komandiruotę bus per sunki. Be to, jei vyresnis darbuotojas dažnai naudojasi nedarbingumo atostogomis, jam siūloma susirasti ramesnį darbą arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna prastesnės ir mažiau apmokamos“, – pasakojo teisininkė.
Teisininkė pridūrė, kad prie pensinio amžiaus artėjantys asmenys patiria sunkumų ieškant darbo, nes neretai darbo skelbimuose nurodomas kandidatų amžius.
„Teisinamasi, kad darbuotojas, dirbantis paslaugų sektoriuje, turi atrodyti jaunai, reprezentatyviai, tikinama, kad vyresni žmonės nėra itin produktyvūs ar lėčiau įsisavina informaciją.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra sulaukusi skundo, kad viena Lietuvos įmonė, ieškanti naujo vairuotojo, anketoje prašė nurodyti asmens amžių. Jų manymu, vyresnio amžiaus žmonės turi šeimas, todėl jiems būtų pernelyg sudėtinga važinėti bei dirbti visoje Lietuvoje, tad jiems būtų pasiūlytas darbas tik Vilniaus mieste“, – pastebėjo specialistė.
Visuomenė sensta, todėl vyresni žmonės yra ir bus reikalingi
Daugiau nei 7 iš 10 (73 proc.) lietuvių mano, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, parodė dar viena, pernai atlikta personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ apklausa.
Ir, nors darbdaviai vis dar mieliau įdarbina jaunesnius asmenis, įmonės ekspertai pastebi tendenciją, kad vis dažniau tenka atsigręžti ir į vyresnius kandidatus. Ateityje ši tendencija tik stiprės.
„Išsiaiškinę visuomenės nuomonę apie vyresnio amžiaus darbuotojus, apklausėme 70 darbdavių – kone pusė jų nemato problemos priimdami į darbą vyresnius darbuotojus, kurių darbinė patirtis neatitinka pozicijos reikalavimų, tačiau darbuotojas yra baigęs kursus ar mokymus toje pozicijoje, į kurią pretenduoja“, – komentavo įmonės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė.
Anot jos, Lietuvos visuomenė sensta dvigubai greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Skaičiuojama, kad po trisdešimtmečio daugiau nei pusė šalies gyventojų bus 50 metų ir vyresni. Kasmet senstant visuomenei darbo jėgos mažėjimas tampa vienu pagrindiniu iššūkiu, todėl darbdaviai bus priversti atsigręžti ir investuoti į vyresnius darbuotojus.
Dėl kasmet vis labiau jaučiamo talentų trūkumo svarbu siekti žmones kuo ilgiau išlaikyti produktyvius ir patrauklius darbo rinkoje. Tam būtina sudaryti palankias sąlygas visiems darbuotojams. Nėra teisinga tikėtis, kad tik vyresni darbuotojai prisitaikys prie darbo aplinkos. Darbdaviams taip pat būtina suklusti ir atliepti vyresnių darbuotojų poreikius“, – kalbėjo specialistė.
Darbo aplinka turi būti pritaikyta vyresniems žmonėms
Anot Ž. Švežauskienės, tinkamas darbo aplinkos pritaikymas vyresnio amžiaus žmonėms apima aspektus nuo darbo sąlygų adaptavimo, darbo vietų, investicijų į sveikatingumą ir sveikatą iki persikvalifikavimo bei kompetencijų kėlimo galimybių užtikrinimo.
„Normalu, kad dėl darbo pobūdžio, sveikatos problemų ar paprasčiausiai emocinės gerovės žmonės negali visą darbingą amžių dirbti tą patį darbą. Tuomet vyresnio amžiaus darbuotojų patrauklumas darbo rinkoje pradeda mažėti – jie nebeatliepia darbdavių poreikių. Todėl darbdaviai turėtų būti suinteresuoti esamiems bei būsimiems vyresnio amžiaus darbuotojams pasiūlyti profesionalų kompetencijų kėlimą ir persikvalifikavimą“, – pastebėjo Ž. Švežauskienė.
Vis tik ekspertė pabrėžė, kad turime kalbėti apie valstybinio lygmens sprendimus, kurie leistų stiprinti vyresnio, tačiau vis dar darbingo amžiaus darbuotojų kompetencijų kėlimą ir patrauklumo darbo rinkoje didinimą.
„Šiuo metu susiduriame su sistemingų vyresnio amžiaus žmonių paruošimo ir persikvalifikavimo paslaugų spragomis. Todėl būtina imtis aktyvių veiksmų“, – ragina Ž. Švežauskienė.
Klaidingas kandidatų požiūris
Pagrindinė priežastis, pasak Ž. Švežauskienės, kodėl darbo rinkoje neretai neigiamai žvelgiama į vyresnio amžiaus darbuotojus – klaidingas, ne visuomet pagrįstas darbdavio ir net pačių darbuotojų požiūris į vyresnių žmonių gebėjimą greitai mokytis naujų dalykų bei persikvalifikuoti.
„Įdomu tai, kad neretai net ne darbdaviai, o patys kandidatai mano, kad jų amžius tampa pagrindine kliūtimi susirasti darbą. Mūsų atrankų konsultantai pastebi, kad ateidami į darbo pokalbius vyresni kandidatai jau iš anksto save nuvertina dėl amžiaus. Galiausiai būtent tai ir pakiša koją atrankose“, – sakė Ž. Švežauskienė.
Anot jos, gyvenimo patirtį sukaupę žmonės dažnai praturtina organizacijos kultūrą, pateikia didesnę nuomonių įvairovę.
„Vyresnio amžius darbuotojai padeda verslams geriau įvertinti situacijas ar net atrasti netikėtų sprendimų“, – tikino specialistė.
