Lietuvos verslas

Antradienį Vilniuje vyks Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) verslo atstovų susitikimas su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Organizatorių teigimu, renginyje bus diskutuojama apie valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050” dokumentą, esmines jo pažangos kryptis ir tikslus. Renginyje taip pat dalyvaus naujoji JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald.

Arvydo Avulio valdomai nekilnojamojo turto bendrovei „Hanner“ ketinant perimti Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, jame gali išlikti ir dabartinė jo koncesininkė investicijų bendrovė „BaltCap“, antradienį skelbia LRT Tyrimų skyrius.  Be to, kaip rodo žurnalistų atlikta analizė, Vilniaus savivaldybė ir Vyriausybė neturi sprendimo galios, pasirenkant investuotoją.  „Mes manom, jog būtų logiška, kad jie („BaltCap“ – red.) nedingtų visiškai. Mums taip atrodo.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuojamos metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos Kretingos arba Akmenės rajone poveikio aplinkai vertinimą (PAV) turės atlikti dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei, sako Aplinkos ministerijos atstovė.  „Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakinga institucija mus informavo apie šituos projektus, nes jie yra vystomi netoli valstybinės sienos su Latvija.

Gyventojai jau gali kreiptis dėl paramos nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti, tam bus skirta 12 mln. eurų. Preliminariais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai įsirengti 10 KW elektrinę kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu – 6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad parama pernai sudarė virš 32 proc., o šiuo metu viršija daugiau nei pusę, o  kuriais atvejais – ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.

Įprastai žmonės dirba 8 valandas per dieną, o kai kurie imasi papildomų darbų, todėl dirba vakarais ar savaitgaliais. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie vienu metu bando dirbti du darbus iš karto. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje patarėjos pareigas užimanti vilnietė darbo dienos metu dar prižiūri ir svetimus vaikus. Tačiau, panašu, kad ministerija problemų dėl to nemato.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako nematantis pagrindo Lenkijos ūkininkų planams tikrinti grūdų krovinius pasienyje su Lietuva aiškinantis, ar tarp jų nėra į Lenkiją grįžtančios ukrainietiškos produkcijos. „Tikrai nematome jokio pagrindo, nes bandymas įteigti, kad yra kažkokia neaiškios schemos, tai nerodo to nei faktai, nei importuojamų grūdų kiekiai“, – LRT televizijai sakė K. Navickas.

Buvęs Seimo nario Justo Džiugelio konsultantas Mindaugas Ardišauskas portalui „15min“ patvirtino, kad tuo pačiu metu konsultavo ir parlamentarą, ir Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją (NLŽVA). „Buvau NLŽVA komunikacijos konsultantu, teikiau atitinkamas paslaugas ir neteikiau lobistinių paslaugų, asociacija jau senai turėjo savo lobistą, o aš ir nebuvau lobistas lig šiol“, – portalui „15min“ teigė M. Ardišauskas. „Apie savo ketinimą bendradarbiauti su NLŽVA J. Džiugelį informavau.

Išankstinis pasiruošimas vestuvėms nestebina, tad kodėl turėtų stebinti pasiruošimas savo laidotuvėms? Taip retoriškai klausia vienų laidojimo namų vadovė ir pastebi, kad šią paslaugą renkasi ir iš anksto už ją susimoka vis daugiau lietuvių. Pasak specialistų, tam reikia pasirašyti sutartį ne tik su įmone, bet ir žmogumi (pvz., artimuoju), kuris bus įpareigotas rūpintis laidotuvėmis ir kitais reikalais po velionio mirties.

Sumažėjus gamtinių dujų kainoms rinkoje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nuo balandžio 1 dienos jų tarifus gyventojams siūlo sumažinti 24 centais už kubinį metrą, arba 19–30 proc.  Naujus tarifus energetikos rinkos reguliuotojas turėtų patvirtinti trečiadienį.

Lietuvos dujų perdavimo sistemų operatorė „Amber Grid“ turi visomis išgalėmis siekti, kad trūkumai Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekyje (GIPL) būtų pašalinti, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Komentare naujienų portalui 15min.

Pirmadienį Vilniuje prie Lenkijos įvyko protesto akcija dėl ūkininkų blokados Lenkijos–Ukrainos pasienyje. Jos metu apie dešimt susirinkusių asmenų siekė atkreipti Lietuvos ir Lenkijos dėmesį, kad sienos blokavimas yra negalimas ir ūkio sektoriaus problemas reikia spręsti kitais būdais.

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ neturėjo įteisinto avarinio nuotekų išleistuvo, tvirtina Kuršių marių taršos byloje pirmadienį liudijęs aplinkosaugininkas. Anot Aplinkos apsaugos departamento atstovo Egidijaus Kvasausko, šalies nuotekų valyklos turi avarinius vandens išleidimo sprendinius, tačiau jie privalo būti įteisinti.

Apie 40 proc. šalies įmonių bendradarbiauja su kariuomene, o dar 45 proc. norėtų dirbti kartu, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.   „Šitie skaičiai rodo, kad pasistiebti turime kur – 40 proc. nėra tas pakankamas skaičius.

Naktį eismo sąlygas šalyje sunkins rūkas, praneša Eismo informacijos centras. Kelininkų teigimu, pirmadienio vakarą pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos arba drėgnos, tik vietomis yra išlikusių šlapių kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daug kur drėgnos, šlapios, rytų Lietuvoje padengtos prispausto, pažliugusio sniego sluoksniu, vietomis provėžotos. Pasvalio rajone pirmadienio vakarą silpnas lietus, kitur be kritulių.

„Elektrum“ prekės ženklą Lietuvoje naudojanti Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ šiemet planuoja pastatyti 100 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkus, daugiausia – Latvijoje. Pasak „Latvenergo“ saulės energetikos plėtros vadovo Ivaro Inkinio, saulės elektrinių parkai kaip energijos šaltinis laikui bėgant taps lygiaverčiai kitiems grupės gamybos pajėgumams – hidroelektrinės ir šiluminėms elektrinėms.

AB „Kauno energija“ 2023 metais uždirbo 3,9 mln. eurų pelno, t. y. 38 proc. mažiau nei užpernai (6,3 mln. eurų). Tuo metu pardavimų pajamos pernai sudarė 85 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2022 m. (87 mln. eurų), per biržą pranešė bendrovė. Visos grupės, kurią sudaro „Kauno energija“ bei jos patronuojama bendrovė UAB „GO Energy“ pelnas pernai siekė – 4,5 mln. eurų (2022 m. – 6,4 mln. eurų), pardavimų pajamos – 86 mln. eurų (2022 m. – 88 mln.

Reaguodama į situaciją regione Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) griežtina iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę – įsigaliojus ministro įsakymui bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai.

Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos už visus 2023 m. sudarė 846,9 mln. Eur, t. y. buvo 5,4 proc. didesnės negu 2022 m., rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys. Pernai daugiausia pajamų už teikiamas elektroninių ryšių paslaugas gavo „Telia Lietuva“, AB (38,5 proc.), „Tele2“ (27,1 proc.), „Bitė Lietuva“ (21,3 proc.). Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 4,0 proc. ir sudarė 111,9 mln. Eur.

Daugeliui žmonių yra atsitikusi tokia situacija, kad užmiršus sumokėti už paslaugas susidaro skola, už kurios administravimą reikalaujama sumokėti skolos administravimo mokestį. Kyla klausimas – kada skolininkas privalo mokėti skolos administravimo mokestį, o kada ne? Egzistuoja keletas skolos administravimo mokesčio ir išlaidų atsiradimo prielaidų, pranešime žiniasklaidai komentuoja advokatas Aleksandras Kovalevskis.

Tarptautiniu mastu veikiančio JAV picerijų tinklo „Domino's Pizza“ ketvirtojo finansinių metų ketvirčio grynasis pelnas viršijo analitikų prognozes, įplaukoms lūkesčių nepateisinus. Pasak tinklo valdytojos „Domino's Pizza Inc.“ pranešimo, grynasis pelnas per gruodžio 31-ąją pasibaigusį daugiau nei trijų mėnesių laikotarpį sumenko iki 157,3 mln. JAV dolerių nuo 158,3 mln. dolerių per tokį pat laikotarpį prieš metus. Akcijai tenkanti pelno dalis siekė 4,48 dolerio.

Kovo 1 d. atsidarys „Sodros“ Vilniaus klientų aptarnavimo skyrius, Laisvės pr. 28. Po remonto gyventojų laukia funkcionali klientų aptarnavimo salė. Daug dėmesio skirta pastato pritaikymui žmonėms su negalia. „Remonto metu siekėme atlikti kuo daugiau darbų, skirtų paslaugų prieinamumui žmonėms su negalia gerinti. Įrengti taktiliniai takai, šiuo metu gaminamas taktilinis stendas akliesiems ir silpnaregiams.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 15 proc., gamtinių dujų kaina – 4 proc., biokuras atpigo dar 1 proc., tačiau „Brent“ naftos kainos padidėjo 0,4 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc., benzinas – 1,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Per savaitę vasario 19–25 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 76,2 Eur/MWh iki 64,9 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir taip pat mažėjo 15 proc.

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako, kad atsigavimui po COVID-19 pandemijos skirta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), prasidėjus karui Ukrainoje tik dar labiau įrodė savo aktualumą. Kadenciją baigiantis eurokomisaras pastebėjo, jog 723 mlrd. eurų paketas (iš kurių 385 mlrd. paskolų, 338 mlrd. eurų dotacijų) svarbus ir konkurencingumo kontekste.

Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) sako, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną. „Protestas turėtų prasidėti kovo 1 dieną, 10 val. ryte.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorei „Amber Grid“ pareiškus pretenziją Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija pareiškė, jog abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. Planuojama, kad EK deleguoto reglemento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,602 proc. Per biržą pranešta, kad 25 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir 10 mėnesių. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 145,9 mln. eurų.

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje vidutinis metinis nedarbas 2023 metais išliko mažiausias tarp visų šalies apskričių ir siekė 7,5 proc. (šalyje – 8,6 proc.). Potencialas plėtrai ir darbuotojų poreikiui toliau išlieka stabiliai aukštas.

2023 m. Allianz Lietuva valdomas gyvybės draudimo ir pensijų fondų klientų turtas per 2023 m. išaugo daugiau nei penktadaliu (22 proc.) ir siekia 1,3 mlrd. eurų. Visos „Allianz Lietuva“ pasirašytos gyvybės draudimo įmokos per minėtą laikotarpį augo 2 proc. iki 64,7 mln. eurų. „2023-aisiais ypač išryškėjo klientų susidomėjimas sveikatos ir gyvybės draudimo apsaugomis, dėmesiu savo ir artimųjų finansinei situacijai ligos ar nelaimės atveju – šių sričių gyvybės draudimo įmokos augo 18 proc.

Sausio mėnesį Lietuvos pramonė pademonstravo atsigavimą, pozityviai nuteikė išaugusi medienos gaminių ir baldų gamyba, kuri pernai labiausiai tempė pramonę žemyn, sako ekonomistai. Visgi kai kurie pastebi, kad tvaraus ir ilgalaikio augimo dar teks palaukti. „Duomenys patvirtina, kad turime pirmus požymius apie ciklišką ir techninį Lietuvos pramonės atsigavimą. Tą labiausiai parodo medienos gaminių statistika, nes sausį medienos gaminių gamyba buvo dešimtadaliu didesnė nei prieš metus.

Bankai „Luminor“ ir „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas skolina 92 mln. eurų bendrovės „Baltic Retail Properties“ įsipareigojimams refinansuoti, taip iki 2026 metų pratęsiant prekybos tinklui „Kesko Senukai“ nuomojamų prekybos centrų įsigijimui suteiktą paskolą.    Bankai ir įmonė pranešė pasirašę tokios vertės sindikuotos paskolos sutartį.  „Luminor“ ir „OP Corporate Bank“ skolina lygiomis dalimis – po 46 mln. eurų.

Praėjusią savaitę atšilus orams ir patvinus upėms išaugo hidroelektrinių gamyba. Didesni importo srautai iš Latvijos, stabili vėjo elektrinių gamyba ir pingantys CO2 taršos leidimai Europoje lėmė 15 proc. mažesnę didmeninę elektros kainą Lietuvoje, pranešė „Litgrid“. Skelbiama, kad vasario 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. nuo 76 Eur / MWh iki 65 Eur / MWh.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų tikisi, kad įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą pagerės susisiekimas su Europa ir bus galima dažniau rinktis keliones traukiniu, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. gyventojų sako, kad naujas tarptautinis geležinkelis „Rail Baltica“ yra Lietuvai reikalingas projektas. Tuo metu projekto nenaudą šaliai įvardijo 6 proc. 59 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, 3 proc.

Šviežučiai kepiniai ir burnoje tirpstantys konditerijos gaminiai „Iki“ parduotuvėse įgavo naują veidą. Tinkle jau pasirodė naujas privatus prekės ženklas – „Su meile IKI“. Juo nuo šiol žymimi visi pačių darbuotojų paruošti ir iškepti saldėsiai, duona, bandelės, kuriais garsėja „Iki“. Šie kasdien į parduotuves pristatomi iš 3 nuosavų regioninių kepyklų, taip pat kepami ir parduotuvėse, kad kiekvieną dieną pirkėjai galėtų mėgautis šviežumu už gerą kainą.

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams.

Vidutinis mėnesios darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,11 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 4,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 11,1 proc. daugiau nei 2022-ųjų paskutinį.  Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,23 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 9,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 13,1 proc. nei prieš metus, privačiame – 2,03 tūkst. eurų – atitinkamai 2,2 proc. ir 10,1 proc.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta laidojimo įmonių analizė parodė, jog šis verslas išsiskiria stabilumu, o po pandemijos tik sustiprėjo. Net 95 proc. tokių įmonių šiuo metu priskiriami žemai ir vidutinei bankroto klasėms, o aukštą nemokumo tikimybę turi tik 5 proc. šio sektoriaus bendrovių. Nors 2022 m. Lietuvoje pirmą kartą po pandemijos mirusių žmonių skaičius mažėjo, laidotuvių įmonių pajamos ir kiti veiklos rodikliai tik augo.

Nekilnojamojo turto vystytojas „Releven“ naujausiam Vilniaus Senamiesčio projektui „Sanguškų parkas“ finansuoti pradeda viešą 5 mln. eurų 2,5 metų trukmės obligacijų emisijos platinimą. Obligacijos užtikrintos projekto nekilnojamuoju turtu. Platinimas vyks viešai per „Nasdaq Vilnius“. Obligacijas bus galima įsigyti per Šiaulių banką ir per kitus finansų maklerius, kurie yra „Nasdaq Vilnius“ nariai. Platinimas vyks nuo vasario 27 d. iki kovo 8 d., minimali investavimo suma – 10 tūkst. eurų.

Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 7,1 procento. Per metus – sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonės produkcija padidėjo 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 49,4 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos – 26,8 proc.

Metų pradžioje ne visi darbuotojai gauna daug pinigų, nes daugiau jų su įvairiais priedais išmokama iki gruodžio pabaigos. Tačiau panašu, kad šiemet kai kurie gyventojai galėjo džiaugtis didele alga ir sausio mėnesį. Lietuvoje net 35 įmonės pirmąjį metų mėnesį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių. Septyniose įmonėse algų vidurkis sausį viršijo 20 tūkst. eurų, o daugiausia buvo išmokama vidutiniškai po 38,6 tūkst.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinkos aktyvumas turėtų padidėti Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, ko laukia ir vystytojai. Visgi, anot jo, 2024 m. pradžios duomenys rodo, kad kol kas šie metai yra palankesni NT sektoriui nei 2023 m. sausis ir vasaris. „Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia.

Turto bankas pasirašė sutartį su UAB „HSC Baltic“ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) antžeminės daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statybų. Projektas bus finansuojamas lėšomis gautomis pardavus valstybei nereikalingą turtą, rangos darbų vertė – 6,2 mln. eurų. Skelbiama, kad bendrovė „HSC Baltic“ laimėjo pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą. Naujasis daugiaaukštės automobilių aikštelės priestatas Klaipėdos apskr.

Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys. Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str.

Latvijos parlamentui praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį žada paskelbti naujus grūdų importo ribojimus, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina, pranešė nacionalinis transliuotojas.  „Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado.

Įstatymo pataisos, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis, nesukels „didelio anšlago“, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, susidomėjimas tokia galimybe neturėtų būti masyvus, nes planuojama, kad mažės palūkanų normos. „Bus įforminta galimybė ir klientai galės pasirinkti pagal formalų reikalavimą.

Lenkijos ūkininkams protestuojant prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl pigių grūdų importo iš Ukrainos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lietuvos ūkininkai prie lenkų protesto neprisidės. „Ukrainietiškų grūdų Lietuvos ūkininkai neblokavo, neblokuoja ir blokuoti nežada.

Izraelio valstybei priklausančios gynybos pramonės milžinė „Israeli Aerospace Industries“ (IAI) ir jos dronų gamintojos „Bluebird“ atstovai tariasi dėl dviejų projektų Lietuvoje: su neįvardijamu vietos partneriu ruošiamas projektas dėl dronų savižudžių gamybos, taip pat dėl gamybos linijos steigimo, skelbia portalas „Verslo Žinios“. „Mūsų tikslas – kad visos žinios būtų sutelktos čia.

PET granules gaminančios Lietuvos bendrovės „Orion Global Pet“ prašymu 207,4 tūkst. eurų vertės buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ turtas lieka areštuotas.  Lietuvos apeliacinis teismas praėjusį ketvirtadienį atmetė „Inter RAO Lietuvos“ skundą paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai gruodžio nutartį, kuria jis patenkino „Orion Global Pet“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

„Swedbank“ suteikė 20 mln. eurų finansavimą  „Business Stadium North“ verslo centrui, kurį Vilniaus centre vysto bendrovė „Hanner“. Finansavimo sutartis pasirašyta su „Hanner“ grupės įmone „Promola“. „Business Stadium North“ yra jau antrasis mūsų finansuojamas komercinis pastatas „Business Stadium“ teritorijoje, kurioje ir toliau bus užtikrinta modernių biurų ploto pasiūla“, – pranešime spaudai cituojamas„Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.