„Duomenys patvirtina, kad turime pirmus požymius apie ciklišką ir techninį Lietuvos pramonės atsigavimą. Tą labiausiai parodo medienos gaminių statistika, nes sausį medienos gaminių gamyba buvo dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Tai yra pirmas metinis augimas po ypatingai ilgos pertraukos“, – BNS sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, sektoriaus atsigavimą lėmė tai, kad medienos ir baldų pramonė sandėliuose turi vis mažiau produkcijos atsargų, todėl gamybos apimtis didina, nors pardavimų lygis vis dar išlieka pakankamai žemas.
„Tai buvo tikėtina, nes Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodė, kad šių metų sausį ir gruodį Lietuvos pramonės atsargų lygis jau buvo neigiamas du mėnesius iš eilės, tai reiškia, kad iš apklaustų įmonių didesnė dalis jau sakė, kad atsargų lygis yra nepakankamas“, – teigė A. Izgorodinas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad sausio pramonės produkcijos vertės rodikliai, ypač metinis jų augimas, rodo, jog toliau tęsiasi praėjusių metų viduryje prasidėjusi pramonės stabilizacija.
„Žiūrint į metinį (pramonės produkcijos vertės – BNS) pokytį, tikrai yra tas bazės efektas. Priminsiu, kad didysis pramonės nuosmukis buvo 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje, todėl skaičiuodami metinius pokyčius mes juos lyginame su pakankamai žema baze“, – BNS pirmadienį sakė T. Povilauskas.
„Nuo praėjusių metų vidurio pradėjome kalbėti apie pramonės rezultatų stabilizaciją, ką ir matėme praėjusių metų antrą pusmetį. (...) Galima sakyti, kad turime tolesnį stabilizavimąsi pramonėje, kas yra neblogai“, – teigė ekonomistas.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį į sugrįžusį mėnesio ir metinį augimą medienos bei jos gaminių įmonėse.
„Šitas sektorius turbūt buvo labiausiai nekentėjęs 2022 metų pabaigoje – 2023 metais. Pažiūrėsime, ar tai bus ilgesnė tendencija. Galbūt tai irgi yra ženklas, kad tam labiausiai nukentėjusiam sektoriui blogiausia lieka už nugaros“, – kalbėjo T. Povilauskas.
„Sausio rezultatai yra šiek tiek geresni nei tikėjausi ir duoda pozityvesnį startą šiems metams“, – pridūrė analitikas.
Visgi A. Izgorodinas sako, kad „normalaus ir tvaraus“ augimo dar teks palaukti.
„Pirmąjį metų ketvirtį matysime geresnes gamybos tendencijas, bet tik dėl to, kad atsargų lygis yra mažas. Nuo šių metų antro ketvirčio būtų galima tikėtis realesnio gamybos augimo, nes atsigauna paklausa“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, pramonei atsigauti padeda ir nukritusios energetikos kainos - dėl to atsigauna chemikalų gamyba.
Visgi ekonomistas teigia matantis ir nemažai rizikų, kurios gali pakišti tolesniam pramonės augimui, viena jų – situacija Vokietijos pramonėje, kuri, anot A. Izgorodino, vėl pradėjo blogėti.
„Lietuvos eksporto atsigavimas gali būti techninis ir labai trumpalaikis, žiūrint į išankstinius duomenis, kuriuos pademonstravo Vokietijos pramonė praėjusią savaitę. Todėl būčiau nelinkęs skubėti džiaugtis techniniu atsigavimu, nes yra dar nemažai rizikų“, – teigė jis.
Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, augo 7,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai – 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Apdirbamoji gamyba be rafinuotų naftos produktų gamybos per mėnesį augo 1,7 proc., o per metus – smuko 0,4 procento.
