Lietuvos verslas

Energetikos ministerija neigia Seimo nario, buvusio valstiečių premjero Sauliaus Skvernelio teiginius dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ įmonei „Agrokoncerno biometanas“ skirtos 2,368 mln. eurų paramos. Ministerija tikina, jog visa ES parama skirstoma tik vertinant, ar paraiškos atitinka reikalavimus, o jas vertino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Išaiškėjus verslo įmonių mėginimams apeiti sankcijų kontrolės mechanizmus ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintas trąšas, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės vadovybė pabrėžia, kad tokie bandymai yra tiek grėsmė nacionaliniam saugumui, tiek ir nepagarba Lietuvai. Grupės bendrovės ir toliau kryptingai ir nuolat dirbs, kad kartu su kitomis institucijomis užkirstų tam kelią.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, jog tiesioginė valstybės parama neišvengiama, nes dabartinių pagalbos priemonių, ūkininkų teigimu, nepakanka.    Pieno gamintojai sako nematantys perspektyvų toliau ūkininkauti, o derybose penktadienį, anot jų, nepavyko pasiekti sutarimo dėl greitų sprendimų krizei įveikti.

Vidutinės benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 2 centais, dyzelinis kuras atpigo 2 centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vasario 13–20 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 euro, arba dviem centais daugiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais iki 1,62 euro. Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Lenkijai uždarius paskutinį kontrolės punktą Baltarusijos pasienyje, vis labiau ilgėja eilės bei laukimo laikas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės postuose, per kuriuos į Lietuvą atvyksta Europos Sąjungos (ES) ir trečiųjų šalių vežėjai, rašoma „Linava“ pranešime spaudai.

Energetinės krizės įkarštyje gautos didesnės sąskaitos už elektrą išgąsdino ne vieną. Tačiau jos turėjo ir teigiamą efektą – padėjo greičiau formuotis įpročiams, kaip efektyviau naudoti elektros energiją. Ją labiau taupyti ėmė ne tik gyventojai, bet ir organizacijos bei įmonės. Ekspertai sako, kad įmonės, kuriose prie taupymo prisideda visi darbuotojai, ekonominę tokio žingsnio naudą gali pastebėti jau po pusmečio, o per metus energijos sąnaudas sumažinti 5–20 proc.

Bankrutuojanti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdoma sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoja Lukšių pieninė apie atleidimą įspėjo visus 150 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.    Lukšių pieninės nemokumo administratorius, bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis BNS šią savaitę sakė, kad Lukšių pieninėje gamyba vyksta, jos stabdyti kol kas neplanuojama.

Nauja Šiaulių banko valdybos nare išrinkta banko Atitikties departamento direktorė ir vyriausioji atitikties pareigūnė Agnė Duksienė.  Naują valdybos narę išrinko banko stebėtojų taryba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė Šiaulių bankas. Anot pranešimo, valdybos sudėties pakeitimas susijęs su atitikties funkcijos stiprinimu banke, taip pat keičiant praėjusių metų pabaigoje atsistatydinusius valdybos narius.

Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kuriose darbingo amžiaus ukrainiečių užimtumo rodiklis viršija 40 proc., penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, remdamasi naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.  Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos paštas pradeda vadovauti buvęs energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas. Naujasis Lietuvos pašto vadovas anksčiau BNS teigė, kad dėmesį pirmiausia skirs pašto paslaugų – siuntų ir laiškų pristatymo – kokybės gerinimui bei efektyvumo įmonės viduje didinimui.  R. Zuką penkerių metų kadencijai Lietuvos pašto valdyba paskyrė vasario pradžioje, jis pakeis Astą Sungailienę, kurios kadencija baigėsi ketvirtadienį.

Gyventojai piktinasi, kad vaikščiodami gatvėmis, turi saugotis byrančių balkonų. Tam, kad nenukristų jie paprasčiausiai paramstomi mediniais strypais. Daugiabutį administruojanti įmonė žada remontuoti avarinės būklės balkonus, tačiau sako, kad visiškai renovuoti namą gyventojai nesutinka. Vilnietis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip Naujamiesčio rajone sprendžiama byrančių balkonų problema: jie tiesiog paremti mediniais strypais.

Daugelis lietuvių jau senokai vietoje vietinių parduotuvių renkasi lenkiškas. Žmonės ten vyksta apsipirkti ne tik nuosavu automobiliu, bet ir autobusais ar traukiniais. Taip pat dalis gyventojų prekes siunčiasi į Lietuvą naudodamiesi paštomatų ar kurjerių paslaugomis.  Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais būdais lietuviai dažniausiai vyksta apsipirkti į Lenkiją, kiek jiems kainuoja šios kelionės ir kiek atsieitų nupirktų prekių parsisiuntimas niekur toli neišvykstant.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ iš vokiečių gamintojo „Enercon“ už 10 mln. eurų (be PVM) įsigys dviejų vėjo jėgainių įrangą. Įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Kuo greitesniam Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių mažinimui pritaria 84 proc. Bendrijos gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 89 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.  Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc.

Biometano gamybos projektams skirta 14,35 mln. eurų paramos – juos įgyvendinant planuojama pastatyti penkis įrenginius  – bendri jų pajėgumai sieks apie 27 MW ir kurie galėtų pagaminti apie 200 GWh biometano dujų.   Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario 22 dieną patvirtino finansavimą įmonėms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, pranešė Energetikos ministerija.

Pirmosios „Lidl“ parduotuvės Lietuvoje atsidarė prieš beveik šešerius metus, 2016 metų birželio mėnesį. Jau nuo pirmųjų darbo dienų parduotuvių lentynose buvo galima rasti 322 lietuviškus produktus, kuriuos tiekė 60 gamintojų. Per pastaruosius metus „Lidl“ lietuviškumo istorija tik tęsėsi ir augo.

Flagmano pristatymas rinkai – atsakingas momentas. Kiekvienai išmaniuosius telefonus gaminančiai bendrovei svarbu, kad jos naujausias ir brangiausias kūrinys būtų priimtas palankiai, kad išvydę naują modelį, vartotojai  maloniai nustebtų, susižavėtų – juk flagmano debiuto sėkmė turi įtakos ir pigesnių tos bendrovės telefonų populiarumui.

Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad UAB „Restoranų grupė FORTAS“, naudodama tik lietimui jautrius banko kortelių skaitytuvus, netiesiogiai diskriminavo asmenis su regos negalia, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pareiškėjas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi po to, kai restorane „Fortas“, įsikūrusiame adresu Algirdo g. 17, Vilniuje, jam teko restorano darbuotojui atskleisti savo banko kortelės PIN kodą.

Lietuvos muitinė pranešė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Grodno Azot“ pagamintų trąšų kontrabandos į Lietuvą, pranešė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas. Kaip pranešama, tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio 13 dieną, jame dalyvauja Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.

Mobiliuosius duomenis pernai Lietuvoje sparčiausiai gavo ir siuntė telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ tinklo vartotojai, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliktas mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimas.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo viena didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. bei buvo penktoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (26,2 proc.), toliau rikiavosi Latvija (21,4 proc.), Čekija (19,1 proc.) ir Estija (18,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ nuo šių metų liepos pradės reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Malagos miesto Ispanijoje. Skrydžiai vyks dukart per savaitę ir truks iki 2024 metų pradžios, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.

Nyderlandų holdingo „Pon Holdings“ valdoma didžiausia pasaulio dviračių gamintoja „Pon.Bike“ Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradeda statyti naują gamyklą, kurioje ateityje planuojama įdarbinti iki 600 žmonių. Investicijos į projektą neatskleidžiamos.   „Pon.Bike“ operacijų viceprezidentas Janco van der Heidenas sako, kad naują gamyklą planuojama atidaryti jau 2024 metais. „Gamyklą planuojame atidaryti 2024 metų viduryje.

Lietuvos bankui (LB) pernai atlikus investicinio gyvybės draudimo slapto pirkėjo tyrimą ir nustačius daug netinkamo jo pardavimo atvejų, centrinis bankas siūlo atsisakyti komisinio mokesčio bei stiprinti konsultacijų kokybę, sako LB valdybos narys Simonas Krėpšta.  „Bendra žinia ir bendras vardiklis yra tas, kad būtent atlikta analizė ir slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad yra daug netinkamo pardavimo atvejų.

Padirbusi vos kiek daugiau nei du mėnesius, vakar ir vėl nežinomam laikotarpiui buvo uždaryta Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“. Kaip teigė buvęs ilgametis gamyklos vadovas Jonas Dastikas, toks sprendimas buvo priimtas po to, kai įmonė pritrūko žaliavų. Šią informaciją patvirtino ir „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistė Indrė Mažeikienė. Gamykla per metus prarado 150 mln.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigos praėjusiais metais sulaukė 3,8 mln. turistų – 1,5 karto daugiau nei 2021 metais, iš jų užsieniečių – 1,1 mln., arba 2,3 karto daugiau. Nakvynių skaičius siekė 8,1 mln. – 1,5 karto daugiau nei 2021 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 2,4 mln. turistų – 1,6 karto daugiau nei 2021 metais, iš jų užsieniečių – 985,9 tūkst., arba 2,3 karto daugiau. Vien paskutinį ketvirtį apsistojo 592,2 tūkst.

Lietuvos banko atlikto slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojams investicinis gyvybės draudimas neretai siūlomas neatsižvelgus į jų poreikius. Vienas iš veiksnių, skatinantis tokią praktiką, yra komisinis atlygis už sudarytas šio draudimo sutartis. Lietuvos bankas inicijuoja viešą konsultaciją dėl teikiamų pasiūlymų, kurie leistų sumažinti netinkamo investicinio gyvybės draudimo pardavimo riziką, rašoma pranešime spaudai.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo infliacijos. Be to, atlyginimai kilo lėčiau nei pensijos.

Lietuvoje 2022 metais buvo 25,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6 proc. daugiau nei 2021 metais. Per metus laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 0,7 tūkst., statybos – 0,5 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 0,4 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. – 0,1 punkto daugiau nei 2021 metais.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pirmiausia reikia susitarti, kad ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, o tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo.

Registrų centras ruošiasi modernizuoti prieš du dešimtmečius įdiegtą informacinių technologijų (IT) aplikacijų valdymo sistemą – tikimasi, kad ji padės išvengti veiklos sutrikimų. Centras praėjusią savaitę paskelbė tarptautinį konkursą, o teikėjų pasiūlymų laukiama iki kovo 20 dienos. Centro IT vadovas Antanas Raguotis sako, kad veikianti sistema kurta remiantis principais, neatitinkančiais dabarties poreikių.

Anot muitinės, Klaipėdos uoste užfiksuotų baltarusiškas karbamidas į rinką nepateko, pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Iš Baltarusijos geležinkeliu atvežtos trąšos vasario pradžioje užfiksuotas „Birių krovinių terminalo“ (BKT) teritorijoje.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas (LB) visuomenei pristatys kaip gyventojams siūlomas investicinis gyvybės draudimas. Centrinis bankas atliko slaptojo pirkėjo tyrimą, kurio metu buvo tikrinama, kaip šios draudikų paslaugos parduodamos.

Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu, pakilus būsto paskolų palūkanoms, įsigyti savo butą beveik neįmanoma. Ekonomistai tokiems gyventojams siūlo nuomos galimybę. Tada esą nereikės tempti paskolos naštos. Vis dėlto gyventojai skaičiuoja, kad ir nuomos kainos didelės, tad sumos nuomai ir paskolos įmokoms beveik nesiskiria. Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

Jau nuo 2004 m. Lietuvoje veikia vadinamoji II pensijų kaupimo pakopa. Darbinės karjeros metu jos dalyviai tenkinasi mažesniu atlyginimu, kurio dalį perveda į pensijų fondą. O sulaukę pensinio amžiaus prie įprastos „Sodros“ pensijos kas mėnesį gauna papildomą išmoką. Vidutinis jos dydis, kitaip nei buvo žadėta prieš 20 metų, bent jau kol kas nesiekia trečdalio vidutinės pensijos. Tačiau kai kuriais atvejais prie pensijos pridedama nemenka suma. Išmoka siekia tik 13 proc.

Sankcionuojamoms baltarusiškoms trąšoms randant kelią į Lietuvą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog koją kontrolei pakiša sudaromos išlygos, tad sankcijas reikia griežtinti.  „Kuomet mes įvedame sankcijas, tai vysta po daugiavalandinių diskusijų, ieškojimo kompromisų, ir dažnai šalia sankcijų atsiranda tam tikros išlygos.

Šiaulių banko bei investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ akcininkai pritarė mažmeninių verslų sujungimui, pranešė bendrovės. „Gavus akcininkų pritarimą, toliau judame link Šiaulių banko ir „Invaldos INVL“ mažmeninių verslų sujungimo sandorio įgyvendinimo.

Skaitmeninių technologinių, kurioms būtinas 5G ryšys, projektams gali būti suteikta iki 3 mln. eurų parama pagal „smėliadėžės“ (angl. „Sandbox“) programą, pranešė Susisiekimo ministerija.  Tam iš viso numatyta 23,5 mln. eurų, paraiškas įmonės gali teikti iki gegužės pabaigos. Tikimasi, kad šia galimybe pasinaudos ir regionų verslai. „Dar neseniai ateities technologijos ir inovacijų svarbą linksniuodavome diskusijų lygmenyje.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ vadovas mano, kad šie metai įmonei bus kur kas blogesni nei ypač sėkmingi 2022-ieji. Tačiau, nepaisant sunkmečio, įmonė ketina plėsti eksportą į Balkanų iki Vidurio Rytų šalis. Dalius Trumpa sako, kad pajamos dėl susitraukusio eksporto šiemet sumažės 10-15 proc., o pelnas smuks kartais, bet nuostolio jis nesitiki.  „Duok, Dieve, kad jie būtų pelningi ir mes jau džiaugtumėmės. Pajamas planuojame 10-15 proc. mažesnes.

2014 metais Lietuvoje veiklą pradėjusi informacinių technologijų (IT) bendrovė „Uber Lithuania Software and Development“ pradedama likviduoti. Apie priimtą vienintelio akcininko – JAV bendrovės „Uber technologies“ – sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą ir paskirtą likvidatorių įmonė trečiadienį informavo Registrų centrą.   Apie tai, kad įmonės biuras uždaromas, pranešta pernai rugsėjį.

Prekybos tinklas „Iki“, aktyviai mažindamas reguliarias pieno produktų kainas, skaičiuoja jau daugiau nei 100 produktų, kuriuos palietė kainų pokyčiai. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, šis sąrašas nėra baigtinis. Prekybos tinklas ir toliau nuosekliai ieško galimybių ne tik pasiūlyti pirkėjams reikšmingų akcijų bei nuolaidų, bet ir sumažinti perkamiausių produktų reguliarias kainas.

2025 metų pradžioje pirmieji keleiviai išvyks iš naujojo terminalo Vilniaus oro uoste, o pats objektas neabejotinai taps vienu iš svarbiausių projektų Lietuvos oro uostų istorijoje. Šio terminalo architektas Artūras Asauskas teigia, kad pastatas spręs senuosiuose terminaluose esančias problemas ir ties pagrindus ateities oro uosto plėtrai. Apie projekto planavimo pradžią, iššūkius ir įkvėpimą projektui plačiau – Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai, interviu.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Keisdami darbą žmonės tikisi ne tik didesnio atlyginimo, geresnių galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir įkvepiančios įmonės kultūros bei vieningos komandos. Tam, kad pakeitus darbovietę netektų gailėtis, svarbu dar prieš pirmąjį darbo pokalbį sužinoti kuo daugiau informacijos ne tik apie poziciją, į kurią kandidatuosite, bet ir apie bendrovės kultūrą ir vertybes, rašoma Bitės pranešime spaudai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija galėtų atlikti parduodamų sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus. Tam dar turės pritarti Seimas. Teigiama, kad pataisos leistų apsaugoti gyventojus ir verslą nuo neteisingo matavimo padarinių.

Susiekimo ministras Marius Skuodis tikina neturintis prisiimti atsakomybės už tai, kad bandoma apeiti europines sankcijas ir tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas. Pasak M. Skuodžio, jis, ministerija ir kitos institucijos padarė viską, kad sankcijos nebūtų apeinamos. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad sankcijų prasme „Lietuva yra kare“. „Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų.

Žiniasklaidai paviešinus, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) perka rusiškos lokomotyvų eismo saugos sistemos priežiūros paslaugas, LTG pranešė jau išbandanti Ukrainos gamintojo „Impuls“ sistemą.  Pasak įmonės, ukrainiečių sistema jau įdiegta keturiuose lokomotyvuose ir išmaniajame diagnostikos riedmenyje.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) į rusiškas lokomotyvų saugos sistemas nebeinvestuoja jau dvejus metus, o pamažu pereina prie naujų sistemų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.