Lietuvos verslas

Nors skonio ir kokybės prasme rudi ar balti kiaušiniai nesiskiria, pastaruosius kur kas lengviau marginti. Todėl nenuostabu, kad artėjant Velykoms prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse šios rūšies kiaušiniai lietuvių yra tiesiog išgraibstomi. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nuo kovo 28 dienos iš Ukrainos atgabentų balto lukšto kiaušinių, skirtų tobuliems margučiams, „Iki“ parduotuvėse galima įsigyti už labai patrauklią kainą.

Galimybė plačiau panaudoti iš bankų solidarumo mokesčio gautas lėšas reikalinga siekiant didesnio lankstumo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vyriausybės sprendimą, ar mokėti gyventojams kompensacijas už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems kainų pokyčiai rinkoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji kartojo, kad dėl to bus sprendžiama gegužę.  „Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad kompensaciją galima taikyti tokiu atveju, kai prognozuojami tarifai auga daugiau nei 40 procentų, lyginant su tais, kurie yra šiuo metu taikomi.

Mėnesio infliacija, kuri, išankstiniais vertinimais, kovą siekia 0,6 proc., grįžo į lygį, buvusį iki Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad balandį mėnesio infliacija gali būti „arti nulio“ arba neigiama, o metinė infliacija jau gegužę arba birželį turėtų pasiekti vienaženklį rodiklį.

Išankstinė metinė – kovą, palyginti su 2022 metų kovu– infliacija Lietuvoje siekia 15,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Infliacija mažėjo šeštą mėnesį iš eilės.  Agentūros duomenimis, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinė mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,6 proc.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį išvyksta dviejų dienų vizito į Lenkijos–Ukrainos pasienį Žešuve, kur dalyvaus susitikime dėl strateginių transporto jungčių Vidurio ir Rytų Europoje plėtros bei paramos Ukrainai, apžiūrės strateginius infrastruktūros objektus netoli sienos su Ukraina.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį susitiks su šalies ūkininkų atstovais aptarti žemės įsigijimo ir naudojimo klausimus. Bus kalbama apie parengtus Žemės įstatymo pakeitimus, didžiausio leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimus, pakrančių apsaugos juostas, laisvos valstybinės žemės panaudojimo ir leidimo laikinai ja naudotis klausimus, pranešė ministerija.

Vidaus vandenų laivams nuo vasario mėnesio panaikinus akcizo lengvatą kurui, brangs kelionės į Neringą, o kai kurie maršrutai gali būti visai panaikinti, rašo portalas „Vakarų ekspresas“. Akcizo lengvata nustojo galioti po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, pateikė Akcizų įstatymo išaiškinimą. Lengvata kurui siekė beveik 0,4 euro.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl valstybės valdomos energetikos įmonės „Epso-G“ įpareigojimo kasmet iki 2027-ųjų dividendams skirti 0,5 proc. paskirstytino pelno.

Rinkos dalyviai abejoja, ar valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ skaidriai perka NATO viršūnių susitikimui Vilniuje būtinas ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“. „Litexpo“ atmeta abejones ir aiškina, kad visą pasirengimą renginiui, įskaitant ir viešuosius pirkimus, griežtai kontroliuoja ne tik valstybės institucijos, bet ir NATO.

Artėjant Velykoms lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją. Gyventojai skaičiuoja, kad dėl tokių kelionių ir apsipirkimų sutaupo po kelis šimtus eurų. O kainų ekspertai pažymi, kad artėjant didžiausiai pavasario šventei Lietuvos pirkėjų srautai į Lenkiją tik didės. Ukmergiškis Mantas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad Lenkijoje iki šiol neapsipirkinėjo, tačiau artėjant Velykoms nuvažiavo į Suvalkus.

Jau po trijų mėnesių pirkėjai įprastose vietose parduotuvėse neberas vienkartinių plastikinių maišelių, į kuriuos dabar deda daugelį prekių. Įstatymas numato, kad su kai kuriomis išimtimis nemokamų vienkartinių iš viso neliks. Lietuviški prekybos tinklai kol kas neatskleidžia, kiek įkainos paprastus maišelius ar ką darys, kad savitarnos kasose už juos būtų sumokėta. Tačiau neslepia, kad jie gali turėtų kodus, kurie būtų skanuojami kaip ir kitų prekių.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ Velykų šventėms atstatys visus reisus, dabar sustabdytus dėl geležinkelio elektrifikavimo darbų. Reisai bus atkurti balandžio 6-11 dienomis, skelbia bendrovė.  Nurodoma, jog traukiniai maršrutais Vilnius–Šiauliai–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Radviliškis–Klaipėda kursuos kasdien, įprastai.

Buvusiems teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko kūrybiniams darbuotojams nuo balandžio didėja kompensacinės išmokos, antradienį pranešė Kultūros ministerija.

Dalis minimalių ir maksimalių socialinio draudimo išmokų dydžių yra susieta su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Priklausomai nuo jo, įmokų dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį. Su kovu baigiasi pirmasis šių metų ketvirtis. O nuo balandžio prasidėjus antrajam metų ketvirčiui perskaičiuojami kai kurių išmokų dydžiai, kadangi VDU, pagal kurį jos skaičiuojamas, didėja nuo 1787,10 euro iki 1887,80 euro.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį dabar siūloma nuo 0,25 iki 3 proc., už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,9 proc. palūkanų. Už 6 mėnesių indėlį didžiausias tarp bankų 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,5 proc. – „Fjord Bank. Tarp kredito unijų didžiausias – 2,6 proc. – palūkanas siūlo „Fortūna“, „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija.

Siekiant priartinti minimalią mėnesio algą (MMA) prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio  (NPD) kitąmet pastarasis bus didinamas, jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams ir biudžete atsiras tam galimybių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD.

Švedijoje įsikūrusi tyrimų bendrovės „SB Insight“ paskelbė tarptautinį tvariausių prekės ženklų tyrimą. Apklaustų žmonių vertinimu, tvariausias Lietuvos gėrimų gamintojas – „Švyturys-Utenos alus“. Bendrovės teigimu, šis įvertinimas – ne atsitiktinis, mat ji senokai įgyvendina ilgametę tvarumo strategiją, o jos darykla Utenoje pagal tvarumo rodiklius išsiskiria ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje „Carlsberg“ grupėje, jungiančioje 75 daryklas 33 valstybėse.

Prezidento Gitano Nausėdos pozicija dėl individualios veiklos apmokestinimo per kelerius pastaruosius metus pasikeitė, pripažįsta jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, tai lėmė nauja mokesčių aplinka ir geopolitinė situacija.  Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

Opozicijai priklausantys „darbiečiai“ žada remti Vyriausybės siūlomą laikiną bankų solidarumo mokestį, bet siūlo įstatyme konkrečiai nenumatyti, kam būtų naudojamos iš jo gautos lėšos. „Jeigu bankų apmokestinimas eis, tai mes jį palaikome“, – antradienį frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste teigė Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Gapšys.  „Vienintelis dalykas, ko norėtume, kad nebūtų labai aiškiai įstatyme įkaltos nuostatos dėl paskirstymo tų lėšų.

Neramumai bankų sektoriuje neišmušė iš vėžių centrinių bankų – bazinės palūkanos JAV ir euro zonoje toliau didinamos. Po pastarojo didinimo ciklo jos priartėjo prie 5 proc. ribos JAV ir pasiekė 3 proc. Europoje. Centriniai bankai kol kas neišsižada savo tikslo pažaboti infliaciją, o šalutinių pasekmių kol kas nelinkę sureikšminti. Tuo metu investuotojai atidžiau seka sektorius, kurie gali tapti „atsitiktinėmis“ griežtos pinigų politikos aukomis.

Jungtinių Tautų (JT) komitetas, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo.

Technologijų bendrovė „Wolt“ šiandien pradeda veiklą Marijampolėje. Tai septintasis šalies miestas, kuriame mobiliosios aplikacijos vartotojams bus pasiūlyta užsisakyti maisto ir prekių iš 13 restoranų ir 14 parduotuvių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Atsižvelgiant į augančią paklausą, bendrovė planuoja šiemet plėtrą ir kituose šalies miestuose. Nuo šiandien, kovo 28 d., užsisakyti prekes galima į Mokolių, Draugystės ir Pabaigių rajonus Marijampolėje.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui dvi kandidatūras į centrinio banko valdybą – į ją siūloma paskirti „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę ir LB Korporatyvinių paslaugų departamento direktorę Jurgitą Šaučiūnienę, pranešė LB.  J. Varanauskienę siūloma paskirti valdybos pirmininko pavaduotoja, o J. Šaučiūnienę – nare.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovas, konservatorius Justas Džiugelis kreipėsi į Vyriausybė dėl supaprastintos auklių iš kitų šalių atvykimo tvarkos. Pasak J. Džiugelio, supaprastinta tvarka būtų įmanoma priėmus „Au pair“ programą. Pagal ją atvykusios auklės prižiūrėtų vaikus priimančioje šeimoje, pagal atskirus susitarimus galėtų padėti atlikti namų ruošą, už tai gautų apgyvendinimą, kišenpinigius ir turėtų lankyti vietinės kalbos kursus.

Finansų ministerijos siūlomas bankų solidarumo mokestis galėtų būti panaudotas ir įrengiant infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlyme. Šiuo metu laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams.

Seimas nutraukė svarstymus, ar įpareigoti darbdavius atlyginti dalį darbuotojų išlaidų jiems ginčijantis Darbo ginčų komisijoje.    Seimas antradienį po svarstymo atmetė tai numatančias Darbo kodekso pataisas. Už jų atmetimą balsavo 109 parlamentarai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė. Dabar šias pataisas iniciatoriai galės tobulinti ir vėl teikti.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško visų jos valdomų parkavimo aikštelių operatoriaus – tam įmonė paskelbė tarptautinę atranką, pranešė bendrovė. Naujasis operatorius valdys daugiau nei 3,3 tūkst. parkavimo vietų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Planuojama, kad jų valdymą atrankos laimėtojas perims šių metų antroje pusėje.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) Lietuvoje vasarį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,3 mlrd. eurų to meto kainomis – pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis ji sumažėjo 1,7 procento.  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,8 proc., automobilių degalų prekybos įmonių – padidėjo 5,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Žmonės dažnai sako, kad sutaupyti daugiau pinigų jiems pavyktų tada, jei jų pajamos būtų didesnės. Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad taip manyti – klaidinga. Anot jų, gebėjimą laikytis asmeninio finansų plano ar atsidėti norimą sumą pinigų lemia ne pajamų dydis, o tai, ar mokame valdyti savo emocijas ir elgesį, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo.  Anot LBA, siūlomas modelis iškreipia konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.

Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos veislininkystė“ vadovauja Audrius Karnišauskas, kuris iki šiol buvo atsakingas už bendrovių „Hemp Spot“ ir „Feromoto“ vystymą.  A. Karnišauską „Lietuvos veislininkystės“ vadovu išrinko bendrovės valdyba, pranešė Žemės ūkio ministerija.  Naujo vadovo ieškota po to, kai baigėsi iki šiol įmonei vadovavusio Gedimino Valiulio antroji penkerių metų kadencija.

Generalinė prokuratūra paliko galioti Kauno prokurorų sprendimą netirti aplinkybių dėl miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos sklypų įsigijimo Kaune aplinkybių. Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, jos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs surinktus dokumentus, įvertino Kauno apygardos prokuratūros vasario 27 dieną priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl minėtų žemės sklypų.

Finansų ministerijos pasiūlytiems mokesčių pakeitimams bene garsiausiai priešinasi savarankiškai dirbantys asmenys. Tarp tokių yra nemažai teisininkų, draudimo brokerių, reklamos agentūrų darbuotojų. Dalies šių specialistų pajamos kelia daug klausimų. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėmesį į tai atkreipė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.

Gynybos resursų agentūra per šiuos metus ketina organizuoti karinių pirkimų už 753 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pagrindiniai šiais metais planuojami nauji projektai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, trumpojo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos M-SHORAD, taktinės nešiojamos ir mobiliosios elektroninės kovos sistemos, mikro klasės bepiločių orlaivių sistemos, pistoletų-kulkosvaidžių įsigijimų projektai.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 1,6 karto iki 405,2 mln. eurų. Elektroniniai pinigai – elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius Mokėjimo operacijų suma buvo 1,3 karto didesnė nei užpernai ir siekė 110 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pranešama, kad 2022 metų pabaigoje licencijas turėjo 131 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.

Kazachstano kapitalo bendrovės „Hill Group“ naudotos alyvos perdirbimo gamyklos statybas Klaipėdos rajone tikimasi pradėti birželį, skelbia portalas „Verslo žinios“.  Pasak portalo, statybos leidimui gauti reikalingus dokumentus įmonė pateikė praėjusią savaitę, o dėl pandemijos ir kitų aplinkybių maždaug pusantrų metų vėluojantis projektas galėjo pabrangti iki 40 proc.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovui Aleksandrui Muzikevičiui Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepagrįstai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą – už įstaigos vėlavimą vertinant paramos gavėjos paraišką.  Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusį ketvirtadienį iš dalies patenkino A. Muzikevičiaus skundą ir panaikino žemės ūkio ministro pernai rugpjūtį pasirašytą įsakymą dėl jo tarnybinio nusižengimo.

Finansų ministerijai siūlant griežtinti verslo liudijimų išdavimą ir nustatyti jo galiojimo laiką 30 dienų iš eilės, smulkusis verslas tokią idėją kritikuoja, tuo metu parlamentarų vertinimai skiriasi – vieni sako, kad taip bus mažinamas piktnaudžiavimas, kiti siūlo numatyti lankstesnes sąlygas.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis tokį sprendimą laiko blogu didiesiems moderniems ūkiams.  „Tikrai jis yra blogas sprendimas. Turi šimtą karvių – viena savikaina gali būti, turi penkis šimtus galvijų – kita savikaina.

Kauno miesto savivaldybė antradienio posėdyje spręs, ar skirti finansavimą pernai vykusių Kauno Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui bei spręs dėl „Kaunas 2022“ viešosios įstaigos likvidavimo. Kaunas yra gavęs Europos Komisijos (EK) premiją už Europos kultūros sostinės renginius. Melinos Mercouri vardo apdovanojimas, siekiantis 1,5 mln. eurų, skiriamas miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas.

Lietuva labai palankiai vertina sprendimą Europos Sąjungos (ES) valstybėms leisti riboti gamtinių dujų importą iš Rusijos, pareiškė antradienį ES Energetikos taryboje dalyvavęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį susitinka su Lietuvos pašto vadovu Rolandu Zuku bei įmonės valdyba aptarti veiklos rezultatus bei plėtros planus užsienyje. Pasak ministro patarėjos Gabrielės Vasiliauskaitės, susitikimas su vyks pašto iniciatyva. „Valdyba ir vadovas pristatys bei aptars metinius įmonės veiklos rezultatus ir plėtros planus užsienyje“, – BNS sakė G. Vasiliauskaitė.

Būtų savininkai ar nuomininkai kas mėnesį gauna sąskaitas už komunalines paslaugas – administravimą, techninę priežiūrą, valymą ir kt. Paprastai jų eilutės beveik nesikeičia, o mokėtinos sumos daugiau svyruoja tik priklausomai nuo sezono. Vis dėlto kartais daugiabučių administratoriai įsigudrina sugalvoti ir naujų eilučių. Atidesni vilniečiai kovo mėnesį gautose sąskaitose rado įspėjimą, kad nuo šiol papildomai turės mokėti už vėliavų kėlimą ir nuėmimą valstybinių švenčių dienomis.

Žinomo prekinio ženklo sportinius batelius internetu įsigijusi vartotoja iš Lietuvos prekės defektą pastebėjo ne iš karto. 149 eurus kainavę sportbačiai pradėjo plyšti avėjimo metu, o vos po kelių mėnesių – trinti koją. Vartotoja kreipėsi į pardavėją, tačiau savarankiškai išspręsti problemos nepavyko.  Pasak vartotojos, avėti batelių, kuriems pardavėjas suteikia dvejų metų garantiją, nebebuvo galima nepraėjus nė penkiems mėnesiams nuo dėvėjimo pradžios.

Gyventojai skundžiasi brangstančiais maisto produktais. Vidutinė jų kaina pas mus jau siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį Tačiau ekonomistai ir prekybininkai nieko gero nežada. Anot jų, jeigu Lietuvoje kitais metais maistas šiek tiek atpigs, o vėliau kainos tik didės. „Eurostat“ duomenimis, jau 2021 m. maisto produktų kainos Lietuvoje siekė 86,7 proc. ES šalių vidurkio.

Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas 5 žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ po mėnesio keis ryšio tarifus Ukrainoje – su lietuviškomis kortelėmis į Ukrainą išvažiavę žmonės nebegalės naudotis nemokamomis paslaugomis.