Lietuvos verslas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose jau šių metų antroje pusėje žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.   „Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.  Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.

Tęsiantis pajamų deklaravimo laikotarpiui, šį laiką ir gyventojų patikimumą, panašu, mėgina išnaudoti ir sukčiai. Vienas didžiausių komercinių bankų įspėja saugotis jų. „Būkite atidūs  – pastaruoju metu gyventojai sulaukia sukčių SMS žinučių, kuriose informuojama apie neva turimas skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)“ – spėja SEB bankas. Pasak jo pranešimo, tokiose žinutėse esanti nuoroda veda į netikrą VMI svetainę, iš jos – į suklastotą SEB interneto banką.

Kibernetinio saugumo informacinis tinklas nuo 2024 metų gegužės įpareigotas tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas: už buvo 122, o susilaikė du parlamentarai.

Vyriausybės sprendimą, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, taip pat rinkos reguliuotojo nustatomą visuomeninę elektros kainą lems ir dujų kainų pokyčiai pildant saugyklas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Sunku pasakyti, kokia bus dujų kainų dinamika, kada prasidės saugyklų pildymas. Šiuo metu dujų kainos svyruoja ties 40–45 eurais už megavatvalandę.

Laisvės frakcijos narys parlamentaras Kasparas Adomaitis siūlo drausti viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes. Jis siūlo, kad kavinėse būtų naudojama daugkartinė gėrimų pakuotė, išskyrus tuomet, kai jai taikomas užstatas.  „Labai dažnai sutinkama šiukšlė gamtoje – vienkartiniai puodeliai ir vienkartinė maisto tara. (...) Šiuo metu registruojame įstatymo projektą, kad ir tokie puodeliai neturėtų būti neatlygintinai dalinami.

Turbūt kiekvienas, bent kartą skridęs lėktuvu, žino, kaip kartais prieš skrydį ar po jo, prireikia į tualetą. Iki šiol pagrindiniame Vilniaus oro uoste apsilankymas tualete buvo nemokamas. Tačiau jau netrukus keleiviams teks ieškoti pinigų, jei kartais prireiks jame apsilankyti. Šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ tikina, kad tualetai apmokestinami dėl svarbių priežasčių ir žada, kad apmokestins tik du viešuosius tualetus.

Per pastaruosius dvejus metus mažėjo su investicijomis į viešojo sektoriaus obligacijas susiję išmetamo anglies dvideginio rodikliai – šios obligacijos sudaro didžiausią Lietuvos banko užsienio atsargų dalį, pranešė centrinis bankas, pirmą kartą paskelbęs ataskaitą apie banko ne pinigų politikos portfelius.

Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį sugriežtino Lietuvos įmonių atsakomybę už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus – joms numatyta iki 50 tūkst. eurų bauda, su pažeidimais siejamų prekių ar pinigų konfiskavimas bei bauda, siekianti iki 5 proc. metinių pajamų. Už Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš, aštuoni susilaikė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius nuo liepos įsigalios Kelių transporto kodekso pataisos, numatančios tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pertvarkymą, pranešė Susisiekimo ministerija.  Tai reiškia, kad į rinką ateinantiems ir konkrečius maršrutus aptarnauti norintiems vežėjams nuo liepos 1-osios galios naujos taisyklės, tuo metu rinkos senbuviams prie jų prisitaikyti numatytas pusantrų metų pereinamasis laikotarpis.

Šią savaitę „Apple“ nudžiugino savo klientus išleisdama ilgai lauktą „iOS 16.4“ atnaujinimą. Naujoji programinės įrangos versija pasižymi ne tik svarbiais saugumo pataisymais, bet ir tokiomis praktiškomis naujovėmis, kaip geresnė skambučių kokybė bei nauji jaustukai, rašoma „Telia“ pranešime spaudai. „Nuo oficialaus „iOS 16“ debiuto rugsėjį „Apple“ išleido nemažai atnaujinimų, susijusių su klaidų pataisymais ir įvairių funkcijų veikimo optimizavimu.

Perkantieji rūbus ar avalynę internetu dažnai apsidraudžia įsigydami kelis to paties modelio dydžius. Tinkantį dydį pasilieka, o likusius – grąžina, pasinaudodami sutarties atsisakymo teise. Taip pasielgė ir vartotoja iš Lietuvos, internetinėje parduotuvėje išsirinkusi prabangaus prekių ženklo sijono modelį, rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešime. Kaip teigia vartotoja, ji įsigijo du to paties modelio, tik skirtingų dydžių („0“ ir „1“) sijonus.

Vilniaus miesto savivaldybė už 7 mln. eurų rengiasi atnaujinti 21 stadioną, esantį prie bendrojo ugdymo įstaigų. „Per praėjusius ketverius metus įvykdėme didelį proveržį vystant sostinės miesto infrastruktūrą. Ne tik sukūrėme ir moderniai atnaujinome 35 sporto aikštynus, bet ir atvėrėme juos gyvenamųjų rajonų bendruomenėms.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos – tai yra  komerciniais pagrindais – konkursą.

Sostinės laisvalaikio ir pramogų centre „Panorama“ duris atvėrė 12 naujų bei atnaujintų parduotuvių, rašoma pranešime spaudai. Tarp jų – išplėsta, naujausios koncepcijos „Massimo Dutti“ parduotuvė bei italų mados namų „Max Mara Group“ drabužių prekės ženklų „Marella“ ir „Weekend Max Mara“ parduotuvės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pateikti pajamų deklaracijas iki gegužės 2 d. turi ir tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie pernai gavo pajamų iš užsienyje veikiančios įmonės arba kitos šalies gyventojo, taip pat, jei gavo pajamų už užsienio valstybėse vykdomą veiklą (pvz., už svetur atliekamą samdomą darbą, vykdomą registruotą individualią veiklą ir pan.). VMI duomenimis, 2021 metais tokias pajamas iš užsienio gavo apie 28 tūkst. gyventojų.

Siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ pajamos 2022 metais augo 7 proc. iki 63 mln. eurų, šiemet bendrovė planuoja plėtrą.  „Dabar srautai stabilizavosi, tačiau vis dar yra gerokai didesni nei prieš pandemiją. Taip pat pernai 24 proc. augo siuntų pristatymo į užsienį apimtys“, – pranešime sakė „DPD Lietuvos“ vadovas Robertas Vilkaitis.

Apskaitininkas ar buhalteris nekuria verslo, tačiau prisideda prie jo vystymo atlikdamas savo kilnias funkcijas – informavimo, įspėjimo bei informacijos pateikimo. Šiemet staigiai pasirodęs mokesčių pakeitimų paketas atrodo kaip buhalterio pasiūlymai greitai pakeisti įmonės ar šiuo atveju šalies padėtį ir įvesti teisingumą bei padidinti pinigų biudžete. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiai kilnūs, tačiau praėjus dešimčiai aptarimo dienų aiškėja, kad namų darbai neatlikti.

Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 10,6 mlrd. eurų. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes siekė 53,7 proc., į euro zonos šalis – 43,6, į JAV – 40,4 proc. visų Lietuvos TI užsienyje, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos bankas. Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (49,4 proc., arba 5,2 mlrd. eurų) įmonėms.

Lietuvos oro uostai pradeda rinkos konsultacijas dėl netrukus planuojamo skelbti konkurso – bus ieškoma maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbų rangovo. Tikimasi, kad jo plėtros darbai bus pradėti antroje šių metų pusėje ir truks apie dvejus metus. Išplėtus terminalą oro uosto išvykimo ir atvykimo zonose vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 800 keleivių ir iki 6 orlaivių, pranešė Lietuvos oro uostai.

Ketvirtadienį Vilniuje atidaromas renovuotas „Norfa“ prekybos centras, rašoma pranešime spaudai. Ukmergės g. 298 įsikūrusioje XXL formato „Norfoje“ veiks 9 savitarnos ir 3 įprastinės kasos, taip pat, bandelių kepyklėlė ir kulinarijos cechas. Norfos“ prekybos salės plotas sieks beveik 2900 kv. metrų. Į atnaujintą parduotuvę investuota 1,5 mln. eurų, joje dirbs 27 darbuotojai.

Šiaulių bankas paskolino 19 mln. eurų vieno didžiausių Europoje medinių padėklų ruošinių gamintojų „Juodeliai“ antrajam gamyklos pastatui Marijampolėje statyti. Bendra investicijų projekto vertė sieks iki 30 mln. eurų, likusi suma finansuojama bendrovės lėšomis, pranešė Šiaulių bankas. „Tikimės, kad naujoji gamykla pradės veikti šių metų pabaigoje“, – pranešime sakė „Juodelių“ vadovas Petras Jašinskas.

Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili. „Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo.

Trečiadienį viename lietuviškame verslo ir IT bendruomenės forume pasirodė pranešimas, kuriame siūloma galimybė gauti informaciją apie „Bilietai.lt“ platformoje pirkėjų pirktus bilietus, dovanų čekius, o kai kuriais atvejais ir asmeninius duomenis, rašo telefonai.eu. Skelbiama, kad asmuo žino sistemos pažeidžiamumą, kuris leidžia prieiti prie visos šios informacijos, o taip pat pateikiama kaip būtų galima iš to uždirbti.

Seimui svarstant Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos neriboti valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijų, valdančiosios koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžio lyderė Aušrinė Armonaitė sako nepalaikanti pataisų, nes savivaldybių įmonių vadovai dažnai yra susiję su politikais, be to, anot jos, šiose įmonėse trūksta valdybų.

Kovo pradžioje gamybą po pertraukos vėl atnaujinusi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ vis dar veikia sumažintu pajėgumu. Anot įmonės atstovės Indrės Mažeikienės, neišspręsta dalis su žaliavų tiekimu susijusių klausimų, bendrovės veiklą trikdo su Vakarų sankcijomis susijęs finansinių operacijų tikrinimas bankuose bei „Lietuvos geležinkelių“ praėjusią savaitę laikinai sustabdytas žaliavų ir produkcijos vežimas tarp gamyklos ir Klaipėdos uosto.

Vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ nepavyko prisiteisti 1,15 mln. eurų delspinigių iš Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, vėluojančiai sumokėti Lietuvos įmonei už europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas–Palemonas statybą. Kauno apygardos teismas kovo 27-ąją atmetė „Autokaustos“ ieškinį dėl delspinigių, nes šis klausimas laikomas išspręstu kitoje byloje, kurioje bendrovės ginčijosi dėl neapmokėtų darbų.

25 tūkst. eurų bauda už skatinimą dalyvauti azartiniuose lošimuose įmonei „Lošimų strateginė grupė“, valdančiai prekės ženklą „Betsafe“, skirta pagrįstai, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį atmetė įmonės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti dėl Lošimų priežiūros tarnybos baudą.  Tarnyba skelbė, jog pernai vasarį bendrovė 10,4 tūkst.

Kauno „Žalgirio“ arenoje ketvirtadienį vyks visuotinis Architektų rūmų narių susirinkimais. Jo darbotvarkėje – naujo Architektų rūmų pirmininko, tarybos, profesinės etikos ir regioninių architektų tarybų, architektų profesinio atestavimo komisijos, apskričių ekspertų rinkimai, apdovanojimų – Lietuvos architektų žiedo – įteikimas.

Seimas ketvirtadienį svarstys Šilumos ūkio įstatymo pataisas, įteisinančias šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Siūloma įpareigoti savivaldybes nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose –  80 proc., o 2040 metais – 100 procentų.

Seimas svarstys Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos liberalizuoti valstybinių įmonių, jų antrinių bendrovių ir jų grupių vadovų kadencijas.  Parlamentarai ketvirtadienį svarstys pakeitimus, leidžiančius bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Viena kadencija tęstųsi penkerius metus.

Seimas apsispręs, ar nuo 2024 metų gegužės Kibernetinio saugumo informaciniam tinklui pavesti tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Jeigu Seimas pataisą priims, reikės modernizuoti Kibernetinio saugumo informacinį tinklą. Tam Krašto apsaugos ministerijai iš biudžeto papildomai reikėtų skirti po 100 tūkst. eurų kasmet.

Butus nuomojantys gyventojai skundžiasi, kad sunku rasti nuomininkus, kurie mokėtų laiku nuomą, naktimis netriukšmautų ir negadintų bute esančių daiktų. Tuo metu nuomininkai tikina, kad nuomotojai įkyriai landžioja į butą, vagia jų maistą ir bet kada panorėję kelia nuomą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad nuomotojams ir nuomininkams sutarti padėtų aiški ir konkreti nuomos sutartis. Anot jų, pasirašius sutartį, dingsta dauguma su nuoma susijusių problemų.

Šiuo metu nedarbo draudimu yra draudžiami ir įmokas jam nuo savo algos moka tik dirbantys pagal darbo sutartis. Netekus darbo, jiems priklauso nedarbo išmoka. Tūkstančiai gyventojų, kurie dirba savarankiškai, tokio draudimo neturi. Tačiau kartu su naujais mokesčių pakeitimais šiuos asmenis siekiama įtraukti į nedarbo draudimo sistemą. Dėl to kas mėnesį jiems reikėtų mokėti atitinkamas įmokas „Sodrai“. Bet kartu jiems būtų suteikta teisė ir į nedarbo išmokas.

Aplinkos ministerijai anksčiau pavedus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nebeišduoti naujų leidimų ir nepratęsti jau suteiktų leidimų ūkininkams laikinai naudotis valstybine žeme, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad leidimai jų turėtojams ir toliau galioja.  „Mes esame nutraukę laikinojo žemės naudojimo naujų sutarčių sudarymą, tačiau tie, kas turi šiandien laikinąsias žemės naudojimo sutartis, jie turės jas du metus dar papildomai, jos yra galiojančios.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytą bankrutavusią bendrovę „Arvi ir ko“ už 2,4 mln. eurų įsigijo Marijampolės pašarų gyvuliams ir šalutinių produktų didmeninės prekybos įmonė „Bioprolit“, BNS patvirtino „Arvi ir ko“ nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. „Sandoris įvyko, įmonė „Bioprolit“ sumokėjo“, – trečiadienį BNS sakė Gintautas Vaškelis. Portale evarzytynes.lt vasario 17 dieną paskelbta, kad už bendrovę aukcione pasiūlyta 2,404 mln. eurų – 100 tūkst. eurų daugiau nei pradinė kaina.

Vokietijos „Belor Eurofert“ kontroliuojama Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ iš bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ administratoriaus Aurimo Valaičio reikalauja atlyginti beveik 1,2 mln. eurų žalą, skelbia portalas „15 min“. Anot jo, tokį „Belor“ ieškinį pirmadienį gavo Kauno apygardos teismas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog Finansų ministerijos ketinimai papildomai skolintis iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo verslo investicijoms yra sveikintinas. „Finansų ministerijos siūlymas numatyti papildomą iki 1 mlrd. eurų skolinimosi galimybę pažangiam gamybiniam į eksportą orientuotam verslui yra sveikintinas. Tai yra labai svarbi prielaida užtikrinant investicijų ir darbo vietų kūrimo tęstinumą mūsų šalyje“ – komentare BNS teigė prezidentas G. Nausėda.

Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume  žemės įsigijimo ribojimo.

Teismas panaikino beveik 3 tūkst. eurų baudą alaus gamintojui „Kalnapilio-Tauro grupė“, skirtą už netiesiogiai skleidžiamą alkoholio reklamą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir konstatavo, kad baudą alaus gamintojui skyręs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas apsiribojo tik hipotetiniu teiginiu, kad reklamuojant nealkoholinį alų kartu buvo reklamuojamas ir alkoholinis alus.

Lietuvai ketinant prašyti iki 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo, papildomą milijardą eurų skiriant paskoloms pramonės įmonių žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai, saulės energetikos ir kitiems projektams, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas siūlo iš šių lėšų apie 20-30 mln. eurų skirti triukšmo sienelėms su integruotomis saulės baterijomis.  „Būtų gerai pagalvoti apie 20-30 mln.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio misterijos siūlymui paskirti Maisto ir veterinarijos tarnybos kolegiją. Taip siekiama stiprinti tarnybos atsparumą korupcijai ir skaidrinti bei efektyvinti veiklos procesus, pranešė ministerija. Tarnybos kolegiją sudarys šeši nariai – tarnybos direktorius, ministerijos deleguotas atstovas ir keturi Vyriausybės kanceliarijos deleguoti išorės ekspertai.

Vyriausybė trečiadienį įpareigojo valstybės valdomą energetikos įmonę „Epso-G“ kasmet iki 2027-ųjų dividendams skirti 0,5 proc. paskirstytino pelno.  Vienintelė įmonės akcininkė Energetikos ministerija 2023–2027 metais turės kasmet balsuoti už tokius dividendus, jei „Epso-G“ dalyvaus įgyvendinant valstybei svarbius projektus, taip pat jei išmokėjus dividendus grupės įsipareigojimai (išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas) viršys nuosa...

Rudenį turėtų startuoti vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi į...

Lietuva prašys iki 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo – Finansų ministerija ketvirtadienį apie tai informuos Europos Komisiją (EK). Tam ministrų kabinetas pritarė trečiadienį.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su septynių Europos valstybių premjerais kreipėsi į didžiąsias socialinės žiniasklaidos kompanijas dėl dezinformacijos užkardymo. Atvirame kreipimąsi su raginimu stiprinti pastangas kovoje su priešiškų šalių dezinformacijos sklaida Lietuvos ministrė pirmininkė pasirašė su Moldovos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos premjerais, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Lietuva jau ruošiasi grįžti prie Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės, sako finansų viceministras. Pasak Mindaugo Liutvinsko, šį žingsnį Lietuvai ir visa ES žengs, jeigu jos ekonomikoje neįvyks nieko dramatiška ir netikėta.  „Greičiau taip ir bus, toks dabar yra kelias. Jeigu nieko dramatiško, netikėto neįvyks, manau, Europos Komisija savo siūlymo dėl grįžimo prie fiskalinės drausmės reikalavimų po beveik keturių metų pertraukos nekeis.