Lietuvos verslas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad ikipensinio amžiaus žmonėms bus siūloma ilgiau mokėti nedarbo išmokas. Dabar jos mokamos ilgiausiai devynis mėnesius.   „Norime atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus darbuotojus, į tuos darbuotojus, kurie labai stipriai priartėja prie pensinio amžiaus“, – antradienį Seime teigė I. Ruginienė.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ plečia maršrutų tinklą ir skelbia skraidinsianti nauja kryptimi iš Vilniaus į Vengrijos sostinę Budapeštą.  Bendrovės duomenimis, nuo birželio 30 d. iš Vilniaus į Budapeštą bendrovė skraidins tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Šis maršrutas papildo neseniai paskelbtus naujus tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bergeną, Kataniją  bei Bilundą.

Valdančiajai koalicijai artėjant prie susitarimo dėl kai kurių mokesčių pakeitimų, juos priėmus valstybės biudžetas po dvejų metų galėtų gauti apie 0,5 mlrd. eurų papildomų pajamų, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Apie 500 mln. eurų plius nuo 2027 metų“, – antradienį Seime teigė G. Paluckas žurnalistų paklaustas, koks būtų bendras mokestinių pakeitimų poveikis biudžetui.

Susisiekimo ministerija pareiškė, kad  valstybės valdoma gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų bendrovė „Detonas“ šiemet nepradės trotilo (TNT) gamyklos statybų šiaurės Lietuvoje, o pernai skelbta informacija apie projektą buvo klaidinga, antradienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Viešojoje erdvėje minimi statybos pradžios ar pabaigos terminai yra netikslūs ir neatitinka realios situacijos.

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse nuo šio antradienio įvesta naujos spalvos kainų etiketė, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo šiol pirkėjų patogumui lentynose bus aiškiau išskirti visada gerą kainą užtikrinantys „Maximos“ privataus prekės ženklo „Well Done“ produktai – jie bus žymimi oranžine kainos etikete. Bendrovė primena, kad įprasta prekės kaina pirkėjams visada atpažįstama baltos arba baltos su mėlyna spalvos etiketėse.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kas penktas šalyje registruotas bedarbis yra ilgalaikis. Sausio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus.  Tarnybos duomenimis, į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst.

Lygybė darbovietėje nėra tik privalumas – tai būtinybė. „Lidl Lietuva“ kasdien siekia tai užtikrinti – kuria atvirą ir įtraukią darbo aplinką. Įmonėje kiekvienas darbuotojas, nepaisant lyties, amžiaus ar patirties, turi vienodas galimybes augti, siekti karjeros ir būti pastebėtas.

Grupei parlamentarų vėl siūlant įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad pasiūlymą galima svarstyti tik garantavus, kaip lengvatos nauda pasieks galutinius vartotojus. „Kai kalbame apie PVM lengvatas maistui, prezidentas ne kartą išreiškęs požiūrį, kad lengvatos efektyvumui reikalingas saugiklių mechanizmas, kuris garantuotų, kad lengvatos nauda atiteks vartotojui.

Praėjusių metų pradžioje buvo pranešta, kad žinomą lietuvių IT bendrovę „Pixelmator Team“ nupirko JAV milžinė „Apple“. Nepraėjus nė pusmečiui, visi lietuviškos įmonės darbuotojai buvo atleisti. Prieš pardavimą „Pixelmator Team“ turėjo vidutiniškai apie 20 darbuotojų. Vasario pradžioje visi jie buvo atleisti. O dabar ji turi tik vieną darbuotoją – Povilą Dabkevičių. Be kita ko, jis taip pat yra bendrovės „Apple Lithuania“, kuri yra JAV kompanijos atstovybė mūsų šalyje, vadovas.

Šiuo metu nekilnojamo turto (NT) ekspertai pastebi, kad ne visų pirkėjų elgsenai įtaką daro geopolitinė situacija. Karo grėsmė gąsdina ne visus, tačiau kai kurie gyventojai vis drąsiau investuoja į NT tokiose šalyse, kaip Ispanija. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sako, kad geopolitinė situacija dėl Lietuvos pašonėje besitęsiančio karo yra tarsi dramblys kambaryje. „Pastarosiomis savaitėms vis sulaukiu klausimų, kas dėl to nutiks NT rinkai.

 Prezidentas Gitanas Nausėda nesistebi, jog verslo atstovai kritikuoja Vyriausybės ruošiamus mokestinius pakeitimus ir prašo dalį jų atšaukti. Pasak šalies vadovo, verslas į bet kokius mokestinius pakeitimus visada žiūri neigiamai. Visgi, G. Nausėdos teigimu, tarp teikiamų valdančiosios daugumos siūlymų yra aspektų, kuriuos Prezidentūra sutinka pozityviai. „Aš dar niekur negirdėjau, kad verslo organizacijos pasakytų, jog mokesčių reforma yra gėris.

Į gyventojų rankas patenka dešimtys nesaugių, pavojingų daiktų, tarp kurių nemaža dalis – vaikiški žaislai. Tiesa, jau netrukus tarnyba ruošiasi pristatyti naujovę, kuri leis kiekvienam pasitikrinti, ar perkamas daiktas yra saugus. Ne vienas lietuvis susigundo įsigyti prekę iš valstybių, kur saugumo standartai parduodamoms prekėms nėra itin griežti.

Su Jungtinės Karalystės (JK) iždo vyriausiuoju sekretoriumi pirmadienį susitikęs finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europa turi toliau griežtinti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

Pirmadienio popietę naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas su visuomeninio transliuotojo žurnalistais susitiko aptarti nevienareikšmiškų vertinimų sulaukusį politinio neutralumo auditą. Visgi, po porą valandų trukusių pokalbių LRT žurnalistai tikino, jog, kaip ir pirmojo susitikimo metu, į klausimus dėl inicijuoto patikrinimo nebuvo atsakyta.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nors po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai. Išsami informacija apie mėšlo ir srutų tvarkymą – departamento parengtoje atmintinėje.

Lietuva tikisi tolesnių Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) investicijų į šalies projektus, įskaitant privataus sektoriaus, energetikos ir kapitalo rinkų plėtrą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nors dėl savo specifinio mandato ERPB tiesiogiai negali prisidėti prie gynybos projektų finansavimo, tačiau daugumą banko investicijų nukreipiant į privatų sektorių stiprinamas šalies atsparumas, žalioji transformacija ir energetinė nepriklausomybė.

Iki 2027 metų pabaigos visoje magistralėje „Via Baltica“ trijose Baltijos šalyse veiks nepertraukiamas 5G interneto ryšys, skelbia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Pasak jos, įrengus naujus ryšio bokštus, kurie pašalins ryšio trikdžius pasienyje, ryšys veiks 670 kilometrų ruože.

 Į Europos Sąjungos (ES) Kovos su pinigų plovimu institucijos vykdomąją valdybą (AMLA) siūlomas Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad šiuo metu atrankos procese liko įveikti finalinę fazę, kai kandidatus tvirtins Europos Parlamento (EP) pirmininkų sueiga. „Procesas kol kas sėkmingas, įveikta nemažai svarbių etapų. Europos Parlamento du pagrindiniai komitetai priėmė sprendimą po balsavimo, dabar liko finalinė atrankos fazė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pirmą kartą nuo 2009 m. buvo pagaminta daugiau elektros energijos negu suvartota, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Kovo 23 d., sekmadienį, Lietuvoje pagaminta elektra pirmą kartą per visas turimas jungtis buvo eksportuojama visomis kryptimis: į Lenkiją, į Latviją ir į Švediją“, – rašoma LEA pranešime. „Mūsų šalyje per savaitę pagaminta 229,8 GWh elektros, o suvartota – 223,3 GWh.

Vasarį bankrotą inicijavusios bendrovės „Burokėlis ir krapas“ valdomos sostinės picerijos „Jurgis ir drakonas“ atleidžia visus 49 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba.

 Siekiant formuoti sveikatai palankius maitinimosi įpročius, siūloma taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ekologiškiems maisto produktams, naudojamiems viešajame maitinime: darželinukų, mokinių, studentų, ligonių maitinimui.  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, demokratas Kęstutis Mažeika kartu su kitais įvairioms frakcijoms priklausančiais parlamentarais įregistravo tai numatančią PVM įstatymo pataisą.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Seimui padidinti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didžiąją šių lėšų dalį skiriant Valstybės gynybos fondui.  G. Nausėda teikia Seimui Lietuvos banko įstatymo ir Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisas, pranešė Prezidentūra. Anot jo, tai dalis galimų Valstybės gynimo tarybos sprendimo 2026–2030 metais suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus finansavimo šaltinių.

Prekybos tinklas „Maxima“ informuoja pirkėjus apie naujus pokyčius parduotuvių sveriamos mėsos skyriuose. Nuo šiol sveriamos mėsos skyriuje pirkėjams teiks galimybę rinktis lietuvišką kiaulieną, užauginta be antibiotikų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus oro uoste vasarį atidarius maždaug 50 mln. eurų vertės naują išvykimo terminalą ir ruošiantis iki 2028-ųjų pabaigos pastatyti naują atvykimo terminalą, jo architektūrinių idėjų konkurse sulaukta 12 pasiūlymų. „Šiandien žengiame vieną pirmųjų žingsnių naujojo atvykimo terminalo Vilniaus oro uoste atsiradimo link.

Jonavos rajone vykstant 46,3 km pagrindinės greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ sankasos ir inžinerinių statinių statyboms, skelbiami naujo ruožo viešieji pirkimai, sujungsiantys liniją Šveicarija–Žeimiai–Šėta–Ramygala su Kauno miestu, praneša bendrovė. Skelbiama, jog beveik 19 km ilgio ruožas Kaunas–Šveicarija dėl savo dydžio ir sudėtingumo skaidomas į du –10,4 ir 8,5 km ilgio ruožus. „Pajėgus rangovas gali atlikti visus statybos darbus arba konkursus gali laimėti du rangovai.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaruodami pajamas, nuo uždirbtų pajamų turi sumokėti ir įmokas „Sodrai“. Mokėtinas sumas bei informaciją, kaip sumokėti įmokas arba kreiptis dėl jų atidėjimo, gyventojai matys asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas „Sodrai“ turi žmonės, kurie 2024 metais dirbo savarankiškai, pavyzdžiui, vykdė individualią veiklą su pažyma.

Kiekvienais metais Šiaurės Amerikoje, Bostone, vykstanti „Seafood Expo North America“ paroda – tampa tikra jūros gėrybių gurmanų kalve. Prestižinėje parodoje susirenka geriausi ir visame pasaulyje žinomi jūros gėrybių prekių ženklai.  Tarp jų ir „Vičiūnų“ įmonių grupė, kuri po praeitų metų sulaukusi didžiulio susidomėjimo, šiemet sugrįžo su dvigubai didesniu stendu bei naujovėmis amerikiečių rinkai.

Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuva yra pasiruošusi kuo greičiau pasinaudoti naujausiais Europos Sąjungos (ES) instrumentais, sudarančias didesnes galimybes skolintis gynybai, tam tikra apimtimi neatsižvelgiant į valstybės biudžeto deficitą. „Lietuva yra suinteresuota visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių lankstumu, kuris leis gerokai padidinti išlaidas gynybai to siekiančioms valstybėms narėms.

Jeigu Lietuvoje prasidėtų karas ar gyventojai būtų evakuojami dėl kitos nelaimės, valdžios institucijos jiems turėtų suteikti vandens, maisto, higienos priemonių, drabužių ir avalynės.

Kiekvienas nusipelno antro šanso, ypač kai kalbama apie svarbius gyvenimo sprendimus. Valstybinių brandos egzaminų rezultatai gali turėti reikšmingą įtaką jaunų žmonių ateities galimybėms, tačiau ne visada jie būna tokie, kokių tikėtasi. Siekdamas suteikti papildomą galimybę tiems jaunuoliams, kurie nori pagerinti savo rezultatus, prekybos tinklas „Iki“ pristato unikalią iniciatyvą Lietuvos rinkoje – nemokamas korepetitorių paslaugas jauniems darbuotojams.

Grupė parlamentarų vėl siūlo įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.   Valdančiųjų demokratų, „Nemuno aušros“, socialdemokratų, kelių opozicijos parlamentarų iš Mišrios Seimo narių grupės ir iš valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų sausio 1-osios.

Lietuvos gyventojai „į rankas“ uždirba kone mažiausiai Europos Sąjungoje, o turintys vaikų „į rankas“ uždirba daugiau nei vienišiai. Eurostato duomenimis,  šveicarai, vieni daugiausiai uždirbančių Europoje, sumoka mažiausiai mokesčių: jų „į rankas“ (neto) gaunamas atlyginimas sudaro net 81,4 proc. „ant popieriaus“ (bruto) nurodytos algos. Tuo metu Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia vos 62 proc.

Kad surinktų daugiau pinigų krašto gynybai, nauja valdžia žada didinti nekilnojamojo turto, pelno mokestį, įvesti naują mokestį draudimo sutartims. Tačiau tuo pačiu metu siūlo visiškai priešingą dalyką – kai kuriuos mokesčius mažinti ir taip atsisakyti dalies biudžeto pajamų. Naujausią tokį siūlymą pirmadienį oficialiai registravo grupė Seimo narių iš valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kai kurių kitų frakcijų.

Verslui, norinčiam įsirengti energijos kaupimo įrenginius, planuojama išdalinti iki 100 mln. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų.  Baterijų vystytojai dėl šio finansavimo galės kreiptis balandžio pradžioje, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.

Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamintojų „Vičiūnų grupės“ akcininko, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Vici investments“ Kaune, pramoniniame rajone tarp Palemono ir Petrašiūnų, netoli magistralės Vilnius-Klaipėda, ketina statyti sandėlius su biurų ir prekybos patalpomis.  Aplinkos apsaugos agentūros pateiktoje aplinkos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) informacijoje nurodoma, kad 5,5 ha ploto sklype Ateities pl.

Statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma komercinio nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Baltic Shopping Centers“ planuoja jai priklausančio prekybos centro „Banginis“ teritorijos Vilniuje, Šiaurės miestelyje, konversiją.

Ne visi gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, skuba mėgautis užtarnautu poilsiu. Dalis jų nusprendžia toliau dirbti, tačiau baiminasi, dar darbdavys gali juos atleisti. Vis tik darbo teisės specialistai pažymi, kad vyresnius darbuotojus saugo Darbo kodeksas, o išėjus iš darbo jiems priklauso ir išeitinė. Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžiaus. „Šiuo metu dirbu virėja. Į pensija turėčiau išeiti gegužę.

Už sąžiningą darbą tikimasi sąžiningo atlygio, tačiau taip būna ne visada. Pasitaiko darbdavių, kurie sugalvoja pagudrauti, pvz., sužymėti tik pusę darbuotojo išdirbto laiko ir išmokėti dvigubai mažesnį atlyginimą. O tuomet darbuotojui tenka įrodinėti, kad dirbo daugiau, bet ir tą padaryti pasiseka ne visiems. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietė Brigita, kuri dėl nėštumo sukelto pykinimo pasiėmė laikiną nedarbingumą. Iškart jam pasibaigus darbdavio elgesys su ja pasikeitė.

„Igničio“ vadovams – nemalonumai dėl stringančio vėjo jūros parko. Premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentūra reikalauja jų atsakomybės. Tačiau konservatoriai jau puola vadovus ginti ir aiškina, esą valstybė turi padėti „Igničiui“. Nors ir gali nesugebėti įvykdyti valstybei duotų pažadų, patys „Igničio“ vadovai nesikuklina imti algas, didesnes už aukščiausių šalių vadovų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Ignitis grupės“ vadovui Dariui Maikštėnui – nemalonumai. 22 tūkst.

Susirgę gyventojai kreipiasi į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimų, o į „Sodrą“ – nedarbingumo išmokų. Tačiau ne visiems darbdaviams patinka sergantys darbuotojai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad po ligos darbdaviai gali suorganizuoti pakartotinį sveikatos patikrinimą. Ir, jeigu nustatoma, kad darbuotojas negali atlikti esamų pareigų, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę.

Nuo šių metų sausio susiaurėjusį paramos gavėjų sąrašą siūloma vėl plėsti – leisti žmonėms 1,2 proc. jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti sodininkų bendrijoms.  Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pataisą siūlanti socialdemokratė Violeta Turauskaitė teigė, kad sodininkų bendrijos užsiima ne tik infrastruktūros priežiūra, bet, pavyzdžiui, įrengia vaikų žaidimo aikšteles. „Jos kaip kaimo bendruomenės veikia. Arba labai panašiai“, – BNS teigė parlamentarė.

Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Romas piktinosi, kad negali registruotis į Užimtumo tarnybą. „Įmonė, kurioje dirbau, sumažino darbuotojų skaičių, todėl norėjau užsiregistruoti į Užimtumo tarnyba ir gauti nedarbo išmoką.

Paprastai po vestuvių sutuoktiniai gyvena kartu, turtas būna bendras ir susituokti su kitais žmonėmis nėra galimybės. Vis tik keblumų gali kilti dėl užsienio šalyse sudarytomis santuokomis, kai apie jas niekas nežino. Tuomet, regis, galima ir tuoktis su kitais, ir pretenduoti į bendrą turtą, o išsiskirti – ne taip ir lengva.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, lauke atsiranda ir daugiau veiklų. Pvz., siekdami sutaupyti kai kurie gyventojai sugalvoja kieme ar kur kitur lauke nuplauti automobilį. Tačiau ne visi žino, kad tą daryti – draudžiama.  Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos. Savivaldybių atstovai nurodo, kur mašinas plauti galima, o pažeidėjus prašo fiksuoti ir skųsti.

Rudenį Lietuvoje bus pradėta testuoti veidų atpažinimo sistema. Kai kuriose parduotuvėse pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas (DI). „Tęstinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį“, – sako įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius Povilas Kepalavičius.

Būti užfiksuotam greičio matuoklio ir mokėti baudą už greičio viršijimą nenori niekas. Tačiau visi žino, kad  uždengti savo automobilio numerio ženklą yra neteisėta. Vis tik tobulėjant technologijoms ir populiarėjant el. prekybai galima įsigyti plika akimi net nepastebimų priemonių automobilių numeriams uždengti. Nors už tokių daiktų naudojimą gresia nemenkos baudos, tokios prekės yra laisvai reklamuojamos visiems, pvz., socialiniuose tinkluose.

Prasidedant viaduko virš magistralės A1 statyboms, nuo antradienio dviems mėnesiams bus uždaromas įvažiavimas į laikinosios sostinės Ašigalio gatvę. „Šis viadukas ženkliai palengvins susisiekimą Savanorių prospekto ir A1 magistralinio kelio mazge. Suprantame, kad vykstant darbams išvengti nepatogumų nepavyks. Tačiau viskas daroma tik dėl didesnio pačių kauniečių patogumo ateityje“, – pranešime cituojamas Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Darbo teisės specialistai skaičiuoja, kad daugėja skundų Darbo ginčų komisijoje (DGK). Dažniausiai darbdaviais skundžiasi darbuotojai. Pagrindinė skundų priežastis – nesumokėtas atlygis. Darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė skaičiavo, kad 2024 metais Darbo ginčų komisijoje darbuotojai iš darbdavių prisiteisė 15 mln. eurų. „Tuo metu darbdaviai iš darbuotojų prisiteisė 284 tūkst. eurų. Tai rodo, kad darbo ginčuose dominuoja darbuotojų interesai.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės paramą bendrovės „Orlen Lietuva“ naftos gamyklos modernizacijai. „Šis projektas, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų, – tai ne tik viena reikšmingiausių investicijų pastaraisiais metais, bet ir realus įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi priimti aukštos pridėtinės vertės projektus, stiprinančius mūsų ekonomiką, energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą.