Lietuvos verslas

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros prokurorais atskleidė beprecedentį sukčiavimo atvejį ir sulaikė Lietuvos pilietį D. R., kuris, kaip įtariama, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ išviliojo virš 2,5 mln. eurų, rašoma policijos pranešime.

Prekybos tinklai teigia dedantys visas pastangas, kad pirkėjus pasiektų tik kokybiški ir sveiki maisto produktai. Tačiau tarp tokių vis pasitaiko ir neaugių gaminių. Šį kartą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia apie pavojingą mėsą prekybos tinkle „Rimi“. Kaip nurodoma tarnybos pranešime, atšaldytoje smulkintoje kiaulienoje (30 proc. riebumo) iš Lietuvos rasta patogeninių organizmų – salmonelės bakterijų.

Prekybos tinklas „Lidl“ praneša, kad šventinį sekmadienį, pirmąją Velykų dieną – balandžio 20-ąją, parduotuvės nedirbs visoje Lietuvoje. Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, visos „Lidl“ parduotuvės darbą pradės nuo 8 val. ryto.  Dieną prieš Velykas, balandžio 19-ąją, visos „Lidl“ parduotuvės dirbs įprastu grafiku, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Kaip ir kasmet, Velykas visi mūsų darbuotojai praleis artimųjų apsuptyje.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas atmeta daugelio verslo organizacijų siūlymą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Anot jo, kai kurie vilniečiai nesupranta, kad tą padarius neužteks atsisakyti alaus bokalo ar kepsnio. Šią savaitę daugelis verslo organizacijų išplatino viešą kreipimąsi į valdžią, kuri planuoja didinti kai kuriuos mokesčius.

Jau gegužės 1 d. Lietuvoje bus pradėta mažinti apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų kiekį. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų grąžai neprireiktų. Todėl gyventojai suskubo išleisti susikaupusias monetas. Tačiau žmonės piktinasi, kad parduotuvės riboja, monetų kiekį, priima ne visas monetas. „Ar parduotuvėje gali neleisti atsiskaityti tam tikru kiekiu pinigų.

„Nemuno aušros“ frakcija Seime užsimojo leisti miško teritorijoje statyti nedidelius poilsinius statinius – vasarnamius. Ir nors gyventojų bei specialistų nuomonės išsiskiria, visi jie įspėja apie būtinybę atsižvelgti į rizikas, kurios atsirastų po tokios idėjos įgyvendinimo.  Iki šiol miškuose statyti įprastų gyvenamų pastatų gyventojams nėra leidžiama tam, kad nebūtų pakenkta gamtinei ekosistemai.  Tiesa, dalis išimčių galioja ir dabar.

Nerijaus Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ turto valdymo bei investicijų bendrovė „NDX Group“ ketina įsigyti Kauno prekybos centrą „Savas“ valdančią įmonę „PC Savas“. Ją netiesiogiai kontroliuoja „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.  „NDX Group“ prašo Konkurencijos tarybos (KT) leidimo įsigyti 100 proc. komercinio nekilnojamojo turto nuomos įmonės  „PC Savas“ akcijų ir vienvaldę kontrolę, pranešė KT.

Kibernetinės saugos bendrovė „Critical Security“ socialiniame tinkle „Linkedin“ perspėja apie „Tele2“ saugumo spragą. Pasak bendrovės įrašo, „Pildyk“ kortelėmis galima naudotis anonimiškai, apeinant tapatybės nustatymą ir vartotojo registravimą, nors tą Lietuvoje privaloma daryti nuo šių metų pradžios. Pranešime žiniasklaidai komunikacijos agentūros „More“ vadovas Erik Murin sako, kad toks reikalavimas yra daugiau nei formalumas.

Seimas svarstys siūlymą už stambius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus iš brakonierių konfiskuoti automobillį.  Už tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas antradienį po pateikimo balsavo 76 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 21 parlamentaras susilaikė.

Investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonių „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir Lenkijos įmonės „EN Efficiency PL“ ieškinys Airijos finansų maklerio įmonei „Interactive Brokers Ireland“ (buvusi Vengrijos „Interactive Brokers Central Europe“) dėl 5 mln.

Esama realių galimybių, kad Lietuvos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bus plečiamos, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, galėtų plėstis Kauno, Klaipėdos LEZ teritorijos. „Praplėstos ekonominės zonos būtų pietų kryptimi, tarkime, nuo Kauno, nes yra susisiekimas žeme su Lenkija. Arba link Vakarų, tarkime, Klaipėdos LEZ, kuris būtų praplėstas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.

Ketvirtadienį Lietuvos verslo atstovai pristatė 76 asociacijų kreipimąsi Vyriausybei, kuriuo išreiškia prieštaravimą siūlymui didinti tiek pelno, tiek gyventojų pajamų mokesčius (GPM).  „Turime 76 asocijuotas verslo struktūras, kurios pasirašė kreipimąsi. Prieš savaitę tai buvo tik 5 didžiausios.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vien iš ekonomikos augimo, nedidinant mokesčių iki 2029 metų galima surinkti papildomai 5 mlrd. eurų bei pasiekti 100 mlrd. eurų vertės bendrąjį vidaus produktą (BVP).  „Mes planuojame, jeigu ekonomika augtų, be papildomo šių mokesčių įvedimo – gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio – augtų tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, mes surinktume 5 mlrd. eurų arba pasiektume 100 mlrd.

Seimas svarstys, ar visiems buitiniams vartotojams nuo liepos suteikti galimybę grįžti į visuomeninį elektros tiekimą, kurį užtikrina valstybės valdomos „Ignitis grupės“ tiekėja „Ignitis“.  Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti tokį Elektros energetikos įstatymo pakeitimą, kurį siūlo valdantieji socialdemokratai: už balsavo 63 Seimo nariai, 15 buvo prieš, o 13 susilaikė.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart iki 15 tūkst. eurų padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, premjeras Gintautas Paluckas abejoja dėl siūlomos sumos ir mano, kad reikėtų ją suvienodinti su Europos Sąjungos (ES) standartu. „Europos Sąjungoje ta riba yra 10 tūkst. eurų, mes buvome nusistatę 5 tūkst. eurų. Buvo tam tikrų įdomių situacijų, kai kiekvienas keliaudamas galime 10 tūkst. eurų grynais vežtis, turėti, išleisti. Tuo metu atsivežus 10 tūkst. eurų į Lietuvą jų išleisti negalima.

Maitinimo sektoriaus įmonėms toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjeras Gintautas Paluckas mano, kad tam resursų nėra. Anot jo, nors daugelyje sektorių matomas lengvatų poreikis, jų taikymas reikštų, kad mažiau lėšų būtų galima skirti gynybai ar socialinių problemų sprendimui.  „Reikia kažkaip apsispręsti, ar norime sutelkti pinigus ir spręsti gynybos, mokytojų atlyginimo ir ligoninių klausimus, ar einame lengvatų keliu ir mokesčius mažinsime.

Šiuo metu daugėja informacijos, kaip bus keičiama mokestinė sistema siekiant surinkti daugiau mokesčių. Motyvacija aiški – reikia daugiau lėšų gynybai. Visuomenė ir verslas yra labiau nusiteikę plačiau atverti pinigines, tačiau pasigendama aiškumo ir motyvacijos – reikia daugiau dialogo ir pagrindimo, ką konkrečiai ketinama daryti.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad maitinimo sektorius susiduria su iššūkiais ne tik dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, bet ir dėl ženkliai augančio darbo užmokesčio, žaliavų kainų bei sumažėjusio klientų srauto. Lengvatinis PVM tarifas, pasak jos, galėtų būti pagrindinė priežastis išlaikyti smulkųjį verslą ir nenustumti jo dirbti šešėlyje. „Koks tikslas yra šį sektorių nužudyti? Dabar pelningumas yra 0 – 4 proc.

Pasaulyje geopolitinė situacija išlieka įtempta, o šiemet galime išvysti ir naują infliacijos šuolį. Tad kainų augimo išvengti nepavyks, sako „Luminor“ banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas. Ekonomisto vertinimu, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 2,5 proc., o 2026 m. Lietuvos ekonomika taip pat turėtų augti panašiai (2,5 proc.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,5 proc. Tuo metu, anot jo, infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,6 proc.  „Nepaisant didelių neapibrėžtumų, Lietuva auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir net Europos Sąjungoje. Prognozuojame 2,5 proc. augimą šiemet“, – „Luminor“ surengtos ekonomikos apžvalgos metu sakė Ž. Mauricas. „Jis galėtų būti didesnis – siekti 3 proc.

Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos.  Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau.  Povilas Kepalavičius, bendrovės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius, teigia, kad šalyje šis sprendimas kol kas veiks kaip pilotinis projektas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad maitinimo versle kol kas nėra didelių problemų, todėl nėra poreikio grąžinti pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos, kaip siūlo kai kurie politikai.   „Šiandien statistiniai duomenys rodo, kad esminių problemų nėra.

Po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai. Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų užtikrinta, jog jie nekelia pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui.

Milžiniško susidomėjimo sulaukęs TV3 žiniasklaidos grupės projektas „Rykliai. Lietuva“ ne vieną šalies gyventoją paskatino susidomėti verslu, neįtikėtinas idėjas turinčiais Lietuvos protais ir daugiau įsigilinti į procesą, kaip svajonės tampa realybe, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vos paskelbus atranką – šimtai kandidatų į 10 geidžiamų vietų. Taip prasidėjo atranka į jau antrąją „Iki“ klientų valdybą, kurią po pirmosios kadencijos sėkmės vėl buria prekybos tinklas „Iki“. Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, už tokį kandidatų aktyvumą ir plūstančias anketas privalu padėkoti pirmosios valdybos nariams. Sėkmė kuria sėkmę ir įkvepia kitus prisijungti prie realių pokyčių parduotuvėse, sako ji.

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad visas mokestinių pakeitimų paketas Seimui bus pateiktas jau balandžio mėnesį.  „Viskas priklausys nuo diskusijų tempo. Man labai norėtųsi, kad mes galėtume balandį atnešti (Seimui – ELTA)“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Šadžius.  „Mes stengsimės nešti visą paketą iš karto“, – pabrėžė jis.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia įžvelgiantis pasiūlymo rizikas, tačiau mano, kad tai turi būti politinis, į visuomenės poziciją atsižvelgiantis parlamentarų sprendimas. Pasak jo, žmonėms grynųjų naudojant vis mažiau, svarbu prižiūrėti mokėjimus elektroniniais pinigais, pavyzdžiui, kriptovaliutomis. „Matau grėsmę. Bet tai taip pat yra politinis sprendimas.

Paprastai daugelis sutaria, kad kaupti pinigus, turtą senatvei ar juodai dienai verta kiekvienam žmogui. Tik taip galima užsitikrinti, kad nutikus blogiausiam neteks gyventi vien iš kitų žmonių malonės. Vis dėlto, koks būdas taupyti yra geriausias, dažnai nesutariama. Nemažai lietuvių laiko milijardus eurų paprastose bankų sąskaitose, kur jie tiesiog nuvertėja. Kiti tikisi, kad atsipirks, pavyzdžiui, investicija į nekilnojamąjį turtą.

Atėjus pavasariui gyventojai naujų drabužių, batų, maisto ir vaistų vyksta pirkti į Lenkiją. Žmonės skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia ir 800 eurų. Štai socialiniame tinkle žmonės dalijosi, ką perka Lenkijoje ir kiek ten išleidžia pinigų. „Praėjusią savaitę Lenkijoje išleidome 600 eurų. Visus pinigus išleidome maistui. Daugiausiai pirkome mėsos ir jos produktų. Taip pat pieno, miltų, cukraus, makaronų, saldumynų. Ne visi šie produktai skirti mūsų šeimai.

Kiaušinių trūkumo krizę išgyvenanti Amerika kreipėsi ir į Lietuvos verslą. Teiraujasi, ar šie galėtų eksportuoti kiaušinius į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas šią idėją vertina palankiai, tačiau ekonomistai akcentuoja, kad prekybos karo kontekste europiečiams derėtų parodyti dantis ir gerai pagalvoti prieš aprūpinant amerikiečius kiaušiniais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Amerika prašo Lietuvos parduoti kiaušinių.

 Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia pripažįstantis, kad bendrovės komunikacijoje apie skirtingas jūros vėjo parkų projektų paskirtis bei galimą pirmojo projekto vėlavimą trūko aiškumo, ir dėl to atsiprašantis.   „Pastarosiomis dienomis jūros vėjo parkai, jų plėtra ir „Ignitis grupės“ vaidmuo gavo daug dėmesio.

Ilgą laiką lietuvių skaičius smarkiai mažėjo. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų skaičius stabilizavosi ir net kiek paaugo dėl imigrantų. Tačiau, smarkiai mažėjant vaikų, ilgainiui ims trūkti darbuotojų ir jiems savo mokesčiais teks išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių.

Kauno apylinkės teismas trečiadienė Lietuvos čiuožimo federacijos vadovo Vytauto Jasučio administracinėje byloje panaikino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skirtą baudą už nelegalų įdarbinimą. Vis dėlto teismas paliko galioti VDI baudą dėl privalomo darbuotojų saugos ir sveikatos žinių nepasitikrinimo.

Vėluojant pirmojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje projekto pradžiai, finansų ministras Rimantas Šadžius atsisako vertinti, ar dėl to atsakinga vystytojo „Ignitis“ vadovybė. Ministras tvirtina, kad dėl valdybos narių atsakomybės turi spręsi stebėtojų taryba.  „Aš tikrai nesiimsiu vertinti, nes nei tyrimai atlikti, nei ką. Tai stebėtojų tarybos funkcija“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė R. Šadžius.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad Lietuva galėtų eksportuoti kiaušinius į JAV, tačiau tai būtų sudėtinga dėl didelių kaštų. „Ministerija būtų už eksportą, jei tik mūsų gamintojai turi ką pasiūlyti. Pasistengtume kiek įmanoma greičiau, kad būtų sutvarkyti formalumai, nes reikalingas leidimas (JAV Maisto saugos ir priežiūros tarnybos – BNS), kad būtų galima eksportuoti“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė I. Hofmanas.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, jog Seimas turėtų nuspręsti dėl didesnių kompensacijų šio verslo atstovams. „Turime žmonėms atitinkamai kompensuoti, kaip daryta civilizuotose šalyse, kaip kad Skandinavijoje (...). Tokios kompensacijos, kokios buvo paskaičiuotos prieš tai, jos buvo nepakankamos.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas neskuba keisti anksčiau priimtų sprendimų ir grąžinti ministerijos kancleriui prievolę turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Nors trečiadienio rytą posėdžiavusi Seimo Antikorupcijos komisija paragino I. Hofmaną tai padaryti, politikas sako laukiantis parlamentarų išvados ir tik tuomet įvertinsiantis situaciją.

Šiandien darbo rinkoje vis dažniau girdimas terminas „revenge quitting“ (liet. kerštingas išėjimas iš darbo). Tai – situacija, kai darbuotojai palieka įmonę ne tik dėl geresnio pasiūlymo, bet norėdami išreikšti savo nepasitenkinimą ir pakenkti darbdavio reputacijai.

Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį patvirtino, kad nauja valdžia siūlys grąžinti mokestinę lengvatą vaikų turintiems darbuotojams. „Dramatiškai kritęs gimstamumas – fundamentali mūsų šalies problema. Todėl teikiant Seimui svarstyti mokestinius pakeitimus įtrauksime siūlymą nustatyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) vaikus auginančioms šeimoms“, – socialinio tinklo paskyroje rašo ministras pirmininkas.

Trečiadienį grupė Seimo socialdemokratų oficialiai registravo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įvesti vadinamąjį cukraus mokestį. Paprastai kalbant, apmokestinti cukraus turinčius gėrimus. Cukraus turinčių gėrimų mokesčio įstatymo projektu siūloma apmokestinti gėrimus, kuriuose yra daugiau kaip 5 gramai cukraus. Jiems siūloma taikyti skirtingo dydžio tarifus – nuo 0,10 iki 0,30 euro už litrą gėrimo.

Kasmet vis daugiau Baltijos šalių gyventojų renkasi taupesnį ir tvaresnį apsipirkimo būdą, savo maisto prekių krepšelį papildydami nukainotais produktais, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, atskleidžia naujausia „Rimi“ apklausa. Lyginant su praėjusiais metais, oranžine etikete pažymėtų prekių populiarumas tarp lietuvių išaugo beveik trečdaliu (27 proc.).    Pigiau įsigyja kasdienius produktus   Prekybos tinklo „Rimi“ apklausa atskleidžia, kad net 44 proc.

Maisto pramonės pasaulyje yra įvykių, kurie tampa tikrais kokybės, inovacijų ir meistriškumo atspindžiais. Vienas tokių – Tarptautinė maisto ir gėrimų paroda (IFE), kuri šiemet tapo ypatinga „Vičiūnų“ įmonių grupei. Kovo 17–19 dienomis, Londone, vykusiame renginyje, bendrovė pelnė prestižinį „World Food Innovation Awards 2025“ apdovanojimą už geriausią jūros gėrybių produktą – šaltai rūkytą Atlantinę lašišos filė su trumais.

Ne tik profesionalūs ilgapirščiai parduotuvėse mėgina neteisėtai pasisavinti prekes – „apgauti“ savitarnos kasas susigundo ir asmenys, neturėję problemų su teisėsauga, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dalis pirkėjų net nemano, kad daro nusikaltimą, kai vietoje brangesnių prekių savitarnos kasoje sąmoningai įmuša pigesnes, pastebi prekybos tinklo „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas. Vis dėlto tokie veiksmai laikomi sukčiavimu ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

JAV prašo Lietuvos įvertinti galimybes eksportuoti kiaušinius, trečiadienį skelbia „Verslo žinios“. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, informacijos apie galimą eksportą paprašė JAV ambasada Varšuvoje, įvyko susitikimas su Lietuvos įmonių vadovais. „Pateikėme prašomą informaciją, tačiau kol kas atsakymo negavome“, – „Verslo žinioms“ sakė G. Kauzonas.

Vagys į parduotuves eina kaip į darbą, o jų taikiniu tampa ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir sviestas, sūriai ar kava. Ir nors siūlymas uždrausti tokiems asmenims įžengti į parduotuves dar nebuvo atmestas, prekybininkai jau dabar išbando naujas priemones, kurios įtartinus asmenis gali atpažinti ir pagal judesį.  Lietuvos prekybininkų atstovai dar pernai pasiūlė idėją, kaip būtų galima pažaboti nuolatines vagystes parduotuvėse.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dabartinei valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdybai nesugebėjus priimti sprendimų dėl vadovybės pokyčių, ji gali būti pakeista. Klausinėjamas, ar dabartinis grupės vadovas Darius Maikštėnas gali toliau eiti pareigas, G. Paluckas „LNK Žinioms“ antradienį sakė: „Jeigu aš pasakysiu savo tiesmuką požiūrį, tada man nebereikės nei valdybos, nei akcininkų susirinkimo.

Ne paslaptis, kad kartas nuo karto bankuose vis pasitaiko sutrikimų, dėl kurių klientai negali atsiskaityti kortele ar išmaniuoju telefonu, neturi prieigos prie savo sąskaitų ar pan. Vis tik ne visi žino, kad tokiais atvejais iš bankų galima išsireikalauti kompensacijų. Tik kiek tai – realu Lietuvoje? Neseniai „Barclays“ bankas Jungtinėje Karalystėje (JK) patyrė programėlės ir svetainės sutrikimus, dėl ko klientai negalėjo naudotis el. banku, neturėjo prieigos prie savo sąskaitų.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas praėjusių metų pradžioje Zenoną Buivydą teisėtai atšaukė iš generalinio sekretoriaus pareigų, antradienį galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį pranešė atmetęs Z. Buivydo skundą ir palikęs nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai spalį priimtą sprendimą.

Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, 85 proc. tėvų įsitikinę, kad jų atžalos per daug naudojasi telefonu. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustų vaikų tvirtina, kad tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys.  Tyrimo duomenimis, 85 proc. tėvų mano, jog jų vaikai per daug naudojasi telefonu, o 68 proc. nustato taisykles, ribojančias vaikų laiką prie ekranų. Vis dėlto, net 43 proc.