Lietuvos verslas

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad siūlomą palikti valstybės įnašą į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje pensijų fondai turėtų investuoti į su krašto apsauga susijusias sritis. „Ar tai būtų karinis mobilumas, ar tai būtų gynyba, ar infrastruktūros vystymas – infrastruktūrą mes suprantame kelius ar tiltus, kurie irgi yra svarbūs ir civiliniam, ir kariniam naudojimui. Tai šią sumą planuotume nukreipti būtent į šiuos sektorius“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė ministras pirmininkas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje turėtų būti apmokestinamas tik tas nekilnojamasis turtas (NT), kurio mokestinė vertė siekia bent 50 tūkst. eurų. „Prezidento manymu, neapmokestinamo NT vertė turėtų siekti bent 50 tūkst. eurų“, – BNS pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Šalies vadovas valdančiųjų svarstomą mokesčių pertvarką pirmadienį aptarė su premjeru Gintautu Palucku.

Skelbimas į poziciją, kuriai nereikia patirties, bet ji suteikia progą prisidėti prie pokyčių šimtuose parduotuvių – tokio „Iki“ kvietimo rezultatas pranoko lūkesčius. Paskelbus atranką į antrąją iš pirkėjų buriamą „Iki“ klientų valdybą, į 10 vietų jau kandidatuoja apie tūkstantis gyventojų iš visos Lietuvos. „Iki“ jau pradeda pokalbius su kandidatais, ir nors laikas teikti paraiškas artėja prie pabaigos, spėti užpildyti anketą dar ne vėlu: iki.lt/klientu-valdyba.

Savaitgalį dėl gedimo atsijungus elektros jungčiai tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“, atstatyti jos veikimą planuojama per artimiausias dvi dienas – iki ankstaus trečiadienio ryto, nurodė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Svenska kraftnät“ nustatė, kad „NordBalt“ jungties Nibru keitiklio stotyje sugedo ventilio blokas“, – komentare Eltai gedimo priežastį aiškino „Litgrid“.  Tikimąsi, kad jungtis vėl veiks nuo...

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas siūlo grąžinti pusvalandžio trukmės viešojo transporto bilietą. Sostinės taryba kovo pradžioje peržiūrėjo viešojo transporto bilietų kainodarą ir juos pabrangino, o pusvalandžio trukmės bilietų atsisakė. „Bus grąžintas 30 minučių bilietas. Tas įprotis, kuris yra susiformavęs per keliolika metų turint du skirtingo laiko bilietus, jis bus tęsiamas toliau“, – pirmadienį žurnalistams sakė sostinės vadovas.

Bendrovė „Omniva“ praneša, kad valdybą palieka operacijų vadovas Kastytis Valantinas. Laikinai šias pareigas eis grupės generalinis direktorius Martti Kuldma.  „Vadovų kaita yra natūralus dalykas, ir šis pokytis neturės įtakos „Omniva“ įsipareigojimui vykdyti klientams duotus pažadus“, – pranešime cituojamas M. Kuldma. K. Valantinas prisijungė prie „Omniva“ valdybos 2023 m. rugsėjo mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant nuo 2026 metų atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, ministrė Inga Ruginienė sako, kad savarankiškas kaupimas kels daugiau pasitikėjimo sistema.

Valstybės valdomai „Ignitis grupei“ pranešus apie galimą pirmojo jūros vėjo parko projekto vėlavimą, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė prokurorams spręsti dėl poreikio ginti viešąjį interesą šioje istorijoje.

Pirmąją Šv. Velykų dieną daugiau nei 8 tūkst. „Maximos“ parduotuvių darbuotojų nedirbs – šventinį sekmadienį jie praleis su artimaisiais, rašoma bendrovės pranešime. „Ruošiamės Velykoms pilnu pajėgumu – tiek įmonės viduje, tiek išorėje. Šventinį savaitgalį ilsėsis ir mūsų parduotuvių kolegos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) atsitraukiant nuo siūlymo valstybės subsidiją antrosios pensijų pakopos kaupime keisti mokesčio lengvata, ministrė Inga Ruginienė tai argumentuoja pasiektu susitarimu su pensijų fondais. Politikės teigimu, rastas kompromisas dėl įstatymo pakeitimo, kuriuo fondams būtų privaloma investuoti Lietuvoje, bent dalį šių lėšų vėliau nukreipiant krašto apsaugai. „Manau, kad padarėme gerą kompromisą.

Kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pakeitimus registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ateityje siūlys prie pensijų kaupimo labiau prisidėti ir darbdaviams, sako ministrė Inga Ruginienė. Pasak jos, dėl tokios galimybės ministerija diskutuoja su Tarptautine darbo organizacija (TDO), kurios išvadų tikimasi sulaukti maždaug per metus. „Tai yra pirmas pagrindinių pokyčių etapas.

Lietuvos bankas (LB) pernai išnagrinėjo 751 bankų ir kitų finansų institucijų klientų ginčą dėl jų paslaugų – daugiausia per 12 metų, arba 2 proc. daugiau nei 2023 metais. Fiksuotas ginčų su draudikais augimas, nesutarimų su bankais skaičius reikšmingai mažėjo, o su kitais finansų rinkos dalyviais – beveik nepakito, pirmadienį pranešė LB.

„Aušriečiai“ įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma sustabdyti Nacionalinio stadiono statybas, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 7,7 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 23,3 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (10,03 mln. eurų). Rugsėjo–vasario mėnesiais bendrovės pardavimai mažėjo 1,2 proc. iki 52,82 mln. eurų (53,46 mln. eurų), grynasis pelnas – 43 proc. iki 3,82 mln. eurų (6,7 mln.

Gyventojai, norintys pasikeisti turimus neefektyvius ir taršius šilumos gamybos įrenginius į modernius, vėl galės pasinaudoti valstybės parama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jau rytoj, balandžio 1 d., Lietuvos energetikos agentūra skelbs naują paramos kvietimą, kuriam skirta 8,5 mln. eurų.  „Modernių šilumos įrenginių nauda yra dvejopa, pirma – jie sudaro sąlygas naudoti daugiau geoterminės ir saulės energijos.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo įstatymų pataisas, kuriomis numatoma pakeisti pensijų kaupimo II pakopos fonduose ir sukauptų pinigų atsiėmimo tvarką. Ministrė Inga Ruginienė žurnalistams paaiškino, kokie pagrindiniai dalykai pasikeitė, palyginti su pradiniu pasiūlymu, pristatytu šių metų pradžioje. „Nuo metų pradžios intensyviai dirbome, konsultavomės su specialistais, socialiniais partneriais ir parengėme įstatymų keitimo projektus.

Nors vežėjų atstovai reikalauja laisvinti žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką, kad jų įdarbintų daugiau, į Lietuvą atvykę užsieniečiai dažnai teisėto darbo negauna arba jį praranda ir tampa nelegaliais darbuotojais, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. Pasak jo, darbdaviams neįtinka tūkstančiai jiems tarpininkaujant į Lietuvą pakviestų užsieniečių, be to institucijos nežino, kiek šalyje tokių žmonių yra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įstatymų pakeitimus antrosios pensijų pakopos pertvarkai – atsitraukiama nuo pirminio siūlymo skatinamąjį 1,5 proc. užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo keisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) atsiliekant pagal atsinaujinančių išteklių suvartojimą transporte, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad tam trūksta ekonominio motyvo, kurį valstybė turėtų kurti sparčiau.

Iki galo vis dar neaišku, kaip nauja valdžia keis pensijų kaupimo ar jo nutraukimo sąlygas. Nepaisant neaiškumo, iki metų vidurio tūkstančiai gyventojų naujai ir pakartotinai į kaupimą bus įtraukti, jei tik nieko nedarys. Norint įvertinti kaupimo naudą ar jos nebuvimą, reikėtų žinoti ne tik tai, kiek pats pinigų pervedei ar kiek jų pervesta iš valstybės biudžeto. Taip pat pravartu žinoti, kiek paaugo ar sumažėjo turto vertė, kokius mokesčius nuskaičiavo turto valdytojai.

Lietuvai statant Vokietijos karinei brigadai būtiną karinį miestelį Rūdninkuose, Susisiekimo ministerija siūlo nutiesti naują apie 8,6 kilometro ilgio 1520 milimetrų pločio geležinkelio vėžę atkarpoje tarp Jašiūnų ir Stasylų, Šalčininkų rajone. „Vokietijos brigados veiksmų plane numatytas tikslas brigados didžiąją dalį dislokuoti Lietuvoje 2025–2026 metais, o visą operacinį pajėgumą pasiekti iki 2027 metų pabaigos.

Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja apie pirmadienį, kovo 31 d., numatomą elektros energijos kainų šuolį „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems privatiems klientams ir su biržos kaina susietą planą turintiems verslo klientams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ar kada pagalvojote, kas daroma su neadekvačiai lėktuvuose ar oro uostuose besielgiančiais žmonėmis? Oro linijos jiems gali uždėti „baną“, t. y. neleisti jomis naudotis ir skraidyti, pvz., 10 metų. Tuo metu Lietuvos oro uostai atskleidė, kiek dažni tokie atvejai mūsų šalyje ir ar asmenys gali patekti į „juoduosius sąrašus“. Neseniai Airijos oro uoste siautėjusiam lietuviui „Ryanair“ oro linijos uždraudė skraidyti netgi 10 metų.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Vienas didžiausių stambiems investiciniams projektams kylančių iššūkių Lietuvoje – didelių ir išvystytų pramoninės paskirties sklypų trūkumas, teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis. Anot jo, tai nulemia, kad prieš pradedant statybas būtini atlikti darbai užtrunka, nes reikia keisti žemės paskirtį ar įrengti būtiną infrastruktūrą. „Pagrindinis iššūkis yra tai, kad Lietuvoje turime reikšmingą trūkumą didelių sklypų, su išvystyta infrastruktūra.

Sunkiai pragyvenantys lietuviai kas 12 mėnesių gali gauti tikslinę pašalpą, siekiančią ir 9,3 tūkst. eurų. Savivaldybės gali skirti pinigų ne tik būtiniausiems baldams, buitinei technikai, krosnių įrengimui ar stogo remontui, bet ir medicininėms išlaidoms, gydymui padengti. Vis tik sunkiomis ligomis sergantys ir pakankamai pinigų gydymui neturintys gyventojai skundžiasi, kad jiems savivaldybė nesutinka skirti vienkartinės pašalpos.

Trakų rajone, Lentvaryje, bus statomas modernus baseinas su SPA zona – statybas ketinama pradėti 2026 metų antroje pusėje o jį atverti visuomenei – 2028-ųjų pabaigoje. Anot Trakų rajono savivaldybės, naujame komplekse galės treniruotis profesionalai, plaukioti ir ilsėtis visi norintieji.  „Trakų rajonui itin svarbu turėti vietą, kurioje visi – nuo vaikų iki senjorų – galėtų sportuoti ir aktyviai leisti laiką“, –  pranešime sakė rajono meras Andrius Šatevičius.

Seimas svarstys siūlymą leisti savivaldybių kultūros įstaigų vadovams savarankiškai nustatyti bilietų kainas į renginius. Tai numatančias įstatymo pataisas Seimui pateikęs Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis sako, kad toks pakeitimas leis įstaigoms lanksčiau reaguoti į rinkos sąlygas, suteiks galimybę efektyviau planuoti renginius, pritraukti aukšto lygio menininkus ir užtikrinti finansinį stabilumą.

Seimo socialdemokratai siūlo, kad valstybinę laivybos vidaus vandenyse priežiūrą galėtų atlikti ne tik Transporto saugos administracija, bet ir savivaldybės. Joms taip pat siūloma suteikti teisę tikrinti tokių laivų keleivių bilietus ir bagažo kvitus. Tai numatančias Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Violeta Turauskaitė kartu su kitais šios frakcijos nariais.

Derindama Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, Vilniaus savivaldybė pateikė visus dokumentus, Europos Komisijai (EK) reikalingus priimti išvadą dėl to, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba – šio sprendimo laukiama jau balandį. Su EK derindama Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projektą, Vilniaus miesto savivaldybė informaciją teikia per Konkurencijos tarybą.

Putino ir Trumpo bičiulystė, besitęsiantis karas Ukrainoje daliai žmonių didina baimę, kelia nerimą ir įtampą dėl karo grėsmės. O kai kuriuos ši baimė jau veja iš Lietuvos. Nekilnojamojo turto brokeriai stebi didesnį lietuvių susidomėjimą butais saulėtoje Ispanijoje, Portugalijoje ar Šiaurės Kipre.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietė Alicija džiaugiasi pavasariu, bet neslepia – vis dažniau šį džiaugsmą temdo karo grėsmės baimė.

Už šiurkščius kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje vairuotojai ateityje gali prarasti teisę vairuoti visoje ES. Europos Parlamento atstovai ir ES valstybės narės antradienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama, kad šiurkščiai KET pažeidusiems vairuotojams ateityje atsakomybė būtų taikoma visos ES mastu, nepaisant to, kurioje valstybėje jie gavo teises.

Įsibėgėja autostradoje esančio blogiausio šalies tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai. Tačiau Lietuvoje yra apie 300 tiltų, kurių tarnavimo laikas baigiasi, o kas ketvirtas Lietuvos kelias laikomas blogos būklės. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė sako, kad galėtų atlikti daugiau remonto darbų, bet trūksta pinigų, tad Susisiekimo ministerija steigia Kelių fondą, o kad surinktų daigiau lėšų į jį, didins mokamų kelių skaičių.

Sulaukę pirmųjų pavasario dienų, nemažai žmonių planuoja prie savo namų ar sodybų apgenėti medžius ar pašalinti nušalusius ir nebegyvybingus želdinius. Tokiais atvejais būtina prisiminti svarbiausias medžių genėjimo ir kirtimo taisykles, primena Aplinkos ministerijos atstovai.

Artėjant vasarai ir tuo pačiu – būsto nuomos aktyvumui, specialistai įspėja apie siautėjančius apgavikus, dėl kurių gyventojai praranda šimtus ar net tūkstančius eurų. Anot pašnekovų, žmonės pasimauna ir pinigus sukčiams atiduoda tik todėl, kad pamiršta padaryti kelis esminius dalykus. Specialistai vardija, su kokiais atvejais jiems yra tekę susidurti ir į kokias nepavydėtinas situacijas žmonės patenka.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad šeštadienį atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Anot „Litgrid“, jungtis atsijungė 8.34 val. Pirminiais duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje, gedimo priežastis nustatinėjama.

Šiltėjant orams prasideda ir mėsos kepimo lauke sezonas. Visgi tiek dėl laužų miške, tiek dėl paprasčiausių šašlykinių ar kepsninių nuosavame kieme gal kilti didelių nemalonumų. Specialistai įvardijo ne tik baudas, bet ir papasakojo, kokių gaisrų ir atvejų yra buvę dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi ir ką tai turi bendro su išeiginėmis ar išmokų gavimu.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šią savaitę pristatė naują kampaniją, primindamas pirkėjams apie visada gerą privataus prekės ženklo „Well Done“ kainą. Kampanijos pradžia palydėta išskirtiniais pokyčiais visose „Maxima“ parduotuvėse – nuo šiol pirkėjų patogumui, įvedus oranžinės spalvos kainų etiketes, aukšta kokybe ir visada gera įprasta kaina išsiskiriantys „Well Done“ produktai bus pastebimi lengviau ir ryškiau.

Žemės sklypus turintiems gyventojams Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena apie galimybę gauti išmoką, jei pasodinsite medžius ar atkursite mišką. NMA gyventojams primena, kad gyventojai vis dar turi galimybę iki balandžio 30 d. užpildyti paraišką ir gauti išmoką už miško veisimą ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimą.

Jau netrukus Lietuvoje įsigalios sugriežtinti reikalavimai dėl plastikinių pakuočių naudojimo. Tačiau tokie pokyčiai, panašu, dar ne pabaiga. O būsimus pasikeitimus turėtų išvysti ir kiekvienas gyventojas, kuris apsilankys parduotuvėje. Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalios draudimas nemokamai dalinti vienkartines plastikines pakuotes viešojo maitinimo įstaigose.

Nuo kovo mėnesio Energijos skirstymo operatorius (ESO) pradėjo tikrinti ilgiau nei metus skaitiklio rodmenų nedeklaravusių vartotojų skaitiklius, o už tai pastarieji turės susimokėti duomenų sutikrinimo mokestį.

Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje per pastarąją savaitę pasikeitė skirtingai – Lietuvoje atpigo dyzelinas, kuris Latvijoje pabrango, bet ten atpigo benzinas, jo kainoms Estijoje augus, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.

 Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad šiuo metu valdančiųjų aptarinėjamas visuotinis nekilnojamo turto (NT) mokestis apkrautų didmiesčius ir ypač Vilnių. Anot jo, visoje Lietuvoje taikant tokius pačius tarifus, už NT mokėtų išskirtinai didmiesčių gyventojai.  „Iš to, ką dabar matome ir girdime, tai neramu, kad mokestis bus taikomas iš esmės didmiesčiams, iš esmės Vilniaus miestui. Ir dėl to neramu, nes tai gali tapti vilniečių mokesčiu.

Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba, todėl ieško būdų, kaip kasdienius reikalus atlikti greičiau ir patogiau. Sutaupyti laiko norisi ir apsiperkant, todėl vis daugiau pirkėjų renkasi savitarnos kasas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Savitarnos kasos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, o tai lemia ne tik sparta apsiperkant, bet ir vis tobulinamos jų galimybės – nuo patogaus prekių pasidėjimo iki bekontakčių atsiskaitymo sprendimų.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, kone visos šeimos stengiasi paruošti įvairesnį stalą ir primarginti kiaušinių. Prekybos tinklo „Rimi“ duomenimis, šiemet 13 proc. respondentų planuoja skirti didesnį biudžetą pasiruošimui Velykoms. Lyginant su praėjusiais metais, ketinančių išleisti apie 150 Eur pirkėjų padaugėjo 12 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) įvertinus, jog valdančiųjų planuojamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų nepakankamas, norint pasiekti turto apmokestinimo vidurkį Europos Sąjungoje (ES), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sprendimai bus priimti pirmiausia atsižvelgiant į šalies suinteresuotų grupių nuomonę, o ne tarptautinių finansinių institucijų rekomendacijas.

Valdantiesiems artėjant prie sutarimo dėl mokestinių pakeitimų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai peržiūrėti nekilnojamojo turto (NT) bei kitus turto mokesčius. Organizacija siūlo Lietuvai plėsti NT mokesčio bazę bei mano, jog iš turto mokesčių Lietuva galėtų surinkti daugiau pajamų. „Padidinti turto mokesčiai galėtų atnešti papildomų pajamų.

Mūsų šalies pensijų sistema paremta lėšų perskirstymu. Pensininkams išmokama pinigų suma priklauso nuo dirbančių žmonių skaičiaus, jų algų dydžio ir „Sodrai“ sumokamų įmokų. Kadangi artimiausiu metu pensininkų tik daugės, o darbingo amžiaus gyventojų mažės, ilgainiui kils rizika, kad pinigų pensijoms pritrūks. Pensinį amžių susiejus su tikėtina gyvenimo trukme, pensininkų skaičiaus augimą galima sulėtinti.

Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 proc., o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos vertinimu, siekiant sumažinti tokio drastiško senėjimo poveikį valstybės skolai, reikia optimizuoti viešąjį sektorių, didinti mokesčius ir mažinti šešėlį.