Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilnietė Alicija džiaugiasi pavasariu, bet neslepia – vis dažniau šį džiaugsmą temdo karo grėsmės baimė.
„Tai yra neramumas: kas bus rytoj? Ir aš gyvenu kaip tik toje vietoje, kuri yra rytinė pusė Vilniaus, ir aš kartais žiūriu į tą Minsko plentą ir galvoju: Dieve, Dieve, nejaugi čia galėtų eiti kažkokia svetima kariuomenė. Baisu yra, baisu“, – kalbėjo vilnietė.
Moteris atvirauja – net ir apie būstą užsienyje, Ispanijoje, šeima svarstė.
„Buvo mintis. Bet ji buvo trumpalaikė“, – prisipažino Alicija.
Kas trečias kalba apie karą
Kai kurie psichologai taip pat pastebi, kad prieš trejus metus, rusofašistams įsiveržus į Ukrainą, nerimaujančių dėl karo grėsmės Lietuvoje padaugėjo. Dabar, Donaldui Trumpui rodant šiltesnius jausmus Kremliaus šeimininkui, žmonės vėl pajuto įtampą. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorius pastebėjo – pastaruoju metu besiskundžiančių nerimu padaugėjo 30 proc.
„Iš tų, kurie kreipiasi visai dėl kitų sunkumų, dėl visai kitų problemų, tai tikrai koks trečdalis kalba apie karą labai aiškiai“, – tikino psichologas Paulius Skruibis.
Dažnas ne tik skundžiasi baime, kai kurie jau tiesiai šviesiai kelia sparnus iš Lietuvos.
„Lietuviai renkasi nekilnojamąjį turtą užsienyje. Žinoma, kad apsaugoti ir savo kapitalą, svarbiausia priežastis – apsaugoti savo šeimą. Bet, manau, yra ir kitos priežastys – ekonominė situacija, nes Lietuvos kurortuose, Neringoje, Palangoje, kainos nėra mažos“, – aiškino „Urban estate“ brokeris Gedas Vitkauskas.
Ieško butų užsienyje
Populiariausia – Ispanijos kryptis, ypač žemyninė jos dalis: Alikantė, Valensija, Malaga. Kai kurie tautiečiai naujų namų ieškosi Kanarų salose. Kita kryptis – Graikijos salos, kai kurie Italijos regionai, Šiaurės Kipras. Tiesa, yra ir tokių, kas renkasi Portugaliją. Vidutinė suma, kurią lietuviai svetur skiria būstui įsigyti – tarp 100 ir 300 tūkst. eurų.
O štai karo psichologai tiems, kas visgi niekur nesiruošia, bet bijo rusofašistų įsiveržimo, žeria patarimų, jais pasinaudojus turėtų būti bent kažkiek ramiau. Karo akademijos psichologė, majorė Rosita Kanapeckaitė sako, kad pirmiausia turėtume dozuoti informacijos srautus.
„Antras dalykas, kas gali žmonėms padėti, tai užsirašyti ar į komendantūras, ar į Šaulių sąjungą, kur yra pasiruošimo galimoms grėsmėms priemonės ir metodai labai aiškūs. Jeigu ateitų dieną X, kiekvienas žmogus žino, ką daro“, – siūlė R. Kanapeckaitė.
Vyresniems, kas negali rinktis nei Šaulių sąjungos, nei komendantūros, psichologė pataria ramintis sugalvojant veiklos – susidėti išgyvenimo kuprinę, tam atvejui jeigu jau reiktų palikti namus, ar su kaimynais susiburti ir susidėlioti schemą, kaip elgtis, atėjus dienai X. Vadinamojo plano B turėjimas, kaip sako karo psichologė, padeda jaustis ramiau.
Ir, kai jau turime planą B, galime viską dar ir užtvirtinti. Psichologai siūlo palepinti save, pavyzdžiui, nusipirkti kažką skanesnio arba gėlės žiedą. Kai kurie gatvėje kalbinti žmonės sako taip ir darantys, tad karo baimės nejaučia:
„Jeigu žmogus judi, kruti, tiesiog į šoną nuvarai... aišku pagalvojus, kaip Ukraina, tai čia visko gali būti, bet aš skaitau, kad nesam silpni, turim draugų, kurie padės. Aišku, kaime sodyba, jeigu ką, tai galvoju į kaimą nuvažiuot.“
„Mano čemodanas sudėtas, pilnas.“
Nerimą iš dalies padėtų įveikti buvimas gamtoje ar sportavimas salėje. Kai kas gali nusiraminimo ieškoti ir atsipalaiduodamas gerame koncerte ar žiūrėdamas filmą.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
