Lietuvos verslas

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas palaiko Finansų ministerijos siūlymus dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo, lengvatų mažinimo bei lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, taip pat siūlymus keisti pajamų apmokestinimą.   „Mes galime nerti į įvairias nekilnojamo turto karteles, tarifus, bet aš tą noriu palikti ateičiai, kai mes turėsime atlikę išsamesnę studiją.

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Lietuvos bankas (LB) pernai uždirbo 143,74 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 6,1 karto daugiau nei 2023 metais. Į valstybės biudžetą  jis sumokės 130,04 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau, antradienį pranešė  LB vadovas Gediminas Šimkus.  „2024-ieji Lietuvos bankui buvo išskirtiniai ne tik penkerių metų horizonte, bet geriausi per pastaruosius 15 metų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų atsiimant dalį sukauptų lėšų bei jas pirmiausia skiriant vartojimui, šalies ekonomika patirtų didelius trumpalaikius svyravimus – pirmaisiais metais sparčiai didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija bei prekių importas.

Vlado Numavičiaus „Eva grupės“ netiesiogiai valdoma konditerijos produktų gamintoja „Vilniaus pergalė“ pernai uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno – 10 proc. mažiau nei užpernai (2 mln. eurų). Bendrovės pajamos pernai augo 7 proc. iki 56,7 mln. eurų (52,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Bendrovė pernai pardavė 11,2 tūkst. tonų konditerijos gaminių – 2 proc. daugiau (10,99 tūkst.

Lietuvoje gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairaus pobūdžio sukčiavimo schemų – nuo telefoninių apgavysčių iki internetinių investicijų aferų. Nors prarandamos sumos auga, šių nusikaltimų aukoms žala nėra atlyginama. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje galiojanti sistema būtų bent iš dalies panašesnė į gyvuojančią JK, padėtis kardinaliai keistųsi.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – šiandien startuoja naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai.

Iki oficialios vasaros sezono pradžios dar liko daugiau nei mėnuo, tačiau Lietuvos pajūrio verslai jau suka galvas – kas aptarnaus poilsiautojus šiemet?  Darbdaviai jau dabar skelbia darbo pasiūlymus ir kviečia prisijungti prie sezoninių komandų. Nuo prekybos tinklų iki restoranų ir poilsio namų – vis daugiau įmonių ieško padėjėjų, padavėjų, virėjų, tvarkytojų ir kitų darbuotojų.

Atostogų sezonas artėja, tačiau tai neretai reiškia ir didesnes lėktuvo bilietų ar viešbučio kambarių nuomos kainas gyventojams. Kelionių organizatoriai atviri – susitaikyti reikės ir su didesnėmis rinkliavomis daugelyje populiarių turistinių valstybių. Vasaros atostogų laikotarpis, kada lietuviai nusprendžia aplankyti skirtingas valstybes, beveik prasidėjo.

Kauno savivaldybės taryba šią savaitę nusprendė apie 70 proc. padidinti kainas už namelio, vietos palapinei nuomą viename iš dviejų miesto valdomų kempingų. Bendru sutarimu Kauno politikai gyvenamojo namelio nuomą parai padidino nuo 20 iki 35 eurų, vietos palapinei – nuo 3 iki 5 eurų. Ši atnaujinta Raudondvario plente esančio Lampėdžių kempingo kainodara įsigaliojo nuo balandžio 17-osios.

Netoli mūsų vykstantis rusų pradėtas karas Ukrainoje, aukų ir griūvėsių vaizdai paveikė daugelį, todėl gyventojus neramina įvairūs klausimai. Pavyzdžiui, kas būtų su mūsų turtu, paskolomis ir ar padėtų draudimas, jei karas ar kita nelaimė užkluptų Lietuvą? Įdomu tai, kad daugeliu atvejų atstatyti su paskolą pasiimtą būstą padėtų draudimas. Vis tik karo metu draudimo bendrovės nuo atsakomybės būtų atleidžiamos, o gyventojai nuo paskolos – ne.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) tapo viešosios įstaigos Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) dalininke. Vyriausybė trečiadienį vykusio posėdžio metu įgaliojo KAM įgyvendinti valstybės, kaip Geopolitikos ir saugumo studijų centro (buvusio Rytų Europos studijų centro) dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Grupė parlamentarų siūlo savanoriškąją pagalbą Ukrainoje teikiančius ir apie savo išvykimą iš Lietuvos nedeklaravusius gyventojus atleisti nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD įmokų skolos. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Virgilijus Alekna, Vitalijus Gailius bei konservatoriai Arvydas Pocius ir  Laurynas Kasčiūnas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gyventojai ir toliau šluoja naujus būstus. Tuo metu specialistai vardija, ar artimiausiu metu už būstą gyventojai turės susimokėti daugiau. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ NT ekspertai diskutavo, kad dabar rinkoje susiklosčiusi tendencija ir valdžios keliami prioritetai statybų srityje gali tapti neišvengiama paskata būsto kainų didėjimui.

Teisėsaugai tiriant dronų kariuomenei pirkimą iš įmonės „Geodezija 3D“, įtariama, prekiavusia Kinijoje pagamintomis prekėmis, kitos Lietuvos institucijos taip pat peržiūri iš šios bendrovės vykdytus įsigijimus. Viena jų BNS nurodė iš įmonės gavusi patvirtinimą, kad pirktas dronas buvo pagamintas Kinijoje.

Konstantinopolio patriarchatas ragina Vyriausybę taikyti ir „vertybinį kriterijų“, skirstant lėšas religinėms bendruomenėms Lietuvoje. Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje – Konstantinopolio stačiatikiai – šiemet gavo 18,5 tūkst. eurų, tuo metu Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai teko 72,8 tūkst. eurų. Pernai abi bendruomenės gavo po 77,6 tūkst. eurų.

Lietuvoje socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo kvietimai investuoti be rizikos – su „garantuotu pelnu“ ir „asmeniniu konsultantu“. Tokie asmenys prisistato skambiai: save vadina investavimo specialistais, finansų mentoriais ar net tarptautinių platformų atstovais.

Pavasario darbai sode įgavo pagreitį, o jų atlikimui žmonės ruošiasi iš anksto. Tačiau, panašu, ne visiems gyventojams prekes pavyksta įsigyti kokybiškas, net jei jas perkama ir iš žinomų prekybos vietų.

Durų iki šiol neatvėrusios pirmosios naujos tarptautinės keliautojams skirtų maitinimo paslaugų bendrovės „Select Service Partner“ kavinės naujajame Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale turėtų atsidaryti dar pavasarį, tikina Lietuvos oro uostai (LTOU) bei pati bendrovė. LTOU teigimu, pirmoji iš jų veiklą pradės dar balandį, tuo metu įmonės atstovė kalba apie dviejų maitinimo erdvių atidarymą gegužę.

Paprastam žmogui ganėtinai sunku suvokti tokią pinigų sumą, kaip milijonas. O ką jau kalbėti apie 400 tūkst. kartų didesnę. Tiek – 400 mlrd. dolerių (351,7 mlrd. eurų) – buvo įvertintas turtingiausio pasaulio žmogaus turtas. Spaudoje jis buvo vadinamas ir beprotišku genijumi, ir didžiausiu „Twitter“ troliu. Jis žinomas tiek dėl savo didingų ambicijų, tiek dėl nereikšmingų kovų ar rimtesnių ieškinių dėl rasizmo ar žmonių klaidinimo, rašoma BBC.

Lietuvos gyventojams ruošiama didelė naujovė, kuri palies kiekvieną. Pavyzdžiui, tada, kai važiuosite automobiliu ar keliausite lėktuvu. Kaip jau buvo skelbta, nuo 2023 m. Lietuvos institucijos atlieka skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo testavimus. Tad maždaug po trejų metų vairuotojai tokią naujovę gales išbandyti ir patys. Tiesa, staigmenų bus ir daugiau, nes į skaitmeninę erdvę bus perkeliami ne tik vairuotojo pažymėjimai.

Velykų šventės metu daugelis žmonių renkasi atsipalaiduoti ir mėgautis laiku su šeima. Tačiau net ir per tokias šventes pasitaiko netikėtumų – pritrūkus svarbių produktų ar pamiršus kokį nors ingredientą, tenka skubiai vykti į parduotuvę. Kad ir kaip būtų, šiais metais kai kurios parduotuvės užtikrins apsipirkimo galimybes ir šventinį sekmadienį.

Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjus dar vienam atvejui, kai lietuvis pralošė svetimus milijonus, lošimo organizatoriai paaiškino, kada ir kaip tikrina lošėjų pinigus bei ką daro kilus įtarimams. Anot jų, tam tikrais atvejais pinigų kilmė apskritai nėra tikrinama, kadangi to padaryti tiesiog neįmanoma.

Seimas paskutinėje balsavimo stadijoje priėmė siūlymą, kuriuo komerciniai bankai būtų įpareigojami turėti minimalų nuosavų lėšų rezervą, pakankamą ištikus krizei nuostolius finansų įstaigoms padengti pačioms, vidiniais resursais. Seime ketvirtadienį tokiam Finasinio tvarumo įstatymo pakeitimui pritarė  72 balsavimui užsiregistravę parlamentarai, susilaikiusių ar balsavusių prieš nebuvo.

Žiebtuvėlis gali pasirodyti visai nekaltas daiktas, bet, jei jis yra nekokybiškas ar brokuotas, gali sužeisti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė pasipiktinusio skaitytojo Gedimino (vardas pakeistas) laiškas, kuriame vyras nori perspėti visus dėl galimai brokuotų žiebtuvėlių. Anot jo, jais prekiauja visi didieji prekybos tinklai, degalinės, prekybos centrai, elektroninės parduotuvės, jų galima rasti ir turguje.

Norint sumažinti dideles bažnyčių ir religinių bendruomenių išlaidas už elektrą ir dujas, siūloma jiems taikyti tokius pat tarifus, kaip ir buitiniams vartotojams.   Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tokias Elektros energetikos bei Gamtinių dujų įstatymo pataisas.

Kalbos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio netyla, o Registrų centras parodė, kiek jūsų būstas per penkerius metus pabrango, o galbūt kaip tik – atpigo. Tačiau dalis gyventojų negali suprasti, kodėl viešai skelbiamos jų turto vertės kai kuriais atvejais yra gerokai mažesnės, nei už panašų būstą prašo kiti pardavėjai. Iki šiol masinį visos šalies NT vertinimą Registrų centras atlieka kiekvienais metais, o sausio 1 dieną įsigalioja naujos vidutinės rinkos vertės.

Kovą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku paskirtas Mindaugas Jurkynas viliasi, kad antradienį vyksiančiame šios visuomeninio transliuotojo valdymo institucijos posėdyje bus aptariamas naujo LRT Vidaus audito tarnybos vadovo atrankos klausimas. „Tikiuosi aptarsime auditoriaus klausimą. Pagal reglamentą, jeigu yra mažiau nei septynios dienos iki tarybos posėdžio, pirmininkas negali įtraukti klausimo be vieningo visų tarybos narių sutarimo.

Dėl leidimo gyventi Lietuvoje neturėjusio ukrainiečio įdarbinimo nubaustas bendrovės vadovas siekia įrodyti, kad asmuo galėjo joje dirbti turėdamas laikiną apsaugą. Kaip praėjusią savaitę skelbė bendrovė „Freor LT“, jos vadovas Rytis Bernatonis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) prašydamas atnaujinti ginčo su Valstybine darbo inspekcija (VDI) nagrinėjimą dėl įmonėje dirbusio karo pabėgėlio iš Ukrainos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė mano, kad Finansų ministerijos siūlymas naikinti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, karštam vandeniui bei malkoms yra pagrįstas. Anot jos, ši lengvata nebuvo socialiai teisinga, nes buvo taikoma ir aukštas pajamas gaunantiems asmenims.  „Tai iš tiesų turėtume pripažinti, kad tam tikra lengvata, kuri buvo taikoma ir turtingajam sluoksniui, nebuvo pagrįsta. Nes yra nemažai žmonių, kurie gali sumokėti pilną kainą.

2014 metus Lukas Pačėsas prisimena kaip sunkius ir kupinus iššūkių – jaunas vyras patyrė viso kūno nudegimus. Ilgalaikis gydymas ir reabilitacija reikalavo ne tik fizinių, bet ir psichologinių jėgų, visiško atsidavimo ir valios pastangų. Tačiau ši sunki patirtis parodė naują kryptį Luko gyvenime. Pasveikęs ir pasiruošęs naujam gyvenimo etapui, Lukas ėmėsi savarankiškai mokytis marketingo pagrindų. Jo aistra ir motyvacija tapo įkvėpimu ne tik jam pačiam, bet ir kitiems.

Melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus tvarkantys gyventojai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Tokia parama bus teikiama pirmą kartą. Jos gavimo tvarka numatyta naujos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų  strateginio plano priemonės „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose” įgyvendinimo taisyklėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Oficiali statistika rodo, kad daugelis lietuvių gyvena vis geriau. Tačiau nemažai gyventojų ir toliau taupo kiekvieną centą. Jau netrukus parduotuvėse laukia dideli pokyčiai – atsiskaitant grynaisiais, grąža bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Nenorintiems dėl to permokėti, pravartu prisiminti paprasčiausią daugybos lentelę. Lietuvos bankas (LB) pažymi, kad nuo gegužės 1 d. įsigaliosiantis pokytis bus žingsnis link patogesnių ir lengvesnių atsiskaitymų grynaisiais.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad iki gegužės 8 d. bus laikinai ribojamas Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ komercinis pralaidumas Operatorės duomenimis, 700 MW galios jungties pralaidumas nuo penktadienio 1:00 val. iki gegužės 8 d. 1:00 val. bus sumažintas 100 MW, iki 600 MW. Taip bus siekiama užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklo stabilumą esant mažesniam sistemos rezervų prieinamumui.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestį būtina keisti, kad gyventojai nepatirtų neproporcingos mokesčio naštos, nuo kitų metų įsigaliojus naujoms būsto mokestinėms vertėms, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Tikslas – pasiekti, kad tas mokestis nieko neslėgtų ir nesmaugtų.

Premjeras Gintautas Paluckas pritaria, jog reikėtų griežčiau prižiūrėti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vystomo pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko projektą. Anot jo, tai galėtų daryti vyriausybinė darbo grupė arba Valstybės kontrolė.

Finansų ministerijai siūlant didinti dalies gyventojų pajamų apmokestinimą bei didžiausioms pajamoms taikyti 36 proc. GPM tarifą, premjeras Gintautas Paluckas neatmeta, kad Vyriausybė siūlys atsisakyti šio tarifo. „Manau, kad mums kultūriškai šiek tiek sunku priimti tą viršutinį tarifą, todėl neatmetu galimybės, jog po diskusijų Vyriausybėje tai galėtų pasikeisti. Be abejo, bus išklausytos ir verslo asociacijos“, – žurnalistams Šiauliuose penktadienį sakė G. Paluckas.

Pirmaujanti pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėja „Netflix“ pranešė pirmojo metų ketvirčio grynąjį pelną padidinusi beveik ketvirtadaliu, įplaukas – aštuntadaliu. Anot bendrovės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai grynasis pelnas augo 24 proc. iki 2,89 mlrd. JAV dolerių, pardavimų pajamoms didėjus 12,5 proc. iki 10,54 mlrd. dolerių.

Teisėsaugai atliekant tarptautinį ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto mokesčių slėpimo importuojant automobilius iš Jungtinių Valstijų ir Kanados, sulaikytas įtariamas nusikalstamos grupuotės vadeiva iš Lietuvos. „Pagrindinis įtariamasis, kuris mūsų akimis veikė šioje nusikalstamoje schemoje, buvo lietuvis. Lietuvis buvo sulaikytas ne Lietuvoje, o buvo sulaikytas Portugalijoje“, – penktadienį nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Stravinskas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės gali įsigyti balansavimo paslaugas bendroje Baltijos šalių pajėgumų rinkoje Galimybė pirkti naujas automatinio dažnio atkūrimo rezervų (angl.

Finansų ministerijai siūlant panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotai šilumai, karštam vandeniui bei malkoms kartu liberalizuojant kompensacijų mokėjimo tvarką, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad ši tvarka neturėtų keistis. Pasak Ingos Ruginienės, kompensacijas gaunančių žmonių ratas natūraliai plėsis, todėl tam reikės daugiau biudžeto lėšų. Ministrė pabrėžia, jog parama turi pasiekti visus, kurie šildymui išleidžia daugiau nei 10 proc.

Finansų ministerijos siūlomas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis, kai 50 proc. lengvata būtų taikoma iki 450 tūkst. eurų vertės būstui, apsaugos didmiesčių gyventojus nuo pernelyg didelės įmokos, sako finansų viceministras. Pasak Kristupo Vaitiekūno, modelis sudarytas taip, kad niekas iš šito mokesčio nepatirtų finansinio streso.  „Pagrindinis akcentas, kad niekas iš šito mokesčio nepatirtų finansinio streso“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministerijai paviešinus siūlomus mokesčių pakeitimus, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad partija nepritars siūlomam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui. Politiko teigimu, jos netenkina per žemos – iki 40 tūkst. eurų būsto vertės vienam asmeniui – mokesčio grindys.  „Nekilnojamojo turto mokesčio tikrai nepalaikysime“, – penktadienį Žinių radijui sakė europarlamentaras A. Veryga.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga teigia, kad jo partijos kolegos Seime nepalaikys dabartinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pasiūlymo. Jo manymu, pokyčių siekimas šioje srityje per daug jautriai veikia visuomenę. „NT mokesčio tikrai nepalaikysime, o dėl visų kitų mokesčių – diskusijos klausimas“, – penktadienį „Žinių radijuje“ sakė A. Veryga. „Toks mokestis jau dabar yra.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinis Banko (ECB) sprendimą bazines palūkanas apkarpyti ketvirčiu procentinio punkto lėmė situacija eurozonos ekonomikoje. “O ta situacija yra tokia, kad akivaizdžiai matome, kad infliacijos mažėjimo procesas tebesitęsia. Jis iš principo vyksta taip, kaip ir planuota. Turime, kad pagrindinė infliacija sumažėjo iki 2,2 proc.

Energetikos infrastruktūros projektų statybų rangovė „Alvora“ pernai pardavimo pajamas padidino 21 proc. – nuo 23,84 mln. eurų iki 28,99 mln. eurų,  bet grynasis pelnas sumažėjo 47 proc. – nuo 0,28 mln. eurų iki 0,13 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Pasak „Alvoros“ generalinio direktoriaus Vaido Kazlausko pernai įmonė sėkmingai įsitvirtino  Vokietijos rinkoje. Jis tikisi, kad šiemet bendrovės pardavimo pajamas išaugs iki 45 mln. eurų.

Kas bendro tarp gyventojų, kurie su paskola perka automobilį ar kitą brangesnį daiktą ir nori apsisaugoti nuo šio turto sunaikinimo nelaimės atveju? Paprastai tokie gyventojai turi nusipirkti ir vienos ar kitos rūšies draudimą. Kreditoriai reikalauja, kad draudikai atlygintų nuostolius, jei būtų sugadintas turtas, kuriam buvo paskolinta pinigų. Kad draudimas galiotų, gyventojams reikia mokėti draudimo įmokas. O nauju įstatymu jos būtų apmokestintos.

Mažmeninės prekybos įmonių aljansas „Aibė“ kelių specializuotų  gėrimų parduotuvių pavadinimus iš „Botella“ pakeitė į „Bocellas“, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   Naudoti ženklo „Botella“ „Aibė“ nebegali dėl jo panašumo į MG grupės kontroliuojamos „MV Group“ bendrovės „MV Group Distribution LT“ prekių ženklą „Bottlery“ –  taip yra nusprendęs Apeliacinis  teismas.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pagrįstai nepasirašė ketinimo protokolo dėl „Ignitis grupės“ perkamo 201 megavato (MW) galios vėjo parko Pasvalio rajone prijungimo prie tinklo, nusprendė teismas. „Ignitis grupės“ atstovas sako, jog sprendimas projekto vystymui įtakos neturės.  Vilniaus apygardos teismas balandžio 3 dieną nutarė, jog „Litgrid“ turėjo teisinį pagrindą nesutikti su įmonės siekiu prie tinklo prijungti 29 vėjo elektrinių parką.