Lietuvos verslas

 Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc., arba 167 tūkst. visų šalies gyventojų – 2,2 proc. punkto daugiau nei 2023 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.  Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose – 4,7 proc.

Pernai gamybą atnaujinusi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ praėjusiais metais pagamino 440,9 tūkst. tonų produkcijos, remdamasis bendrovės akcininkės „Eurochem Group“ metine ataskaita ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Pasak portalo, panašų kiekį, maždaug 446,8 tūkst. tonų diamonio fosfato, „Lifosa“ buvo pagaminusi 2021 metais – tuomet dėl palankios kainos (436 eurų už toną) įmonės pardavimo pajamos viršijo 526 mln. eurų, o  grynojo pelno buvo uždirbta 120,7 mln.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per tris šių metų mėnesius gavo 119,8 mln. eurų pajamų – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (119 mln. eurų) Įmonės grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 24,4 proc. iki 22,6 mln. eurų (18,2 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Statybų bendrovė, ieškanti projektų koordinatoriaus, darbo skelbime nurodė pageidaujanti įdarbinti tik vyrus. Po tokiu skelbimu socialiniuose tinkluose užvirė tikra komentatorių dvikova. Vieni ėmė piktintis, kodėl darbdavys viešai diskriminuoja moteris, o kiti – į skelbimą pasižiūrėjo tarsi į pokštą. Tiesa, keletos kreipimųsi ir skundą dėl šio skelbimo sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Dalis gyventojų piktinasi, kad dėl prekybininkų taikomų naujovių jie negali ne tik pasinaudoti teikiamomis nuolaidomis prekėms, bet ir apskritai – jų įsigyti. Tačiau prekybos tinklų atstovai sako, kad problemos sprendžiamos, o pirkėjai sulauks pokyčių. Savitarnos kasos, apsipirkimai internetu ir nuolaidos išmaniosiose programėlėse piktina vyresnio amžiaus gyventojus.

Krentant naftos kainoms, degalinių švieslentėse degalų kainos lyginant su pernai, mažesnės. Tačiau gyventojams to nepakanka – dėl įvestų akcizų benzinui ir dyzeliniui, ir dar planuojamų naujų akcizų 2026 metais, jie jau pasirašinėja peticiją – reikalauja akcizus stabdyti. Degalinės išgyvena, kaip pačios sako, didžiulius praradimus – šiemet dyzelino žmonės įsipylė 16 procentų mažiau, nei pernai. Mat verslas, logistikos įmonės savo vilkikus degalais užpildo kaimyninėje Lenkijoje.

Vyriausybė siūlo gerinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąlygas kovoti su kripto įmonių mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti kripto turto paslaugų tiekėjus teikti VMI duomenis apie kripto turto naudotojus – tai padėtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pajamas iš mokesčių, pranešė Finansų ministerija.

Baltijos valstybėse kainas kovą per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 1,5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 2,1 proc. ir 2,8 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų kritimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skyrė Šiaurės šalių finansų grupės SEB bankams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje administracines baudas. ECB vertinimais, tam tikri SEB vidinio įmonių kreditavimo patikimumo modelio komponentai neatitiko reguliavimo reikalavimų, o trūkumai nebuvo laiku ištaisyti. SEB pranešė, jog atsižvelgė į ECB pastabas ir ėmėsi taisomųjų priemonių. SEB skirta administracinė bauda Estijoje siekia 410 tūkst. eurų.

Vyriausybė parlamentui siūlo supaprastinti valstybės garantijų teikimą – paskolų sandorių sumą didinti nuo 12 iki 100 mln. eurų, laisviau garantuoti Lietuvos gynybos pramonės projektams skirtas paskolas.  Finansų ministerijos parengtus Valstybės skolos įstatymo pakeitimus Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje.

JAV muitų karą ir dėl jo kylantį ekonominį nestabilumą Klaipėdos uostas išgyvena du kartus, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus. Anot jo, poveikis uostui yra dvigubas tuomet, kai Lietuvos įmonės nesiryžta importuoti žaliavų, ir vėliau dėl to į JAV neiškeliauja lietuviška produkcija.

Šveicarijos energetikos grupė MET, turinti planų investuoti į Lietuvos „Achemos“ grupę, paskelbė 2024 metų finansinius rezultatus, kuriuos pavadino puikiais, „atspindinčiais įsipareigojimą derinti tvarumo, energetinio saugumo ir prieinamumo siekius“. Anot pranešimo spaudai, pernai „MET Group“ išlaikė savo, kaip vienos sparčiausiai augančių nepriklausomų energijos tiekėjų Europoje, pozicijas. Tai buvo treti pelningiausi bendrovės metai, o MET konsoliduotos pajamos siekė 17,9 mlrd. eurų.

Nealkoholinį alų daugelį metų buvo įprasta laikyti prastesne įprasto alaus versija, kuriai stinga pagrindinių šio gėrimo savybių, tačiau per kelerius pastaruosius metus milžiniškų aludarių pastangų dėka šis gėrimas buvo taip ištobulintas, kad skirtumų tarp tradicinio ir nealkoholinio alaus skonio beveik neliko. „Daugelis aludarių ir someljė šiandien skiria labai daug dėmesio būtent nealkoholinio alaus skoninėms savybėms gerinti.

Per pastaruosius keturis mėnesius šalies įmonės ir ūkininkai pateikė beveik 1450 paraiškų dėl paramos saulės elektrinėms įrengti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, verslas ir ūkininkai planuoja įrengti daugiau nei 172 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių už beveik 66 mln. eurų. Agentūra sako jau skyrusi finansavimą daugiau nei 1100 projektų, kuriuos įgyvendinant bus įrengta 94,16 MW galios saulės elektrinių už daugiau nei 35 mln. eurų.

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ruošiasi prašyti Europos Komisijos (EK) atidėti europinius reikalavimus, kurie nuo 2028 metų itin pabrangintų degalus iš iškastinio kuro, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Planai yra mėginant derinti Europos Sąjungos politikos ir priimtų sprendimų sąlygotus kuro kainų šuolius (palyginti su kaimyninėmis šalimis – BNS), kurie nusimato nuo 2028 metų.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) iniciatyva planuojama ilginti giliųjų technologijų startuolių amžių nuo 5 iki 10 metų. Tokiam pakeitimui trečiadienį pritarė ir Vyriausybė. Ministerijos teigimu, amžiaus pakeitimas sudarytų galimybę didesniam skaičiui įmonių pretenduoti į valstybės paramą. „Kad parengtų produktą rinkai, giliųjų technologijų startuoliai dažnai užtrunka ilgiau negu 5 metus.

Seimo „aušriečių“ frakcijai siūlant pratęsti bankų solidarumo mokestį iki 2028 m. pabaigos, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad tokie pokyčiai neduotų realios naudos valstybės biudžetui. Be to, pažymėjo Vyriausybės vadovas, pratęsus laikinai įvestą mokestinę prievolę, valstybė sulaužytų duotą pažadą bankams. „Solidarumo mokesčio pratęsimas, nepakeitus jo skaičiavimo tvarkos, neduotų jokio efekto biudžetui.

Mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ 2024 metais uždirbo 113,1 mln. eurų grynojo audituoto pelno – 7,7 proc. daugiau nei 2023-aisiais.  Tuo metu audituotos bendrovės pajamos augo 4,1 proc. iki 355,4 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Anot jos, pajamų augimui įtakos turėjo 2024 metais didėjęs tinklo vartotojų skaičius. Nurodoma, kad įmonės veiklos pelno marža 2024 ir 2023 metais siekė atitinkamai 36,7 proc. ir 35,3 procento.

Verslininkės Jolantos Blažytės kontroliuojama „Vikondos grupė“ planavo įsigyti uostamiesčio kepyklas „Klaipdėdos duona“ ir jos valdomą „Javinę“, tačiau pardavėja sandorį nutraukė, trečiadienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Paskutinėje stadijoje susitarimas sužlugo. Ir tai ne dėl kainos. Preliminarioje sutartyje buvo numatytos išankstinės sąlygos, kurios turėjo būti įvykdytos. Ir pardavėjas nusprendė jų nesilaikyti“, – portalui sakė „Vikondos grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos per šešis mėnesius – nuo 2024-ųjų spalio 10-osios –  jau įsigijo gynybos obligacijų už 23,2 mln. eurų.  Septintosios emisijos platinimo metu – balandžio 7–22 dienomis – jų įsigyta už 2,8 mln. eurų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Per šį laiką pasirašyta 311 sutarčių: 230 – per „Swedbank“ (už 2,2 mln. eurų), 81 – per SEB (0,6 mln. eurų). Už obligacijas bus mokamos 2 proc. metų palūkanos.

Valstybės kontrolei kritikuojant, kad pernelyg lėtai vertinamos įmonių paraiškos ir projektai, nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas sako, kad iki metų pabaigos bus pasirašyta apie 650 mln. eurų vertės sutarčių finansuoti projektus iš priemonės „Milijardas verslui“. Pasak jo, šios lėšos bus panaudotos numatytu laiku – iki 2026 metų vidurio.

Turto bankas tvirtina, kad pareigūnų reabilitacijos centrą Trakuose ketinama užbaigti kitų metų pirmąjį pusmetį. Pasak Turto banko, praėjusių metų lapkritį jis pasirašė beveik 7,4 mln. eurų vertės rangos sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusia bendrove „Daistatus“. Tąkart viešajame pirkime dalyvavo 5 bendrovės. Šiandien bendra projektui įgyvendinti sudarytų sutarčių vertė siekia 9,3 mln. eurų. Reabilitacijos centro statybos buvo pradėtos dar 2021 metais, Turto bankui pasirašius beveik 4 mln.

Seimo „aušriečių“ frakcijai siūlant dar porai pratęsti bankų solidarumo mokestį, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad toks vieno sektoriaus apmokestinimas iš pat pradžių buvo diskriminacinio pobūdžio. „Nuo pat pradžių sektorius vertino šitą mokestį kaip diskriminacinį, nes (…) tai yra tik vienas sektorius, kuris turi mokėti tokį mokestį. Apie 600 mln. jau bus iš solidarumo mokesčio surinkta ir dar plius 5 proc.

Per tris dienas savanoriškai patikrinus apie 200 lietuvių vairuojamų automobilių, paaiškėjo, kad net 2 iš 3 turėjo techninių trūkumų, galinčių turėti įtakos eismo saugumui. Pranešime žiniasklaidai primenama, kad degalinių tinklas „Circle K“ ir „Tuvlita“ neseniai pakvietė vairuotojus nemokamai pasitikrinti savo automobilių techninę būklę degalinėse Vilniuje, Avižieniuose ir Elektrėnuose. Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 1,7 mln. lengvųjų automobilių.

Kai kuriems politikams siūlant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį, premjero patarėjas Gediminas Černiauskas sako, kad toks sprendimas pakenktų bankų stabilumui. „Mokesčių stabilumas yra viena iš esminių institucinio stabilumo aspektų. (...) Jei valstybė pasakė, kad įvedė mokestį vienais pagrindais, dabar nežinome, kokia bus ateitis, todėl jo nepanaikinsim, kitaip sakant, sukuriam nestabilią aplinką, kuri niekam nėra gerai“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Černiauskas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl sausumos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektavimo paslaugų. „Šiam žingsniui atsakingai ruošėmės – 2024 m. rudenį vykdėme rinkos konsultacijas, kurių metu su potencialiais projektuotojais aptarėme techninius aspektus ir pagal gautus pasiūlymus tikslinome pirkimo dokumentus.

Paprastai verslo organizacijos pasisako už didesnį šalies gynybos finansavimą. Tačiau, panašu, ne tada, kai tai gali paveikti jų verslą, sumažinti pajamas ar pelną. Toks įspūdis gali susidaryti dėl daugiau nei 20 verslo organizacijų raginimo peržiūrėti degalų akcizų politiką, kuri dabar numato, kad dalis surinktų akcizų patenka į Gynybos fondą.

Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ už daugiau nei 4,6 mln. eurų (su PVM) rekonstruos Vinco Kudirkos tiltą Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, trečiadienį pranešė Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. „Tikimės, kad jau kitų metų vasarą Kudirkos Naumiesčio ir aplinkinių vietovių gyventojai galės sklandžiai judėti naujuoju tiltu“, – pranešime sakė laikinasis „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, „Agrokoncerno“ įmonių grupė stato vieną didžiausių ir moderniausių karvių fermų kompleksą Europoje. Šiuo metu yra pasiektas darbų pusiaukelės etapas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Komplekse jau pastatytos pagrindinės pastatų konstrukcijos, taip pat pradėta montuoti 100 vietų karuselinė karvių melžimo aikštelė. Ši įranga užtikrins didesnį melžimo efektyvumą.

Lenkijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad šioje šalyje lietuviai 2024 m. išleido 370,4 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei užpernai, kai šios išlaidos siekė 359 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Portalo skaičiavimu, pagal naujausią statistiką, Lietuvos gyventojai Lenkijoje nuo 2014 m. perka vis daugiau, ši srautai buvo sumažėję tik per pandemiją – tuomet Lenkijoje lietuviai išleido trečdaliu mažiau nei prieš tai.

Šią savaitę atliekant kelio remonto darbus Smiltynėje, tvarkomose kelio atkarpose keisis eismo organizavimo tvarka, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak bendrovės, transporto priemonių eismas vyks viena eismo juosta, reguliuojama šviesoforais. Kelio darbai iki penktadienio bus atliekami krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida atskiruose ruožuose nuo Alksnynės iki Juodkrantės.

Vilniuje netrukus prasidės šienavimo sezonas. Viena pagrindinių naujovių – aukštesnė veja vietose, kur žmonės leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Čia veja nuo šiol bus palaikoma 7–12 cm aukščio, 2 centimetrais aukštesnė nei pernai. Šienavimo sezonas prasidės, kai žolė pasieks 12 cm aukštį. Priklausomai nuo orų, tai gali įvykti balandžio pabaigoje ar gegužės pirmomis savaitėmis.

Nuo metų pradžios padidinus akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams, o sektorių atstovams kritikuojant, kad tokiu būdu biudžeto pajamos tik mažėja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad, nepaisant naujo apmokestinimo, per pirmus metų mėnesius akcizų surinkimas augo arba išliko nepakitęs. „Dviejų mėnesių akcizų surinkimas yra išaugęs. (…) Dėl degalų – yra kritimas dėl dyzelio, pirmiausia, bet akcizų surinkimas nesumažėjo, kas buvo planuota.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas palaiko Finansų ministerijos siūlymus atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Pasak socialdemokrato, jeigu dėl šių pokyčių nepasiturintiems gyventojams reikšmingai išaugs šildymo sąskaitos, jie galės gauti atitinkamas kompensacijas. „Jeigu tikrai žmonių šildymas pabrangs, jie turi pilną teisę kreiptis į socialinės rūpybos skyrius ir gauti kompensacijas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia nesuprantantis, prieš ką tiksliai bus nukreiptas sekmadienį vyksiantis protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak parlamentaro, Finansų ministerijos parengtas mokestinės prievolės pakeitimas yra itin reikalingas ir iš esmės nepalies regionų gyventojų. „Nesuprantu, prieš ką protestas bus nukreiptas.

Lyduvėnų geležinkelio tilto tako pritaikymo lankytojams techninės priežiūros konkurso dalyviams keldama perteklinius reikalavimus „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ ribojo konkurenciją, nutarė teismas. Regionų administracinis teismas balandžio 14 dieną panaikino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sprendimą, pagal kurį bendrovė, be konkurencijos ribojimo, pažeidė įstatymą paslaugas neteisėtai pirkdama ne iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogo.

Daugelis gyventojų daug dirba ir siekia didesnės oficialios algos ne tik, kad patenkintų kasdienius poreikius. Be kita ko, jie tikisi, kad, sąžiningai mokėję įmokas „Sodrai“, sulaukę senatvės, gaus ir didesnę pensiją. Tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Net visą gyvenimą dirbę už vidutinę algą ir sukaupę būtinąjį stažą, vidutinės pensijos negauna. Net valdžios institucijos pripažįsta, kad, uždirbant daugiau pinigų ir mokant daugiau įmokų, tai negarantuoja atitinkamai didesnės pensijos.

Ką daryti, jei paskambinusi policijos pareigūnė pareiškia, kad nelegaliai pasisavinote pinigus ir apgavote žmogų, nors iš tiesų nieko panašaus nepadarėte? Į tokią situaciją pateko Ispanijoje gyvenanti lietuvė Kamilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dėl kurios buvo parašytas pareiškimas, susijęs su žmonių apgaudinėjimu. Merginai kilo įtarimas, kad su ja susisiekusi policija iš tiesų buvo sukčiai, tačiau vėliau išaiškėjo, jog buvo visai ne taip.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų kilti 2,8 proc. arba 0,2 proc. daugiau nei prognozuota praėjusių metų spalį. TVF vertinimu, 2026-aisiais ekonomikos augimas bus šiek tiek lėtesnis nei prognozuota – sieks 2,5 proc. (prognozuotas 2,3 proc. augimas)  Fondas taip pat padidino kainų augimo prognozes: šiemet infliacija turėtų paspartėti 0,7 proc. punkto iki 3,5 proc.

Regionų administracinis teismas nagrinės telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 90 tūkst. eurų baudos už galimai klaidinančią reklamą.

Bankrutuojanti Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo bendrovė „Fazė“ Užimtumo tarnybai pranešė, kad atleidžia visus 23 darbuotojus. „Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje „Fazė“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 25 d.“ – Eltą informavo Užimtumo tarnyba. Tarp įspėtų darbuotojų daugiausiai yra santechnikų – jų atleidžiama 10, taip pat 3 specialiųjų darbų vadovai.

Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ Ukrainai perdavė 55 automobilius ir 4 elektros generatorius, kurių vertė – beveik 46 tūkst. eurų. „Labai svarbu, kad galime prisidėti ir paremti kovojančią Ukrainą. Išgyvenant sudėtingomis karo sąlygomis tokia technika būtina gelbstint gyvybes užtikrinant energetikos objektų priežiūrą ir logistiką“, – pranešime antradienį sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad pasitrauksiančiųjų iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos mastas priklausys nuo pensijų fondų, o prognozuojamos sistemos griūties ji tikina nematanti.  Tai ji teigė Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad Seimui priėmus sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų, šalies ekonomika patirtų didelių trumpalaikių svyravimų.  „Kiek žmonių paliks sistemą, priklausys nuo pačių fondų.

Prekybos tinklas „Iki“ nuo antradienio didina nuolaidas besibaigiančio galiojimo produktams. Paskutinę galiojimo dieną prekes su „tinka vartoti iki“ data bus galima įsigyti su 70 proc. nuolaida vietoj iki šiol taikytos 50 proc., rašoma bendrovės pranešime. „Specialiai pažymėti produktai, kuriuos reikia suvartoti tą pačią dieną, yra paklausūs tiek didmiesčiuose, tiek miesteliuose.

Leidimas pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, atsiimant dalį sukauptų lėšų, lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas, išankstiniame siūlymų pensijų sistemos pertvarkai vertinime teigia Lietuvos bankas (LB). Pasak LB, jei dalis antrosios pakopos dalyvių atsiimtų savo lėšas pirmiausia vartojimui, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, bet iki 2...

Lietuvos biudžeto deficitas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas taip pat siekė 0,3 proc., o Latvijoje fiksuotas 1 proc. BVP perteklius, paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,4 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

Nors Velykų pirmadienis daugeliui Lietuvoje reiškė ramų laiką su artimaisiais, kai kuriems šventinė diena baigėsi ne taip ramiai. Į Lietuvą grįžtantys keliautojai Vilniaus oro uoste susidūrė su papildomais patikrinimais – prieš išeidami iš oro uosto, jie buvo paprašyti parodyti pasus, o dėl to teko laukti eilėse. Informacija apie šią situaciją su madeinvilnius.lt portalu pasidalijo gyventojas, kuris antrąją Velykų dieną apie 14 val.

Seime registravus siūlymą pratęsti šiemet besibaigiantį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog taip būtų keičiama pirminė mokesčio filosofija, nukrypstant nuo tikslo apmokestinti dėl neįprastų makroekonominių sąlygų padidėjusius komercinių bankų pelnus.  LB anksčiau skelbė, kad Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas už praėjusius metus išaugo ir viršijo 1 mlrd. eurų.