„Daugelis aludarių ir someljė šiandien skiria labai daug dėmesio būtent nealkoholinio alaus skoninėms savybėms gerinti. Turime tikslą išvirti tokį nealkoholinį alų, kurį net ir mes patys gerdami sunkiai atskirtume nuo originalo. Tai padaryti padeda ir brangios technologijos, ir ilgametė patirtis. Norint išvirti gerą nealkoholinį alų, visų pirma reikia labai gerai ir giliai išmanyti aludarystės meną“, – sako „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys.
Jo teigimu, nealkoholinis alus šiandien turi visas svarbiausias alui būdingas skonio savybes ir net savitus malonius išskirtinumus, tad jį laikyti kokio nors gėrimo pakaitalu nederėtų.
„Be abejo, viskas prasidėjo nuo tradicinio „Ekstra“ alaus, būtent jo pagrindu mūsų darykloje pagaminti pirmieji nealkoholiniai alūs. Tačiau šiandien tai jau visai kita savita gėrimų kategorija. Jau dabar tai yra puikus ir išbaigtas gėrimas, kurį geriant tikrai nebereikia galvoti, kad jame yra kažko mažiau, nei turėtų būti“, – sako alaus someljė.
Anot jo, Lietuvoje ir pasaulyje vis dar populiariausi yra nealkoholiniai lageriai, mat išlaiko daugiausia panašumo į tradicinį alų, tačiau pastaruoju metu labai sparčiai populiarėja ir nealkoholinis IPA alus, „stautai“, taip pat alkoholio neturintys kvietiniai alūs.
Eksperimentams vietos dar yra
J. Lingys prisimena, kad pirmieji nealkoholiniai alūs, kuriuos buvo galima rasti šalies parduotuvėse, labiau priminė saldžius salyklinius gėrimus.
Anksčiau tokio alaus gamybai buvo naudojamas paprasčiausias, ir anot jo, prasčiausias būdas – alaus fermentacijos stabdymas. Tokiu būdu alkoholis išsiskirti nespėja, išlieka saldus salyklo skonis, tačiau neišgaunamos visos kitos skoninės alaus savybės.
„Pirmasis nealkoholinis alus buvo panašesnis į saldžią apynių arbatą, o ne alų. Per du dešimtmečius labai smarkiai priartėjome prie tikrojo alaus skonio. Šiuolaikiniai metodai leidžia alkoholį pašalinti iš jau išvirto tradicinio alaus. Be abejo, jo skonis niekada nebus šimtu procentų toks, kaip įprasto alaus, tačiau šiandieninės technologijos leidžia išlaikyti maksimaliai panašų skonį, aromatus, tekstūrą, kitas savybes, pojūčius“, – dėsto J. Lingys.
Anot jo, specialios filtravimo technologijos pagalba šiandien iš alaus pašalinamas tik alkoholis, tad išlieka visos įprasto alaus savybės.
J. Lingys tvirtina, kad nealkoholinį alų jau galima laikyti gana senu produktu, daugelio žymių aludarių verdamu ne vieną dešimtmetį.
„Net pagrindiniuose pasauliniuose konkursuose, kuriuose dalyvaujame ir mes, nealkoholinis alus atsirado prieš kokį dvidešimtmetį ar penkiolika metų. Pastaruoju metu atsirado ne tik nealkoholinio alaus kategorijos, bet ir ne viena skirtinga jo kategorija, tad nealkoholinis alus tikrai labai sparčiai populiarėja ir yra pripažįstamas net garsiausių pasaulio alaus someljė“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto, svarsto pašnekovas, tobulybė dar nėra pasiekta, tad nealkoholinio alaus gamyboje naujovių ateityje atsiras.
„Aludariai dar turi nemažai galimybių tobulėti. Pavyzdžiui, šiandien jau yra išrastos mielės, kurios fermentacijos metu neišskiria alkoholio. Tačiau visi alūs visame pasaulyje yra verdami iš keturių pagrindinių ingredientų – salyklo, vandens, apynių ir mielių – ir jų niekaip nepakeisime, tad tobulėti leidžia tik labai didelis atsidavimas šiam darbui, daugiametės tradicijos ir profesionalumas“, – pabrėžia J. Lingys.
Patogesnės alternatyvos
Alaus žinovas sako dar kartą įsitikinęs, kad nealkoholinio alaus bumas tik įsibėgėja.
Akivaizdu, kad nealkoholinis alus tampa vis populiaresniu pasirinkimu vasarą ir įvairiuose renginiuose. Ši tendencija, anot J. Lingio, buvo puikiai matoma įvairiuose koncertuose, Jūros šventėje, Aludarių dienos festivalyje.
Alaus paragauti ir jį derinti su maistu nori ir vairuojantys, einantys į darbo susitikimus. Be to, pasak jo, žmonės vis dažniau atkreipia dėmesį į alkoholio vartojimą ir norėdami jį mažinti renkasi nealkoholinį alų.
„Nealkoholiniai alūs, alaus kokteiliai, radleriai labai sparčiai populiarėja, nes juos vartoti galima ne tik kaip alternatyvą kokiam nors alkoholiniam alui, bet ir kaip pakaitalą kokiam nors daug cukraus turinčiam gėrimui, įvairiems vaisvandeniams ir pan. Tiek nealkoholinis alus, tiek nealkoholinis radleris turi mažiau kalorijų nei saldūs gaivieji gėrimai“, – dėsto J. Lingys.
Lietuvoje, anot jo, nealkoholinio alaus vartojimo tendencijos itin stipriai jaučiamos ir lenkia ne vieną Vakarų šalį. Be to, nealkoholinio alaus pasirinkimas čia kur kas didesnis nei daugelyje kitų alų mėgstančių šalių.
Įvertintas ir profesionalų, ir vartotojų
Pašnekovas pastebi, kad populiariausiu Lietuvoje tapęs nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ alus verdamas pagal aludarės flagmanu tapusio „Ekstra“ alaus receptą, tad nieko keisto, jog būtent šį nealkoholinį alų vartotojai taip smarkiai pamėgo.
Pernai vartotojų apklausą atlikusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ „Švyturys-Utenos alus“ daryklos nealkoholinį alų antrus metus iš eilės įvertino aukščiausiu kokybės sertifikatu QUDAL (angl. top quality medal). Didžioji dalis apklaustųjų „Švyturį“ įvardijo kaip kokybiškiausią nealkoholinio alaus gamintoją.
Pirmąjį „Ekstra“ alų aludarė Klaipėdoje išvirė dar 1995 metais ir sėkmingo jo recepto nekeitė jau tris dešimtmečius. Per šį laiką „Ekstra“ ne kartą yra triumfavęs prestižiniuose World Beer Cup” apdovanojimuose, kuriuose dalyvauja didžiausias pasaulio aludarių skaičius, komisija vertina tūkstančius įvairiausių gaminių.
Prieš dešimtmetį Pasaulio alaus apdovanojimuose (angl. „World Beer Awards“) „Švyturio Ekstra“ įvertintas aukso medaliu lagerio kategorijoje ir pripažintas geriausiu Dortmunder stiliaus alumi Europoje. Šis auksinis titulas aludariui atiteko ir visai neseniai, 2021 metais.
„Jau trisdešimt metų jo skonis nepralenkiamas – daugybė prestižinių apdovanojimų pasauliniuose konkursuose, pirmas alaus mėgėjų pasirinkimas“, – priduria J. Lingys
Straipsnį parengė: „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
