Lietuvos verslas

Natūralių alkoholinių gėrimų gamintojas AB „Anykščių vynas“ šiemet supirks 10 tūkst. tonų obuolių. Juos bendrovė planuoja supirkinėti tik iš Lietuvos ūkininkų, net jei pasitvirtins prognozės, kad šiemetinis obuolių derlius bus gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. „Prognozuojama, kad šių metų obuolių derlius bus apie 70 proc. mažesnis – tam įtakos turėjo ir žiemos šaltis, ir vasaros karščiai.

18.56 val. Portalo Balsas.lt duomenimis, į finansines aferas tiriančių FNTT pareigūnų rankas patekęs A. Urbutis šiuo metu yra kalinamas vienoje Vilniaus areštinių. Jo sulaikymo operacijoje dalyvavo pagrindinės FNTT būstinės pareigūnai. Šių veiksmus atidžiai stebėjo tarnybos vadovybė. Juk ne kasdien Lietuvoje yra sulaikomi ir sukčiavimu apkaltinami tokio aukšto lygio bei iš pažiūros solidžiai atrodantys verslininkai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., kitąmet – dar sparčiau (3,1 proc.), prognozuoja Lietuvos bankas. Tokias pačias šalies ekonomikos augimo prognozes jis buvo pateikęs ir gegužės mėnesį. „2010 m. prognozė nekeičiama, nes antrojo ketvirčio BVP duomenys iš esmės atitiko lūkesčius: metinis BVP pokytis antrąjį ketvirtį buvo teigiamas pirmą kartą po pusantrų metų pertraukos.

Ministrą Pirmininką pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad Vyriausybė parems nuo škvalo nukentėjusius gyventojus, tačiau pabrėžia, kad pagalbos gali tikėtis ne visi. Pasak jos, su škvalo padariniais kovojančios ir dėl to gerokai savo biudžetus patuštinusios savivaldybės pagrįstai tikisi sulaukti šių išlaidų kompensacijos. Pasak jos, jei nukentėjo „sodybos ar kažkoks panašus turtas“ – išlaidas turėtų atlyginti draudikai, ne Vyriausybė.

Prieš pusmetį buvo itin išaugusi parduodamų butų paklausa - vidutiniškai kas antras pirkėjas domėjosi įsigyti butą. O kokia situacija šiuo metu - ar būsto pirkėjai vis dar teikia pirmenybę butams? Kiek būsto ieškantieji galėtų mokėti, norėdami įsigyti būstą? Iš kur gautų lėšų atsiskaityti už įsigyjamą turtą?Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad nukritus nekilnojamojo turto kainoms, atsirado daugiau pirkėjų, teikiančių pirmenybę namui.

Vakarų šalių ekonomikų smukimas ir jų valdymo modelis gali sukelti naują hiperinfliaciją ir dešimtmečius truksiančius persitvarkymus, teigia Egon von Greyerz, investicinio aukso prekybos įmonės Goldswitzerland.com įkūrėjas. Nors taip teigti Egon von Greyerz naudinga, tačiau jis savo nuomonę argumentuoja. Nors pateikti faktai nėra naujiena, tačiau jų ignoruoti nevertėtų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) suėmė lietuviško kapitalo įmonės „Naftos grupės“ vadovus – direktorių Antaną Urbutį ir bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovę Svetlaną Popovą. Valstybinės „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis yra apkaltinęs ankstesnę įmonės administraciją dėl, neva,  nenaudingos sutarties su „Naftos grupe“. Ši bendrovė yra vienas pagrindinių „Klaipėdos naftos“ klientų, pernai jos kroviniai sudarė 2 mln. tonų iš 7,6 mln. tonų terminalo krovinių.

Vietoj vėtros nudraskytų stogų Sarapiniškėse jau kyla nauji. Tačiau kartu su jais auga ir skolos stogdengiams. Vieni nukentėjėliai buvo neapsidraudę, kitiems nepakanka draudimo išmokų, praneša „Lietuvos rytas“. Be to, Varėnos rajone esančių Sarapiniškių gyventojai turi dar vieną galvos skausmą: ką daryti su sveikatai pavojingu asbesto turinčiu šiferiu? Jį priima toli gražu ne kiekvienas sąvartynas. Šia danga dengta dauguma kaimo pastatų.

Lietuvos darbdaviai žada kitais metais kad ir kukliai, tačiau vis dėlto kilstelėti pastaruoju metu kritusį darbo užmokestį. Didesnio atlyginimo artimiausiu metu gali tikėtis transporto įmonių ir tų, kurios verčiasi eksportu, darbuotojai, rašo „Lietuvos rytas". Vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group" tyrimo duomenimis, kitąmet šiek tiek daugiau nei pusė įmonių bazinį atlyginimą planuoja išlaikyti tokį pat, o 41 proc. – pakelti vidutiniškai 4 proc. Likę du proc.

Sumažinusi darbuotojų skaičių ambasadose Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose valstybėse, kurių piliečiams reikia Šengeno vizų, Lietuva prarado daugiau pinigų negu sutaupė, rašo dienraštis “Lietuvos rytas". „Atvykę turistai šalyje būtų išleidę kur kas daugiau pinigų, nei kainuoja kelių papildomų darbuotojų išlaikymas", – sakė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas. Pasak jo, minėtose valstybėse galima būtų išduoti daugiau vizų, jei šalies konsulinėse įstaigose dirbtų daugiau žmonių.

UAB “Saerimner" spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame tvirtinama, kad ką tik aplinkos ministro patvirtintas Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekologinio tyrimo tvarkos aprašas sukėlė pasipiktinimo bangą tarp žemės ūkio sferoje dirbančių žmonių.

Žemės ūkio valdas jaunesniems ūkininkams perleisti nusprendę žemdirbiai gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos. Siekiant, kad vyresnio amžiaus ūkininkai užsitikrintų tam tikro lygio pajamas net ir pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos, jiems ir jų ūkių darbuotojams skiriamos kasmetinės išmokos.

Rusijos naftos koncernas „LUKoil“, laikytas vienu iš favoritų perimant Lenkijos kompanijos „PKN Orlen“ aktyvus Lietuvoje, oficialiai paneigė norįs investuoti į bendrovę „Orlen Lietuva“, rašo trečiadienio numeryje dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“. Koncernas pastaruoju metu įsigijo įmonių Europoje ir pirkti naujų neplanuoja, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak „Lietuvos ryto“, Vladimiras Semakovas iš „LUKoil“ centrinės būstinės Maskvoje antradienį Lenkijos leidinį patikino, kad koncernas ...

Valstybės kontrolė nustatė, jog apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos. Taip yra dėl to, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybė už aplinkos teršimą gaminiais ir jų pakuotėmis Lietuvoje yra gana formali, nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas. Prie tokių išvadų valstybiniai auditoriai priėjo išankstinio tyrimo metu įvertinę gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje.

Kontrolės ir audito tarnyba atliko veiklos auditą Dėl SP AB "Vilniaus šilumos tinklai" šilumos tinklų nuomos keturšalės sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės, "Vilniaus šilumos tinklų", "Vilniaus energijos" ir "Dalkia" naudingumo vilniečiams.

Kapitalą daugiau nei 650 mln. litų didinanti valstybės valdoma „Lietuvos energija“ greičiausiai nenori, kad prie naujos akcijų emisijos prisidėtų ir smulkieji akcininkai. Jiems akcijas leidžiama pasirašyti tik viename „Swedbank“ skyriuje Vilniuje. „Kapitalo iš tiesų siekiančios pritraukti bendrovės sudaro sąlygas įsigyti akcijų visuose didesniuose šalies miestuose.

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs žmogus gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo pareigos.

Automobilinės dujos, nors yra pigesnės už kitus degalus, vilioja vis mažiau vairuotojų. Šie senesnius automobilius su dujų įranga keičia į naujesnius, varomus dyzelinu. Nors šis yra brangesnis už dujas, dyzelino sunaudojama mažiau, rašo "Lietuvos rytas'. Per pirmąjį šių metų pusmetį automobilinių dujų parduota dešimtadaliu mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet vairuotojai įsipylė 58 tūkst. tonų dujų, pernai tuo pačiu metu – 65 tūkstančius.

Jau ir taip nepigi duona brangs iki 5, o mėsa - iki 10 procentų, nors grūdų šalies laukuose bus prikulta daugiau, nei šalies gyventojai įstengia suvartoti, o kiaulių ar galvijų neišguldė ligos. Kas ir kokiais tikslais pradėjo gąsdinimo kampaniją, “Respublika" kalbino žemės ūkio ministrą Kazimierą STARKEVIČIŲ. - Visuomenę užgriuvo naujas gąsdinimas - brangs duona ir mėsa. Kodėl turi brangti, jei ir šiemet grūdų bus prikulta daugiau, negu suvartojama? - Derlius šiemet užaugo neblogas.

Naktinių klubų kaimynystėje gyvenantys ir nuolatinį triukšmą kenčiantys žmonės iš miesto valdžios reikalauja atsakingų sprendimų. Sužinoję, kad rugpjūčio 19 dieną vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje politikai spręs, ar sutrumpinti darbo laiką alkoholiniais gėrimais naktimis prekiaujančiuose „taškuose“, šalia naktinių klubų gyvenantys šiauliečiai reikalauja priimti sprendimus ir dėl naktinių klubų veiklos.

Vieša paslaptis – Tauragės šeštadienio turguje veikiantis mėsos paviljonas neatitinka ne tik įstatymų įtvirtintų reikalavimų, bet ir sveiko proto. Nepaisant to, mėsos-žuvies-pieno halė veikia tiek šaltą žiemą, tiek karštą vasarą. Veterinarijos specialistai, kurie turėtų kontroliuoti ir bausti už netvarką atsakingus asmenis, nusiplauna rankas. Esą, jeigu bus baudžiama turgaus administracija, turgaus Tauragėje gali apskritai nebelikti.

Dau­ge­lio ša­lies re­gio­nų so­di­nin­kai skun­džia­si itin pras­tu der­liu­mi. Į obe­lis liūd­nai žval­go­si ir mū­sų ra­jo­no so­dų sa­vi­nin­kai. Kai ku­rie iš jų obuo­lių der­liaus nu­ė­mi­mo dar­bų šie­met net ne­pla­nuo­ja – de­šim­tys hek­ta­rų vais­me­džių sto­vi ne­vai­sin­gi. Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką ne­par­da­vę vai­sių ūki­nin­kai ne­gaus ir iš­mo­kų. AB „Anykš­čių vy­nas“ – ar­ti­miau­si mū­sų ra­jo­no kai­my­nai, su­per­kan­tys vai­sius ir uo­gas.

Išsirikiavusios prie jau galima sakyti buvusios kavinės „Seklyčia" durų, kavinės virėjos, virtuvės darbininkės, padavėjos laukė bendrovių  „EP1 Investicija" vadovų, kurie žadėjo atvykti iš  Vilniaus ir paaiškinti, kodėl staiga uždaroma kavinė, kurioje dirbo apie 15 žmonių, kodėl žmonės į gatvę išvaromi ne tik be pragyvenimo šaltinio, bet ir be galimybės kreiptis į Darbo biržą, nes nežinia kokiomis sąlygomis nutraukiama darbo sutartis, o atlygis už darbą nemokamas jau trečią mėnesį.

Lenkija, Švedija ir dar kitos septynios šalys nusiuntė laišką Europos Sąjungai prašydamos pakeisti šalių skolų skaičiavimo metodiką, praneša Bloomberg.Laiškas, skirtas Europos Komisijai ir Europos Sąjungos prezidentui Hermanui van Rompiui, buvo pasirašytas taip pat tokių šalių kaip Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos, Bulgarijos, Lietuvos ir Latvijos, finansų ministrų, pranešė Vienoje įsikūręs laikraštis "Wirtschaftsblatt", neatskleisdamas iš kur gavo informaciją.

Vyriausybė, viliojanti užsienio verslininkus įvairiomis lengvatomis, dėl bankrutuojančių savų nesiteikia pajudinti nė piršto. Pusėje Europos šalių pajamų kartelė, nuo kurios įmonės turi mokėti PVM, pakelta aukščiau nei Lietuvoje. Tačiau valdžios atstovai nukirto: Lietuvoje lengvatų nebus, mat valdininkams reikėtų vargintis prašant Europos leidimo.

Užpraėjusį sekmadienį Pietryčių ir Vidurio Lietuvos savivaldybes nusiaubusios vėtros padarinių likvidavimo darbai bus vykdomi iš Europos socialinio fondo programos “Neprarask darbo įgūdžių". Skirta vos 410 tūkst.

Naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva" gali dominti nebent Rusijos bendroves. O lenkų pasitraukimas iš Mažeikių kirs koncerno reputacijai. Atrodo, kad Lenkijos koncernas „PKN Orlen" galutinai apsisprendė atsikratyti Mažeikių įmonės. Iki šių metų pabaigos Japonijos banko „Nomura" patarėjų grupė bendrovės „PKN Orlen" valdybai turėtų pateikti potencialių investuotojų pasiūlymus.

Rugsėjo viduryje Vilniaus viešbučiai negalės virkauti dėl menko užimtumo. Tuo metu juose bus tiek svečių, kad net abejojama, ar visi tilps į Lietuvą skrendančiuose lėktuvuose. Plačiausiai sėkmė šypsosis trims dešimtims Vilniaus viešbučių, kurie taps oficialiomis Jungtinių Tautų Organizacijos interneto valdymo forumo dalyvių apgyvendinimo vietomis, ra6o "Lietuvos rytas". Jei planų nesugriaus gamtos stichijos, šiuose viešbučiuose turėtų nelikti nė vienos laisvos vietos.

Ką reiškia parduotuvės pavadinimas „Viskas už vieną eurą“? Dauguma žmonių tikriausiai mano, kad šioje parduotuvėje viskas parduodama už vieną eurą. O koks euro ir lito santykis? Sakysite – 1 su 3,45 lito? Ne viskas taip elementaru ir paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Parduotuvėje, kurioje viskas turėtų būti parduodama už vieną eurą, yra ir brangesnių prekių. Maža to, toje pačioje parduotuvėje vienas euras kainuoja ne 3,45 lito, o 3,50 ar net 7 eurus.

Neseniai šalyje praūžęs škvalas nusinešė žmonių gyvybių ir pridarė materialinės žalos. Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija nori atreipti dėmesį į tai, kad imantis šalinti vėtros padarinius akcentuojama ekonominė miško vertė, nepelnytai nuvertinant svarbius gamtinius aspektus. „Suprantama, jog stichijos padarytos žalos gyventojams nevalia nuvertinti.

Rugpjūčio pabaigoje prie AB „Klaipėdos nafta“ krantinės prisišvartuos tanklaivis, atgabensiantis bandomąją partiją naftos iš Venesuelos. Bus perkraunama beveik 80 000 tonų naftos, kurios pirkėjai yra įmonės iš Baltarusijos. Nafta bus perpumpuota į Bendrovės rezervuarus, o iš jų į geležinkelio vagonus-cisternas ir išsiųsta į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ ir „PZU Lietuva“ kreipėsi į rugpjūčio 8 d. audros nusiaubtų vietovių seniūnijas ir pasiūlė nemokamai apdrausti ten dirbančius savanorius nuo nelaimingų atsitikimų. „Draudikų prioritetas – operatyviai įvertinti ir atlyginti audros nuostolius apsidraudusiems privačių namų gyventojams, verslo įmonėms. Todėl suprantame ir vietos bendruomenių norą kuo greičiau sutvarkyti viešąsias erdves“, - sakė Lietuvos draudikų asociacijos Tarybos pirmininkas Sigitas Žutautas.

Iki rugsėjo mėnesio Vyriausybei pavedus Ūkio ir Finansų ministerijoms parengti Strateginių valstybės valdymo įmonių veiklos efektyvumo didinimo planą, patirties bus semiamasi iš švedų. Ūkio ministerija dėl konsultacijų susitarė su žinoma tarptautine konsultacine kompanija „Detter & Co", kuri specializuojasi valstybės valdomo komercinio turto srityje.

Tačiau prekybos tinklas „Maxima" viliasi pirkėjus įpratinti prie maisto pirkimo internetu. Ligšioliniai kitų verslininkų bandymai įsiūlyti pirkėjams maisto produktų internetu baigėsi nesėkme. Viena tokią paslaugą siūliusi interneto parduotuvė nebeveikia, antrąją valdo nauji šeimininkai ir dabar ji prekiauja kompiuteriais, o ne duona ar varške, rašo dienraštis “Lietuvos rytas". „Maxima" bandomąją elektroninę parduotuvę atidarė prieš gerą savaitę. Išmėginti ją gali kol kas per 5 tūkst.

Apie galimą "PKN Orlen" pasitraukimą iš Mažeikių kalbama jau seniai. Tačiau šįsyk didžiausias Lenkijos naftos koncernas žengė konkretų žingsnį - nusisamdė Japonijos kompaniją „Nomura Holdings Inc“ konsultacijoms dėl savo padalinio Lietuvoje pardavimo, rašo lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“. Kokie akcijų pardavimo scenarijai galimi?„PKN Orlen“ teigia svarstanti galimybę parduoti dalį arba visas savo „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos akcijas.

Bendrovei „Epasas.lt“ priklausančių portalų skaičius auga. Įmonė įsigijo ekonomika.lt domeną ir jau nuo rudens žada startuoti su nauju projektu ekonomika.lt. „Mūsų grupei priklausantys portalai orientuoti į labai įvairias auditorijas. Pasiekiame daugiau nei 60 proc. Lietuvos interneto vartotojų.

Šešios mažeikiškės po ūmaus apsinuodijimo darbe tik per plauką liko gyvos. Bet sveikatą susigadino visam gyvenimui. Vienoms jau pripažinta sunki negalia, kitoms baigiami rengti neįgalumo dokumentai. Tačiau pavojingo incidento kaltininkai nenustatyti iki šiol, o nuodinga gamyba net nesustabdyta. Mažeikių baldų gamybos įmonės “Mažeikių lyra" klijavimo cecho darbuotojos dar pernai gruodį ėmė skųstis prasta savijauta: skaudėjo galvą, pykino, buvo sunku judėti.

Šią vasarą karaliavusių karščio ir audrų padarinius šalies žmonės turėtų pajusti jau šį rudenį – parduotuvėse turėtų brangti duona, mėsa ir kiti maisto produktai. Kainų šuolį lems mažesnis negu pernai derlius ir jo nuėmimo sunkumai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Tai, kad duona ir mėsa gali brangti, pokalbyje su „Lietuvos rytu" prognozavo ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. – Grįžęs iš atostogų, nuolat važinėjate po kaimus.

Rugpjūčio pradžioje po Lietuvą siautėjusios audros rauti ir laužyti medžiai fantastiškų formų barikadomis užtvėrė ne vieną grybautojų pamėgtą miško taką, tačiau supirkėjai grybų stygiaus sako nepajutę. Sinoptikai perspėjo, kad vėtros Lietuvai grėsė ir šį savaitgalį. Žmonės raginti pasvarstyti, ar laiką leisti miške.

Daudikai teigia, jog po nemenkų nuostolių pridariusių stichinių nelaimių turto draudimo įmokų nedidins. Tačiau finansų ekspertai sako, kad nors Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės yra finansiškai stiprios ir stabilios, o išmokų suma praėjusį savaitgalį gamtos stichijų padarytai žalai atlyginti nėra didelė, jeigu tokio stiprumo gamtos reiškiniai kartosis, kaip prognozuoja klimatologai, draudikai vis tik savo paslaugas turės branginti.

Sostinės turguose daugėja savo produkcija prekiaujančių ūkininkų, tačiau pirkėjų srautai labai sumenkę, prekiautojai skundžiasi, kad prekių apyvarta kritusi maždaug per pusę. Pasak Halės turgaus direktoriaus pavaduotojo Viktoro Kovalovo, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, šiemet mėsos ir mėsos produktų parduota 12 proc., vaisių – 13 proc. mažiau, tačiau pieno ir daržovių pardavimai krito ne taip smarkai – apie 6 procentus.

Statistikos departamento atlikto informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2010 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 54 procentai, interneto prieigą - 55 procentai namų ūkių. Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo 2 procentiniais punktais, turinčių interneto prieigą namų ūkių dalis nepasikeitė.

ST tinkle atnaujinamas elektros tiekimas likusiems vartotojams Rytų skirstomųjų tinklų teritorijoje elektros energijos tiekimą liko atnaujinti 680 vartotojų Varėnos rajone ir pavieniams gyventojams Trakų bei Alytaus rajonuose. Iki šios dienos pabaigos elektra vėl galės naudotis dar penki Varėnos rajono kaimai. Elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbus likusiai daliai šio rajono gyventojų RST brigados tęs ir savaitgalį.

Šalyje šiuo metu yra apie 9 tūkst. apleistų statinių, iš kurių apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė visų statinių neturi savininkų. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, siekdamas, kad kaimo vietovėse būtų geriau tvarkomi apleisti žemės ūkio paskirties statiniai ir jų aplinka, dar š. m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į savivaldybes, prašydamas daugiau dėmesio skirti šiai opiai problemai ir iki š. m. liepos 1 d. pateikti informaciją apie atliekamus darbus.

Netoli Šiaulių uždarytame Kairių sąvartyne pradedami gręžti gręžiniai biodujoms išgauti. Dujos bus naudojamos šildyti Kairių gyvenvietės butus. Dujų išgavimo ir eksploatavimo konkursą laimėjusi įmonė „Energijos parkas“ į statybą ketina investuoti per 9 mln. litų, iš kurių šiek tiek daugiau nei 3,5 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Įrengus sąvartyno nudujinimo sistemą bus nutiesta 3 kilometrų trasa biodujoms tiekti į Kairių katilinę.

Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai per liepos mėnesį išaugo daugiau nei 44 mln. litų ir siekė 1,65 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Liepą gyventojų pradelstos skolos, lyginant su birželio mėnesiu, didėjo 3 proc. lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 mln. litų pradelstų įsiskolinimų. „Jau kelis mėnesius iš eilės šalies gyventojų pradelstos skolos augo lėtesniais tempais.

Elektros šalyje dar neturi apie 1,5 tūkst. žmonių. Blogiausia padėtis tebėra Varėnos rajone, kur savaitgalio audra buvo stipriausia.Pasak „Rytų skirstomųjų tinklų“ atstovo Ervino Pareigio, šiuo metu elektros šiame rajone neturi apie 600 žmonių. E. Pareigio teigimu, gedimai bus šalinami visą savaitgalį. „Mūsų brigados dirba, gedimai yra šalinami, ir didžiajai daliai vartotojų tikimės elektros tiekimą atnaujinti šiandien.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1,3 mlrd. litų, arba 14,1 procento mažiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Šalies teritorijoje atlikta statybos darbų už 1,2 mlrd. litų, tai 17 procentų mažiau nei pernai. Ne šalies teritorijoje atlikta darbų už 63 mln. litų, arba 2,6 karto daugiau nei 2009 m. Statybos darbai šalies teritorijoje sudarė didžiąją dalį – 95 procentus – visų statybos darbų.

Darbo rinkos situacija vėl sugrįžo 4–5 metus atgal, kai dabdaviai žinojo, jog už durų laukia 100 žmonių, tad nesuko sau galvos vieną kitą atleisdami. Darbdaviai nebesiguodžia, kad stinga kvalifikuotų darbininkų – jau yra iš ko rinktis, bet įmonės labai taupo. Tiek pat metų atgal pasukome ir skaičiuodami Darbo biržos duris varstančius įvairių mokyklų absolventus. Darbo nerandančių jaunuolių vis daugiau, o pagrindinis jų klausimas – kokios galimybės rasti darbą užsienyje.