Lietuvos verslas

Artėjantis krepšinio čempionatas gali ne tik papildyti šalies verslininkų kišenes, tačiau atnešti ir nemenkų nuostolių – taip teigia draudimo bendrovės „If“ specialistai. Kompanijos atstovai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo verslo įmones išskiria kaip labiausiai rizikuojančias dėl krepšinio čempionato. „Lietuvoje iki šiol dar nėra vykę tokio dydžio sporto renginių, todėl verslui sudėtinga įvertinti galimus nuostolius.

Iki Europos krepšinio čempionato beliko pora savaičių. Nors iš tūkstančių užsienio žiūrovų, laukiamų Alytaus pogrupyje, savo atvykimu iš anksto pasirūpino vos 300, atrodo, kad verslininkai dar nenuleidžia nosių ir iš „Eurobasket“ viliasi uždirbti. Vieni tokių – taksi vairuotojai. Kelionė taksi Alytuje turėtų brangti iki vieno euro (3,45 lt) už kilometrą. Dabar daugelis miesto firmų taiko 2, 2,5 lt įkainius.

Maršrutinių mikroautobusų vairuotojai ir keleiviai sulauks mokesčių inspektorių ir Valstybinės kelių ir transporto inspekcijos dėmesio. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama užkirsti kelią gaunamų pajamų neapskaitymui keleivių vežimo reguliariaisiais maršrutais sektoriuje kartu su Valstybine kelių ir transporto inspekcija (VKTI) rugpjūčio 15 - 28 dienomis organizuoja bendrus maršrutinių mikroautobusų patikrinimus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Didelis nedarbas šalyje, neslopstanti emigracija, pasirodo, kai kam gali būti net pelninga. Skandalas Kelmės darbo biržoje apnuogino seniai paprastų piliečių matomą ir savaip vertinamą reiškinį, kai vienaip ar kitaip pelnęs darbo biržos tarpininko palankumą gali metų metus išlikti bedarbių sąrašuose, neprarasti socialinių garantijų bei išmokų ir tuo pat metu darbuotis.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai - 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai - 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Lietuvos gyventojų išlaidos nekompensuojamiesiems vaistams ir maisto papildams nuolat auga. Tam paranki ir agresyvi jų reklama. Pastaruoju metu ji užkariauja ir poliklinikų erdves, kurių praktiškai niekas nekontroliuoja. Interaktyvi reklama LCD ekranuose čia atsirado palyginti neseniai. Tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė dėmesį, kad ši reklama dažnai pateikiama pažeidžiant teisės aktus.

Vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, visi atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas – atskirti didžiąsias atliekas, popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, statybines atliekas, pavojingas buityje susidarančias atliekas. Atskirai surenkamą buityje susidariusį kartoną ir popierių, stiklą, plastiką, metalą ir kt.

Druskininkų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė VšĮ Kretingos maistas VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Druskininkų „Saulutė“ maisto tvarkymo skyriaus veiklą. Įmonės veiklą nuspręsta sustabdyti po gauto vartotojo pranešimo patikrinus maisto ruošimo skyrių.

Penktadienį jau antrose surengtose varžytinėse pasiūlyta prabangaus parduotuvių komplekso „Fashion gates“ drabužių kolekcija pirkėjų nesudomino. Kaip praneša „Delfi.lt“, garsių dizainerių drabužių kolekcijos kaina šįsyk buvo kiek sumažinta, tačiau bendra jos suma vis tiek siekė apie 9 mln. litų. „Fashion gates“ užsidarė 2010 m., bendrovei paskelbus bankrotą. „Fashion Gates“ valdė „Vilniaus vartų" komplekse veikiančius „boutique“ salonus, atstovaujančius garsiausiems pasaulio mados namams.

Šeimos, turinčios mokyklinio amžiaus vaikų, mokyklinių prekių apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją planuoja išleisti daugiau nei dešimtdalį visų savo mėnesinių pajamų – vidutiniškai po 310 litų. Tuo tarpu mažesniuose miestuose gyvenančios šeimos rugsėjo pirmosios apsipirkimui išleidžia daugiau, nei didmiesčiuose gyvenantys moksleivių tėvai. Tokius rezultatus atskleidė „RIMI Lietuva" užsakymu atliktas tyrimas.

Ak­ci­jos – at­rak­ci­jos, iš­par­da­vi­mai, įvai­rios nuo­lai­dos – la­bai po­pu­lia­rus par­da­vi­mų ska­ti­ni­mo bū­das, įgau­na­na­tis vis keis­tes­nes iš­raiš­kas. Ši su­ma­niai pre­ky­bi­nin­kų nau­do­ja­ma prie­mo­nė, daž­nai su­gun­do pir­kė­jus įsi­gy­ti pre­kę, ku­rios jiems vi­siš­kai ne­rei­kia,už ta­ria­mai ypa­tin­gai ma­žą ar neį­ti­kė­ti­nai pa­trauk­lią kai­ną.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius š.m. rugpjūčio 9 d. įsakymu atšaukė dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio š.m. birželio 1 d. įvestus prekybos apribojimus gyvomis kiaulėmis bei šių gyvūnų produktais. Prekybos apribojimai liko galioti tik Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės rajonams, kur dar vykdomi kai kurie tyrimai , kad pagal visas privalomas procedūras būtų galima uždaryti klasikinio kiaulių maro židinį.

Pernai agurkų augintojams koją pakišo žemos supirkimo kainos, šįmet - ligos, todėl konservų fabrikams jau ėmė stigti žaliavos. „Rugpjūčio pradžioje dėl ligų ir mažesnių plotų trumpavaisių agurkų pasiūla sumažėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir Lenkijoje“, - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė. Dėl to pakilo ir agurkų kaina - jie šį sezoną apie 80 proc.

Vis mažiau laiko lieka iki Europos krepšinio čempionato. Sporto atributika prekiaujantys verslininkai sako, kad kaip tik dabar prasideda pats darbymetis. Anot jų, kol kas čempionato suvenyrais aktyviau domisi įmonės ir užsienio lietuviai, o didžiausio Lietuvos krepšinio aistruolių antplūdžio tikimasi paskutinėmis savaitėmis. Tuo metu sirgaliai jau skaičiuoja dienas iki pirmųjų rungtynių.

„Danske“ bankas 30 proc. didina palūkanas už terminuotus indėlius eurais ir litais. Šiuo metu Lietuvoje tai didžiausios komercinių bankų fiziniams asmenims siūlomos palūkanos už 3 ir 6 mėn. terminuotus indėlius eurais bei vienos didžiausių palūkanų litais. „Operatyviai reaguojame į vis didėjantį saugesnių investicinių instrumentų poreikį ir siūlome gyventojams nuo 1,6 iki 2,1 proc.

Maršrutinių mikroautobusų vairuotojai ir keleiviai sulauks mokesčių inspektorių ir Valstybinės kelių ir transporto inspekcijos dėmesio 2011 m. rugpjūčio 10 d., Vilnius.

Gražiai nupiešei ateitį, parašei kelias nieko nauja nesakančias strategijas ir uždirbai šimtus tūkstančių litų. Eilinio lietuvio galvoje verslo konsultanto portretas turbūt piešiamas būtent taip. „Teisininkė ateina kartą per savaitę į kontorą, kelias valandas pabūna ir mėnesio pabaigoje už tai gauna 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų)”, – pasipiktinusi pasakojo kolegė. Pikta turbūt ne tik jai, bet verslo pasaulyje toks patyrusių konsultantų uždarbis – norma.

Kitas „Swedbank“ vystymosi etapas yra susijęs su kelių aukščiausios grandies vadovų pasikeitimu. Göran Bronner, dabartinis Rizikos vadovas, taps naujuoju Finansų vadovu. Håkan Berg, dabartinis Baltijos bankininkystės vadovas, bus paskirtas Rizikos vadovu. Naująja Baltijos bankininkystės vadove taps Birgitte Bonnesen, šiuo metu vadovaujanti Vidaus auditui.

Į Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) rinką įsisuko pirkėjai. Šiuo metu Palangoje beveik neįmanoma nusipirkti ekonominės klasės buto. Palangoje veikiančios NT agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė pasakojo, kad dažniausiai lietuvių lankomame kurorte jau išpirkti beveik visi ekonominės klasės butai.

Laikinai uždarytas Vilniaus rajone, Ežeraičio kaime įsikūręs bendrovės „Villon“ restoranas. Per Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimą aptikta daug pažeidimų.

Artėjant Europos Krepšinio čempionatui, smalsu sužinoti, kokia reali situacija su sostinės viešbučių rezervacijomis iš pirmų lupų. Viešbučių vadovų nuotaikos kiek skiriasi, tačiau peršasi išvada, jog sujudimas dėl svečių apgyvendinimo yra tiesiog išpūstas burbulas. Rūta Pulkauninkaitė, sostinės viešbučio „Gilė“ (143 kambariai, dvi žvaigždutės) direktorė teigia, kad viešbutis krepšinio čempionato metu yra beveik užpildytas.

Antrą mėnesį sukčiai elektroniniu paštu banko „Swedbank“ klientams siuntinėja e. laiškus ir prašo pateikti savo prisijungimų kodus, tačiau, pasak pareigūnų, iki šiol negauta nė vieno pareiškimo, kad žmonės nuo jų nukentėjo. Liepos viduryje sukčiai laiškus žmonėms siuntinėjo iš e. pašto dėžutės [email protected], dabar šie laiškai siunčiami iš [email protected].

Pirmadienį nuo pat ryto legalūs bei nelegalūs Palangos būsto nuomotojai žvalgėsi į saulėtą dangų ir keikė meteorologus, visai Lietuvai pranešusius apie pajūrį skalausiantį lietų ir taip išgąsdinusius potencialius poilsiautojus, rašo dienraštis ,,Respublika". „Šiandien pas mus tuščia, kaip po kokio uragano. Visiškas štilis. Niekas nesidomi nei internetu, nei telefonu. Nors oras kuo puikiausias ir šviečia saulė, orų prognozės apie žadamą lietų savo padarė.

Lietuvos langų ir stiklo paketų gamybos bendrovės, nusprendusios užmegzti glaudesnius verslo santykius su Skandinavijos kompanijomis, pradėjo bendradarbiauti su specialistu iš Švedijos. Jau pusę metų Lietuvoje gyvenantis Anton Golander išanalizavo jį pasamdžiusių bendrovių UAB „Glastika“, „Lanreta“ ir „SKP stiklas“ veiklą ir jau užmezgė pirmuosius kontaktus su Švedijos įmonėmis.

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bilietų platinimo bendrovei „Tiketa“ ir koncertų organizatoriui „CRG-9“. Manoma, kad dėl galimai nusikalstamų šių bendrovių veikų LATGA-A atstovaujami autoriai negavo mažiausiai 15 tūkst. Lt autorinio atlyginimo, o įmonės bandė nuslėpti apie 423 tūkst. litų pajamų.

Per liepos mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 30 mln. litų ir siekė 4,17 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų bendrovėms. Per liepos mėnesį verslas padengė 120 mln. litų skolų arba beveik dvigubai daugiau nei birželį. „Šiemet žymiai sulėtėjo verslo pradelstų įsiskolinimų augimas ir nuo metų pradžios skolos padidėjo 9 proc. Atitinkamu laikotarpiu pernai pradelstos skolos augo 26 proc.

Nuo liepos Rusijai, Baltarusijai ir Kazachastanui įvedus muitus už įvežamus automobilius Lietuvos automobilių turguose – vis dar visiškas štilis, rašo „Lietuvos rytas“. Kazachus ir baltarusius pakeitę kirgizai ir tadžikai perka gerokai mažiau, o ir ieško pigesnių automobilių. Automobilių pardavimas smuko 70 proc. Kauno automobilių turgaus administracija savo klientus bando išsaugoti mažindama kainas už mašinų laikymą, tačiau patys automobilių prekeiviai nuolaidžiauti pirkėjams neskuba.

Pakilus dujų kainoms, ruošdamiesi žiemai dalis privačių namų savininkų metėsi prie malkų. Bet ir malkų pardavėjai nesnaudžia — šiemet prašo kone dvigubai daugiau nei pernai. Norėdami sutaupyti žmonės sugalvoja įvairių išeičių: susimažina šildomą gyvenamąjį plotą, kraustosi pas giminaičius ar išnuomavę savus būstus žiemoti išvažiuoja į šiltus kraštus.

Nuo kitų metų Finansų ministerija žada griežtinti darbo su verslo liudijimais tvarką bei atsisakyti dalies veiklų. Tokie planai sulaukė smulkiųjų verslininkų kritikos. Mat įteisinus naują tvarką daliai šiandien su verslo liudijimais dirbančių verslininkų tektų pradėti verstis individualia veikla ar steigti bendrovę. Naujieji apribojimai paliestų populiarias veiklas, kurioms plėtoti nemažai gyventojų yra išsiėmę verslo liudijimus. Tai statybos darbai, patalpų nuoma, vertimo paslaugos.

Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės.

Šiandien Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad profesinių sąjungų atstovų inicijuotas streikas „Švyturyje–Utenos aluje“ būtų buvęs neteisėtas, nes aludariai Kolektyvinės sutarties nepažeidė. „Teismas patvirtino tai, kuo buvome tikri nuo pradžių – mes laikomės kolektyvinės sutarties ir darbuotojams užtikriname tikrai geras darbo sąlygas.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybei projektą dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo. Anot buvusio mero Genadijaus Mikšio, įtartina, ką slepia ši aukščiausių valdžios sluoksnių iniciatyva. Kai miestas pats norėjo – Vyriausybė tarsi neleido. Kai sutvarkė pramoninio parko infrastruktūrą – ministerija pati užsimanė steigti LEZ'ą. Vieni tai vadina lavono reanimavimu, kiti įžvelgia daug pinigų, treti mato puikią perspektyvą verslui.

Pastaraisiais mėnesiais turizmo rinkos dalyviai pastebi naujus lietuvių poreikius dėl Egipto, kuriuos būtų galima apibendrinti vienu sakiniu: „Parodykite mums daugiau Egipto“. Piramidžių aplankymas, maudynės Raudonojoje jūroje, kruizas Nilo upe – šie žinomiausi šalies atributai daugiau nei dešimtmetį kūrė lietuvių atostogų atmosferą ir viliojo vis naujus tautiečių būrius į faraonų kraštą, tačiau to nebeužtenka ir lietuviai mielai renkasi naujus kurortus Egipte.

Verslininkai spaudžia Finansų ministeriją neriboti veiklų su verslo liudijimais sąrašo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Įsigaliojus pakeitimams, kitais metais kai kuriems reikėtų įsigyti individualios veiklos patentus arba steigti bendroves. Jei įsigalios naujos verslo liudijimų išdavimo taisyklės, vertėjai, architektai, statybininkai bei kiti nebeturės galimybės veiklos įregistruoti verslo liudijimais.

Teisingumo ministerija siūlo leisti paprasčiau likviduoti neveikiančias įmones, taip sutaupant valstybės lėšų bei išgryninant Juridinių asmenų registrą. Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra daugiau kaip 83 tūkst. juridinių asmenų (iš viso registre yra įregistruota 182243 juridiniai asmenys), kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų arba neatnaujina savo duomenų jau keletą metų. Dauguma jų nerandami savo buveinės ir kitais adresais.

Valstybės kontrolei paskelbus, kad prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriamos vangiai, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad pagrindinis trukdis yra nesusikalbėjimas ir bendros kultūros nebuvimas. Lietuvoje niekada nebuvo intensyvių mokslo ir verslo ryšių, tarp jų buvo labai didelė atskirtis, todėl dabar kyla bendras iššūkis tuos ryšius paskatinti.

Per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) autoriams arba juos atstovaujantiems subjektams už kūrinių panaudojimą paskirstė daugiau kaip 2,22 mln. Lt. Iš šios sumos Lietuvos autoriams skirta 1,06 mln. Lt, užsienio – 1,16 mln. Lt. 63 proc. autorinio atlyginimo, arba beveik 1,4 mln. Lt, autoriams paskirstyta iš įplaukų už radijuje ir televizijoje panaudotus kūrinius. 23 proc., arba daugiau kaip 500 tūkst.

Šiauliuose viename iš prekybos centrų nusipirkusi kanapių sėklų, šiaulietė stebėjosi: gal jau legalizuotos kanapės? Moteris teiravosi, ar ji nebus nubausta, jei savo darže pasisėjusi ką tik nusipirktų kanapių sėklų užsiaugins pati? Policijos pareigūnai nustebo sužinoję, kad kanapių sėklų galima nusipirkti parduotuvėje, nes už tai esą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dar viena naujiena pareigūnams – Lietuvoje šią vasarą žaliuoja apie 80 hektarų kanapių.

Lietuvoje vėl bus didinami mokesčiai už gamtos išteklius. Nuo kitų metų už durpes, žvyrą ir kitas iškasenas jie šoktelės 2-3 kartus. Verslininkai įspėja, kad dėl to brangs statybinės medžiagos, rašo „Lietuvos rytas“. Naudingosios iškasenos Lietuvoje apmokestintos tik simboliškai. Taip mano valdantieji, nusprendę priblokšti karjerų ir durpynų valdytojus. Aplinkos ministerija jau parengė Valstybinių gamtos išteklių įstatymo pataisas.

Naujienų portalą pasiekė gyventojų žinia, kad su jais nesuderinus Alytaus kaime vykdoma mobiliojo ryšio bazines stoties statyba. Nuvykę į statybvietę praėjusią savaitę radome bokšto įtvirtinimui įrengtą aikštelę. Šią savaitę buvo atgabentas ir statomas pats bokštas.

Nors šiemet valdžia pinigų padėti labiausiai skurstantiems nerado, daugelio ministerijų vadovų atlyginimai didėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį lyginant su pirmuoju, vidutinis mėnesio darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, pakilo beveik pusei ministrų iš 13-kos. Anot Vyriausybės atstovų, didėjo ne alga, o priedai už stažą ir gerą darbą. Visgi pripažįstama, kad tokia tvarka ydinga ir žadama ją keisti. Pavasarį daug diskutuota dėl minimalios 800 litų algos padidinimo bent 100 litų.

Sugalvojote tobulą idėją? Apsidairykite toliau už Lietuvos sienų ir grįžkite jos tobulinti. Vaikystėje greičiausiai visi buvome sugalvoję kokią nors „genialią” idėją ir 100 proc. tikėjome, kad padarėme stulbinamą atradimą. Nors vėliau paaiškėdavo, kad visas pasaulis apie tai jau senų seniausiai žino.

Ištikus bėdai, verslas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kol kas sulaukia tik pagausėjusių reikalavimų, grasinimų, o ne pagalbos. Jonavos rajone siautėjantis maras smogė visam kiaulininkystės ūkiui. Nors liga pažabota, bet dėl biurokratinių kliūčių nuostolius dar teks skaičiuoti iki rudens.

Vilniaus mieste viešajame transporte keleivių įlaipinimo tvarkos per priekines dalis buvo atsisakyta, nes tai esą pažeidžia žmonių teises, teigia sostinės vicemeras Romas Adomavičius. Kaip jau buvo skelbta, nuo pirmadienio Vilniuje atšaukta daugiau nei metus galiojusi įlipimo į viešąjį transportą pro priekines duris tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė tokį sprendimą sulaukusi gausių gyventojų skundų.

Kelmės rajone, Gaštynų kaime, gyvenantis 24 metų Šarūnas Valiuška sėkmingai plėtoja kapaviečių tvarkymo ir ritualinių paslaugų verslą ir kuria darbo vietas. Šarūnas neturi aukštosios mokyklos diplomo: jo nuomone, išsilavinę žmonės – per daug atsargūs, viską skrupulingai apskaičiuoja ir nesiryžta, o jis nebijo rizikuoti. Dirba nuo šešiolikos metų Kelmės profesinio rengimo centre Šarūnas Valiuška mokėsi restauratoriaus specialybės. Pasimokęs trejus metus, nusprendė dirbti.

Nenumaldomai artėjant Europos vyrų krepšinio čempionato batalijoms, Klaipėdoje paslaugų sferoje dirbantys verslininkai aktyviau suka galvas, kaip būtų galima pasipelnyti iš šių varžybų, rašo „Vakarų ekspresas“. Dauguma uostamiesčio taksi firmų savo paslaugų kainų kelti nežada nei Europos krepšinio čempionato metu, nei kokia nors kita proga. Pasak šių firmų vadovų, čempionatas jokios įtakos kainoms neturės, svarbesnis rodiklis yra degalų kainos.

Nuo šiol internetu galima įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, turinčią neribotą skaičių steigėjų, esančių bet kuriame pasaulio krašte. Registrų centras informuoja, kad registruojantiems naujas įmones internetu taip pat nebeliko reikalavimo verslą steigti tik steigėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Šiuo metu bet kuris nekilnojamojo turto savininkas gali internetu duoti sutikimą steigiamos įmonės buveinės įsikūrimui jo valdose.

AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Nuo šiandien, rugpjūčio 2 d., UAB „AL holdingas“, valdančio „Alma littera“ įmonių grupę, generalinio direktoriaus  pareigas pradeda eiti Gintautas Mažeika. Buvęs holdingo generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas nesitraukia iš įmonių grupės, jis ir toliau lieka akcininku ir valdybos pirmininku. „Per pastaruosius 20 metų „Alma littera“ įmonių grupė tapo didele knygų leidybos bei prekybos bendrove.