Lietuvoje juokaujama, kad didžiąją dalį virtų dešrų ir dešrelių turinio sudaro ne mėsa, o įvairiausi priedai. Tai, kad jie dešroje „ima viršų“ – jokia paslaptis. Kuo žemesnė gaminio rūšis, tuo mėsos dešroje mažiau.
Jodo tirpalas – savotiškas lakmuso popierėlis, leidžiantis patiems įsitikinti, kad dešroje gausu įvairių priemaišų. Jei patepus juo mėsos gaminį šis ima mėlynuoti, vadinasi, mėsos jame nėra arba yra labai mažai. Tad smalsumo vedini atlikome nedidelį eksperimentą.
Dešra be mėsos
Šių dienų specialistai teigia, kad dešros be maisto priedų pagaminti neįmanoma. Ji ne tik neturės prekinės išvaizdos, bet ir kur kas greičiau suges. Todėl dešroje, be mėsos, galima rasti įvairių skonio stipriklių (keliančių apetitą), tinkamumo vartoti laiką ilginančių medžiagų, stabilizatorių, dažų, mėsos pakaitalų ir konservantų. Visi šie priedai maisto pramonėje yra leidžiami, bet kontroliuojamas jų kiekis. Mėsos pakaitalų dešrose galime rasti kuo įvairiausių: tai gali būti subproduktai, baltymų koncentratai, mechaniškai atskirta mėsa, odelės, sojų miltai, krakmolas, pieno milteliai ir t.t.
Dar vartotojui privalu žinoti, kad gaminio etiketėje komponentai vardijami mažėjančia tvarka, t.y. jei pirmoje vietoje nurodyta kiauliena, aišku, kad jos dešroje yra daugiausiai, o paskutinio komponento – mažiausiai. Ši taisyklė galioja visiems gaminiams, nepriklausomai nuo jų rūšies
Rūšis atspindi kokybę
Mažiausiai priedų galima aptikti vytintuose mėsos gaminiuose, daugiausiai – virtose dešrose.
O šiaip pirkėjui visada dera prisiminti auksinę taisyklę – mėsos gaminio kilogramas negali kainuoti mažiau nei kilogramas grynos mėsos.
– Aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose negali būti naudojami baltyminiai mėsos pakaitalai (kiaušinių ir pieno milteliai, sojų baltymai ir kt. (išimtis – aukščiausios rūšies virtos dešros ir dešrelės, kuriose leidžiama naudoti iki 3 proc. pieno ir kiaušinių miltelių juslinėms savybėms pagerinti), maisto užpildai (krakmolas, miltai, skaidulinės medžiagos ir pan.), mechaniškai atskirta mėsa.
Pirmos rūšies mėsos gaminiuose negali būti naudojami sojų baltymų miltai, o bendras sojų baltymų kiekis pirmos ir antros rūšies mėsos gaminiuose negali būti didesnis nei 2 proc. Pirmos rūšies mėsos gaminiuose leidžiama naudoti ne daugiau kaip 3 proc. krakmolo. Termiškai apdorotuose pirmos rūšies mėsos gaminiuose krakmolo kiekis ribojamas iki 2 arba 3 proc.
Antros rūšies mėsos gaminiuose krakmolo kiekis neribojamas, bet ženklinime privalo būti nurodytas jo ir baltyminių mėsos pakaitalų kiekis procentine išraiška. Termiškai neapdorotuose mėsos gaminiuose užpildų (pvz., krakmolo) neleidžiama naudoti. Tai netaikoma rūkytoms tepamosioms bei tepamosioms dešroms ir dešrelėms, – vardija Tauragės VMVT viršininkas Matas Kazlauskas
Per vieną iš Rusijos kanalų teko stebėti laidą, kurios metu buvusi maisto tikrintoja pademonstravo, kaip namų sąlygomis galima pasirinkti maistui tinkamiausią dešrą. Tam reikia visai nedaug – vaistinėje nusipirkti jodo tirpalo ir juo patepti dešros griežinėlį. Jeigu dešra mėlynuoja ar net juoduoja – mėsos gaminyje neverta tikėtis. Tauragės veterinarijos vadovas patikino, kad toks mėsos kiekio nustatymo būdas yra galimas, nors tikrųjų gaminio kokybės savybių neatskleidžia. Vyresnės kartos atstovai mena, kad jodu buvo tikrinama ir visuomeninio maitinimo įmonėse – jeigu, tarkime, šnicelis juoduoja, vadinasi, jame yra pridėta batono ar kitų neleistinų priedų. Šį faktą M.Kazlauskas irgi patvirtino. Tad eksperimento jodu ėmėmės ir mes.
Tyrimui nupirkau atsitiktinai parinktų 10 rūšių dešros gaminių: nuo virtos dešros iki šaltai rūkytos, nuo antros rūšies iki aukščiausios. Dešrų riekeles patepiau jodu ir laukiau rezultato. Tiesą sakant, antros rūšies dešra „Norfa“ (gamintojas UAB „Klaipėdos mėsinė“), kainuojanti apie 4 litus už kilogramą, ėmė juoduoti nė nespėjus jodu patepti viso griežinėlio, pirmarūšė virta dešra „Sava“ (gamintojas – UAB „Biovela“) irgi atsidūrė tarp pajuodavusių mėsos gaminių.
Eksperimentui pabandėme ir keturias aukščiausios rūšies virtas dešras. „Stragutės mėsos“ dešra „Pieniška“ ir „Natanos ir Rovisos“ „Ekstra“ ėmė keisti spalvą. Visiškai spalvos nepakeitė „Agrovet Daktariška“, o „Samsono“ „Norfos“ dešra su lašinukais kito nežymiai.
Rūkyti gaminiai – kokybiškesni
Jodo tirpalu patikrinome ir rūkytas dešras: „ARVI kalakutai“ virtą rūkytą „Servelatą“, „Tauragės maisto“ karštai rūkytas „Ypatingąsias dešreles“, „Natangos ir Rovisos“ šalto rūkymo antrarūšę dešrą „Rytas“ ir šalto rūkymo antros rūšies „Biovelos“ česnakinį saliamį. Antrarūšės dešros į jodo tirpalą beveik nesureagavo. Tiesa, šiek tiek patamsėjo česnakinis saliamis. O štai karšto rūkymo dešros su jodo tirpalu nesureagavo visai.
Galimos ir nespecifinės reakcijos
Tauragės VMVT viršininkas M.Kazlauskas paaiškino, kad atliekant eksperimentus su jodo tirpalu (lašinant jodo tirpalą ant mėsos gaminių) galima nustatyti, ar mėsos gaminio sudėtyje yra krakmolo. Mat jodo tirpalas, reaguodamas su krakmolu, sudaro tamsiai mėlynos spalvos junginį.
– Tačiau tokio „tyrimo“ metu gautos reakcijos gali būti ir nespecifinės, t.y. jodo tirpalas gali reaguoti ir su mėsos gaminyje esančiais prieskoniais (pvz. pipirais) ar prieskonių mišiniais. Be to, vien tik krakmolo buvimas ar nebuvimas mėsos gaminiuose nenulemia mėsos gaminio kokybės, – sako M.Kazlauskas.
VMVT vadovas pataria, kad vartotojas, norėdamas išsirinkti jam tinkamiausią mėsos gaminį, turėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketes, kurioje išvardintos visos sudedamosios gaminio dalys, panaudotos žaliavos ir ingredientai. Pasak M.Kazlausko, tik rinkdamiesi aukščiausią rūšį nusipirksime mėsos gaminius, kurių gamybai nebuvo naudojami mėsos baltyminiai pakaitalai, maisto užpildai ar mechaniškai atskirta mėsa. Jeigu kyla įtarimų, kad mėsos gaminys neatitinka nurodytos gaminio rūšies, VMVT specialistai ima mėginius ir atlieka tyrimus akredituotose laboratorijose.
Naudojami priedai nekenksmingi?
Tauragės visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja Gilma Masiulionienė tikina, kad Lietuvos maisto pramonėje naudojami priedai yra nekenksmingi.
– Maisto priedai – medžiagos, kurios nebūdamos maistas ar maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių. Maisto priedai turi būti naudojami tik tais atvejais, kai reikia pagerinti maisto mitybinę vertę bei juslines savybes arba pasiekti kokių nors su maisto gamybos technologija susijusių tikslų. Maisto priedų naudojimą reglamentuoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, pagrįsti daugiamečiais specialistų stebėjimais bei tyrimais. Iki maisto priedo patvirtinimo visapusiškai ištiriamas jo toksiškumas. Leidžiami naudoti tik tie priedai, kurie po ilgalaikių bandymų su gyvūnais pripažįstami nekenksmingais. Lietuva vadovaujasi ES šalyse galiojančiais teisės aktų reikalavimais. Į maisto produktą leidžiama dėti tokį maisto priedų kiekį, kad nekenktų žmonių sveikatai produktą vartojant kasdien. Šie kiekiai suskaičiuoti ir reglamentuoti. Teisės aktai nustato, kad maisto priedai nenaudojami maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, išskyrus konkrečius nurodytus atvejus, – komentuoja G.Masiulionienė.
Ir vis tik Sveikatos saugos skyriaus vedėja jautrių socialinių grupių atstovams – mažiems vaikams, ligoniams ar garbaus amžiaus asmenims, pataria naudoti produktus, tiekiamus iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų.
Tauragės VMVT viršininkas M.Kazlauskas patikino, kad ir jo vadovaujama įmonė su mūsų eksperimentui nusipirktomis dešromis atliks tyrimą. Tiesa, kur kas išsamesnį ir moksliškesnį – mėsos gaminiai keliaus į laboratoriją ir bus vertinami profesionaliai. Laboratoriniai tyrimai, anot M.Kazlausko, atskleis tikrąją mėsos gaminių vertę.
Ž. Jankauskienė
