Lietuvos verslas

TEO LT, AB generalinis direktorius Arūnas Šikšta išrinktas į bendrovės „Žemaitijos pienas“ valdybą einamajai šios bendrovės valdybos kadencijai iki 2015 m. balandžio 30 dienos. AB „Žemaitijos pienas“ – viena didžiausių bei moderniausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje, kurioje šiuo metu dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų. „Žemaitijos pienas“ akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos „„NASDAQ OMX Vilnius“ papildomą sąrašą.

Lietuvos lengvųjų automobilių rinka sparčiai artėja prie 2008 metų rezultatų, kuriuos pardavėjai vadina vienais iš sėkmingiausių per pastarąjį penkmetį. Šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais mūsų šalyje įvyko 105,3 tūkst. automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių, o t.y. dešimtadaliu (11,9 proc.) daugiau negu praėjusių metų ir tik 0,1 proc. mažiau nei 2008 m. trečiąjį ketvirtį.

Didžiuosiuose miestuose kaip grybų po lietaus pridygo sveiko greitojo maisto užkandinių ir kavinių. „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, su kuo gi „valgomas“ šis verslo segmentas. Nemaža dalis didžiųjų miestų gyventojų palankiai priėmė verslininkų pasiūlymą įsigyti greitai paruošiamo sveiko maisto išsinešimui. Tad anksčiau itin populiarių picų ir kebabų rinkos dalį atsiriekė „wok“ tipo makaronai ir ryžiai, sušis, įvairių rūšių kava, kokteiliai bei kiti gėrimai.

Ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad į kelią iššokantys laukiniai gyvūnai atneša maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos nei vidutinis nuostolis automobiliui dėl kitų įvykių. Draudikai savo klientams už laukinių gyvūnų sugadintą automobilį išmoka vidutiniškai 2500 litų, tuo tarpu bendrai vidutinis atlygis už sugadintą automobilį pagal kasko draudimą yra 1900 litų.

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu „be E“ iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų patys atsisako šio ženklinimo. Nes be maisto priedų pagamintų produktų savikaina daug brangesnė. Taip trumpesnis ir jų galiojimo laikas.

Didžioji dalis lietuviškos tekstilės iškeliauja į užsienio rinkas, o lietuviai renkasi prastesnę kokybę ir mažesnę kainą pirkdami kinų gaminamus drabužius, tvirtina Lietuvos tekstilės gamintojai. Anot jų, dėl to kalta ne tik sumažėjusi lietuvių perkamoji galia, bet ir šalies valdžia, nenustojanti kartoti, kad tekstilės pramonė – neperspektyvi ūkio šaka.

Energetikos ministerija, siekdama liberalizuoti degalų importo rinką, siūlo įstatymų pataisas, turinčias atpiginti degalus, tačiau verslas jomis netiki. 2010 metų pradžioje bendrovė „Klaipėdos nafta“ įrengė degalų importo terminalą – rekonstravo benzinvežių pripylimo aikštelę ir kitus degalų priėmimo iš tanklaivių įrenginius. Taip atsirado galimybė pigesnių degalų atsigabenti jūra. Ruošiasi galutiniam etapui Pirmasis tanklaivis su 8 tūkst.

Klaipėdos savivaldybė dar nėra iki galo atsiskaičiusi su „Švyturio“ areną pastačiusia bendrove „Vėtrūna“. Skola jai siekia net 17 mln. litų. Pasak „Vėtrūnos“ valdybos pirmininko Vytauto Banio, už naują areną liko skolinga ir Kauno savivaldybė. Tiesa, pastarosios skola gerokai mažesnė – maždaug 8 mln. Lt. „Tikimės, kad atsiskaitys kuo greičiau. Savivaldybės mums sako, kad stengiasi spręsti šiuos klausimus, mes laukiame“, – sakė V. Banys.

Gyventojai vis dažniau vieni kitus internetu kviečia ką nors boikotuoti. Šįkart agituojama vieną dieną nepirkti didžiuosiuose prekybos centruose. Ekonomistų teigimu, tokios iniciatyvos galėtų priversti verslininkus labiau konkuruoti, bet tik tada, jeigu būtų masiškesnės ir būtinai – konkretesnės, praneša LTV „Panorama“. „Maximos“ atstovės teigimu, prekybos tinklas akciją vertina tolerantiškai, nes platinamas laiškas – vieno žmogaus nuomonė, kuria jis nepaaiškina, kodėl tinklą kalti...

Sakoma, kad informacija valdo pasaulį. Tikra tiesa. Jeigu turi daug informacijos, gali nebijoti net ekonomikos krizės. Tačiau informacija turi būti ne bet kokia – tik patikima ir naudinga. Deja, mus, paprastus piliečius, kaip niekada anksčiau, užgriūva lavina nevertingos informacijos, kurios negalime atsikratyti.

Vyriausybė kol kas nelinkusi atskleisti Visagino atominės elektrinės (AE) projekto kainos bei kokią dalį joje turės strateginis investuotojas bei regiono partneriai. Tai turėtų paaiškėti prieš koncesijos sutarties pasirašymą šių metų pabaigoje, pirmadienį po Visagino AE komisijos posėdžio sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Buvo svarstyta, kokių derybinių pozicijų Lietuva turi laikytis.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su policija ir Mokesčių inspekcija pradėjo tikrinti taksi įmonių veiklą. Patikrinimai truks mėnesį – nuo spalio 14 iki lapkričio 14 d.Viešosios tvarkos darbuotojai kartu su Vilniaus policijos patruliais šeštadienį tikrino taksi paslaugas teikiančius vairuotojus ir jų automobilius, teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime.

Premjeras Andrius Kubilius leidžia suprasti, kad ateityje kasos aparatus bus priversti ir ne maisto produktais turgavietėse prekiaujantys prekeiviai. Pagal Vyriausybės nutarimą nuo gegužės 1 dienos kasos aparatai turi būti naudojami prekiaujant maisto produktais pastatuose. „Mes visada kovojame už tai, kad erdvės šešėliui, nelegaliai prekybai būtų mažiau. Mūsų žingsniai yra nuoseklūs.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, atsižvelgdama į savo klientų skundus dėl paslaugų padidinto tarifo numeriu 1692 ir siekdama apsaugoti jų interesus, sustabdė paslaugų teikimą savo tinkle šiuo numeriu. Nuo šiol „Omnitel“ tinkle nebeteikiamos jokios paslaugos trumpuoju numeriu 1692, per tinklalapį www.mundome.com.

Maskvoje vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio produktų parodoje aptartos galimybės panaikinti Kauno apskričiai primestus apribojimus, kurie dėl klasikinio kiaulių maro epidemijos buvo pradėti taikyti praėjusį birželį. Nors su epidemija jau susidorota ir jos užkrato nerasta net ištyrus apie 1 000 laukinių gyvūnų, Rusija tebetaiko importo apribojimus Kauno apskrityje pagamintiems mėsos produktams. Eksportuoti į Rusiją kitose apskrityse pagamintus kiaulienos produktus nedraudžiama.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ įsigijo mobiliojo ryšio operatorių „Eurocom“. Valstybinė konkurencijos taryba šiam sandoriui leidimą suteikė dar rugsėjo mėnesį. „Eurocom“ klientai ir toliau galės naudotis įprastomis paslaugomis tomis pačiomis sąlygomis, o „Bitė“ padės išplėsti klientų aptarnavimo galimybes bei pasiūlyti platesnį paslaugų asortimentą“, – sakė „Bitės“ grupės generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams Chris Robbins.

„Jeigu ne eksportas, būtume žlugę.“ „Pagrindinis mūsų klientas yra emigrantas.“ Taip šiuo metu apie verslą kalba Šiaulių regiono baldų gamintojai ir baldų pardavėjai. Baldininkai, kurių verslas tiesiogiai susijęs su statybomis ir įkurtuvėmis, teigia, jog šalies vidaus rinka dar tebėra krizės gniaužtuose. Pagrindiniai pirkėjai – emigrantai Nauji baldai nėra pirmojo būtinumo prekė, todėl, savaime aišku, juos ryžtasi įgyti tiktai toks vartotojas, kurio kišenėje yra atliekamų šlamančiųjų.

Praėjusią savaitę naujojoje Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusi paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ masino pramogų ištroškusius kauniečius. Tačiau nuėję ten, pasijuto kaip cirko palapinėje įsikūrusiame ūkininkų turgelyje… Pradedant nuo laiptų ir liftų, baigiant… dešrų prekyba. Nejaugi parodų organizatoriai nebežino, kas yra paroda? Nors tai buvo panašu į parodą. Bet tik panašu – keletas įmonių iš tiesų savo paviljonus įrengė kaip įprasta parodoms. Stovėjo ir vienas kitas įmonės atstovas.

Valstybės kontrolei atlikus auditą, nustatyta, kad statybos įmonių ir specialistų atestavimo tvarka neužtikrina darbų kokybės. Per statybų bumą įsigijusių butus beveik 70 procentų nepatenkinti statinio kokybe. Tačiau dėl įvairių pažeidimų nuo 2003 m. buvo panaikinti tik 12 statybos įmonių atestatai. Suteikiant įmonėms statybų atestatą atsižvelgiama į specialistų kvalifikaciją, vertinama įmonių veikla, personalo pasirengimas, turima techninė bazė.

Sa­ko­ma, kad iš­mok­ti ga­li­ma vis­ko – va­žiuo­ti vien­ra­čiu dvi­ra­čiu, kal­bė­ti de­šim­ti­mi už­sie­nio kal­bų ar pi­lo­tuo­ti lėk­tu­vą. Te­rei­kia no­ro, ne­pa­lau­žia­mo už­si­spy­ri­mo ir di­de­lių pa­stan­gų. Ta­čiau ar įma­no­ma iš­mok­ti sėk­mės, kaip ji matuo­ja­ma ir kas ga­li va­din­tis sėk­min­gu žmo­gu­mi? Apie tai – in­ter­viu su lietuviu sėk­mės mo­ky­to­ju Algir­du Karaliu­mi. „Kiek­vie­nas žmo­gus uni­ka­lus ir tu­ri sa­vus ta­len­tus.

„Nežinau, kaip įpūsti šventą dvasią finansų ministrei Ingridai Šimonytei, kad ji imtų mąstyti ne kaip buhalterė, o kaip ekonomistė. Vyriausybė, dėl jos spyriojimosi, daro didelę klaidą, planuodama nepratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams“, - teigia Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, liberalcentristas Dainius Budrys. Politikas atkreipė dėmesį, kad PVM lengvatą viešbučių verslams ir toliau taiko absoliuti dauguma Europos valstybių.

Sklandančios kalbos dėl artėjančios antrosios krizės bangos Lietuvos verslininkus verčia ieškoti atsiperkančių ir pamatuotų sprendimų verslo procesams gerinti. Vienos įmonės veržiasi diržus, mažina išlaidas bei darbuotojų atlyginimus, tuo tarpu kitos - optimizuoja vidinius verslo procesus ir investuoja į informacines technologijas. Žinoma, kiekvienas solidus verslininkas prieš investuodamas didesnes sumas, stengiasi apskaičiuoti, kaip ir per kiek laiko atsipirks šios išlaidos.

Šalies daugiabučiuose namuose įsibėgėja pasirengimas šildymo sezonui. Namų administratoriai rugsėjį paskelbė „5 žingsnių šilumos taupymo programą“, kurios dalyviams garantuojamas mažesnis šilumos suvartojimas. Prie programos visoje šalyje jau prisijungė per pusę tūkstančio daugiabučių namų. Gyvens šilčiau Aktyviausiai prie šilumos taupymo programos jungiasi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – daugiabučiai.

Vilniaus savivaldybės taryba dėl gausių gyventojų skundų nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką uždarosios akcinės bendrovės „Lirasta“ barui Savanorių pr. 44, „Likortas“ barui Žirmūnų g. 106 ir „802Live“ barui „Pas studentus“. Šioms įmonėms uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Vilniaus savivaldybė yra gavusi gyventojų skundų dėl šių barų veiklos keliamo nuolatinio triukšmo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin, ir daug kitų garbingų svečių, tarp kurių - ir Andrius Mamontovas, šiandien susitiko vienoje prestižiškiausių  kasmetinių šalies verslo konferencijų. Jos metu buvo įteikti „Swedish Business Awards 2011“ apdovanojimai.

Didžiausias Lietuvoje kepyklėlių tinklas „Crustum“ per š.m. sausį – rugsėjį pasiekė 1,8 mln. litų pardavimus, t.y. 50 proc. didesnius nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Nepaisant augančių žaliavų kainų ir mažos šalies gyventojų perkamosios galios, rezultatus gerinusios „Crustum“ kepyklėlės spalio pradžioje sulaukė ir milijoninio kliento. „Reikšmingos įtakos pardavimų augimui turėjo per dvejus veiklos metus suformuotas ir toliau plečiamas lojalių klientų ratas.

Šiauliuose atsiranda drąsuolių, kurie imasi steigti privačius vaikų lopšelius— darželius. Kaina už vieno vaiko priežiūrą juose gali siekti nuo 500 iki 800 litų per mėnesį. Savivaldybė suinteresuota privačių darželių steigimu, nes tai išspręstų ne tik vietų stygių miesto darželiuose, bet ir sutaupytų lėšų. Naujas verslas Šiaulietė Nijolė Jakubauskienė yra įsteigusi vaikų darželį „Mažieji šnekoriai“. Jau užsiregistravo 12 vaikų. Darželis turėtų pradėti veikti žiemą.

Jau tris mėnesius Tauragės verslo informacijos centrui (TVIC) vadovaujantis A. Betingis tvirtina, kad nuveikti jam pavyko jau nemažai – baigiami rengti ir netrukus bus patvirtinti net keli projektai, dalyvaujama investiciniuose projektuose, nuolat bendraujama su rajono verslininkais. Vis dėlto paklaustas apie verslo situaciją rajone centro vadovas teigia neturįs pakankamai kompetencijos apie tai kalbėti. 26-erių vyras yra dirbęs banke, darbo biržoje, o verslo patirties pripažįsta neturįs jokios.

Higienos institutas, remdamasis atlikto mokslinio tyrimo „Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai“ rezultatais, gerąja Europos šalių praktika ir tarptautinių organizacijų siūlymais parengė rekomendacijas kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose.

Neseniai buvęs kareivinių pastatas, kurį išsinuomojo Pietų Korėjos verslininkai, ir ketino čia kurti įmonę, pasipuošė spalvingais piešiniais ir užrašu „Taurų parkas“. Kyla klausimas, ar korėjiečai čia nebeketina kurti šiuolaikinius LED šviestuvus gaminsiančią įmonę? Ar  nuplaukė žadėtos didelės įmonės LK „Development“ investicijos – 7 milijonai litų per trejus metus? Ką planuoja daryti UAB „Green energy“, gavusi rajono Tarybos palaiminimą perimti minėtos įmonės teises? Kaip bus su savivaldy...

Dviratį minti per sunku ir per šlapia? Automobilis Jums veikiau našta, nei komfortiško gyvenimo simbolis? Bet suprantate, kad į darbą vis tiek teks kažkaip nukeliauti. Lietuviai, hibridinio elektrinio velomobilio kūrėjai įsitikinę: jau netolimoje ateityje bus pradėta masinė elektrinių velomobilių gamyba.

Kaip atskirti ekologišką maisto produktą prekybos centre, parduotuvėje,mugėse, turgeliuose, ekologiniame ūkyje/ekologinėje įmonėje? Parengta atmintinė padės išsirinkti.

UAB „Gintarinė vaistinė“, priklausanti tarptautinei kompanijai „Central European Pharmaceutical Distribution“ (CEPD) NV, įsigijo „Litfarmos vaistines“. Liepos 4-ąją Vilniuje sudaryto sandorio vertė siekia 14,2 mln. litų. Dabar CEPD NV tapo vienu stambiausių farmacijos rinkos žaidėjų Lietuvoje. „Litfarma vaistinei“ priklauso 65 vaistinės - tai penktas pagal dydį vaistinių tinklas Lietuvoje.

Kai investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ar įmonių akcijas nieko nebestebina, menas tebėra beveik nepažinta investicijų žemė. Meną investicija laiko net bankai Kodėl žmonės perka meną, Lietuvoje neseniai įkurto „Meno klubo“ iniciatorė Ilma Nausėdaitė paaiškino paprastai – vieni juo dekoruoja savo aplinką, kiti – jį kolekcionuoja arba investuoja.

Vienos iš Lietuvos kojinių rinkos lyderių „Skinijos“ pardavimai per devynis šių metų mėnesius viršijo 18 mln. litų - tai 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Augimą lėmė beveik trečdaliu išaugusios eksporto apimtys. Be tradicinių rinkų Skandinavijoje, „Skinija“ šiemet pradėjo savo gaminius pardavinėti Prancūzijos, Vokietijos bei Šveicarijos aukštesnės mados segmente. Bendrovės rezultatai Lietuvoje išliko stabilūs ir sudarė kiek daugiau nei 40 proc. bendrų pardavimų.

Ne vienas alytiškis yra pastebėjęs, kad UAB „Ratupė“ kepiniai yra ypatingesni, jų nesupainiosi su kitų gamintojų. Geniuose (Alytaus rajonas) įsikūrusios kepyklėlės vadovė Janina Remeikienė, rodos, rimtai sako, kad sausainėlius gardina ir geromis, ramiomis mintimis. Dar rimčiau priduria: „Dirbki sąžiningai ir turėsi rezultatą.“ Su verslininke kalbėjomės švara tviskančiose, neseniai statybininkų rankas mačiusiose bendrovės patalpose.

Maisto ir veterinarijos tarnyba, tyrusi nitratų, pesticidų ir sunkiųjų metalų likučius Lietuvoje užaugintose daržovėse, nustatė, kad jie neviršija leistinų normų. Specialistai pripažįsta, kad iš kitų šalių atvežtos daržovės, vaisiai dažnai būna daugiau apdoroti pesticidais, tačiau jų likučiai irgi neviršija didžiausios leistinos koncentracijos. Daugelis pirkėjų sako ieškantys nebrangių, bet kokybiškų daržovių, kai kurie domisi, kur jos išaugintos.

Spalio 9 dieną viso pasaulio paštų operatoriai minės Pasaulinę pašto dieną. Ta proga šiandien Vilniaus centriniame pašte buvo atidaryta filatelijos ir vaikų piešinių paroda. „Šiemet jau 42-ąjį kartą minėsime Pasaulinę pašto dieną. Norėjome parodyti praeities, dabarties ir ateities paštą. Pašto istoriją ir raidą neabejotinai geriausiai iliustruoja filatelija. Būtent pašto ženkluose įamžinami svarbiausi įvykiai.

„Žinome, kiek yra nepasitikėjimo verslu ir vienas kitu. Tačiau jaunoji karta, kuri dabar ateina iš universitetų, mokyklų, pozityviai žiūri į verslininko karjerą ir tai rodo, kad mūsų visuomenėje vyksta lūžis ir matysime draugiškesnę verslui aplinką“, – penktadienį komentuodamas naujo tyrimo rezultatus sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Tyrimas rodo, kad 83 proc. jaunuolių ne tik svajoja, bet ir ketina kurti savo verslą.

Seimo narių turto fronte – nieko naujo. Paskelbus turto deklaracijas už 2010 metus, paaiškėjo, kad didelių pokyčių neįvyko, o turtingiausi 2009 metų seimūnai tokiais liko ir 2010 metais. Kitaip sakant, neatsirado tokių, kurie laimėtų ar uždirbtų vieną kitą milijoną ir perspjautų savo turtingiausius kolegas-milijonierius.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad Lietuva turėtų iš Japonijos mokytis, kaip kurti ir palaikyti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris tampa viduriniosios klasės oraus ir atsakingo gyvenimo pagrindu. Anot Seimo spaudos tarnybos pranešimo, tai I. Degutienė sakė po susitikimo su Japonijos užsienio prekybos organizacijos (JETRO) prezidentu Hidehiru Joku (Hidehiro Yokoo) ir kitais vadovais Tokijuje.

Iki Lapkričio 1-osios – šiek tiek mažiau nei mėnuo. Prekybos centruose jau įsivažiuoja tam skirta prekyba. Lietuvos žvakių gamintojai sako kasmet pagaminantys milijonus žvakių vienetų, o daugiausiai jų nuperka – pensininkai. Beje, prekyba žvakėmis, anot įmonių, suaktyvėja ne tik prieš Vėlines, o konkuruoti tenka ir su nelegaliai vežtomis šiomis prekėmis. Vėlinių žvakių gamyba, pasak tuo užsiimančių verslininkų, pradedama likus geram pusmečiui iki visų šventųjų.

Milijonus litų kainuojantis nekilnojamasis turtas, brangūs žemės sklypai, automobilis „Aston Martin DB9“ ar tiesiog prabangūs dizainerių drabužiai – šis turtas, kadaise priklausęs žymiems politiniams veikėjams arba verslininkams, dabar yra parduodamas varžytinėse.

Nuo metų pradžios apgyvendinimo paslaugų sektoriui galiojantis sumažintas – 9 proc. – pridėtinės vertės mokestis (PVM) baigia galioti po kelių mėnesių. Viešbučių ir restoranų asociacija bijo, kad kitais metais lengvata nebebus pratęsta ir viešbučiai vėl bus sugrąžinti į krizės laikus, nors dabar išgyvena pakilimą. Artėjant kitų metų valstybės biudžeto svarstymams, viešbučių ir restoranų asociacija skaičiuoja, kaip sekėsi šiemet. Esą įvedus lengvatinį 9 proc.

,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.

Strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę (AE) „Hitachi“ grupės vadovas Europai seras Stephen Gomersall sako, kad „Hiatchi“ kompanija yra pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos verslo įmonėmis ir mokslo institucijomis statant naują atominę elektrinę Visagine.

Lietuvos „Caritas“, atstovaudamas tūkstančius vargstančiųjų, kreipiasi į dideles ir mažas duonos kepyklas prašydamas padėti „Caritas“ labdaros valgykloms duonos gaminiais. „Duona ir jos gaminiai yra vienas iš tų produktų, kurių labiausiai stinga vargstančiuosius maitinančioms „Caritas“ valgykloms. Žmonių, ateinančių suvalgyti šiltos sriubos ir kito  maisto, skaičius nuolatos didėja.

Išlaidos šildymui – viena skausmingiausių Lietuvos gyventojų ekonominių problemų. Šią, nenumaldomai artėjančią žiemą dėl pakilusios dujų kainos, jos gali išaugti dar labiau.

Atliekų perdirbimu ar laidojimo verslu užsiimantys verslininkai Lietuvos žiniasklaidoje, knygose ar filmuose vaizduojami neigiamai. Toks įvaizdis, pasak atliekų perdirbėjų ir ritualinių paslaugų atstovų, trukdo spręsti problemas ir verslui, ir visuomenei.