Lietuvos verslas

Kompiuterinės, vaizdo įrangos ir fototechnikos prekybos tinklas „Fortakas“ per 2011 metus pasiekė 13 mln. litų apyvartą, beveik 50 proc. didesnę nei 2010 metais. Žymų pardavimų augimą bendrovės vadovai sieja su išplėstu „Fortakas“  prekybos tinklu ir mažų kainų politika. „Mūsų tinklo plėtra, taip pat mažų kainų politika daug prisidėjo prie ženklaus apyvartos augimo, todėl praeitų metų rezultatus vertiname itin teigiamai“, – sako „Fortako“ vadovas D.Partauskas.

Keturios dienos – tiek trunka surinkti visą informaciją apie konkrečiam asmeniui tinkamus mobiliojo ryšio operatorių pasiūlymus. Akcijų ir išpardavimų karuselė, siūloma mobiliųjų operatorių, gali susukti galvą. Ypač tam, kuris technologijomis nesidomi, o skambinti nori kuo pigiau. Ar sugeba operatoriai prisitaikyti prie konkretaus kliento poreikių, ar lanksčiai bendrauja, kokius įkainius siūlo ir apie visus kitus klientams aktualius dalykus domėjosi „Ekonomika.

Vadybos studijos jau seniai yra populiariausia specialybė Lietuvoje. Kokį darbą gali gauti standartinis neseniai vadybos studijas baigęs žmogus, turintis minimalią ir dar išgalvotą darbo patirtį? Kad atsakytų į šį klausimą, „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą. Tinklalapių cvbankas.lt ir cvmarket.lt vadovų paprašiau, kad padėtų sudaryti tipinio neseniai vadybos studijas baigusio vaikino gyvenimo aprašymą.

Estijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ įsigijo „Eesti Energia“ antrinę bendrovę „Televõrgu“. Ji valdo visą šalį apimantį šviesolaidinį tinklą ir teikia interneto paslaugas. Vieną pirmaujančių Estijos telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ įsigijo už 25 mln. eurų. „Televõrgu“ sėkmę lėmė gera verslo idėja. 2001 m. plėsdami aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą nusprendėme kartu tiesti ir šviesolaidinį tinklą.

Seimo narys  Andrius Šedžius TV3 laidai „Paskutinė instancija“ pareiškė: beveik pusė lietuvių gauna tokias mėnesines pajamas, kokias gauna jis – apie 10 tūkst. eurų (apie 35 tūkst. Lt) per mėnesį. „Manau, kad gyvenu lygiai taip pat, kaip gyvena, galbūt nebūsiu labai optimistiškas, bet, sakykim, 50 proc. Lietuvos gyventojų. Na, aš manau, kad mano kaimynas gyvena dar prabangiau negu aš. Tikrai manau, kad didžioji pusė Lietuvos žmonių gyvena iš panašių pajamų.

Kaip ir kasmet, valstybė kompensuoja privatiems kultūros paveldo savininkams dalį asmeninių lėšų, skirtų jų valdomų kultūros paveldo objektų paveldosaugos tvarkybos darbams. Ši programa veikia nuo 2006 metų. Praėjusiais 2011 metais Kultūros paveldo departamentas kompensavimui skyrė 500 tūkst. litų. Tarp gavusiųjų valstybės lėšas – keturių dvarų savininkai.

Gerokai pabrangusius verslo liudijimus galima įsigyti su solidžiomis nuolaidomis - tereikia užsiregistruoti darbo biržoje. Verslininkai sausį užplūdo darbo biržas, o valdžia jau karštligiškai ieško būdų, kaip užtaisyti šią atsivėrusią spragą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Gyventojai visoje Lietuvoje įsigudrino gauti nuolaidas, kurios jiems nepriklauso. Pirmąją šių metų savaitę prie darbo biržų išsirikiavo kur kas ilgesnės eilės nei pernai.

Vilniuje pradėjo veikti pirmoji šalyje socialinė parduotuvė, kur už simbolinį mokestį galima įsigyti dar tinkamų vartoti maisto produktų. Šie produktai – ne itin geros prekinės išvaizdos arba besibaigiančio galiojimo laiko. Parduotuvės steigėjai tokiu būdu sugalvojo padėti prasčiau gyvenantiems, tačiau nenorintiems būti socialinės paramos gavėjais, žmonėms.

Smulkieji verslininkai nevienareikšmiškai akcentuoja, kad didieji prekybos centrai mausto valstybę ir naudojasi mokestinėmis spragomis. TV3 eteryje kalbėję ekspertai pabrėžė, kad smulkieji prekybos centrai gali tik pavydėti didiesiems. Smulkiųjų verslininkų teigimu, jie į valstybės biudžetą sumoka daug daugiau nei didieji prekybos milžinai, nes valstybė sudarė galimybes mokesčių sistemoje atsirasti spragoms.

Lietuvos šiltnamininkai piktinasi už pernai dėl E.coli bakterijos protrūkio patirtus nuostolius kone vieninteliai negavę jokių kompensacijų, o dar reikia nerimauti ir dėl kylančių dujų kainų. Kažkada gana gerai vertęsi šalies šiltnamiai dabar skundžiasi jų laukiančiais sunkiais metais. Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas sako, jog dujos brangsta visą laiką.

Maždaug du dešimtmečius gyvavusi bendrovė „Bomba“ neatlaikiusi konkurencinės kovos bankrutuoja. Garso įrašų leidėja, didmeninė jų pardavėja ir parduotuvių „Muzikos bomba“ patalpų savininkė prieš pat įsiteisėjant bankroto nutarčiai nusprendė pakeisti pavadinimą ir tapo UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“, praneša delfi.lt.

Natūralių maisto produktų tiekėjai teigia, kad lietuvių pirkėjas nėra išlepęs ir grįžta prie pamatinių vertybių bei skonio. Nevalyti, skirtingų formų produktai vartotojams priimtinesni už atvežtinius ir atrodančius identiškai. Mat pastarieji asocijuojasi su nenatūralumu ir prasta kokybe. Verslininkai neslepia, kad renkantis nevalytas daržoves išlošiama ir kita prasme – jos ilgiau negenda.

Po Naujųjų įsigaliojus draudimui kioskuose prekiauti alumi ir sidru, Klaipėdoje dirbti beliko trys kioskai. O ir tie patys sako ilgai nebeišsilaikysiantys, pranešė LTV „Panorama“. Kioske Klaipėdos centre dirbanti moteris sako, kad nuo šio mėnesio, kai lentynose liko tik nealkoholinis alus, daug pirkėjų suka pro šalį. „Po Naujųjų metų labai blogai – darbo nebus. Alaus nėra ir maža prekyba. O va parduotuvė už kampo – ten galima parduoti.

Gerda ir Gediminas Smelevičiai, prieš 19 metų Žeimelyje, Pakruojo rajone, verslą pradėję nuo „kišeninės“ mielų smulkmenų parduotuvytės, prieš 4 metus rizikavo įkurti ir maisto prekių parduotuvę. Nors smulkiesiems prekybininkams pinigai iš dangaus nebyra, vyras vis važiuoja užsidirbti į užsienį, kad galėtų įnešti „injekciją“ sėkmingesnei veiklai gimtajame krašte, šios poros optimizmas galėtų išjudinti ir akmenis.

Kad ir kaip vertintum Lietuvos ir Lenkijos santykius, kad ir kokias viltis puoselėtum susitarti švietimo, tautinių mažumų santarvės srityse, naujas Varšuvos akibrokštas Vilniui negali nestebinti. Gruodžio 9 d. Lenkijos energetikos koncernas „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) paskelbė stabdąs dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projekte. Apžvalgininkai tai vertina kaip dar vieną „blogai kvepiančią“ kalėdinę dovanėlę savo istoriniam partneriui – Lietuvai.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius kartu su banko darbuotojais ir patarėjais užsienio šalyse, siekdami identifikuoti, apsaugoti ir sugrąžinti banko turtą, surado banko turto Lietuvoje ir užsienyje už daugiau nei 2 mlrd. Lt. Iš jų – 74 nuosavybės objektai Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (jų bendra vertė – daugiau nei 334 mln. litų) yra valdomi bankroto administratoriaus. Londone administratoriaus žinion paimtos trys transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 1 mln.

Įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo programą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina visus partnerius susitarti, prisiimti atsakomybę, o ne dėl neatliktų darbų kaltinti Rusijos kapitalo bendrovę „Nukem Technologies“, kuri atsakinga už branduolinių atliekų saugumą. Pasak šalies vadovės, IAE uždarymo programą vykdo trys partneriai: „Nukem“ kompanija, Europos Komisija su Europos rekonstrukcijų ir plėtros banku ir Lietuvos Vyriausybė.

Krovinių pervežimas – ekonomikos barometras. Drauge su statybos bendrovėmis Lietuvos vežėjai 2008 metų pabaigoje vieni pirmųjų pajuto ekonominės krizės rykštę. Netekusi nemažos dalies krovinių pervežimų 2009–2010 metais bankrutavo ne viena šalies autotransporto bendrovė. 2011 metų pradžioje Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos pradėjo vaduotis iš krizės gniaužtų, ir tai pirmieji pajuto vežėjai, nes pradėjo trūkti tolimųjų reisų vairuotojų.

Šiuo metu iš Indėlių draudimo fondo „Snoro“ indėlininkams jau išmokėta maždaug 3,2 mlrd. litų. Tai sudaro daugiau nei 95 proc. iš 450 tūkst. indėlininkų, kurie pateikė paraiškas gauti kompensaciją, teigiama pranešime.

Žiemos sporto mėgėjams, matyt, nusibodo dairytis pro langą – sniegas ir šaltis dar tik pakeliui, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pernai slidinėtojų pamėgtas Kalitos kalnas Anykščiuose dabar stovi tuščias. Pirkėjų dairosi ir sporto prekių pardavėjai. Nors žiema jau įpusėjo, nuo Kalitos kalno dar nenusileido nė vienas slidininkas. Besniegė žiema varo į neviltį verslininkus: jei pernai vien iš slidinėtojų uždirbta trys šimtai tūkstančių, šiemet – nė vieno lito.

Vilniaus miesto savivaldybėje vicemero Romo Adomavičiaus vadovaujama darbo grupė ir speciali nepriklausomų ekspertų komisija nustatė, kad 507 daugiabučiuose šilumos suvartojimo padidėjimo priežastys lapkritį nėra aiškios ir dėl to reikalinga detalesnė Valstybinės energetikos inspekcijos analizė. Šilumos suvartojimas šiuose daugiabučiuose išaugo vidutiniškai 28 proc., palyginti su 2010 metų lapkričiu.

Sumanius vietoj pramonės parkų steigti laisvąsias ekonomines zonas būsimosioms jų valdymo įmonėms tarsi ketinama padovanoti 120 mln. Lt valstybės ir ES lėšų. Iš planuotų naujų penkių laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) nuo šių metų pradžios pradės veikti tik trys, nes Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Kėdainių ir Panevėžio LEZ įstatymus.

Lietuvos bankas įtraukė „Danske“ banko palūkanų normas į VILIBOR apskaičiavimą. VILIBOR skaičiavimui skirtingais terminais naudojamos ne mažiau kaip penkių bankų, atliekančių operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei esančių didžiausiais jos dalyviais, palūkanų normos. Šiuo metu „Danske“ banko vienos savaitės palūkanų norma yra 0,65 proc.

Nuo metų pradžios mokestis už vandens išteklius, naudojamus komercijai, brangsta kone du šimtus kartų: nuo 6 centų už išgauto vandens kubinį metrą iki 10,8 lito. Kai kurios vandenį parduodančios įmonės svarsto perkelti verslą į Latviją, kur mokesčių aplinka kitokia.

Vilniaus apygardos teismas nutarė atnaujinti bylos tyrimą ir ištirti naujas ženklo „Miss Universe“ (Mis Visata) pasisavinimo aplinkybes. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad Vyriausybė VŠĮ „Pramogų akademijai“ skyrė 63 tūkstančių litų grožio konkursui surengti ir pasirašė sutartį su panašius konkursus rengiančiais Bulgarijos atstovais, teismas nutarė atnaujinti bylos tyrimą ir bylą papildyti.

Ekonominiam sunkmečiui supurčius Lietuvą, dalis šalies gyventojų panūdo pigesnių prekių ieškoti internete. Kai kurie jau siūlo ir tarpininkavimo paslaugas perkant užsienio tinklalapiuose, tačiau pomėgio apeiti šalies įstatymus nepamiršta nė vieni. Bendrovės „Lietuvos paštas“ specialistai pasakoja, kad šventiniu laikotarpiu pašto siuntose pasitaikydavo fejerverkų, šaltųjų ugnelių ir kitos pirotechnikos.

Rusija, 18 metų siekusi narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO), šių metų vasarą turėtų galutinai įsitraukti į šios organizacijos veiklą. Bus daugiau stabilumo „Derėdamiesi su Rusija, visų pirmiausia, derėjomės dėl muitų, dėl diskriminacinių procedūrų netaikymo mūsų vežėjams.

Klaipėdos uosto direkcija stabdo mažųjų pramoginių laivų prieplaukos statybą. Pastatyti prieplauką įsipareigota mainais už kitą iš miesto perimtą teritoriją. Tačiau persigalvoti, anot uosto vadovo, privertė politikų sprendimas, pagal kurį valstybinės įmonės pusę pelno turi grąžinti į valstybės biudžetą. Žiemą Pilies uostelis Klaipėdos centre apytuštis, tačiau vasarą jachtos jame nebetelpa. Vaikai jūrų uosto akvatorijoje mokytis buriuoti negali.

„CIE Automotive China“ prezidentas Johnas Mackas įsitikinęs, kad greitai Lietuvoje gali pradėti kilti kinų automobilių gamyklos. Užaugęs Biržuose, vėliau emigravęs į Australiją, šiuo metu pastaruosius septynerius metus Kinijoje gyvenantis J. Mackas, „CIE Automotive China“ prezidentas, mano, kad Baltijos šalys yra itin patrauklios Kinijos gamykloms, tačiau Lietuva turės prisitaikyti prie kultūrų skirtumų, antraip jai gresia dinozaurų likimas.

Vyriausiajam administraciniam teismui pašalinus reikalavimo užtikrinimo priemones, „FR&R Invest IGA S.A.“ galės įsigyti iki 100 proc. Alytaus bendrovės akcijų. Įmonių grupė „Alita“ gavo Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuri pašalino reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje dėl Konkurencijos tarybos sprendimų pagal Kipre registruotos bendrovės „Plass Investments Limited“ skundą.

Spalį mirus Bronislovui Lubiui, jo paveldėtojai jau pradėjo dalintis jam priklausiusias vienos didžiausių Lietuvos įmonių „Achemos grupės“ akcijas. Kol kas didžiausia „Achemos grupės“ akcininkė yra velionio antroji žmona Lyda Lubienė, rašo lrytas.lt. B.Lubys valdė 62 proc. „Achemos grupės“ dalį. Gruodžio pradžioje pusė šių akcijų perėjo L.Lubienės nuosavybėn. Likusios 31 proc. akcijų ir toliau užregistruotos B.Lubio vardu.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2011 metais apsilankė 45,8 mln. svečių – 2 proc. (1 mln.) daugiau nei 2010-aisiais. „2011 m. buvo toliau jaučiamas laipsniškas mažmeninės prekybos rinkos atsigavimas, kuris prasidėjo 2010 m. antroje pusėje.

N. Guntaitė neslepė, kad apie farmaciją iki lemtingojo vakaro nieko neišmanė. Nei jos pačios, nei artimųjų nekamavo jokios ligos, jų namuose nebuvo beveik jokių vaistinių priemonių, išskyrus jodą ar tvarstį. Ateitį nulėmęs sprendimas buvo priimtas būreliui abiturientų klaidžiojant Mažeikių gatvėmis ir svajojant, kokias profesijas jie netrukus rinksis. „Ėjome pro vaistinę, o mane tarsi kas už liežuvio timptelėjo: „Aš vaistininkė būsiu.“ Žinoma, visi nustebo.

AB „Linas Agro Group“ derisi su tarptautiniu chemijos koncernu OSTCHEM dėl 58,04 proc. Ukrainos trąšų gamybos ir prekybos įmonės PAT UKRAGRO NPK akcijų pardavimo. „Strateginį investuotoją OSTCHEM domina 100 procentų PAT „UKRAGRO NPK“ akcijų įsigijimas, todėl jo pasiūlymą parduoti akcijas yra gavę visi akcininkai, šiuo metu vyksta derybos. Jų metu daugiau komentarų apie galimą sandorį negalime teikti,“ - sako „Linas Agro“ Projektų direktorius Arūnas Jarmolavičius.

Šį mėnesį šalyje startuosianti asbesto šalinimo programa – daug komentarų sulaukianti šių dienų naujiena. Programos laukiama su nekantrumu: ji pozityviai vertinama seniūnų,  prekiaujančiųjų statybinėmis medžiagomis, aptarinėjama kaimo gyventojų. Stogo dangos keitimas – sezoninis darbas, laiko iki pavasario dar yra. Daugeliui, matyt, įdomu, kokios šiuo metu stogui reikalingų statybinių medžiagų kainos ir kaip atrodytų stogo renovacijos darbų išklotinės sąmata.

Pasaulyje dešimtimis skaičiuojami oro uostai, kuriems suteikti žymių žmonių, herojų, nacionalinių įvykių ar net paplūdimių vardai. Nė vienas oro uostas Lietuvoje neturi savo vardo, kaip kad, pavyzdžiui, Varšuvos Frederico Chopino ar Paryžiaus Charles'o de Gaulle'o oro uostas. Johno Kennedy oro uostas Niujorke, Leonardo da Vinci – Romoje, Johno Lennono – Liverpulyje, Čingischano – Ulan Batore, Indiros Gandi – Delyje, Robino Hudo – Šefilde.

Druskininkų kurorte – pats darbymetis. Miestas nuo gruodžio iki sausio vidurio dūzgia lyg avilys. Jame šurmuliuoja rusakalbiai turistai, jau prieš keletą metų itin pamėgę Druskininkus ir čia atvykstantys šventiniu laikotarpiu – tiek sutikti Naujųjų, tiek pasimėgauti poilsiu pirmosiomis sausio savaitėmis. Kurorte skamba rusų kalba Druskininkų turizmo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis teigė, kad šiuo metu mieste rasti laisvą viešbučio kambarį labai sudėtinga.

Stogo dangų pardavėjai dar šiais metais turėtų sulaukti nemenkos piniginės injekcijos: asbestiniams stogams kaimuose pakeisti Europos Sąjunga mestelėjo 60 mln. litų paramą. Dar tiek pat turės prisidėti atsinaujinti būstą panorę patys šeimininkai, nors dažnas kaimo gyventojas neišgali sukrapštyti pinigų nė varvančiam stogui užlopyti. Visiems neužteks Nors pinigų dalybos nė neprasidėjusios, prekybininkai tvirtina jau pajutę išaugusį susidomėjimą stogų dangomis.

Anot Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos, vi­du­ti­niš­kai cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na gruo­dį su­ma­žė­jo 0,8%, pa­ly­gin­ti su lapk­ri­čio mė­ne­siu. Cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma ši­lu­ma dau­giau nei 8% at­pi­go Va­rė­no­je, 4% – Tra­kuo­se. Tel­šiuo­se, Bir­žuo­se, Jo­niš­ky­je ši­lu­mos kai­na ma­žė­jo 1% ri­bo­se.

Po „Snoro“ banko nacionalizavimo ir tariamų „Swedbanko“ problemų lietuviai jau praėjusių metų pabaigoje užgulė bankomatus. Bemaž iš piršto laužti gandai apie „Swedbanką“ kai kuriuos žmones paskatino santaupas laikyti namuose. Tačiau toks sprendimas kartais gali būti labai nuostolingas, nes namuose paslėptų pinigų netekti galima kur kas greičiau, nei bankrutuos bankas. Be to, namuose laikomi pinigai nebūna apdrausti.

Kur profesinius įgūdžius geriausiai tobulinti žemdirbius mokantiems valdininkams? Jų manymu, ištaiginguose viešbučiuose ar restoranuose rašo "Lietuvos rytas". Tiesa, pats žemės ūkio ministras tuo abejoja.

Šilta žiema džiaugiasi ne visi. Panevėžio turgavietėje prekiautojai šiltais drabužiais laukia nesulaukia šalčių ir pirkėjų. Pačios megztomis vilnonėmis kojinėmis turgavietėje prekiaujančios močiutės džiaugiasi ne gera prekyba, o galimybe išeiti iš namų. Per dvi dienas sako numezgančios dvi poras kojinių, kainuojančių nuo 6 iki 20 litų. Esą raštuotos keliais litais brangesnės, tačiau paklausesnės. Prekyba nesiskundžia ir moteris, prekiaujanti kojinėmis naujagimiams.

Banko „Snoras“  bankroto administratoriaus sprendimu, banko kreditorių ir klientų kreditoriniai reikalavimai nuo penktadienio, 9 val., priimami dešimtyje banko„ Snoras“ padalinių (*) didžiuosiuose šalies miestuose. Šiuose padaliniuose banko klientai ir kreditoriai gali perduoti bankui užpildytas „AB banko„ Snoras“ – kreditorių reikalavimų pateikimo formas“. Klientai taip pat bus konsultuojami įmokų pagal paskolų sutartis mokėjimo ir kitais su paskolomis susijusiais klausimais.

Vilniaus apygardos teismas įpareigojo verslininką Laimutį Pinkevičių sumokėti paimtą paskolą, kurios dydis su delspinigiais ir palūkanomis siekia beveik 9 milijonus litų. Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sostinės Pirmosios apylinkės teismo hipotekos skyriaus sprendimą, kuriuo nutarta išieškoti iš bendrovės „Ranga IV“ 8,4 milijonų litų skolą ir 133 litus žyminį mokestį.

Rygos Kuržemės rajono teismas ketvirtadienį paskelbė, kad prekybos tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“, kuri taip pat valdo „Cento“ parduotuves, Latvijoje paskelbta nemokia. (papildyta 15:20 val.) „Palink“ yra viena iš dešimties didžiausių kompanijų Baltijos šalyje. Mes turime stiprų finansinį pagrindą, gerą reputaciją tarp partnerių, bankų, oficialių institucijų ir vartotojų“, – teigė  Iki komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta, komentuodamas situaciją Latvijoje.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI), tikrindama gautą informaciją apie vienoje transporto paslaugas teikiančioje įmonėje mokamą darbo užmokestį „vokeliuose“, nustatė, kad įmonės darbuotojams buvo išmokėta per 200 tūkst. litų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Pirminiais duomenimis, su įmonės darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, kuriose darbdavys įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, nors žodžiu buvo suderėta dėl 2 tūkst.

Šalia Marijampolės, Puskelnių gyvenvietėje, pastatyta mobiliojo ryšio bazinė stotis turės būti nugriauta. Tokią nutartį paskelbusi Aukščiausiojo teismo kolegija nustatė, kad ji pastatyta nepaisant kaimo bendruomenės viešojo intereso. Nustatinėjama ir valdininkų atsakomybė, praneša LTV „Panorama“. Puskelnių gyvenvietėje pastatyta „Bitės“ mobiliojo ryšio bazinė stotis ginčo objektu buvo pusketvirtų metų.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurioms parlamentarai pritarė paskutiniame rudens sesijos posėdyje gruodžio 23 d., sukėlė tikrą diskusijų audrą. Degalinių tinklų atstovai, kurie iš savo lentynų alkoholinius gėrimus turės išimti tik po ketverių metų, neatmeta, jog dėl to praras dalį pelno ir turės spręsti, kaip jį kompensuoti.

Batsiuvių ekonomika, skirtingai negu premjero Andriaus Kubiliaus, nekyla. Posakis: „Nauji metai, nauji batai“ daugeliui  tiesioginę reikšmę prarado nuo 2008-ųjų, kai prasidėjo ekonominė krizė. Nuo tada žmonės nebeišlaidauja kasdienei avalynei, dažniau tenkinasi pigesniu kinišku apavu. Sausis — „sausas“ mėnuo Šiaulių batų taisyklose dirbantys meistrai, kaip ir kiti verslininkai, pajamų atžvilgiu sausį vadina sausu mėnesiu.