Lietuvos verslas

Šiandien Verslo trikampyje duris atvėrė Lietuvos pašto skyrius. J. Jasinskio gatvėje įsikūrė Vilniaus 9-ojo pašto poskyris, kuris anksčiau veikė A. Vivulskio gatvėje. „Verslo trikampyje veikia nemažai įvairių įmonių, organizacijų, kurios nuolat naudojasi pašto paslaugomis. Kad klientams būtų kuo paprasčiau ir patogiau naudotis mūsų paslaugomis, perkėlėme paštą arčiau jų“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 1,1 proc., informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs darbo užmokestis bei padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Per mėnesį daugiausia - 1,8 proc. - pabrango inžinerinių tinklų (išskyrus nuotekų šalinimo) statyba. Iš statybinių medžiagų ir gaminių per mėnesį labiausiai pabrango vamzdžiai - 1,3 proc., apdailos medžiagos - 1 proc.

KFC artimiausiu metu planuoja atidaryti restoranus visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat – tris papildomus restoranus Vilniuje, skelbiama bendrovės pranešime spaudai. Šiuo metu KFC ir „Pizza Hut“ restoranuose Lietuvoje dirba 30 darbuotojų. Pirmasis KFC restoranas Lietuvoje buvo atidarytas 2007 metais.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas verslui įdarbinti jaunus žmones, darbdaviams bus sudaryta galimybė kreiptis dėl pirmą kartą įdarbinto žmogaus darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tai numatyta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotą priemonę „Parama pirmam darbui“. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos priemonės „Parama pirmam darbui“ esmė - dalies darbo užmokesčio kompensavimas pirmą kartą įsidarbinusiam žmogui.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad mūsų šalies gamintojai laikosi genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo ir ženklinimo reikalavimų. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo gamyboje ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi buvo atlikta per 8 600 patikrinimų: patikrintos 618 negyvūninių ir 431 gyvūninių maisto produktų gamybos įmonės, 2 082 viešojo maitinimo įmonės bei 5 499 prekybos įmonės.

Įmonių grupės „KG Group“ eksporto apimtys per 2012 m. tris ketvirčius išaugo penktadaliu - 22 proc. ir pasiekė 279,9 mln. litų. Atitinkamu laikotarpiu pernai grupės eksportas sudarė 228,6 mln. litų. Bendra įmonių grupės „KG Group“, kurią sudaro AB „Kauno Grūdai“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“, apyvarta per 2012 m. tris ketvirčius pasiekė 1 012,7 mln. litų ir buvo 14 proc. didesnė nei 2011 m. tą patį laikotarpį, kai apyvarta siekė 886,5 mln. litų.

Vietoj Kauno Laisvės alėjoje nugriauto sovietinio monstro „Merkurijus“ išaugs šešių aukštų su mansarda pastatas - 4 žvaigždučių „Hilton“ viešbutis - rašo „Lietuvos rytas“. Iš viso bus įrengta 130 kambarių. Projektuojamame pastate šalia viešbučio numatoma įrengti konferencijų centrą, restoranus, SPA centrą.

Vakarų Europoje paplitusi viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo praktika Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Valstybės ir verslo įmonėms sklandžiai dirbti kartu kol kas trukdo biurokratinės kliūtys ir prastas tokios partnerystės įvaizdis. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) sparčiai populiarėja Europos Sąjungoje (ES). Per pastarąjį dvidešimtmetį ES buvo sudaryta apytiksliai 1 400 VPSP sandorių, kurių vertė siekia apie 260 milijardų eurų (897 mlrd.

Šiandien, spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismas ėmėsi svarstyti bylą dėl Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ praėjusių metų Kongrese galimai neteisėtai išrinktų revizijos komisijos narių Vidmanto Pelėdos, Alicijos Monkevič ir Mykolo Drėgvos bei prezidiumo nario Juozo Kuklio.

Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius patyrė 47,8 mln. litų grynųjų nuostolių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu banko nuostoliai siekė 4,95 mln. litų. Prieš specialiuosius atidėjinius ir mokesčius siekė 10,6 mln. litų. Banko grupės nuostoliai per pirmus devynis šių metų mėnesius siekė 44,1 mln. litų (pernai – 131 tūkst.

Vartotojai skundžiasi didelėmis sąskaitomis už elektros energiją, kita vertus jiems trūksta žinių, kaip efektyviau naudoti elektros prietaisus ir taupyti. Atkreipus dėmesį į elektros prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą bei sumaniai juos naudojant, galima ženkliai sutaupyti.

„Visą kitą savaitę, draudžiu elektroninius laiškus, susirašinėjimą kompanijos viduje“, - pranešiau savo personalui. O kaip norėjau pranešti tai drąsiai ir garsiai, išpūsta krūtine ir aukštai iškelta galva, - žurnalui „Forbes“ prisipažįsta Shayenas Hughesas, kompanijos „Learning and Leadership“ vadovas.

Praėjusią savaitę Lietuvos ambasada Airijoje pakvietė Airijos kelionių agentūrų, kitų turizmo verslo organizacijų ir turizmo žiniasklaidos atstovus į turizmo Lietuvoje galimybių pristatymą. Renginyje taip pat dalyvavo Airijoje gyvenantys lietuviai verslininkai ir lietuviškų organizacijų atstovai.

  Valstybės kontrolė atliko laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymo auditą. Kaune ir Klaipėdoje jau septyniolika metų veikia dvi laisvosios ekonominės zonos. Nuo 2005 m. pradėti vystyti aštuoni pramoniniai parkai, iš kurių penkis, esančius Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje, 2011–2012 m. taip pat nuspręsta pertvarkyti į laisvąsias ekonomines zonas. Į šių pramoninių teritorijų vystymą valstybė investavo 160 mln. Lt.

Parduotuvėse išrikiuotos dešimtys rūšių žvakių, kainuojančių nuo 33 centų iki 20 litų. Didelis ir žydinčių chrizantemų, kainuojančių nuo 2,99 iki 19,99 lito, pasirinkimas, rašo „Lietuvos rytas”. Prekybos tinklo „Norfa” pirkėjai labai mėgsta žvakes su dirbtinėmis gėlėmis stikliniame inde. Čia taip pat mielai perkamos ir dirbtinės gėlės.

Jei nepriklausai stambiesiems tinklams ar esi įsikūręs netoli pasienio, kuo greičiau atsikratyk verslo. Tuo įsitikinę verslininkai, kurių valdytoms degalinėms šiuo metu skubiai dairomasi pirkėjų. Nedidelės konteinerinės degalinės pasmerktos išnykti. Bankrutavus savininkams jų net nepavyksta parduoti - šiandien rašo „Lietuvos rytas“. „Prekiavome tiktai dujomis.

Beveik 1 mlrd. litų kainavusių penkių mokslo slėnių kūrimasis šiandien vyksta vangiai. Kai kurie slėniai tapo patalpų nuomos bazėmis, išlaikomomis iš ES lėšomis finansuojamų projektų. Tačiau kai kuriuose bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo jau vyksta ir duoda grąžos. Penkiems mokslo slėniams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kurti Vyriausybė išleido 838 mln. litų.

Akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla, kurios visų akcijų savininkė yra valstybė, išnaudoja labai mažą dalį savo pajėgumo, mat NATO ir ES karinės struktūros jos šovinių beveik neperka, kaip buvo tikėtasi, todėl įmonė neša vien nuostolius. Tačiau Ūkio ministerija bando įtikinti Vyriausybę, kad įmonę reikia privatizuoti ir skirti apie 60 mln. litų įmonės gamybos pajėgumui plėsti.

Praėjusį savaitgalį, kaip ir kiekvieną paskutinįjį spalio savaitgalį, laiką sukome valanda atgal. Taip valstybė siekia sutaupyti ekonominiu atžvilgiu, mat sunaudojame mažiau elektros energijos. Deja, taupydami elektros sąskaita, kenkiame savo organizmui. Biologų teigimu, toks nenatūralus perėjimas prie žiemos ar vasaros laiko išbalansuoja žmogaus vidinį biologinį ritmą. Pasak psichoterapeutės Marijos Janulionienės, išsibalansuoja miego režimas, žmogus nuolat yra mieguistas.

Architektūros, energetikos bei ekologijos ekspertų nuomone – spalio mėnesį pradėjęs veikti verslo centras „Baltic Hearts“ išsiskiria medžiagų kokybe bei siekiu skatinti ofisų darbuotojus judėti. Aukštos energetinio naudingumo klasės „B“ pastate pasigesta nebent galimybės aktyviau naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Idėja gaminti naminę kosmetiką iš pradžių atsirado kaip žaidimas ir noras gyventi ekologiškiau. Šiandien ši idėja pavirto į bendrovę „Uoga uoga“, skaičiuojančią pirmuosius metus. Įmonės įkūrėjos Jovita Vyšniauskienė ir Lena Sokolovska neneigia, kad abiejų atžalos taip pat prisidėjo prie natūralios ekologiškos kosmetikos, pavadintos „Uoga uoga“, atsiradimo. „Sužinojome, kad ne viskas, ką tepamės ant veido, yra saugu, daug kas gali sukelti alergijų, dermatitą.

Siuntą į namus jums pristatė kurjerių tarnybos vadovas, o įsipilti kuro degalinėje padėjo ne įprastas operatorius, o bendrovės finansų departamento viršininkas? Tokia praktika kai kurių Lietuvos įmonių nuolatinių klientų nebestebina. Dar daugiau – ne vienas aukščiausios grandies vadovas, kartais pats atsistojantis greta pavaldinių padirbėti, sako, kad šitaip nusileisti ant žemės reikėtų visiems vadovams.

Užsukti be reikalo bėgantį čiaupą, išjungti televizorių, kai užsiimi kita veikla, o šis veikia tiesiog dėl „fono“, plastiką atskirti nuo stiklo – atrodytų tokie nesudėtingi kasdieniai dalykai. Tačiau jie be galo svarbūs, kalbant apie aplinkosaugą.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog dėl dukart išaugsiančio dujų perdavimo tarifo gali būti stabdoma Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, koncerno atstovė spaudai Virginija Dunauskienė pabrėžia, jog „niekas nieko neuždaro“. „Aš pirmą kartą girdžiu. Niekas nieko neuždaro (...) Niekas nieko nesiruošia uždaryti, kol nėra aišku, kokie bus mokesčiai ar ta formulė, kaip ji pradės veikti“, - Eltai penktadienį sakė ji.

Organizacija „Versli Lietuva“ pelnė tarptautinį pripažinimą ir buvo apdovanota garbingu antros vietos diplomu už eksporto skatinimo projektą „Konkurencingumo centras“ pasaulinėje prekybą skatinančių organizacijų konferencijoje. Renginys vyko spalio 18-19 d. Malaizijoje.

  UAB „EMP recycling“, įgyvendindama su Aplinkos ministerija pasirašytą sutartį, Lietuvoje kuria smulkiosios elektros bei elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų surinkimo tinklą. Prie šio 1000 konteinerių tinklo, bei darbuotojų ir lankytojų informavimo, kviečiamos prisijungti pačios įvairiausios įstaigos ir organizacijos, o artimiausią atliekų išmetimo vietą jų turėtojai sužinos apsilankę svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt.

Keturiolika metų nekilnojamojo turto agentūrai „Ober-Haus“ Lietuvoje vadovaujantis Vytas Zabilius prisipažįsta nevengiantis pasinaudoti ir konkurentų teikiamomis paslaugomis. Ir sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje gali būti sėkmingas tik sąžiningas verslas. Savaitraščio „Ekonomika.

Kompanijų strategijos įgyvendinimo procesas, ypač per krizę, yra kur kas svarbiau nei pati strategija, įsitikinęs JAV Vilanovos universiteto strateginio valdymo profesorius Kevinas Clarkas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete surengtoje konferencijoje dalyvavęs K. Clarkas teigė tikintis, kad Lietuva turi visas galimybes po krizės tapti ekonomiškai tvirtesne ir pažangesne valstybe.

Šiais metais Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ekonomikos augimas sulėtės iki 2,5 proc. dėl masinių streikų šachtose, kurie šaliai kainavo 1,2 mlrd. dolerių. Apie tai pareiškė PAR finansų ministras Pravinas Gordanas (Pravin Gordhan), informuoja AFP. P. Gordanas taip pat pastebėjo, kad šalies biudžeto deficitas išaugs 0,6 proc. punkto iki 4,8 proc. BVP. Valstybės skola pasieks 35,7 proc. BVP.

Norvegijos elektronikos įrangos gamintoja „Kitron“ nusprendė Lietuvoje atidaryti paskirstymo centrą, iš viso per tris metus Lietuvoje ketina investuoti iki 23 mln. litų. Naujoje gamykloje atsiras maždaug 60 naujų darbo vietų. „Nuo įmonės įkūrimo stabiliai augome. Pikas tiek apyvartos, tiek gamybos apimčių ir žmonių skaičiaus prasme buvo 2008 metais. Per 2009 metų krizę nepraradome nei vieno kliento – galbūt tik gamybos apimtys smuktelėjo.

„Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas įsitikinęs, kad Lietuvos politikai, nors ir daro klaidų, bet galų gale priima teisingą sprendimą. Anot jo, nepaisant kas bus valdžioje po rinkimų, Lietuvai ateinantys metai bus geresni. „Lietuvos ekonomikai pastarieji keturi metai buvo lyg važiavimas linksmaisiais kalneliais. Biudžeto deficitas sumažintas, valstybės skola suvaldyta, tačiau vis dar yra silpnybių. Viena pagrindinių problemų – labai didelis nedarbas.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas teigė, kad pasaulyje šiuo metu ne skolų krizė, o pinigų politikos žlugimas. Be to, jis juokavo, jog nepavydi finansų ministrei Ingridai Šimonytei, mat Lietuvos likimas – Europos rankose. „Nemanau, kad Europoje šiuo metu yra skolų krizė ar finansų krizė pasaulyje. Aš manau, kad turime rimtą pinigų politikos nesėkmę.

Gruodžio mėnesį naujojoje SBA koncerno gamykloje „Mebelain“ bus pagamintos ir testavimui atiduotos pirmosios baldų detalės. Į Mogiliovo (Baltarusija) Laisvojoje ekonominėje zonoje iškilusią gamyklą SBA investavo 14 mln. eurų. Pagrindiniu „Mebelain“ užsakovu bus Švedijos IKEA koncernas – į jo parduotuves Rusijoje keliaus „Mebelain“ pagaminti natūraliu lukštu dengti korpusiniai baldai. „Fabriko statybos sparčiai artėja prie pabaigos.

Šiandien Vilniuje prasideda Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas, į kurį atvyko daugiau kaip 500 verslo ir visuomenės lyderių iš viso pasaulio. Dvi dienas truksiančiame pranešimų, diskusijų, pristatymų verslo susitikimų ir kontaktų mugių maratone dalyvauja įtakingiausi pasaulio ekonomistai, Baltijos regiono šalių verslininkai ir politikai, akademikai, tarptautinės ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai.

Kuo daugiau laisvųjų ekonominių zonų – tuo geriau. Lietuvoje jau veikia 7 LEZ, tiesa, 5 iš jų dar tik de facto: norintiesiems pakloti milijonus eurų investicijų nėra su kuo pasirašyti sutarčių. Tarptautiniai konkursai dėl naujų LEZ valdymo bendrovių, panašu, įvyko tik Panevėžyje. Gal tas vienintelis kandidatas ir taps LEZ valdytoju, tačiau kitos 4 turi laukti naujų bendrovių pasiūlymų varžybų ir jų laureato.

Šiau­lių ap­skri­ty­je ža­da­ma sta­ty­ti pu­sę tūks­tan­čio ma­žų­jų sau­lės ir vė­jo jė­gai­nių. Ža­lio­sios elekt­ri­nės ga­ran­tuo­ja pa­ja­mas jų sa­vi­nin­kams ma­žiau­siai dvy­li­kai me­tų. Sa­vo skly­pe prie mies­to 15 sau­lės elekt­ri­nių pri­glaus ir vers­li­nin­kas „dar­bie­tis“ Ai­das Ged­vi­las.

Kas geriau – švaresni degalai ar daugiau plotų maisto produktų gamybai? Šis konfliktas pasaulyje trunka kelerius metus. Jo aidas atslinko ir iki Briuselio. EK jau svarsto pristabdyti biodegalų plėtrą. Vien dėl biodyzelino gamybos rapsų plotai Lietuvoje išsiplėtė šimtus kartų. A.Barzdžiaus nuotr. Iš nuostolių liūno negalintys išlipti Lietuvos biologinių degalų priedų gamintojai įsitikinę, kad tai juos galutinai pribaigtų. Į degalus – ne mažiau kaip 10 procentų biologinių priedų.

Atsižvelgiant į referendumo rezultatus siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymus, susijusius su Visagino atominės elektrinės statyba. Tokį įstatymų projektų paketą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. „Priėmus teikiamus įstatymų projektus, kurie pripažintų netekusiais galios įstatymus, reglamentuojančius naujos atominės elektrinės statybą, būtų užkirstas kelias naujos atominės elektrinės statybai“, – sako V. Žiemelis.

„Lietuva jau padarė didelę dalį parengiamųjų darbų statant Visagino Atominę elektrinę (VAE) ir šiuo metu savo patirtimi jau gerokai lenkiame savo kaimynus“, – Vilniaus viešbutyje „Novotel“ vykusiame tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume trečiadienį sakė branduolinių projektų verslo konsultantas Gintaras Gavėnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja investicijų į Lietuvą svarbą, nes tai padėtų sukurti daugiau darbo vietų, teigia šalies vadovės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Prezidentė susitikime su Investicijų patarėjų taryba aptarė investicijų sąlygas bei kaip paskatinti, kad į Lietuvą ateitų kuo daugiau investicijų bei būtų sukurta daugiau darbo vietų.

Šiandien ministrų kabinetas pritarė teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus siūlymams nustatyti tvarką, leisiančią užtikrinti objektyvų, išsamų bei sąžiningą juridinių asmenų padarytų pažeidimų tyrimą bei sankcijų už juos skyrimą. Šiuo metu poveikio priemonių skyrimo tvarką reguliuoja per 30 skirtingų įstatymų.

Nieko bendra anksčiau su rankdarbiais neturėjusi alytiškė Meilė Babaliauskienė jau šešerius metus iš rankų nepaleidžia vilnos. Šilti, jaukūs ir žaismingi jos darbai nepalieka abejingų. Jauna moteris prisipažino, kad savo rankomis veltų tapukų ir žaisliukų niekada nebūtų pardavinėjusi, o jos pomėgis velti tikriausiai taip ir nebūtų virtęs verslu, jei ne garsioji ekonominė krizė. M. Babaliauskienė velia tik būdama pakilios nuotaikos, nes tiki, kad darbai sugeria kūrėjo emocijas.

Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Rudenį atsirado pirmoji bendrovė „EVP International“, gavusi Lietuvos banko (LB) palaiminimą leisti elektroninius pinigus, ji administruoja sistemą „Mokėjimai.lt“. Toliau eilėje – mobiliųjų atsiskaitymų paslauga „Mokipay“. „PayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams.

Šių metų sezoną Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) nariai vertina nevienareikšmiškai: svečių sodybose daugėjo, tačiau tai neatnešė didesnių pajamų nei pernai. Apie tai sodybų šeimininkai šiandien diskutuos sezono baigiamajame renginyje, kuriame bus pasveikintos ir geriausios šių metų sodybos. „Metų pradžioje atlikta LKTA narių apklausa parodė, kad sodybų savininkai nesitiki gerų rezultatų. Dabar jau žinome, kad sodybose svečių šiemet iš tikrųjų padaugėjo, pakilimas buvo gana žymus.

Va­kar Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je pri­sta­ty­ta olan­dų kom­pa­ni­jos NA­CO pa­reng­ta Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo stra­te­gi­ja iki 2027 me­tų. Jai įgy­ven­din­ti rei­kė­tų 230 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jų. Oro uos­to per­spek­ty­va sie­ja­ma su kro­vi­nių ga­be­ni­mu. Pers­pek­ty­va – kro­vi­nių oro uos­tas NA­CO at­sto­vai jau tre­čią kar­tą pri­sta­ti­nė­jo va­di­na­mą­jį „Mas­ter pla­ną“ – Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo ci­vi­li­nėms reik­mėms stra­te­gi­ją.

AB „Lietuvos dujos“ perdavimo veiklai atskirti skolinsis iki 72 mln. eurų. Igalaikio kredito sutartį bendrovė pasirašė su banku „Swedbank“. Paskola skirta AB „Lietuvos dujos„ perdavimo veiklos, kuri pagal teisės aktų reikalavimus bus atskiriama nuo AB „Lietuvos dujos“ įkuriant naują perdavimo sistemos operatoriaus bendrovę, finansinių įsipareigojimų refinansavimui ir veiklos finansavimui.

Naujajame kombinuoto ciklo bloke Elektrėnuose kitais metais bus gaminama 14 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad antradienį „Lietuvos energijos“ Elektrėnų komplekse oficialiai atidarytame kombinuoto ciklo bloke (KCB) kitais metais bus pagaminta 1,374 TWh elektros energijos. Tai sudaro apie 14 proc. šalies poreikio.

Kuo per artimiausius metus nustebins Druskininkai? Turizmo srityje šuoliais lekiantis į priekį kurortas gali pasigirti išties įspūdingais planais. Visus metus veikiantis paplūdimys su jūra, aerodinaminis tunelis, modernus parkas – visa tai miestas ketina pasiūlyti jau kitais metais. „Jei neturime jūros, turime daryti visa kita“, – juokavo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. „2000-aisais pateiktas miesto vystymosi projektas yra sėkmingai vykdomas praktiškai šimtu procentų.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas prognozuoja, kad 2013 metais didės „Sodros“ deficitas. „Ką randame atsivertę “Sodros„ biudžetą? Pensijos lieka tos pačios, išmokos taip pat, o “Sodros„ deficitas užprogramuotas ir toliau didėti. 2013 m. “Sodros„ deficitas dar padidės 1 mlrd. 746 mln. litų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas. Pasak politiko, 2014–2015 metams planuojamas 1–1,5 mlrd.