Lietuvos verslas

Bankrutuojančios bendrovės „Alytaus tekstilė" kreditorių komiteto susirinkime liepos pabaigoje nuspręsta rengti dar du aukcionus - rugpjūčio ir rugsėjo pabaigoje - įmonės turtui parduoti. Tekstilininkų turtas imtas pardavinėti 2009 metų pradžioje, bet iki šiol parduoti tik nedideli pastatai. Gautos lėšos naudojamos įmonėje vykdomoms bankroto administravimo procedūroms.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per liepos mėnesį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 86 mln. litų ir siekė daugiau nei 4 mlrd. litų. Nors pastarąjį mėnesį įmonių skolos didėjo sparčiau nei birželį, kuomet pradelstų įsiskolinimų augimas sudarė 65,3 mln. litų, tačiau išliko žemiau 6 mėn. vidurkio – 141 mln. litų. Per liepą verslo padengti įsiskolinimai sudarė 188 mln. litų, tai yra beveik 50 mln. litų daugiau nei birželio mėnesį.

Per krizę darbo netekę ir dėl to svetur jį susiradę statybininkai paliko tuščią erdvę šioje rinkoje, tad čia likę jų kolegos vėl drąsiai kelia darbo užmokesčio įkainius. Nors kol kas nėra ryškių požymių, kad statybos atsigauna, jau dabar stinga kai kurių specialistų, o ateityje šis trūkumas tik didės, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmadienį Lietuvos darbo biržos skelbimų, siūlančių darbą statybinių profesijų atstovams, buvo per 600. Tiesa, jau kitą dieną jų poreikis sumažėjo perpus.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiandien priėmė uždarosios akcinės bendrovės „Akropolis“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, įformino pradinio ieškovo „Akropolis“ procesinių teisių perleidimą ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškinį Lietuvos valstybei dėl valstybinių žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų pakeitimo.

Draudimo grupė RSA, kuriai Lietuvos priklauso šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, informuoja, kad Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse esą sparčiai plinta nusikaltimai, kurių metu tyčia sukeliamos avarijos. Vien D. Britanijoje, bendrovės teigimu, per pastarąjį dešimtmetį suskaičiuota daugiau nei 22 tūkstančiai įtartinų avarijų, kurių nuostolius buvo paprašyti padengti draudikai. Tuo pat metu draudikų atlikta sociologinė apklausa rodo, kad beveik pusė (41 proc.

Atostogos ir poilsis nuo darbo neabejotinai turi didelę įtaką darbo efektyvumui, rodo HP kartu su portalu „CV Online“ atlikta apklausa Lietuvoje. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių respondentų pripažino, jog po atostogų jie dirba daug efektyviau ir į darbą grįžta labiau motyvuoti. Tyrimas parodė, jog 41 proc. lietuvių produktyviam darbui labiausiai nuteikia aktyvios atostogos su nardymu, stovyklavimu ir turistiniais žygiais. Nemaža dalis (28 proc.

Akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) klientai, turintys dviejų laiko zonų elektros energijos skaitiklius, nuo liepos 1 dienos už naktį ir savaitgaliais suvartotą energiją pagal naujus dviejų laiko zonų tarifus mokės 2 centais mažiau, praneša bendrovė. Atsiskaityti pagal naujus tarifus už liepos mėnesį suvartotą energiją klientai gali jau nuo rugpjūčio 1 dienos.

Ar normalu sudėtingais ekonomikos krizės laikais už du nugertus butelius ar kelis cigarečių pakelius bausti verslininkus net 10 tūkst. litų baudomis? Parduoda butą, kad atsitiestų Tokias griežtas sankcijas paskyrę Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) kontrolieriai jaučiasi visagaliai. Į „Balsas.lt savaitės“ redakciją neseniai kreipėsi Trakų kultūros namuose veikusios kavinės „Svetainė“ vadovas Romaldas Tamašauskas.

Portalo bankai.lt duomenimis, liepą JAV dolerio kursas lito atžvilgiu nukrito 5,7 proc. lyginant su birželiu, kai tuo tarpu birželį dolerio kursas išliko stabilus. Tuo pat metu Didžiosios Britanijos svaras krito 1.9 proc. iki 4,14 lito už svarą. Rugpjūčio 4 dienos duomenimis, pirkti JAV dolerį geriausia Medicinos banke (2,63 litai už dolerį), o parduoti Ūkio banke, kuris už 1 JAV dolerį siūlė 2,61 litus. Mažiausiai už JAV dolerį siūlė „Nordea“ bankas – tik 2,55 litus už dolerį.

Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos padidėjusią apyvartą lėmė tiesioginiai sandoriai „Linas Agro“ akcijomis. Pasiekta 5,0 mln. litų apyvarta ir sudaryti 603 sandoriai. Vilniaus biržos indeksas pasibaigus prekybai užsidarė 0,37 proc. didėjimu. Nepertraukiamos prekybos metu 12 bendrovių akcijos brango, 7 – pigo. Keturių įmonių akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų.

Neaudituotais duomenimis, Ūkio banko grupė per 2010 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 2,3 mln. litų grynojo pelno. Ūkio banko 2010 metų pirmojo pusmečio nekonsoliduotas neaudituotas pelnas sudarė 1,0 mln. litų. „Džiaugiamės teigiamais veiklos rezultatais.

Šiaulių rajono ūkininkui Petrui Baristai už kilogramą jautienos skerdienos supirkėjai vidutiniškai moka 8 litus. Kaip pirkėjas už kilogramą jautienos kumpinės mėsos parduotuvėje jis sumokėtų šiek tiek daugiau nei dvigubai, o už kilogramą išpjovos paklotų 50 litų. Kadangi raguočių mūsų krašte mažėja ir tie patys išskraidinami ar išvežami, iš Lietuvos rinkoje liekančios jautienos nori užsidirbti visi, per kurių rankas „pereina“ skerdiena.

Bendrovė „Miesto energija“ kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės merą Algirdą Kopūstą su pasiūlymu visiškai atnaujinti karšto vandens ir šilumos tiekimą Ukmergės rajone. Bendrovė savivaldybei pasiūlė nesutarimus spręsti vadovaujantis įstatymais ir, kol jie bus išspręsti, užtikrinti, kad teisėtą licenciją ir reikiamą patirtį turinti „Miesto energija“ galės rajone tiekti šilumą ir karštą vandenį. Tai esą užtikrintų, kad nenukentės centralizuotu šilumos tiekimu besinaudojantys gyventojai.

Preliminariais neaudituotais duomenimis, akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ pardavimai per pirmąjį 2010 metų pusmetį sudarė 273,4 milijonus litų (79,2 mln. eurų), tai yra 9 proc. mažiau nei prieš metus. Bendrovės teigimu, 2009 metų pirmąjį pusmetį pardavimų pajamos siekė 299,9 milijonus litų (86,9 mln. eurų). Reikšmingą įtaką bendrovės finansiniams rezultatams 2010 metais turėjo aukšta žaliavinio pieno kaina bei vangi eksporto rinka.

Antradienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas toliau augo. Pasiekta 2,940 mln. litų apyvarta ir sudaryti 706 sandoriai. Vilniaus biržos indeksas padidėjo 0,47 proc. Nepertraukiamos prekybos metu Vilniaus biržoje 16 bendrovių akcijos pabrango, 8 – atpigo. Septynių kompanijų akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Pagal apyvartą pirmavo „Pramprojekto“ akcijos. Buvo sudarytas vienas tiesioginis sandoris už 1,171 mln. litų, o kaina padidėjo 3,33 proc. iki 1,55 lito.

Nuo rugpjūčio 3 dienos AB „Kauno energija“ iš UAB „Energijos sistemų servisas“ perima Kauno Petrašiūnų elektrinės valdymą. Kaip sakė AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas, „bendrovė didina turimus ir plečia savo gebėjimus būti ne tik tiekėjais, bet ir šilumos ir elektros gamintojais.

Lietuva yra pasirengusi pastatyti dujotiekį „Amber“ („Gintaras“), kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos Sąjungos dujų transporto sistema, apeinant Rusiją. Rusijos dienraštis „Komersant“ antradienį rašo, jog įgyvendinus šį ambicingą projektą Lietuva galės gauti dujas iš statomo lenkų gamtinių dujų terminalo.

Šiaulių bankas per šių metų antrąjį ketvirtį uždirbo 4,5 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius, dividendus ir atidėjinius, arba 2,2 karto daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų ketvirtį. Šių metų pusmečio veiklos pelnas lyginant su 2009 metų pirmu pusmečiu išaugo 7 proc. ir sudarė 5,3 mln. litų. Galutinį banko rezultatą ir toliau lemia formuojami specialieji atidėjiniai. Per antrąjį ketvirtį specialiųjų atidėjinių buvo suformuota 9,7 mln. litų, per sausio–birželio mėnesius – 18,6 mln.

Akcinė bendrovė „Snaigė“, neaudituotais konsoliduotais duomenimis, per 2010 metų šešis mėnesius pasiekė 47,2 mln. apyvartą, ir patyrė 1,1 mln. litų konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio. Pernai tuo pačiu metu bendrovė patyrė 18,5 mln. litų konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio. Pasak „Snaigės“ generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, tai labai džiuginantys rezultatai, pasiekti dar neįsibėgėjus pardavimų sezonui.

Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad iš nusikaltimus padariusių asmenų būtų galima konfiskuoti ne tik tiesiogiai nusikaltimo būdu įgytą turtą, bet ir jį panaudojus gautą ekonominę naudą. Taip siekiama užkirsti kelią asmenims gauti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių pajamų iš jų padarytų nusikaltimų bei mažinti motyvaciją daryti pelną teikiančias nusikalstamas veikas.

Liepą įregistruoti 1 tūkst. 77 įmonių turto areštai, t.y. 113 atvejais mažiau nei birželį, kai atitinkamas rodiklis siekė 1tūkst. 190 atvejus. Liepos mėnesio rezultatai taip pat yra mažesni nei paskutiniųjų šešių mėnesių vidurkis, kuris siekia 1 tūkst. 398 areštus, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Tiek įmonių turto areštų skaičius, tiek ir įmonių, kurioms įregistruojami turto areštai, kiekis pastaruoju metu tolygiai krinta.

Lietuvos transportininkus pastaruoju metu neramina privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) įkainių didėjimas, be to, kai kurios draudimo įmonės ėmė nebemokėti žalų. Negano to, padažnėjo nusiskundimų dėl „žaliosios kortos“ (vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas užsienyje – aut.

Tai – virš 50 metų amžiaus moteris, gyvenanti nedideliame regioniniame šalies miestelyje, neturinti nei šeimos, nei vaikų. Tokį atsakingai vartojimo kreditus grąžinančio mūsų šalies gyventojo ir gero finansų įstaigos kliento portretą, remdamasi statistika, piešia Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausanti, vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus teikianti finansų įstaiga „General Financing“. Atsakingai vartojimo kreditą grąžinantį asmenį bendrovė apibūdina kaip žmogų, k...

Kol rekordiniai karščiai svilina javų laukus Rusijoje, pasaulyje nesustodamos didėja grūdų kainos. Per mėnesį kviečiai pabrango vos ne pusantro karto. Jei grūdai ir toliau taip brangs, dėl to gali didėti miltų, o vėliau – ir duonos kaina. Pabrangus pašarams po kurio laiko gali brangti ir mėsa, rašo „Lietuvos rytas“. Bendrovės „Malsena plius“ generalinio direktoriaus Gintauto Migonio teigimu, įtakos grūdų kainoms turi ir manipuliavimas informacija apie gamtos stichijas.

Pirmadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje brangusių akcijų buvo dvigubai daugiau nei pigusių. Pasiekta 1,107 mln. litų apyvarta ir sudaryti 403 sandoriai. Vilniaus biržos indeksas pasibaigus prekybai užsidarė 0,54 proc. didėjimu. Nepertraukiamos prekybos metu Vilniaus biržoje 15 bendrovių akcijos pabrango, 7 – atpigo. Trijų kompanijų akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Pagal apyvartą pirmavo „Linas Agro“ akcijos kuriomis suprekiauta už 0,252 mln. litų, o kaina padidėjo 2,96 proc.

„AutoTyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus „Regitros“ pateiktus pradinius duomenis, 2010 m. liepą Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) rinka išaugo 31 proc. iki 791 vnt. Tai pirmasis augimas po net 23 mėn. trukusio nuolatinio smukimo. Šį augimą lėmė kiek suaktyvėjusi paklausa bei smarkiai sumažėjusi palyginamoji bazė: praeitų metų liepos mėn. šalyje buvo įregistruoti tik 602 nauji automobiliai.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos nuo rugsėjo pradeda teikti lengvatinius mikrokreditus mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienus metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti ar norintiems plėtoti savo verslą. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su 57 kredito unijomis pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto.

72 proc. pirkusiųjų naudotą automobilį per pastaruosius 12 mėnesius pirmiausia jo ieškojo internete – transporto skelbimų portaluose, forumuose ar paieškos sistemose, rodo transporto skelbimų portalo Autoplius.lt birželio mėnesį atlikto tyrimo duomenys. Internete dažniausiai lyginamos automobilių kainos, renkama informacija apie markę, kontaktuojama su pardavėju, skaitomos automobilių apžvalgos.

Kauno miesto savivaldybės komisija požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Vienybės aikštėje projektavimo, statybos, techninės priežiūros ir eksploatavimo koncesijos procedūroms atlikti (Komisija) atplėšė voką su pasiūlymu suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę Vienybės aikštėje.

Šiandien vykusiame posėdyje Lietuvos pašto valdyba šalių susitarimu atleido laikinai bendrovės generalinio direktoriaus pareigas ėjusį Aidą Ignatavičių. Laikinai eiti vadovės pareigas nuo rytojaus pavesta bendrovės Finansų tarnybos direktorei Linai Minderienei. A. Ignatavičius, bendrovės teigimu, pareigas palieka savo noru ir ateityje dirbs privačiame sektoriuje.

Preliminariais duomenims, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Rytų skirstomųjų tinklų (RST) grupės pajamos augo 6,6 proc. ir sudarė 652.9 mln. litų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Šiais metais RST grupė neuždirbo pelno, nuostolis sudarė 0,7 mln. litų, arba 89 proc. mažiau nei per šešis pirmuosius 2009 metų mėnesius. Tuo tarpu RST bendrovė per pusmetį uždirbo 1,1 mln. litų grynojo pelno, pernai per tą patį laikotarpį buvo patyrusi 4,6 mln. litų nuostolio.

Populiariausios priemonės, kuriomis Lietuvos gyventojai yra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi yra nekilnojamas turtas – taip nurodė 39 proc. apklaustųjų, atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. pasirinko santaupas ir gyvybės draudimą. Daugiau nei trečdalis – 38 proc. – gyventojų nėra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi nei viena iš pagrindinių priemonių (santaupomis, gyvybės draudimu, nekilnojamu turtu, investicijomis į akcijas ir vertybinius popierius, verslu ir pan.

Praėjusiais metais darbuotojus atleisdavusios statybų bendrovės dabar bando dalį jų susigrąžinti mat, įsibėgėjus didelių objektų statyboms didžiuosiuose šalies miestuose, pritrūko betonuotojų ir mūrininkų.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Klaipėdoje įregistruota virš 900 butų įsigijimo sandorių. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto (NT) vystytojų parduota arba rezervuota apie 100 naujos statybos butų, kurie sudaro vos 11 proc. visų būsto pardavimo sandorių. Pirmąjį 2010 metų pusmetį naujo būsto pardavimai Klaipėdoje vyko stabiliai – kiekvieną ketvirtį tiesiogiai iš NT plėtotojų buvo parduodama apie 50 butų.

Lietuvos paviljono slenkstį peržengęs 36 metų Džang Chueiguo (Zhang Huiguo) tapo trimilijonuoju mūsų šalies paviljono lankytoju pasaulinėje parodoje „Expo 2010“. Per tris mėnesius paviljoną aplankiusių žmonių skaičius prilygsta visos Lietuvos gyventojų skaičiui. Tikimasi, kad per pusmetį Šanchajuje vykstančioje parodoje Lietuvos paviljone iš viso apsilankys 5-6 mln. lankytojų.

Kauno siuvimo bendrovės „Dobilas 4" darbininkai kone pusę metų laukia atlyginimų. Vargiai jų besulauks. Mat bendrovės veikla, kaip tikina vadovai, nesėkminga. Šio mazgo nepajėgė išnarplioti net darbo inspektoriai, nors privalėjo. Kaunietė Milda Š. bendrovėje „Dobilas 4" dirbo nuo šių metų vasario pabaigos iki gegužės. Neįgali mergina turėjo dirbti trumpiau, bet ji sakė „arusi" kaip visos siuvėjos. O atlyginimo gaudavusi vos po keliasdešimt litų.

Nuo sekmadienio namuose galima laikyti kur kas mažesnius lietuviškomis banderolėmis nepaženklintus alkoholio ir tabako kiekius. Taip bandoma užkirsti kelią prekybai baltarusiškais ar rusiškais rūkalais ir stipriaisiais gėrimais. Ankščiau nepažeidžiant įstatymų namuose buvo galima turėti iki 100 pakelių cigarečių ir 10 litrų spiritinių gėrimų. Kontrabandininkai tuo sumaniai naudojosi – dideles siuntas tiekėjai paskirstydavo keliems bendrininkams.

Įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė birželio pabaigoje. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešimo, lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo. Pagal naująją tvarką įteisinama nuotolinio darbo sutartis.

Estija yra viena iš svarbesnių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Per šių metų sausų – gegužę į kaimyninę šalį eksportuota prekių ir paslaugų už 1 mlrd. 64,9 mln. litų, importuota iš jos – už 575,4 mln. litų. Nuo kitų metų sausio pirmosios Estija oficialiai priklausys euro zonai. Kaip euro įvedimas paveiks Lietuvos dvišalę prekybą su Estija? Balsas.lt to klausė viešosios įstaigos „Eksportuojancioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje. Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.

Kurortinių šalių reitingas išlieka nepakitęs – lietuvaičių labiausiai mėgstama Turkija, Egipto kurortams atitenka antroji vieta. Šiuo vasaros sezonu tarptautinis kelionių organizatorius TEZ TOUR atostogas jau surengė 20 tūkst. Lietuvos poilsiautojų. Iki sezono pabaigos tikimasi, jog šis skaičius gali išaugti virš 35 tūkst. Per pirmąjį pusmetį Egipto Hurgados ir Šarm El Šeicho kurortus aplankė 9,4 tūkst. turistų iš Lietuvos. Pernai per tą patį laikotarpį buvo išvežta 10,4 tūkst. poilsiautojų.

Preliminariais duomenims, per pirmąjį 2010 m. pusmetį AB Rytų skirstomųjų tinklų (RST) grupės pajamos augo 6,6 proc. ir sudarė 652.9 mln. litų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Šiais metais RST grupė neuždirbo pelno, nuostolis sudarė 0,7 mln. litų, arba 89 proc. mažiau nei per šešis pirmuosius 2009 m. mėnesius. Tuo tarpu RST bendrovė per pusmetį uždirbo 1,1 mln. litų grynojo pelno, pernai per tą patį laikotarpį buvo patyrusi 4,6 mln. litų nuostolio.

Du Lietuvos ir Lenkijos pasienio kurortai – Druskininkai ir Augustavas, – siekiantys pritraukti daugiau turistų, rengia bendrus investicinius projektus. Augustavas jau atnaujino miesto centre esantį parką, Druskininkuose vyksta Senųjų gydyklų parko rekonstrukcija. Didžioji dalis pinigų tam skiria Europos Sąjungos fondai. Druskininkų Senųjų gydyklų parke – pats darbų įkarštis. Apleistą parką žadama atnaujinti iki kito kurortinio sezono.

Lietuvos gamtinių dujų poreikį gali patenkinti mažas suskystintų dujų terminalas – toks, koks įrengtas Italijos miestelyje Panigaglia. Šio terminalo pajėgumas yra 3,5 mlrd. kubinių metrų – tiek dujų Lietuva suvartoja per metus, teigia Energetikos ministerija. „Panigaglia“ suskystintų dujų terminalo pavyzdys tik patvirtino, kad Lietuva greitai ir efektyviai išspręs alternatyvaus dujų tiekimo problemą. Pirmiausia dėl to, kad terminalas užima nedaug vietos, jo technologijos paprastos ir saugios.

Nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje veikiančiai bendrovei „Amber promotions“ – bankroto byla. Tokį sprendimą rašytinio proceso tvarka priėmė Vilniau apygardos teismas, gavęs bankrutuojančios kelionių agentūros „Liturimex kelionių tarnyba“ prašymą. Teismo sprendimą dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui. „Liturimex kelionių tarnyba“ teismui skundėsi negaunanti pinigų už patalpų nuomą, rašo delfi.lt.

Ekonominių vertinimų rodiklis 2010 metų liepą buvo minus 11 procentų ir, palyginti su birželiu, padidėjo 1 procentiniu punktu, praneša Statistikos departamentas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 5, statybos pasitikėjimo rodiklis – 1, mažmeninės prekybos – 7 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.

Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) dar kartą patvirtino, kad bendrovė „Miesto energija“ yra vienintelis teisėtas šilumos ir karšto vandens tiekėjas Ukmergės rajone. Ukmergės rajono savivaldybė praneša, kad dėl VKEKK sprendimo atsisakyti panaikinti karšto vandens tiekimo licenciją „Miesto energijai“ ir neteisėto kišimosi į vietos savivaldą kreipsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Dauguma Lietuvos sieną kertančių vilkikų gabena degalus negamykliniuose bakuose. Vyriausybei patvirtinus kovos su kontrabandą planą, o Muitinei sugriežtinus vilkikų, įvežančių degalus nestandartiniuose bakuose, kontrolę, vežėjai suskubo keisti nestandartinius bakus gamykliniais. Tie, kurie to dar nepadarė, moka mokesčius už degalus, įvežtus į Lietuvos teritoriją negamykliniuose bakuose. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį šių mokesčių surinkta maždaug 418 tūkst. Lt.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai teigia įžvelgiantys rinkos stabilizacijos ženklų, bet prieškrizinio lygio augimo nesitiki. Kas galėjo paskatinti NT sandorių padaugėjimą, turint omenyje, kad nei atlyginimai, nei vartojimas pastarąjį pusmetį nedidėjo, o nedarbas augo? Ir ar šios rinkos augimas būtų ekonomikai geras, ar nauju burbulu grasinantis ženklas? Apie tai Balsas.lt klausė NT vystytojų bendrovės „Eika“ Plėtros direktoriaus Domo Dargio.