Lietuvos verslas

Netoli Šiaulių uždarytame Kairių sąvartyne pradedami gręžti gręžiniai biodujoms išgauti. Dujos bus naudojamos šildyti Kairių gyvenvietės butus. Dujų išgavimo ir eksploatavimo konkursą laimėjusi įmonė „Energijos parkas“ į statybą ketina investuoti per 9 mln. litų, iš kurių šiek tiek daugiau nei 3,5 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Įrengus sąvartyno nudujinimo sistemą bus nutiesta 3 kilometrų trasa biodujoms tiekti į Kairių katilinę.

Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai per liepos mėnesį išaugo daugiau nei 44 mln. litų ir siekė 1,65 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Liepą gyventojų pradelstos skolos, lyginant su birželio mėnesiu, didėjo 3 proc. lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 mln. litų pradelstų įsiskolinimų. „Jau kelis mėnesius iš eilės šalies gyventojų pradelstos skolos augo lėtesniais tempais.

Elektros šalyje dar neturi apie 1,5 tūkst. žmonių. Blogiausia padėtis tebėra Varėnos rajone, kur savaitgalio audra buvo stipriausia.Pasak „Rytų skirstomųjų tinklų“ atstovo Ervino Pareigio, šiuo metu elektros šiame rajone neturi apie 600 žmonių. E. Pareigio teigimu, gedimai bus šalinami visą savaitgalį. „Mūsų brigados dirba, gedimai yra šalinami, ir didžiajai daliai vartotojų tikimės elektros tiekimą atnaujinti šiandien.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1,3 mlrd. litų, arba 14,1 procento mažiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Šalies teritorijoje atlikta statybos darbų už 1,2 mlrd. litų, tai 17 procentų mažiau nei pernai. Ne šalies teritorijoje atlikta darbų už 63 mln. litų, arba 2,6 karto daugiau nei 2009 m. Statybos darbai šalies teritorijoje sudarė didžiąją dalį – 95 procentus – visų statybos darbų.

Darbo rinkos situacija vėl sugrįžo 4–5 metus atgal, kai dabdaviai žinojo, jog už durų laukia 100 žmonių, tad nesuko sau galvos vieną kitą atleisdami. Darbdaviai nebesiguodžia, kad stinga kvalifikuotų darbininkų – jau yra iš ko rinktis, bet įmonės labai taupo. Tiek pat metų atgal pasukome ir skaičiuodami Darbo biržos duris varstančius įvairių mokyklų absolventus. Darbo nerandančių jaunuolių vis daugiau, o pagrindinis jų klausimas – kokios galimybės rasti darbą užsienyje.

Pavasaris Vilniaus oro uostui suteikė vilčių, kad keleivių sparčiai daugės. Tačiau vasarą apsukos sulėtėjo. Be to, dar neprasidėjus vasarai aviacijos bendrovės pradėjo karpyti skrydžių skaičių, rašo "Lietuvos rytas". 2,5 mln. keleivių 2010-aisiais – tokio užmojo neslepia Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU). Tačiau akivaizdu, kad bent jau vasarą keleivių skaičius neauga taip spėriai, kaip norėtųsi.

„Neturime elektros generatorių – visi jau išnuomoti", – tokį atsakymą dabar dažniausiai pateikia nuomos bendrovės. Po škvalo praėjus penkioms paroms, elektros dar neturėjo apie 2700 vartotojų, rašo "Lietuvos rytas". Didmenine uogų ir grybų prekyba besiverčiančios bendrovės „Ekoratas" ūkio dalies vedėjas Vitalijus Provlockis mielai užmirštų sekmadienį patirtą siaubą. „Ekorato" šaldikliuose – apie 100 tonų uogų ir grybų. Praūžus škvalui, įmonė liko be elektros.

Šiandien, penktadienį, 13-ą mėnesio dieną klientų aptarnavimo skyriai vėl laukia magijos, mėnulio fazių ar tiesiog skaičių sutapimo paveiktų žmonių antplūdžio.

Į šių metų valstybės biudžetą plaukia viršplaninės pajamos, kuriomis bus padengtas deficitas ir atitinkamai sumažintas skolinimosi poreikis. Tai yra pagrindinis apdairiai neambicingai suplanuoto biudžeto privalumas, nes visos jo įplaukos dar gerokai atsilieka nuo pernykščių atitinkamo laikotarpio rodiklių, rašo „Verslo žinios“. Per sausio-liepos mėn. valstybės biudžetas gavo 620 mln. litų daugiau pajamų nei planuota, vien per liepos mėn. - 68,5 mln. litų pajamų daugiau.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos po giliausių nuosmukių Europos Sąjungoje atsigauna greičiau nei buvo prognozuojama dėl spartesnio gamybos augimo ir gerėjančios finansų sektoriaus padėties, teigia" Capital Economics". "Capital Economics" Lietuvai vietoj anksčiau numatyto 2 proc. nuosmukio prognozuoja nulinį ekonomikos augimą. Latvijos BVP vietoj anksčiau numatytų 3,5 proc. smukimo turėtų susitraukti tik 0,5 proc., o tuo tarpu Estijai vietoj 1 proc. nuosmukio prognozuojamas 3 proc.

Lietuvos draudikų asociacijos manymu, savaitgalinis škvalas parodė, kad reikalingos bendros valstybės, gyventojų ir draudikų pastangos, kurios paskatintų gyventojus apsaugoti savo turtą ir išvengti materialinių nuostolių. „Daugelyje Europos Sąjungos šalių nekilnojamo turto draudimas yra populiariausia paslauga, tačiau nemanome, kad krizės sąlygomis privalomas draudimas būtų veiksmingas ir pakeliamas Lietuvos gyventojams, - teigia asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Seimo narys Saulius Stoma užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą spaudai, meno ir kultūros bei sporto renginių (įskaitant parodas), taip pat muziejų, zoologijos sodų lankymui bei universitetams. Įstatymo projektu taip pat siūloma vaistams, šildymui bei knygoms lengvatinį PVM tarifą taikyti nuolat. „Šiuo metu Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatyta, jog lengvatinis 9 proc.

Tendencijos Klaipėdos uoste nėra itin džiuginančios, nes smarkiai mažėja naftos ir maisto produktų krovos apyvarta. Uosto direkcijos atstovai ketina susitikti su krovos terminalų vadovais ir aptarti susidariusią padėtį. Liepa - vos ne blogiausias šių metų mėnuo krovos atžvilgiu.

Vandens telkinių  būklės gerinimui – didesnė  ES parama Lietuvoje esantys vandens telkiniai bus valomi dar aktyviau. Aplinkos ministerija sumažino šių projektų vykdytojų indėlį, tuo pačiu padidindama darbams skiriamą Europos Sąjungos paramos dydį. Projektų vykdytojų – šalies savivaldybių - indėlis sumažintas nuo 15 iki 10 procentų. Paprastai kalbant, savivaldybėms vandens telkinių valymas nuo šiol kainuos pigiau. Tikimasi, jog tai paskatins jas dar aktyviau teikti paraiškas.

Šimtus milijonų litų į vėjo jėgaines investuojantys verslininkai gali likti it musę kandę. Kariškiai nori uždrausti statyti vėjo jėgaines, jos esą trukdo aptikti priešus, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Iš vėjo elektrą išgaunantys verslininkai jau susirėmė su kariškiais. Pastarieji tikina, kad jėgainių parkai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui – radarai užfiksuoja vėjo jėgaines, o ne virš jų skrendančius oro erdvės pažeidėjus.

AB „Lietuvos energija“ valdyba trečiadienį įvykusiame posėdyje valdybos pirmininku išrinko energetikos viceministrą Arvydą Darulį. Šios bendrovės valdybos nariu A.Darulis yra nuo liepos.„Lietuvos energijos“ pagrindu formuojamas gamybos blokas, kuriame bus sutelkta didžioji dalis Lietuvoje šiuo metu veikiančių elektros energijos gamybos pajėgumų.

Rytinėje Lietuvos dalyje elektros energijos tiekimą Rytų skirstomieji tinklai (RST) vakar baigė atnaujinti visiems Panevėžio ir Utenos regionų gyventojams. Šiandien didžioji dalis Vilniaus ir Alytaus regionų gyventojų jau taip pat gali naudotis elektra.

2010 metų pirmajame pusmetyje esant nerimui dėl Graikijos ir pasaulinės ekonomikos padėties, akcijų rinkoms teko patirti kelis padidinto nestabilumo protrūkius. Europos bankinio sektoriaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai sumažino susirūpinimą dėl bankų turimų vyriausybės skolos pozicijų ir, tikėtina, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimas bus ilgalaikis. Dėl šios priežasties optimistiškai vertiname padėtį akcijų rinkose per likusius 2010 metus.

Miškus savaitgalį išvartęs škvalas netikėtai suteikė galimybę gyventojams apsirūpinti perpus pigesne mediena. Dalis audros suniokotų medžių kokybiškiems medienos ruošiniams netiks, užtat pigių malkų bus per akis. Miškų urėdijos baigia suskaičiuoti, kiek praūžęs škvalas padarė nuostolių šalies miškams. Jie išties didžiuliai: vien valstybiniuose miškuose išlaužyta ir suniokota mažiausiai 300 tūkstančių kietmetrių medienos, nuostoliai jau siekia 15 mln.

Scaent Baltic“ valdomos įmonės, veikiančios finansinių paslaugų ir konsultavimo, nekilnojamojo turto projektų plėtojimo, žiniasklaidos ir leidybos, energetikos, statybos ir šaldymo darbų bei gamybos srityse, kartu su Airijoje veikiančia ir „Scaent Baltic“ valdoma elektros energija prekiaujančia įmone „Scaent Europower“ per pirmąjį 2010 metų pusmetį gavo daugiau nei 415 mln. litų pajamų.

Statybų bendrovės, sunkmečiu atleidusios dalį darbuotojų, dabar skundžiasi negalinčios rasti kvalifikuotų darbininkų. Darbo biržose - apstu darbdavių pasiūlymų įvairios kvalifikacijos statybininkams, tačiau norinčių ir sugebančių dirbti specialistų surasti sunku, rašo „Verslo žinios“. Statybų įmonių atstovų teigimu, spraga darbo rinkoje atsivėrė per praėjusius metus, kai daugelis statybose darbo netekusių specialistų išvyko uždarbiauti į užsienį.

Ko tik nenutinka šiame gyvenime. „Nenutinka ir gero, nenutinka ir blogo“, – pasakytų  humoro mėgėjai. Tačiau kai pasakome duonos gamintojams bei jos kokybės prižiūrėtojams, kad duonos riekėse veisiasi kirmėlės, visi vienu balsu sako: „Taip negali nutikti!“, rašo „Šiaulių naujienų“ žurnalistė Zita Katkienė.

Šiemet sausį–birželį išsimokėtinai parduota 38 proc. mažiau naujų automobilių nei tą patį laikotarpį pernai. Tačiau nuotaikos rinkoje po truputį taisosi, nes šalies įmonės imasi atnaujinti per krizę senstelėjusius automobilių parkus. Finansinės nuomos bendrovės tikisi, kad antrasis pusmetis bus geresnis nei pirmas, o kitąmet visa Lietuvos automobilių finansavimo išsimokėtinai rinka jau paaugs 10–15 proc.

Druskininkų kurorto beveik nepalietė ekonomikos krizė - sutelkto savivaldybės ir verslininkų darbo dėka šįmet kurorte pradėta investicinių projektų už 195 mln. litų. Tokių derlingų metų nebuvo net ir prieš trejus metus, ekonominio pakilimo laiku, investicinį šuolį aiškina Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Anot Lietuvos sodininkų, šiemet dėl nelinksmų klimato išdaigų netekta iki trečdalio vaismedžių derliaus, o kai kur ir dar daugiau – iki 80 proc. Nors lietuviškų vaisių parduotuvių lentynos pristigti neturėtų, tačiau, lyginant su praėjusiais metasi, jų kokybė bus kur kas prastesnė, be to, numatomas nemažas lietuviškos produkcijos kainų augimas. Lrt.lt kalbintų sodininkų nuomone, lietuviškų vaisių kainos šiemet šoktels nuo 30 iki 50 proc.

„Tiltra Group“ AB, didžiausios šalyje susisiekimo infrastruktūros įmonių grupės valdančioji bendrovė, yra ir lieka registruota Lietuvoje, o jos veikla Lenkijoje yra ne kas kita, bet verslo plėtra. Šiuo metu iš Lenkijos rinkos „Tiltra Group“ AB gauna jau 70 proc. visų savo 1,1 mlrd. Lt siekiančių pajamų, ten veikia 10 grupės valdomų bendrovių.

K. Starkevičius apie škvalo padarinius: prie valstybės pagalbos kviečiu prisidėti ir verslą Žemės ūkio ministras pirmadienio popietę lankėsi Kauno rajone. Pavaduojantis šiuo metu atostogaujantį aplinkos ministrą, Kazys Starkevičius domėjosi, kaip sekasi likviduoti Pakaunės kaimuose ir miškuose savaitgalyje praūžusio škvalo padarinius. „Dėkoju supratingiems Kauno rajono gyventojams, kurie matydami žalos mąstą savo iniciatyva prisideda prie viešųjų erdvių nuo išlaužytų medžių ir šakų tvarkymo.

Mėsos ir alaus mėgėjai netrukus galės keiksnoti prastą derlių Rusijoje ir Europoje. Pasaulyje brangsta miežiai, o dėl to gali didėti ne tik duonos, tačiau alaus ir mėsos kainos. Dėl prastesnio derliaus Rusijoje, Ukrainoje ir kitose valstybėse sparčiai didėja miežių kainos pasaulyje.

Pasaulyje brangsta miežiai, o dėl to gali didėti alaus ir mėsos kainos, rašo „Lietuvos rytas“. Europos biržose pašariniai miežiai per porą mėnesių jau pabrango 2,3 karto - iki 210 eurų už toną. Brangsta ir salykliniai miežiai, naudojami alui gaminti. Salyklas sudaro maždaug 20 proc. alaus savikainos. Tad jei miežiai brangs dvigubai, alus gali pabrangti apie 20 proc.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskirstė visą 1 mln. litų sumą paramai pagal inovacinius čekius šiems metams gauti ir su 87 įmonėmis pasirašė sutartis dėl šios paramos skyrimo. Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjos Rimos Putkienės, Lietuvoje nauja paramos forma inovaciniais čekiais sulaukė didelio susidomėjimo – šiais metais numatyta 1 mln.

Šių metų liepos mėnesio "Ober-Haus" Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė išaugo 0,3% (2010 m. birželio mėnesį buvo užfiksuotas 0,4% augimas). Didžiausią įtaką liepos mėnesio indekso reikšmės pokyčiui turėjo 0,8% išaugusios butų kainos Vilniuje.

2010 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 35 ir 32 procentais, informuoja statistikai. Birželį eksportuota prekių už 4,6 mlrd. litų, importuota – už 5 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų ir buvo 3,5 procento didesnis nei 2009 m. birželio mėn. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis.

Šiandien Energetikos ministerijoje įvyko pirmasis darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo  bei jo įgyvendinimo įstatymo projektams parengti, posėdis. Posėdyje buvo pristatyti įstatymų projektai, kurie kloja pamatus Vyriausybės šių metų gegužės 19 dieną patvirtintoje koncepcijoje apibrėžtai Lietuvos dujų sektoriaus pertvarkai, numatančiai visišką dujų tiekimo veiklos ir dujų perdavimo sistemos (magistralinių dujotiekių) nuosavybės atskyrimą.

Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti galimybę nekilnojamojo turto registre įregistruoti investicinius fondus sudarančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, norint įregistruoti investicinį fondą sudarančio nekilnojamojo turto nuosavybės teises, jos turi būti registruojamos visų investicinio fondo dalyvių vardu, atskirai nurodant kiekvieno jų duomenis.

Prekiautojai buitine technika ir išperkamosios nuomos bendrovės pažymi, kad nors pastaruoju metu buitinės technikos pardavimai ir smunka, tačiau pirkėjai renkasi brangesnius ir kokybiškesnius daiktus. Pasak prekybininkų, lyginant pastarąjį pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebima, kad žmonės tapo reiklūs kokybei, ieško kainos ir kokybės santykį atitinkančių prekių.

Panevėžio savivaldybę, smaugiančią privačius smulkiuosius vežėjus – maršrutinių mikroautobusų savininkus ir vairuotojus, gali sutramdyti tik šalies prezidentė. Nei darbo, nei pašalpos Taip tvirtina buvęs 10-ojo maršrutinio mikroautobuso vairuotojas, o dabar bedarbis 59 metų Albertas Vladas Pavlovskis. Vyras ketina rašyti laišką šalies vadovei Daliai Grybauskaitei ir prašyti jos pagalbos. „Miesto valdžia iš manęs atėmė darbą ir įdavė ubago terbą. Taip ji pasielgė ne su manimi vienu.

Po savaitgalį praūžusios audros draudimo bendroves užplūdo nuo jos nukentėję klientai. Pasak draudikų, tai daugiausiai žalos šiemet pridariusi stichija.  Nuo ankstyvo ryto pasipylusių skambučių skaičius itin sparčiai auga. „Jau per pirmąsias darbo valandas priėmėme rekordinį skambučių skaičių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Kauno rajono gyventojai, iš šių vietovių gauta 50 proc. visų pranešimų.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) duomenimis, jos vienijamos Lietuvos kredito unijos pasiekė rekordinį – 1 mlrd. litų – aktyvų portfelį. Tai – 21 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kuomet kredito unijų aktyvų portfelis sudarė 794,6 mln. litų. Per pirmus septynis šių metų mėnesius Lietuvoje veikiančių kredito unijų indėlių portfelis išaugo 31 proc. ir sudarė 817,7 mln. litų. Praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu jis siekė 623,9 mln. litų.

Vidutiniškai trečdalis Lietuvos gyventojų atostogų metu darbo neužmiršta: skambina telefonu, skaito ir rašo elektroninius laiškus ar kitaip rūpinasi darbu. Tai parodė vienos mobiliojo ryšio bendrovės atliktas tyrimas. Tai patvirtina ir dauguma Lietuvos radijo gatvėje apklaustų vilniečių. Anot jų, per atostogas atitrūkti sudėtinga, o kartais tiesiog neverta, nes paskui grįžus sunku prisitaikyti.

Paskutinį vasaros mėnesį šalies degalinėse regėti šioks toks kuro kainų kritimas. Tiesa, ne visose. Pavyzdžiui, šią savaitę „Statoil" degalinių tinkle litras A95 benzino kainavo tiek pat, kiek ir birželį, kai šalies degalinėse šios rūšies degalų kaina buvo šoktelėjusi iki aukščiausios padalos – 3,20-3,21 lito už litrą (Lt/l). Kituose degalinių tinkluose degalų kainos vakar buvo mažesnės. Litras A95 benzino „Lukoil" degalinių tinkle kainavo 4,10 lito, „Neste" - 4,05 lito.

Pastaruoju laiku net trys garsios įmonės – bendrovė „Akropolis", milijardinę apyvartą turinti kelių bei tiltų tiesimo įmonė „Tiltra" ir informacinių technologijų bendrovė „Forbis" – nutarė perkelti valdymą į užsienį. Įmonių atstovų teigimu, šitaip bus saugiau, nei valdyti bendroves iš Tėvynės. Iki šiol buvo vieša paslaptis, kad iš mūsų valstybės masiškai sprunka smulkusis verslas.

Lietuvoje įkurta Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacija, siekianti suburti fizinius ir juridinius asmenis, kurie nukentėjo nuo finansinių įstaigų dėl jų nesąžiningų veiksmų ir dominavimo. Asociacija sieks ginti pažeistas narių teises bei pakeisti kreditavimo sistemoje nusistovėjusias nuostatas, rašo diena.lt. Asociacija vadovaujasi tuo, kad kreditavimo sistema turi būti pagrįsta sąžiningumo principu, kuris suteiktų galimybę turėti lygias teises ir jas ginti.

Durpininkai sako, kad ši vasara jų verslui nebuvo itin palanki – kasti durpes trukdė drėgni orai. Pajamų padaugėtų, jei durpės būtų įteisintos kaip biokuras. Jei Lietuvoje ši žaliava būtų įteisinta kaip biokuras, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tuomet durpes būtų galima tiekti elektrinėms, kurios energiją gamina iš atsinaujinančių šaltinių. Pasak durpininko Gintauto Molnerio, tam reikėtų keisti Lietuvos įstatymus.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ per septynis šių metų mėnesius krovos apimtis ir pajamas praneša padidinusi 7 proc. Vienas moderniausių Europoje naftos produktų terminalas perkrovė 4,7 mln. tonų krovinių ir gavo 72,9 mln. litų pajamų. Pernai per tą patį laikotarpį „Klaipėdos naftos“ krovos apimtys siekė 4,4 mln. tonų, pajamų gauta 68,1 mln. litų. „Svarbu, kad šiemet pavyksta išlaikyti stabilias krovos apimtis – vienintelis vasaris buvo kiek prastesnis.

Kiekviena darbo diena turi nepajudinamą lūžio tašką – pietų laiką. Nemažai daliai dirbančiųjų tai šventas metas – galimybė atsipūsti ir pasikrauti energijos antrai dienos pusei. Nors dauguma dirbančiųjų pietauja tarp 12 ir 13 valandos, tačiau maitinimosi įpročiai gerokai skiriasi. Pietų pertraukos ritualus gerokai pakoregavo ir sunkmetis. Beveik kiekviena dienos metu veikianti kavinė ar restoranas klientus vilioja specialiais pasiūlymais.

2010 metų liepą, palyginti su birželiu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 1,8 procento, praneša Statistikos departamentas. Bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 6,3 procento atpigę rafinuoti naftos produktai, 1,6 – metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius, ir 2,2 procento pabrangę guminiai ir plastikiniai gaminiai, 1,7 – mediena ir medienos gaminiai, išskyrus baldus, 0,2 – maisto produktai.

2010 metų liepos mėnesio konsoliduoti neaudituoti „Rokiškio sūrio“ grupės pardavimai sudarė 57,655 mln. litų (16,698 mln. eurų), t.y. 11,73 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2009 metų liepos konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 51,601 mln. litų (14,945 mln. eurų). Akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ grupės 2010 metų sausio-liepos mėnesių preliminarūs konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 286,896 mln. litų (83,091 mln. eurų), t.y. 11,78 proc.

Ketvirtadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje jautėsi pagyvėjimas: daugumos akcijų kainos kilo, apyvarta augo (3,164 mln. litų), sudaryti 1044 sandoriai. Vilniaus biržos indeksas pasibaigus prekybai užsidarė 1,43 proc. didėjimu. 17 bendrovių akcijos brango, 4 – pigo. Dešimties įmonių akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Pagal apyvartą pirmavo „Linas Agro Group“ akcijos (0,681 mln. litų). Jų kaina padidėjo 3,47 proc. iki 1,79 lito. Didesnėmis apyvartomis išsiskyrė „TEO LT“ (569 tūkst.

Bankrutuojančios bendrovės „Alytaus tekstilė" kreditorių komiteto susirinkime liepos pabaigoje nuspręsta rengti dar du aukcionus - rugpjūčio ir rugsėjo pabaigoje - įmonės turtui parduoti. Tekstilininkų turtas imtas pardavinėti 2009 metų pradžioje, bet iki šiol parduoti tik nedideli pastatai. Gautos lėšos naudojamos įmonėje vykdomoms bankroto administravimo procedūroms.