Lietuvos verslas

 Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Premjero socialdemokrato A. Butkevičiaus suburta darbo grupė PVM lengvatą šildymui siūlo naikinti, o partijos kolegos Seime įregistravo siūlymą ją pratęsti. Rodos, valdančiojoje koalicijoje šiuo klausimu susitarti nelengva. Premjero suburtos darbo grupės ekspertai šią savaitę pateikė mokesčių reformos gaires. Tarp jų ir rekomendacija naikinti PVM lengvatą šildymui. Tiesa, tik nuo 2015 metų, kai turėtų atpigti dujos.

Algirdas Igorius, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Nutukusiems, rūkantiems ir įjunkusiems į alkoholį už šiuos žalingus įpročius gali tekti mokėti didesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Žmogaus teisių specialistai įspėja: tokie mokesčiai gali būti neteisėti. Rūkantys, vartojantys alkoholinius gėrimus ir turintys antsvorio privalėtų mokėti didesnius mokesčius į privalomojo sveikatos draudimo fondą.

Šventvagiškas klausimas, pasakytų daugelis. Juk mama – neįkainojama. Tačiau rinka randa kaip užklijuoti etiketę ant bet ko. Tad kokia suma būtų galima įvertinti mamų atliekamą darbą ir kodėl jos tokios svarbios ekonomikai? Už mamą – 150 tūkst. litų Sakoma, kad mama – tai profesija. Tad amerikiečių draudimo tinklalapis insure.com paskaičiavo, kokį atlyginimo už savo atliekamus darbus galėtų tikėtis šios profesijos atstovė.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos skeptiškai vertina galimybes atnaujinti derybas su Europos Sąjunga (ES), kad būtų dar pratęstas draudimas Lietuvoje parduoti žemę užsieniečiams. Atitinkamą nutarimo projektą įvertinęs departamentas teikia išvadą, kad stojant į Europos Sąjungą Lietuvai buvo padarytos išimtys dėl laisvo kapitalo judėjimo, tačiau pereinamasis laikotarpis baigėsi ir kito teisinio pagrindo atnaujinti derybas dėl pereinamojo laikotarpio nėra.

Kitos šalys jau seniai griauna Chruščiovo laikais statytus daugiabučius ir jau žada imtis „brežnevinių“, bet pas mus viską bandoma spręsti vien renovacija. O Šiaulių architektai jau skambina pavojaus varpais dėl mieste tebestovinčių senų daugiabučių. „Turėjo būti kapitalinis remontas. Ne butų, o viso pastato. Praėjus 50 metų jų garantija baigiasi“, – apie daugiau kaip pusę šimtmečio stovinčius namus kalba architektas Vytenis Rudokas.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

Šią savaitę įvykęs ŽŪR tarybos posėdis buvo kaip niekada įtemptas, ataskaitas pateikę pranešėjai jaudinosi, sunkiai valdė emocijas. Reikia padėkoti visuomeniniais pagrindais ŽŪR vicepirmininko pareigas einančiam Broniui Markauskui – jo diplomatiniai gebėjimai suvaldyti kolegų aistras tarybos posėdį išgelbėjo nuo grėsusio skandalo.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvos ir Rusijos dujų koncerno "Gazprom" derybose dėl dujų kainos vyrauja geranoriškas požiūris. Pasak premjero, "Gazprom" nekelia klausimo dėl dujų pertvarkos Lietuvoje.

  Vyraujant darbo pasidalijimui ir visuotinei specializacijai, kai atskiro žmogaus darbinės veiklos pobūdis vis siaurėja ir kraštutiniu atveju susitraukia iki vienos nuolat atkartojamos procedūros, atsiranda vis daugiau problemų, susijusių su elementariu sveikatingumu. Mes pastebime, o gal jau ir nebe, kad nuolatos didėja žmonių su antsvoriu skaičius, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė.

Lietuvos ūkininkų sąjunga prašo stabdyti šiemet patvirtintą naują reikalavimą – deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas valstybinėje žemėje pateikti jos naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą. Žemdirbiai piktinasi ir sako, kad toks reikalavimas juos spraudžia į kampą.

Nors Vyriausybės sudaryta ekspertų darbo grupė pateikė pirmuosius siūlymus, kaip reformuoti „Sodrą“ ir perskirstyti į valstybės iždą surenkamus mokesčius, pačių valdančiųjų atstovai ekspertų išvadas pavadino studentiška ataskaita, kuriai parengti būtų pakakę savaitės, o ne trijų mėnesių.

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Kanados ūkininkai, kad augalai būtų apdulkinti, bites „samdo“, veža paketuose iš kitų valstybių. Štai kokios yra [neonikotinoidų] pasekmės“, – sako Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas A. Skirkevičius. Jo teigimu, kai kurios ES šalys – Vokietija, Slovėnija, Italija, Prancūzija – jau uždraudė pesticidus, kenkiančius bitėms, nelaukdamos ES nutarimų.

 Maistas – viena didžiausių mano gyvenimo meilių. Nesvarbu, naminis jis ar „komercinis“, ruoštas savų ar svetimų rankų, pagamintas skanauti ar tiesiog numalšinti vis stiprėjantį alkio pojūtį. Vedina šio lengva priklausomybe virstančio pomėgio nusprendžiau išmėginti restoranų ir kavinių apžvalgininkės amatą. Juk skonio receptoriais, beje, net 10-čia tūkstančių jų, esame apdovanoti visi. O ir apie klientus sakoma, kad kiekvieno jų nuomonė svarbi.

 Panevėžiečiai be reikalo nuvertina savo miestą. Jis nėra nei merdintis, nei juo labiau miręs. Pagal čia pagamintos ir į užsienį eksportuojamos produkcijos apimtis Panevėžys netolimoje ateityje gali tapti šalies lyderiu. Eksportas sparčiai auga Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad ilgai reikėtų vardyti Panevėžyje veikiančias bendroves, kurių produkcijos eksportas pastaruoju metu sparčiai auga.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kalvarijos savivaldybės taryba nepritarė bendrovės „Saerimner“ planuojamai kiaulių auginimo veiklai Jusevičių kiaulių komplekse. Vietos bendruomenės atstovai, teismuose kovoję dėl komplekso skleidžiamos smarvės, sveikina tokį tarybos sprendimą. Danijos kiaulių augintojai žada mažinti blogus kvapus. Sausį Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Jusevičių kaime kiaulių komplekse veikla vykdoma neteisėtai.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Penkiems pilnametražiams vaidybiniams, vienam pilnametražiam dokumentiniam ir vienam trumpametražiam animaciniam filmui Lietuvos kino centras skyrė 379 000 litų paramą. Eglės Vertelytės režisuojamo vaidybinio pilnametražio filmo „Gimti iš stebuklo“ (prodiusuoja VšĮ „In Script“) filmo parengiamiesiems darbams skirtas 50 000 litų finansavimas. Algimanto Puipos režisuojamam ir VšĮ „Studija 2“ prodiusuojamam vaidybiniam pilnametražiam filmui „Edeno sodas“ skirta 58 000 litų parama.

2011 metais valdžiai numačius idealias sąlygas plėtoti mažųjų, iki 30 kW, saulės jėgainių verslą, pasinaudoti suteiktomis lengvatomis suskubo daugybė įvairiausio plauko investuotojų. Tačiau paraiškoms į Energetikos ministeriją ėmus plaukti šūsnimis, o šiai išsigandus, jog už tokį ažiotažą teks nemažai sumokėti visiems elektros vartotojams, suskubta stabdyti įsibėgėjantį procesą. Visa tai supykdė valdžios sprendimų įkaitais tapusius verslininkus.

Su Vladimiru Romanovu sieta žiniasklaidos bendrovė UAB „Diena Media News“ turi naują vadovą – Nerių Gasparavičių. Verslininkas ilgai vadovavo bendrovėms, leidžiančioms žurnalus „IQ“, „Intelligent Life“ ir „Top Gear“. UAB „Diena Media News“ leidžia laikraščius: „Kauno diena“, „Vilniaus diena“ ir „Klaipėda“. Taip pat į „Kauno dieną“ grįžta vadovauti sugrįžta Žilvinė Petrauskaitė, kuri šiame laikraštyje ir pradėjo savo karjerą.

Vilkikų vairuotojų ir darbdavių nesutarimus vis dažniau sprendžia specialiai įsteigtos darbo ginčų komisijos ir teismai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų, nukentėjusių dėl darbdavių, kurie nemoka algos arba sumoka daug mažiau negu susitarta. Nedažnai, tačiau pasitaiko ir bylų, kuriose vežėjai reikalauja išieškoti iš vairuotojų materialinę žalą.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pietų Korėjoje Lietuvai statomame laive-suskystintųjų dujų saugykloje penktadienį – iškilmės. Užbaigus beveik du trečdalius svarbiausių įrenginių ir blokų montavimo darbų būsimojo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivas doko nuleistas į vandenį. Laivų statytojai šį momentą vadina darbų baigimo pradžia. Iki šampano, kuris tradiciškai daužiamas į naujo laivo bortą, dar toli. Tokios iškilmės bus maždaug po metų.

Penktadienį įteikti Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimai, kurie skiriami asmenims, pasižymėjusiems propaguojant Lietuvos verslo konfederacijos veiklą, kuriant teigiamą įvaizdį Lietuvos verslo visuomenėje, tai pat už efektyvų bendradarbiavimą, geranorišką pagalbą ir kitus nuopelnus. Taip pat „Garbės ženklais“ apdovanoti Lietuvos verslumo skatinimui nusipelnę asmenys. „Šis renginys jau nebenaujas, tradicinis, tačiau jis labai svarbus tiek verslo bendruomenei, tiek valdžios atstovams.

Vilniuje įvyko Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujamos derybų grupės ir „Gazprom“ atstovų, vadovaujamų „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Medvedevo, susitikimas. „Vyko konstruktyvus pokalbis, kuris parodė, kad abi pusės yra pasirengusios siekti apčiuopiamų rezultatų. Susitikime tiek Lietuvos, tiek „Gazprom“ atstovai pristatė savo pozicijas abiem pusėms aktualiais klausimais.

Vilniuje įvyko Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujamos derybų grupės ir “Gazprom” atstovų, vadovaujamų "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Medvedevo, susitikimas. „Vyko konstruktyvus pokalbis, kuris parodė, kad abi pusės yra pasirengusios siekti apčiuopiamų rezultatų. Susitikime tiek Lietuvos, tiek „Gazprom“ atstovai pristatė savo pozicijas abiems pusėms aktualiais klausimais.

  Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vėluojantis pavasaris suvėlino darbų pradžią ir sraigių augintojams. Jos tik dabar pradeda ristis iš kiaušinėlių. „Vienos sraigės padėtame kokone yra apie 120–150 kiaušinėlių“, – atskleidė sraigių augintojas. Sraigių ūkis, kuriame apsilankė LRT žurnalistai, bene didžiausias šalyje. Šiuo metu jame auga apie 300 tūkst. sraigių. Prieš dvi savaites čia jų buvo tik šiek tiek per 30 tūkst. Po kelių savaičių raguotųjų bus dar daugiau.

Rūta Grigolytė, LRT.lt „Kai apie mokesčių pakeitimus kalbama išėmus ką nors iš konteksto, tai žmones gąsdina. Todėl stengiamės, kiek įmanoma, pateikti bendrą vaizdą“, – interviu LRT.lt sako Mokesčių darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas. Ekonomisto teigimu, svarbiausi klausimai dėl darbo pajamų apmokestinimo, „Sodros“ pertvarkos ir pridėtinės vertės mokesčio yra iš esmės apsvarstyti. Dabar didžiausias uždavinys – rasti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti.

Keliaujant su vaikais neretai tikimasi, kad už jų kelionę teks sumokėti mažiau nei už suaugusiojo – juk galioja įvairios lengvatos. Vis dėlto kartais tenka nusivilti. Panevėžiečiui už dešimtmetės anūkės kelionę į sostinę teko sumokėti tiek, kiek už suaugusiojo, tad vyras stebėjosi tokia nelogiška tvarka. Visur tas pats Likus dienai ar dviem iki dešimtojo gimtadienio nuolaida dar galioja, o po gimtadienio – jau nebe.

Nors Europos Sąjunga savo piliečiams užtikrina įvairias teises skirtingose srityse, kartais susiduriama su sunkumais jas įgyvendinant: gyvenantiems kitose ES šalyse ne visada pripažįstamas įgytas aukštojo mokslo diplomas, nesuteikiamos asmeniui priklausančios garantijos, atsiranda keblumų pradėti verslą.

Nauji pranešimai rodo, kad kad yra nenuginčijamų įrodymų, jog vyriausybės visame pasaulyje naudoja modernias sekimo programines įrangas. Tarp šių valstybių atsirado ir Lietuva, praneša portalas „Businessinsider“. Toronto universiteto skaitmeninių tyrimų laboratorija „The Citizen Lab“ teigia atradusi, kad valdžios institucijos naudoja specialią programinę įrangą ne vien sekant nusiklatėlius, tačiau ir disidentus bei žmogaus teisių aktyvistus.

Artėjant Motinos dienai, prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebi, kad populiariausios dovanos mamoms yra skintos bei vazoninės gėlės ir saldumynai – konditerijos gaminiai, saldainių rinkiniai. Todėl „Maxima“ parduotuvėse šį savaitgalį klientams siūlomas platesnis gėlių ir saldumynų asortimentas, o į jas užsukusios šeimos savo mylimas mamas galės pasveikinti ir įteikdami „Maxima“ konditerijos meistrų iškeptą gardų keksą. „Šeima – brangiausia, ką turime.

Lietuvos bankas priėmė „EurEst Capital“ OU ir juridinių bei fizinių asmenų grupės prašymą įsigyti AB banko „FINASTA“ akcijų paketą ir pradeda vertinti pateiktus dokumentus. „Naujo žaidėjo pasirodymas rinkoje paskatintų konkurenciją, o tai neabejotinai būtų naudinga ir finansinių paslaugų vartotojams, ir pačiam finansų sektoriui“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Šiandien, gegužės 3 dieną, penktadienį, nuo 16 val. visus mąstančius apie nuosavą verslą, ar jį kuriančius, bendradarbystės centro „Hub Vilnius“ nariai kviečia pasisemti žinių, užmegzti naudingų pažinčių bei pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis tradiciniame renginyje „Hub Camp“, vyksiančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 20a esančioje „Swedbank“ konferencijų salėje.

Užsitęsusi žiema privertė ūkininkus nejuokais nerimauti. Nors yra iššalusių plotų, pasėliai peržiemojo gerai ir ilgai užsilaikę žiemiški orai didelės įtakos bendram ūkių rezultatui neturės, teigia ūkininkai. „Praėjusi žiema nebuvo labai atšiauri, tad atrodė, jog orai augalams pakenkti labai negalėjo.

Remiantis metine audito ir tvarumo ataskaita „Latvenergo“ Grupės apyvarta praėjusiais metais siekė 3,7 mlrd. litų ir buvo 10 proc. didesnė nei 2011 m. Grupės pelnas 2012 m. buvo 176 mln. litų, o parduotos elektros energijos kiekis mažmeninėje visoje Baltijos šalių rinkoje siekė 8,287 GWh ir tai sudarė 33 proc. rinkos. 13 proc. elektros buvo parduota Lietuvai ir 6 proc. Estijai per dukterines mažmeninės prekybos bendroves. „Elektrum Lietuva“ pardavė 1058 GWh ir šiuo metu užima 11 proc.

Per pirmąjį mėnesį, kuomet žmonės jau gali pareikšti savo apsisprendimą, kaip kaups pensijai ateityje, tai padarė daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų, rašoma Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos pranešime spaudai.

Neapsigaukite: tariamas įmonės direktorius nebūtinai valdo įmonę, galbūt tik pasirašo, bet tai nėra blogai, tikina ekspertai. Kol „avys“ ir „vilkas“ sotūs, įmonei valdyti galima pasitelkti ir trečiuosius asmenis. Dar visai neseniai Nacionalinę kredito uniją krėtė skandalas, kai fiktyvios įmonės viena kitai brangiai pardavinėdavo bevertį turtą, o vėliau jų sąskaita imdavo paskolas. Vis dėlto, trečiųjų asmenų įsijungimas į įmonės valdymą toli gražu nereiškia nusikaltimo, tikina ekspertai.

Salomėja Pranaitienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Perdirbėjai sako: pieno supirkimo kainos šį pavasarį, skirtingai nei ankstesniais metais, nemažėja, o nuo gegužės ūgtelės 10-čia procentų. Tai padaryti esą leidžia pasaulio rinkose pabrangę pieno produktai, dėl kurių pakilo eksportuojamų gaminių kainos. Nemažai perdirbėjų dar prieš mėnesį buvo pranešę ūkininkams, kad balandį už kilogramą pieno mokės kiek mažiau nei kovą.

Amžinoji vištos ir kiaušinio problema: darbdaviai prašo patirties, o jaunuoliai be darbo jos neturi kur gauti. Problemą spręsti yra kaip, o vėliau gali pavykti sukurti elektromobilį, telpantį į liftą. Ateities prognozės nežada nieko gero. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ praėjusių metų pabaigoje išplatintoje ataskaitoje suskaičiavo, kad labiausiai išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose 2020 metais trūks 16–18 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Šią savaitę internautų dėmesį patraukė viename darbuotojų paieškos portalų pasirodęs skelbimas, siūlantis 3000 litų „į rankas“ atlyginimą už trijų savaičių Vilniaus Lukiškių aikštės vejos priežiūrą. Dar labiau intriguoja tai, kad augančios žolės priežiūrai bus naudojama žoliapjovė robotas, iš esmės visą darbą atliekanti pati. „Pasikviesk draugų, pasiimk kavos ir per tris savaites smagiai užsidirbk 3000 litų puikioms vasaros atostogoms“, - skelbiama pasiūlyme.

Pasaulyje sparčiai populiarėjančios momentinės parduotuvės (vadinamieji pop-up‘ai), klientams siūlančios išskirtinį asortimentą, pirmuosius žingsnius žengia ir Lietuvos prekybos centruose. Mūsų šalyje šiuos trumpai veikiančius prekybos taškus dažniausiai steigia mados prekių parduotuvės, pradedantieji verslai, čia matydami naudą išbandant naują rinką ar produkciją.

Balandžio 25 d. Londone vykusioje vieno įtakingiausių Europoje teisės žinyno „Chambers Europe“ apdovanojimų ceremonijoje „Raidla Lejins & Norcous“ pripažinta geriausia 2013-ųjų metų advokatų kontora Baltijos šalyse. „Pasiekusios puikių rezultatų verslo teisės srityje, „Raidla Lejins & Norcous“ advokatų kontoros Baltijos šalių regione pelnė klientų pasitikėjimą ir įgijo nepriekaištingą reputaciją.

Lietuvoje startavusi pirmoji šalyje mobilioji būsto vertės nustatymo paslauga leis paspartinti būsto pirkimo-pardavimo procesą, išvengti klaidų ir šališkumo. „Vieno langelio“ principu veikianti aplikacija „ntGuru“ vartotojams leidžia nemokamai sužinoti informaciją apie Registrų centre užregistruotų būsto sandorių vertę bet kurioje Lietuvos vietoje, įvertinti dominančių objektų kainas, taip pat susisiekti su būsto pardavėjais ir bankais.

 Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Eurostat“ duomenimis, 11 procentų Lietuvos darbingo amžiaus žmonių dirba kitose Europos Sąjungos šalyse. Migraciją gali paskatinti ir Europos Komisijos siūlymas lengvinti darbuotojų judėjimą tarp bendrijos šalių. Esą taip siekiama kovoti su diskriminacija ir nedarbu. Tuo metu Airijoje gyvenantys lietuviai, nepaisant po truputį atsigaunančios šalies ekonomikos, nesiūlo čia aklai ieškoti laimės.

Prekybos šalies turgavietėse apyvarta 2013 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 226 mln. litų, palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,4 proc. Palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse sumažėjo 5,8 procento. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 13,2 procento, ne maisto prekėmis – augo 2,5 procento, augalais ir gyvūnais – sumažėjo 33,7 procento.

Pirmą kartą Lietuvoje apie dešimt įmonių per dvi ateinančias savaites išbandys naują darbuotojų streso valdymo ir kūrybiškumo didinimo metodiką – meditaciją darbo vietoje. Į Lietuvą atvykęs darbo efektyvumo didinimo ir streso valdymo mokytojas Vidhi Chhariya iš Indijos. „Esu vedęs daugybę meditacijos ir streso valdymo užsiėmimų tokių kaip „Grabslot media“, „Globerian“bei kitų įmonių darbuotojams Indijoje.

4315 gyventojų užsiregistravo registre, kurio naudotojai atsisako sudaryti greitojo kredito ar išperkamosios nuomos sutartį, taip prevenciškai apsisaugodami nuo sukčiavimo, kai kito asmens vardu paimamas kreditas. „Kiekvienas gyventojas savo asmens ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis turėtų laikyti paslaptyje, nes jų atskleidimas gali pridaryti rimtų finansinių bėdų.

Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF) „Globalūs ekonomikos iššūkiai: Lietuvos atsakas“ birželio 3 d. į Vilnių penktą kartą sukvies verslo, politikos lyderius susitikti. „GLL | Global Lithuanian Leaders“ ir Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamas renginys ieškos atsakymų bei galimų sprendimų, kaip Lietuvos ekonomika galėtų konkuruoti globalioje rinkoje, įveikti kylančius iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis.

Darbo rinkos kontekste dažniausiai kalbame apie tai, kaip dėl prastų sąlygų Lietuva iškeičiama į Vakarų didmiesčius. Bet gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje turėsime vis daugiau draugų, kaimynų ir kolegų, kurie atvyks į Lietuvą siekti to paties, ko mūsų tautiečiai ieško svetur, – geresnio gyvenimo. Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė.

Jolita Žurauskienė Brangstant trąšoms ūkininkai siekia išnaudoti ankštinių augalų privalumus, todėl pastaraisiais metais vis labiau domisi sėjamaisiais žirniais. Sėklinių žirnių pasėlių plotai 2012 m. užėmė 1 167,41 ha ir buvo net 32,5 proc. didesni negu 2011 m. Šį didėjimą lemia kiekvieną pavasarį juntamas žirnių sėklų stygius, nes nemažai jų prarandama nuimant derlių.