Pakeitimus paskatino pažeidimai
Galų nesuduriančių lietuvių sparčiai pamėgti greitieji kreditai tapo sunkiau pasiekiami. Vis dėlto lengvi pinigai, pritraukę daugelio gyventojų dėmesį nėra pakankamai saugūs, o prasiskolinę gyventojai kasdien skandina vartotojų teises prižiūrinčias institucijas skundų lavina.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka Ekonomika.lt pasakojo, kad keisti greitųjų kredito suteikimo taisykles nuspręsta paaiškėjus, kad kreditus suteikiančios bendrovės nesilaiko atsakingo skolinimo principų.
„Nustatyta, kad šios įmonės, be kitų pažeidimų, nerinko informacijos iš klientų apie jų finansinę padėtį, išdavė vartojimo kreditus pajamų negaunantiems asmenims“, – pasakojo V. Šapoka. Pašnekovas pridūrė, kad pažeidimų rasta tiek 2011 metais, tiek ir 2012 metais.
Tuo tarpu didelio dėmesio susilaukusio projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė portalui pasakojo, kad Lietuvos bankas jau pavėlavo su apynasriu greitųjų kreditų bendrovėms. „Šiuo metu jau yra apie 400 tūkst. smulkiųjų kreditų sutarčių, kurias sudarę yra apie 200 tūkst. šalies gyventojų. Remiantis praeitų metų duomenimis, kasdien Lietuvos šeimų ūkius palieka apie pusė milijono litų, kurie ir yra greitųjų kreditų pajamos“, – teigė A. Šataitė. Pašnekovė pridūrė, kad bent jau iki liepos 1 kasdien buvo sudaroma maždaug po 1 tūkst. naujų sutarčių.
Vartotojai jaučiasi skriaudžiami
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas, Liutauro Valciko teigimu, Lietuvos banko iniciuoti pokyčiai pirmiausia neigiamai atsilieps vartotojams, o ne kreditus teikiančioms įmonėms.
„Pirmiausia įtaką pajus vartotojai, o tik po to įmonės, teikiančios kredito paslaugas. Buvome nustebę, kad praėjus kelioms dienoms po naujų taisyklių pritaikymo, sulaukėme nemažai pasipiktinusių vartotojų laiškų, kuriuose šie reiškia pasipiktinimą dėl finansinės laisvės ir apsisprendimo laisvės ribojimo“, – teigė L. Valickas. Pastarasis pridūrė, kad vartotojai yra nepatenkinti, kad Lietuvos bankas bando nustatyti kaip gyventojams reiktų valdyti savo finansus.
LSVKA valdybos pirmininkas naujienų portalui Ekonomika.lt pasakojo, kad nors oficialios statistikos per tokį trumpą laiką sukaupti nepavyko, greitųjų kreditų įmonių atstovai mato mažėjančius klientų srautus.
„Vartotojų natūraliai mažėja ir įmonės tai jau pastebi. Dar daugiau, dažniausiai būna skolinamasi iki 1000 litų, todėl klientai, kuriems reikia minimalios finansinės pagalbos, nebeturės kur šios ieškoti“, – pasakojo L. Valickas.
Tuo tarpu A. Šataitės teigimu, Lietuvoje galioja atsakingo skolinimosi nuostatai, o šių nuostatų nesilaikymas nereiškia, kad iš vartotojų atimama teisė rinktis ar kažkokiu būdu yra iškreipiama rinka. „Yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis, o už jų pažeidimus taikomos priemonės neturėtų būti laikomos, kaip piktavališkas kišimasis į rinką“, – sakė A. Šataitė.
Suvaržymai per švelnūs
Šaltajame žodžių kare tarp Lietuvos banko, LSVKA ir kitų suinteresuotų grupių neretai pasigirsta kalbos esą Lietuvoje greitųjų kreditų suteikimo sąlygos nėra pakankamai griežtos.
Tuo tarpu LSVKA atstovas tikino, kad greitjų kreditų suteikimo taisyklės Lietuvoje buvo vieno griežčiausių Europoje net iki liepos 1 – osios pakeitimų. „Iki 40 proc. taisyklės įvedimo Lietuva visoje Europos Sąjungoje griežčiausiai reglamentavo greitųjų kreditų suteikimo taisykles. Pas mus ribojama bendra vartojimo kredito metinė norma, ribojami delspinigiai, ribojami mokėjimai“, – teigė L. Valickas.
Tačiau su pastaruoju nesutiko „Atsisakyk greituko“ iniciatorė A. Šataitė. Pašnekovės teigimu, Lietuvos banko siūlyti pakeitimai turi tam tikrų išimčių ir realios grėsmės greitųjų kreditų bendrovėms nekelia.
„Teikiantiems kreditus iki 20 tūkst. litų nuostatos įsigalios tik nuo spalio 1 dienos, tad paliktas nemažas pereinamasis laikotarpis. Dar daugiau, kadangi Lietuvos banko nuostatai nėra įstatymas, už jų pažeidimą gresia kur kas mažesnės baudos, kurios tikrai neišgąsdins kreditą teikiančių įmonių“, – pasakojo A. Šataitė.
Pašnekovė pridūrė, kad Lietuvos bankas pristatydamas nuostatų pakeitimus liepos 2 – ą dieną išreiškė viltį įtvirtinti reguliavimų įstatymų, taip tvariau ribojant žalingą kreditavimo įtaką.
Nuostatų pakeitimas atsilieps įsiskolinusiems
V. Šapoka naujienų portalui Ekonomika.lt pasakodamas apie taip vadinamą 40 proc. taisyklę teigė, kad ši neriboja kredito suteikimo, o užkerta kelią kreditą suteikti paskolas jau ir taip sunkioje finansinėje padėtyje esantiems gyventojams.
„Atsižvelgiant į nuostatų reikalavimus, skaičiuojant rodiklį turi būti vertinamos mėnesinės įmokos. Jei jos nėra numatytos, tuomet vertinamos vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų mėnesinės įmokos, kredito ir palūkanų sumą dalinant iš kredito trukmės mėnesiais“, – aiškino V. Šapoka.
Pritaikius 40 proc. taisyklę, tai reikštų, kad asmuo per mėnesį uždirbantis 1000 litų ir norintis gauti kreditą, negali turėti mėnesinių įmokų, viršijančių 400 litų.
