Lietuvos verslas

„Vasara – atostogų metas. Kas dar tebelaukia atostogų – sulaukę saulėto savaitgalio taip pat skuba į gamtą. Tačiau atrodo, kai kas labai nori, kad poilsis žmonėms apkarstų. Bent jau taip mano vilnietė L. K. Portalui Balsas.lt ji sakė, kad tokias mintis sukėlė praėjusį savaitgalį ant daugelio vieno mikrorajono gyventojų butų durų atsiradę reklaminiai lankstinukai. „Šeštadienį po pietų grįžusi namo pamačiau, kad mano ir kaimynų butų durys apkabinėtos reklaminiais lapeliais.

Praėjusiais metais į sostinę, įveikus 166 km, iš Kauno Nerimi buvo atplukdyta prieplauka. Tačiau prie Baltojo tilto ji prastovėjo be keleivių – neatsirado norinčiųjų prieplauką išsinuomoti. Dabar žadama, kad nuo liepos prieplauka priims pirmuosius klientus, kartu įsikurs ir informacijos centras bei kavinė. Puse lūpų užsimenama ir apie tolimesnes keliones – iki Kauno ar Nidos. Taip bus gaivinama laivyba Nerimi.

Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu laikinai sustabdyta UAB „Gardus maistas“ kavinės Alytuje veikla. Sprendimas priimtas po to, kai atlikę planinį patikrinimą Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nustatė grubių pažeidimų. Maisto tvarkymo patalpos buvo apkrautos pašaliniais daiktais, nenaudojamu inventoriumi, praustuvas rankoms plauti – sugedęs.

Prieš porą savaičių Seimo palaimintos suskystintųjų dujų terminalo statybos kelia nesutarimus tarp bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos uosto direkcijos, praneša LTV naujienų tarnyba. Jos vadovas Eugenijus Gentvilas pirmadienį pareiškė nepasirašysiąs bendradarbiavimo sutarties su terminalo projektą įgyvendinančia „Klaipėdos nafta“, nes sutartis esą prieštarauja įstatymams.

Tęsdamas tradiciją, žurnalas „Veidas“ šiemet jau aštuntą kartą skelbia turtingiausių lietuvių sąrašą. Turtingiausias Lietuvos žmogus 60 proc. „Vilniaus prekybos“ grupės akcijų valdantis Nerijus Numavičius. Jam net nematyti pretendentų, artimiausiu metu galinčių iš jo šį titulą atimti. Skaičiuojant tiesiogiai arba per kitas jo valdomas įmones, jis apie 60 proc.

Šiandien šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laukia nelengva užduotis. Pas jį atvyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Klaipėdos nafta“, kurios Vyriausybės nutarimu įpareigotos pasirašyti bendradarbiavimo dėl Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo statybos sutartį, atstovai, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Uosto direkcija atsisako pasirašyti sutartį, prieštaraujančią Lietuvos įstatymams ir reikalaujančią milžiniškų lėšų.

Ryškiomis spalvomis, marga publika ir nosį kutenančiais daržovių ir uogų kvapais lietuviškas turgus vilioja užsukti vidun. Net jei nieko neketini įsigyti, vis tiek beveik gali būti tikras – turgaus prekeivis tau būtinai ką nors įsiūlys. Kitaip – turgus nebūtų turgus. Čia deramasi, pirkėjams siūloma ragauti uogų, sveriamos pirmosios šviežios bulvės, skundžiamasi prastu derliumi ir aukštomis kainomis ir net piktinamasi, kad jau prekiaujama voveraitėmis, nors jos dar labai mažos.

Teiginys, kad informacinės technologijos – vyrų reikalas, jau senokai tapo aksioma, rašo „HuffingtonPost“. Tačiau naujausi tyrimai griauna šį mitą – moterys okupuoja tradiciškai vyriška laikytą nišą. IT rinkodara ir produktai dažniausiai pritaikyti vyrų poreikiams, tačiau, „Intel“ tyrėjos Genevieve Bell teigimu, Vakarų šalyse moterys 17 proc. dažniau naudojasi internetu nei vyrai.

Aly­taus Eu­ro­pos in­for­ma­ci­jos cen­tras pa­kvie­tė aly­tiš­kius į su­si­ti­ki­mą su so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­re, pub­li­cis­te, eko­no­mis­te Auš­ra Mal­dei­kie­ne. Ben­dra va­liu­ta tu­ri ir mi­nu­sų Po­kal­bį su aly­tiš­kiais vieš­nia pra­dė­jo nuo to, kaip mums jaus­tis per kri­zę. „Gy­ve­ni­mas sa­vai­me yra kri­zė – blo­gai, kas to ne­su­pran­ta.

Kaunas, 2012-06-22. „Kauno grūdų“ įmonių grupei priklausančiai įmonei AB „Vilniaus paukštynas“ pirmą kartą suteikiamas „Lietuvos metų eksportuotojo – 2011“ vardas. Šį konkursą rengianti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) apdovanojo bendrovę per metinę konferenciją. Bendrovė eksporto mastus pernai padidino 40 proc. bei atvėrė naujas eksporto rinkas. Bendrovė nugalėtoja išrinkta didelių, 250 ir daugiau darbuotojų turinčių, įmonių kategorijoje ir pateko tarp 22 bendrovių laureačių.

Besidominčiųjų sraigių veisimu daugėja, tačiau kol kas lietuviams toks netradicinis verslas – vis dar sunkiai įveikiamas. Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrę Janina Krištopaitienė ir Remigijus Skupas jau porą metų bando užsidirbti augindami sraiges. Pradėję nuo nedidelės motininių sraigių bandos, ūkininkai tikisi jau šiemet sulaukti bent minimalios investicijų grąžos.

Kokybiškų gaminių ir bendravimo ieškantys pirkėjai mieliau praveria specializuotų parduotuvių duris nei žengia į didžiuosius prekybos centrus. Tai pastebi ir specializuotų parduotuvių savininkai, ir pirkėjai. Kasmet duris atveria vis naujos specializuotos parduotuvės. Dalis jų užsidaro netrukus, kiti verslai išsilaiko, sėkmingai veikia ir buria vartotojų bendruomenes.

Sankt Peterburgo verslininkai teigia matantys daugiau galimybių bendradarbiauti su Lietuvos verslininkais. Pastarieji Rusijoje gerbiami už atsakingą darbą, o miesto prie Nevos gyventojai lietuviškus maisto produktus labiausiai vertina už jų kokybę. Prieš penkiolika metų pradėjęs statybų verslą Sankt Peterburge lietuvių verslininkas Audrius Pilius sako, kad Rusijos rinką galima įveikti darbštumu ir atsakingumu.

Sumokėjus nuomos mokesti  už du mėnesius į priekį bei užstatą nuomininkai neretai randą butą kitos išvaizdos, nei jis atrodė pasirašant sutartį, šeimininkai veržiasi į butą be įspėjamojo skambučio, nuolat reikalauja pinigų. Monopolį laiko agentūros Norintys išsinuomoti butą iki 1000 litų nuomos mokesčio per mėnesį patenka į agentūrų pinkles. Kiekvienas nekilnojamojo turto agentas turi mažiausiai po 20 butų, apie kurių nuomą galima rasti daugelyje tinklapių.

Sa­ko­ma, kad daž­nam vė­liau ar anks­čiau ima ir pa­ki­ša vel­nias ko­ją, ki­taip sa­kant – su­gun­do blo­gam po­el­giui. Sen­jo­rai Al­do­nai akys ir pro­tas ap­te­mo jau­niems ir veik­liems pre­kiau­to­jams gra­žiai iš­rek­la­ma­vus gy­ve­ni­mą pail­gi­nan­čius čiu­ži­nius. Su­vi­lio­jo daug ža­dan­tis kvie­ti­mas Pu­ti­nų mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jos Al­do­nos Ur­ba­na­vi­čie­nės gy­ve­ni­mas, nors ir kuk­lus, bet iki šių me­tų be di­de­lių siel­var­tų te­kė­jo sa­vo va­ga.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos VIII-jame suvažiavime nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas - 2011“ apdovanojimu pagerbtos 22 šalies įmonės. Apdovanojimus įteikė Ūkio ministras Rimantas Žylius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Prieš trejus metus vienoje konferencijoje Lietuvos pienininkystės ūkių žemdirbiai paskelbė, kad jie kuria kooperatyvą ir statys pieno perdirbimo įmonę. Projektas atrodė įspūdingai, nes pasistatę gamyklą, kuri galėtų perdirbti apie 33% Lietuvoje primelžiamo pieno, žemdirbiai išvengtų perdirbėjų diktato, svariai prisidėtų prie pieno supirkimo kainų reguliavimo.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis, ketvirtadienį išrinktas ketvirtuoju Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu, sakė, kad pirmasis jo darbas naujose pareigose bus gerai pasiruošti rinkimams, išnagrinėti, kokias programas siūlo partijos ir teikti savo pasiūlymus. Antra,  jis negailėjo kritikos valdžiai, primindamas, kad pradėtus darbus būtina pabaigti.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniam direktoriui Danui Arlauskui atrodo, kad Lietuvos bankų sistema yra pavojuje, nes veikia aplinkoje, kurią apibrėžia trys „K“ – konkurencija, kapitalo išvežimas ir krizė. Pasak D. Arlausko, šiuo metu šalies bankų sektoriuje konkurencijos nėra de facto. Daugiau nei 90 proc. viso bankų turto valdo Skandinavijos bankai, kuriems Lietuva nėra prioritetinė rinka. Be to, didžiąją dalį tų 90 proc.

Šių metų I ketvirtį darbuotojų skaičius per metus augo 4,2 proc., vidutinės algos - 3,2 proc., o išlaidos atlyginimams ūgtelėjo 7,5 proc.  Atlyginimų įtaka darbo sąnaudų augimui pasiekė 44 proc. Tačiau ir atlyginimus, ir darbuotojų skaičių didino ne visos verslo šakos. Tokias išvadas pateikia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Statistikos departamento duomenis apie Lietuvos darbdavių (be individualių įmonių) išlaidas darbo užmokesčiui.

Nors Lietuvos nerasite tarp turtingiausių Europos Sąjungos valstybių, tarp jų esame vieni neefektyviausių energijos vartotojų. Žinoma, tai nereiškia, jog lietuviai tiesiog neprotingai daug jos vartoja ar nemoka skaičiuoti. Tiesiog dažnai mums net į galvą nešauna, kad būdų taupyti elektrą išties nemažai. Tai padaryti padeda ne tik energiją tausojantys elektros prietaisai.

Pastaraisiais metais vis ryžtingiau besidairanti į tas šalis, kuriose itin dideli žuvies ištekliai, „Vičiūnų“ įmonių grupė apsisprendė Mauritanijoje atidaryti žuvies perdirbimo cechą. Šį verslą „Vičiūnai“ pradeda kartu su partneriais iš Mauritanijos. Jie grupei leido naudotis vienu žuvies perdirbimo įmonės cechu. Iš Lietuvos į Mauritaniją verslininkai pervežė naudotus, tačiau kokybiškus įrengimus ir šiuo metu juos montuoja. Investicijos į šį cechą nėra labai didelės - apie 2 mln.

Nuo to lai­ko, kai būdamas ant­ro kur­so stu­den­tas Kęs­tu­tis Juš­čius Gruz­džiuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) gry­by­nui nu­si­pir­ko pir­mą fer­mą, praė­jo 18 me­tų. Šian­dien ūki­nin­ko K. Juš­čiaus „Bal­tic Cham­pig­nons“ ūkis, su­da­ry­tas iš pa­da­li­nių Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je, yra vie­nas di­džiau­sių ir mo­der­niau­sių Ry­tų Eu­ro­po­je. „Aš pjau­nu gry­bą“, – to­kį at­sa­ky­mą tu­ri pa­ruo­šęs vers­li­nin­kas, pa­klaus­tas sėk­min­go vers­lo for­mu­lės.

Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesismulkina – už neteisėtus susitarimus skaldo brangius antausius ir didžiausioms šalies bendrovėms, ir ištiso sektoriaus įmonėms. Keistas paradoksas: reta nubausta bendrovė pripažįsta padariusi pažeidimą net po galutinių teismų sprendimų. Šį mėnesį Konkurencijos taryba (KT) už nepagrįstai suvaržytas tiekėjų galimybes išrašė 360 tūkst. litų baudą prekybos tinklui „Iki“ ir už draudžiamą susitarimą bendra suma – daugiau kaip 5 mln.

Seimas antradienį, ilgai diskutavęs, po svarstymo pritarė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektui. (Papildyta 13:54  val.) Balsavo 122 Seimo nariai. Už balsavo 72, prieš 18, susilaikė 32 parlamentarai. Kalbėdamas po įstatymo projekto svarstymo Seimo narys Julius Veselka sakė, kad tai esąs „šansas Lietuvai išlikti branduolinės energetikos valstybe“, o naujoji elektrinė ateityje atneš Lietuvai daug naudos.

Nekilnojamo turto bendrovė „YIT Kausta“ Vilniuje statys „Ikea“ prekybos centrą, praneša „Verslo žinios“. Įmonės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas nepanoro atskleisti sandorio vertės, kuri esanti komercinė paslaptis. „YIT Kausta“ statybos darbus ketina užbaigti iki kitų metų birželio. IKEA parduotuvės plotas sieks 24,8 tūkst. kvadratinių metrų. Šiam projektui įgyvendinti „YIT Kausta“ ketina pasitelkti ir subrangovus. Į parduotuvę bus investuota apie 163 mln. litų.

Prasidėjęs Europos futbolo čempionatas kursto ir verslininkų viltis, kad pavyks papildomai užsidirbti. Vilniaus kavinių atstovai prasidėjusią futbolo sirgalių šventę vertina nevienareikšmiškai. Vieni sako, kad tai proga pritraukti daugiau klientų. Kiti teigia net svarstę čempionato varžybų savo bare nerodyti. Po rungtynių – vargas dėl taksi Vilniaus senamiestyje įsikūrusio baro „Būsi trečias“ vadovas Kristupas Dacius „Balsas.

Skubioms statyboms sumokėti milijonai litų Lietuvai skaudžiai atsirūgsta. Kaltininkai kiša galvą į smėlį. Pernai Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas – įvykis, kuris mūsų šalies sporto istorijoje tikriausiai dar ilgai niekam neužleis didžiausio ir brangiausiai kainavusio renginio titulo, vieniems atnešė turtus, kitiems – iki šiol nesibaigiančias problemas.

Lietuvoje ypatinga situacija. Pieno perdirbėjai verkšlena, kad pasaulio rinkose pingant pieno produktams ir mažėjant jų paklausai, sandėliai pilni neišparduotos produkcijos. Tačiau mūsų parduotuvių lentynose pieno produktų kainos atsparios vadinamajai pieno krizei, o ūkininkams mokama kaina kūlversčiais ritasi žemyn. Paradoksalu tai, kad labiausiai nupigo didelius pieno kiekius pristatančių kooperatyvų žaliava. Siekia suskaldyti pieno gamintojus „Kol kas jokio pagerėjimo nesimato.

Sekundės trukmės energijos iškrova akimirksniu tampa pastatų, bokštų, medžių, elektronikos prietaisų, kompiuterinės įrangos gedimų bei suniokojimo priežastimi ir padaro daug materialinės žalos. Taigi šio gamtos reiškinio padaryti materialiniai ir moraliniai nuostoliai milžiniški. Todėl vis aktualesnė tampa žaibosaugos problema, kuri aktuali visiems objektams – nuo individualių būstų iki oro uostų.

Jei norite savo kieme turėti gražią dangą, teks visa, kas jame yra, išardyti ir kloti iš naujo. Galite pasirinkti kelis variantus pagal kainą, spalvą ar klojimo rašto galimybes. Pilkų betoninių trinkelių arba šaligatvio plytelių danga bus pigiausia. Jei pilka namo aplinka jums atrodo niūri, galima pasirinkti spalvotas betonines trinkeles.

Jei nebūtų kelio ženklo, per mišką važiuodamas link Rambyno kalno neįtartum, kad tarp medžių slepiasi ypatinga oazė, skirta kiekvienam, panorusiam trumpam sugrįžti į praeitį – pagyventi tarp senų raudonų mūrų, menančių XIX amžių, pabūti antikvarinių daiktų apsuptyje. Už posūkio atsiveria prižiūrėta laukymė, o joje – didžiulis raudonų plytų pastatas, ant kurio užrašyta „Senasis Rambynas“. Tai Aušrinės ir Ramūno Čepų įkurti svečių namai.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ praėjusiais metais siekė 1594 litus, o „popieriuje“ gaunamas mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 58 litais. Nors vidutinis atlyginimas ir pakilo, jis nesiekia 2008 metais buvusios ribos, o realusis darbo užmokestis, atsižvelgiant į vartotojų kainų augimą, sumažėjo. Pernai daugiausiai uždirbo finansų ir draudimo srities atstovai. Atskaičius mokesčius, vidutinis atlyginimas per metus padėjo 2,7 procento.

Penktadienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje oficialiai pradėta dar vienos įmonės statyba: „Vičiūnų“ grupė, įsteigusi keturias gamyklas Plungėje ir tiek pat jų - užsienio šalyse, jau stato naują fabriką „Baltic fish export“. Į šį projektą žadama investuoti.37 mln. Lt. Nauja įmonė, kurioje iš pradžių dirbs 200 žmonių, veikti pradės 2013 metų vasarį. „Ką tik įmūrijome mūsų devintojo fabriko pamatuose kapsulę su palinkėjimais ateities kartoms.

Kol naftos kainos tebečiuožia žemyn, degalų pardavėjai strimgalviais atsikrato brangesnių degalų likučių. Todėl atrodo, kad kai kuriose degalinėse, ypač pasienyje, dedasi protu sunkiai suvokiami dalykai. Žinoma, malonūs vairuotojams. Lenktynės su laiku kartais nulemia ir ne visai logiškas kainas. Pavyzdžiui, vakar Akmenės rajone esanti „Kvistijos" tinklo degalinė benziną pardavinėjo po 4,42 lito už litrą, visoje Lietuvoje – apie 30 centų brangiau.

Pasiektas susitarimas dėl „Snoro“ mini bankų ir susijusio turto pardavimo, praneša „Snoro“ viešųjų ryšių departamentas. „Snoro“ bankroto administratorius patvirtina, kad buvo pasiektas susitarimas su akcine bendrove „Lietuvos paštas“ dėl turto, t.y. maždaug 230 visoje Lietuvoje esančių mini bankų (kioskelių), kartu su juose esančiu turtu, pardavimo. „Džiaugiamės pasiekę susitarimą su „Lietuvos paštu“ ir sieksime glaudaus bendradarbiavimo, kad užtikrintume sklandų šio turto perdavimą.

„Bilietai.lt“ prekių ženklą valdanti bendrovė „BLT Group“ JAV Minesotos valstijoje paleis naują elektroninę bilietų platinimo sistemą, kuriai ji kūrė technologijas kartu su UAB „Nsoft“. Kaip praneš vz.lt, „BLT Group“ sudomino amerikiečių investuotojus, kurie nori savo šalyje plėtoti bilietų pardavimo verslą.

Į Lietuvos rinką nepateko pagal specialų Prancūzijos kompanijos užsakymą gaminti ir šioje šalyje uždrausti realizuoti nesaugūs ŽŪB „Nematekas“ paukštienos produktai. Pranešimą apie Kaišiadorių rajone veikiančios lietuvių bendrovės pateiktus į Europos rinką nesaugius paukštienos produktus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF iš Europos Komisijos.

Kaune, ties VI forto žiedu, iš važiuojančio vilkiko puspriekabės išslydo dėžės, kuriose buvo vežamas alaus daryklos „Volfas Engelman“ alus. Pareigūnai spėja, kad posūkyje pasislinkusios dėžės suplėšė tentą ir buteliai pabiro ant asfalto. Dalis jų sudužo ir netrukus tekėjo alaus upeliai, o kvapas pasklido po visą rajoną, rašo lrytas.lt.

Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės” paleido dvi naujas ledų gamybos linijas. Į gamintojų „Tetra Pak“ ir „Catta27“ ledų gamybos ir kitą įrangą bendrovės filiale Panevėžio pienas investuota apie 5 mln. litų. Pasak filialio generalinio direktoriaus Gintauto Pužaičio, naujos ledų gamybos linijos yra dvigubai našesnės, mat bendrovė nespėjo tenkinti klientų poreikių. Per šiuos metus „Pieno žvaigždės“ investicijoms iš viso numato skirti 43 mln. litų, iš jų apie 22 mln.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas pirmą kartą istorijoje akcininkams išmokėjo 589 082 litų dividendų. Pasak Lietuvos pašto generalinės direktorės Linos Minderienės, Lietuvos paštas po ketverių metų pertraukos uždirbo pelno. Audituotais duomenimis, uždirbta 736 tūkst. litų grynojo pelno. EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) buvo teigiamas - 9 411 tūkst. Lt. Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 183 mln. litų.

Atsinaujinanti ir veiklą plečianti akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ stiprindama pozicijas rinkoje įsigijo siuntų savitarnos terminalus SIUNTOS24 valdančią bendrovę „Baltic Post“. „Vienas iš svarbiausių strateginių tikslų, kuriuos iškėlėme Lietuvos paštui iki rinkos liberalizavimo 2013-aisiais, kaip įmanoma labiau įsitvirtinti Lietuvos pašto ir siuntinių rinkoje.

Seimas pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įrengimui Lietuvoje. Už tai numatantį europinį Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą  balsavo 108, prieš buvo 1, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatyme liko nuostata, kad per terminalą turės būti perkama 25 proc. Lietuvai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Iš terminalo turės būti perkama ne mažiau 25 proc.

Lietuva, nuo seno buvusi cepelinų tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Apie tai, kiek Lietuvoje veikia sušių barų ir kebabų kioskų, bei kiek turkų ir japonų gyvena Lietuvoje, buvo rašyta pirmoje straipsnio dalyje. Antroje skaitykite apie konkurenciją plėtojant sušių verslą bei kebabų verslininkų nenorą viešinti savo verslo detalių.

Vilniaus akcijų biržos indeksas augo daugiausiai iš Baltijos šalių – 0,8 proc. Talino biržos indeksas pakilo 0,17 proc., o Rygos indeksas smuko 0,22 procento, teigiama „Finastos“ komentare. Vilniuje brango net šešiolika akcijų. Sostinėje akcijų buvo perleista už 453 tūkst. eurų, o pagrindinio akcijų biržos indekso reikšmė padidėjo 0,8 proc. Didžiausiais teigiamais akcijų kainos pokyčiais išsiskyrė „Snaigės“, Ūkio banko ir „Agrowill Group“ akcijos.

Lietuva, nuo seno buvusi didžkukulių tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Nors Lietuvą nuo Turkijos skiria beveik 2 tūkst. kilometrų, o Japonija nutolusi kone keturis kartus tiek, nacionalinio japonų patiekalo – sušių – bei turkų virtuvės pasididžiavimo – kebabų – Lietuvoje galima suvalgyti vis daugiau skirtingų vietų.

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Bulgarijoje pirmadienį turėtų pradėti veikti saulės jėgainė, kurios modulius „Solet“ pagamino bei įdiegė lietuvių mokslinė-gamybinė akcinė bendrovė „Precizika“. MG AB „Precizika“ – tai vienintelė saulės modulių gamykla Baltijos šalyse, o saulės modulių jėgainė Bulgarijoje – pirmas ir didžiausios apimties lietuviško kapitalo projektas atsinaujinančios saulės energijos srityje. „1,5 megavato (MW) – tai skaičiai, kurie suprantantiems apie saulės energetiką reiškia didelius pajėgumus.

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.