Lietuvos verslas

Seimo teisininkai kritikuoja dviejų liberalsąjūdiečių siūlymą nereceptiniais vaistais leisti prekiauti ir parduotuvėse bei degalinėse. Seimo Teisės departamentas įspėja, kad priėmus tokias pataisas, žmogus negalėtų iš pardavėjo sužinoti apie vaisto poveikį ir naudojimą.

Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas („Econ“) teigiamai įvertino Lietuvos pastangas įsivesti eurą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad tai - tik pirmas žingsnis, siekiant gauti Europos Sąjungos institucijų pritarimą litą nuo 2015-ųjų pakeisti bendrąja ES valiuta.

Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Apie Lietuvos kariuomenės finansavimo gerinimą kabama dviem atvejais: prieš biudžeto svarstymus ir tada, kai už kelių šimtų kilometrų vyksta realūs kariniai manevrai. Pirmuoju atveju diskusijos vyksta kasmet, o antrojo nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dar nėra buvę. Ciniška, bet biudžetas jau suplanuotas, o iki kito svarstymo Krymas jau gali būti Rusijos sudėtyje, ir visi bus kariuomenę pamiršę.

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vasario mėnesį išliko tokia pati kaip ir sausį bei praėjusių metų vasarį - 14,8 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Elektros paklausa Lietuvoje buvo 3 proc. mažesnė nei sausio mėnesį. Dėl 5 laipsniais aukštesnės nei įprasta vidutinės oro temperatūros vasario mėnesį elektros paklausa šiek tiek mažėjo visoje Šiaurės Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Užimtumo skatinimui ir verslo plėtrai skiriama nemažai lėšų, tačiau reikia glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis ir verslu, atidžiau įvertinti regiono problemas bei jo specifiką, Alytuje vykusioje konferencijoje-apskrito stalo diskusijoje teigė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Konferencijoje „Impulsai pasienio regiono ekonomikai: patrauklūs verslo projektai, parama iniciatyviems, motyvacija dirbti legaliai“ dalyvavo regiono savivaldybių vadovai, verslo atstovai.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ metinių apdovanojimų ceremonijoje elektros skirstymo bendrovę AB LESTO pripažino atsakingiausia 2013 metų įmone. LESTO įvertinta už vykdomus socialinius ir visuomenės švietimo projektus, kryptingus siekius puoselėti santykius su klientais, skatinti skaidrumą ir sąmoningą bei atsakingą elektros energijos vartojimą.

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams.

Optimizuodamos išlaidas didmiesčių įmonės vis dažniau prekių pristatymui ar kitiems nedideliems kroviniams išvežioti renkasi dalinimosi automobiliu paslaugą. Pasak sostinės įmonių atstovų, dalinimosi automobiliu (angl. car sharing) paslauga „CityBee“ padeda ne tik tiksliai suplanuoti krovinio pristatymo klientui laiką, bet ir sutaupyti iki 60 proc. transporto išlaidų. „Mūsų versas dar tik įsibėgėja, tad investuoti į nuosavą krovininį transportą dar būtų per anksti.

Lietuvoje dažniau kalbama apie startuolių ekosistemą, nepelnytai pamirštant kompiuterinių, vaizdo ir mobiliųjų žaidimų industriją bei jos galimybes. IT sektorius mūsų šalyje yra išties aukšto lygio, tačiau ar dažnai pagalvojama, kad žaidimų industrija yra šio sektoriaus sudėtinė dalis, galinti tapti išties pelninga verslo dalimi Lietuvoje? Šiais metais progreso konferencijoje LOGIN veiksiančioje specialioje platformoje „LOGIN Game Fest“ geriausi Lietuvos bei užsienio žaidimų industrijos kūrėjai,...

Kiek seniau nei prieš dvejus metus, Lietuvoje įsigaliojus laikino įdarbinimo įstatymui, šia paslauga pirmiausia pradėjo domėtis didžiosios šalies įmonės, kurioms darbo rankų paprastai pritrūkdavo dėl sezoniškumo įtakos. Dabar darbuotojų nuomos paslaugas siūlančios bendrovės pastebi, kad tendencijas diktuoja ne tiek sezoniškumas, kiek besikeičianti bendra situacija darbo rinkoje.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Ankstyvas pavasaris kelia ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčių. Po žiemos keliuose žiojėja duobės, o joms tvarkyti seniūnijos sako pinigų neturinčios. Seniūnijoms padėti ketina miškininkai. Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijoje – per 150 km kelių. Tik maža jų dalis asfaltuoti. Žvyrkeliais į atokius kaimus moksleivius veža geltonieji autobusiukai, iš miško gabenama mediena, rieda gamtą mėgstančių miestiečių automobiliai.

Pavasariška šiluma, ištirpdžiusi upių ledą, šiemet padėjo potvynių zonose sutaupyti šimtus tūkstančių litų. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas BNS sakė, kad tokį ramų pavasarį Šilutės senbuviai prisimena buvus tik prieš maždaug 50 metų. „Tokia situacija buvo paskutinį kartą apie 1959 metus. Senbuviai, kurie čia gyvena, prisimena, kad vėliau nebuvo nė karto tokios situacijos“, – BNS sakė R.Renčeliauskas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Verslininkai turi suprasti, kad asmeninio verslo interesų negalima kelti aukščiau šalies geopolitinių tikslų, naujienų portalui LRT.lt sako buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Italijoje nieko nestebina einant gatve iš delikatesinio maisto parduotuvių sklindantis žirgų kvapas. Taip, ne arklienos, o žirgų – tai ne klaida, kvapas arklienos parduotuvėse toks pat, kaip ir žirgyne. Tačiau šioje šalyje arkliena yra delikatesas, kuris, nors ir jaučiant šiokį tokį drovulį, valgomas ypatingomis progomis. Nemaža dalis arklienos į Italiją nuo nepriklausomybės atgavimo laikų keliauja būtent iš Lietuvos. Pirmieji šio verslo ėmėsi arklininkai ir šalia žirgų sporto buvusieji.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Investuotojų forumo apdovanojimuose, kuriuose pasveikino labiausiai prie darbo vietų ir gerų santykių su bendruomenėmis kūrimo prisidėjusias įmones, verslo aplinką ir šalies investicinį klimatą puoselėjančias valstybės institucijas ir žiniasklaidos atstovus. Tradiciniuose apdovanojimuose susirinko per 700 žmonių. „Lietuvos ir investuotojų tikslai sutampa.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje dar nėra, bankai pradeda intensyvų pasirengimą perėjimui prie jo. Vienas didžiausių iššūkių, manoma, bus grynųjų pinigų srautų suvaldymas. Tam, anot bankininkų, turi pasistengti ir gyventojai, kitaip gresia stovėti eilėse. Įvairių tyrimų duomenimis, pagal prisirišimą prie grynųjų lietuviai Europos Sąjungoje – treti po rumunų ir bulgarų.

Pasienyje su Latvija esantį Pasvalį pamėgo latviai. Per mėnesį jų apsilanko apie 3 tūkst. Latviai Lietuvoje ne tik lankosi sporto komplekse, muziejuose, bet ir apsiperka, nes čia esą randa pigesnių prekių nei savo šalyje. Baseine žmonių – tarsi silkių statinėje. Ypač jį atradus latviams, kurie čia važiuoja ne tik iš netoliese esančios Bauskės. Čia sutiksi ir tolimesnių Jecavos, Elėjos miestelių gyventojai. „Tiesiog būriais plūsta, pilni automobiliai, ekipažai, šeimomis suvažiuoja.

Janina Stašauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar mėnesiui – iki balandžio 15 dienos – pratęsė laiką, per kurį apsauginėje afrikinio kiaulių maro zonoje gyvenantys žmonės ir fermos privalo paskersti kiaules. Terminas pratęstas, nes gyventojai esą fiziškai to padaryti nespėja. Šiuo metu paskersta apie 60 proc. apsauginėje zonoje buvusių kiaulių – iš viso daugiau kaip pusketvirto tūkstančio. Dar likę apie 2,5 tūkst.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės teritorinio padalinio inspektoriai sulaukę vartotojų skundų dėl Tauragės prekybos centruose parduodamų nekokybiškų bulvių, atliko tyrimą ir nustatė, kad pirkėjams buvo siūlomos sudygusios ir pažeistos puvinio daržovės.

Nuo paauglystės su interneto projektais dirbantis verslininkas Andrius Čepkus, sukūręs vieningą elektroninių parduotuvių nuomos verslą, sako, kad didžiausia prekybininkų klaida internete – nepakankamas dėmesys rinkodarai. „Pagrindinė klaida, kurią matome ir akcentuojame visiems klientams, kad žmonės investuoja didelius pinigus į parduotuvės sukūrimą, bet visiškai nepasilieka ir neplanuoja marketingo biudžeto. Internete yra begalė parduotuvių, čia turi reklamuotis, kad pas tave ateitų.

Kasmetinio Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) visuotinio narių suvažiavimo metu išrinkta nauja asociacijos valdyba. Tai – 7 savanoriškais pagrindais dirbsiantys organizacijai priklausantys nariai. Trys iš septynių valdybos narių perrinkti antrai kadencijai, vienas narys grįžo į valdybą po pertraukos, dar trys nariai pirmą kartą papildė valdybos gretas. Naujosios valdybos pirmojo posėdžio metu išrinktas valdybos pirmininkas – juo perrinktas iki šiol šias pareigas ėjęs Simonas Bartkus.

Šalies gyventojai skolinasi atsakingiau – pastebi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Pasak jos, 2013 metų Lietuvos banko paskelbta naujausia statistika rodo, jog per paskutinį ketvirtį pernai sumažėjo beveik visų pradelstų mokėjimų už smulkiuosius vartojimo kreditus. Labiausiai mažėjo daugiau kaip 2 mėn. pradelstų smulkių kreditų – jų sumažėjo 26 proc., 3 proc. sumažėjo ir pratęstų vartojimo kreditų suma.

Krymo uostamiestyje Sevastopolyje aštuonias mažmenines parduotuves „Novus“ valdantiems lietuvių verslininkams vis sunkiau rasti vežėjų, kurie sutiktų pristatyti prekes į kitos šalies kareivių užimtą ir nuo išorinio pasaulio izoliuotą pusiasalį.

Greitieji kreditai yra skirti finansų nemokantiems tvarkyti karštakošiams. Smulkieji verslininkai, atrodo, savo veiklą vykdo labai individualiai ir finansus skaičiuoja kruopščiai. Tiesa, ne visada – Lietuvoje randasi trečiasis verslo finansavimo kelias. Išgirdęs tokį pastebėjimą Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas nustebo. Jis teigė, kad šiuo metu tai neįmanoma, nes nėra tvarkos, nustatančios, kaip juridiniai asmenys gali skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių.

Lietuvos banko valdybos sprendimu visuomenei bus suteikta galimybė iš arti susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis dar iki joms tampant visaverte atsiskaitymo priemone.

Robotų ir pažangių automatizuotų įrenginių pramonės įmonėse daugėja, o verslas vis daugiau investuoja į technologijas, tačiau darbo našumas Lietuvoje vis dar mažas. Profesorius Juozas Gecevičius sako, kad gamybos verslą konkurencingesniu darytų didesnės investicijos į inovacijas ir gamybos automatizavimą. Be to, kūrybingas profesorius piktinasi inertiškomis mokslo įstaigomis, ne padedančiomis, o labiau gąsdinančiomis verslą.

Dėl Rusijos suvaržymų tris paras neveikusi šaldytų maisto produktų ir kitų krovinių krovos bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ vėl gali krauti produkciją - leidimą jai suteikė Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba. „Vakar (ketvirtadienį - BNS) „Klaipėdos Smeltę“ atidarėme - po pietų, apie 16 valandą“, - BNS penktadienį pranešė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Kaune rytoj atidaroma nauja buitinės technikos, elektronikos prietaisų ir kompiuterinės įrangos prekybos tinklo „Elektromarkt“ parduotuvė. Naujos prekybos vietos projektavimo darbus šiemet planuojama pradėti ir Vilniaus prekybos centre IKEA. Vienas didžiausių Lietuvos buitinės technikos, elektrotechnikos prietaisų ir kompiuterinės įrangos prekybos tinklų veiklą pradeda Kauno „HyperMaximoje“, adresu Savanorių pr.

„Jau išgirdome įspėjimus iš Rusijos, kad nebegamintume jų rinkai sūrio, dešros, nekrautume grūdų ir jų produktų“, – teigia verslinininkas Vilius Kaikaris. Lietuvos verslininkai, turintys verslo interesų Rusijoje, tvirtina, kad griežta Lietuvos užsienio politika, politikų pasisakymai apie įvykius Ukrainoje ir Rusiją, šalies ekonomikai pridarys didžiulės žalos.

Ar keičiasi darbdavio požiūris į darbuotoją? Kas turėtų atsitikti, kad darbo jėgos kaina augtų? Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas profesorius Raimondas Kuodis. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad ekonomika nėra mokslas apie moralizavimą. „Galima suprasti darbdavį, kuris nori sėkmingai konkuruoti, mažindamas savo sąnaudas, taip pat darbo sąnaudas. Makrolygmenyje tokia politika atsigręžia prieš pačius darbdavius.

Šiaulių rajone iškilęs Ūkio ministerijai pavaldžios UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys iki šiol vis dar su trūkumais – juos žadama ištaisyti priėmus įrenginį iš rangovo. Tačiau pats įrenginys galimai dėl gedimų neseniai buvo stabdomas avariniu būdu. O valstybinės įmonės vadovai jaučiasi ramūs – nieko tokio neįvyko.

Mažiau nei prieš metus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis diplominių darbų „rašytojus“ išteisino, viešai pasakydamas, kad tai – normalus biznis. Visgi apie perkančiuosius, kurie net nesupranta, ką nusipirko, anot jo, nėra ką ir kalbėti. Vieniems pikta, kitiems juokinga, bet tai tiesa – Lietuvos įstatymai visiškai neriboja diplominių darbų pirkimo ir vertimosi tokia veikla. Todėl apstu ir tuo besinaudojančių.

 Edvardas Špokas, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos valdžiai tenka iššūkis ne tik spręsti Rusijos okupuoto Krymo problemą, tačiau ir ekonomines šalies problemas. Ekonomistai sako, kad naujoji valdžia turi pusmetį, kad žmonių gyvenimas pradėtų gerėti, kitaip žmonės ją sieks pakeisti. Kijevo priemiestyje gyvenantys Tatjana ir Jurijus pripažįsta, kad negali per daug išlaidauti, tad nėra dažni ir restoranų lankytojai.

Šių metų vasario 13 d., ketvirtadienį, Ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos posėdis, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų – pasiruošimas įvesti eurą Lietuvoje. Šį klausimą per posėdį aptarė ūkio ministras Evaldas Gustas, finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Per susitikimą buvo pristatyti darbai, kuriuos atliko valstybės institucijos ruošdamosi įvesti eurą.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Rusija pykstasi su visu pasauliu, tačiau dar ilgai pati negalės apsirūpinti visais reikalingais maisto produktais, sako buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jo teigimu, Lietuvos verslininkų pelnas mažėja net ir be sankcijų Rusijai vien dėl nuvertėjančio rublio, todėl svarbu orientuotis į kitas rinkas, o jos jau greitai gali atsiverti. „Jau keletą metų vyksta derybos su Kinija dėl lietuviškos produkcijos eksporto.

Valstybės kontrolės atlikto audito metu paaiškėjo, kad žemės ūkio subjektai, mokesčių sistemoje dalyvaujantys nuo 2009 m., nors ir gaudami lengvatas, sukčiauja. „Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išviešinta ir taip vieša paslaptis, kad yra tam tikri piktnaudžiavimai“, - sakė Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Nuostoliai – dideli D. Arlausko nuomone, tai, kad skirtingoms institucijoms yra pateikiama skirtinga informacija, yra tolygu kriminalui.

„Litexpo“ penktadienį prasidės dvi dienas truksiantis alaus, gero maisto ir muzikos festivalis „Al’Fiesta“. Kovo 14-15 dienomis, vyksiančių renginių metu lankytojų lauks gurmaniškų maisto gamybos idėjų pristatymas, pasaulio aludarių produkcijos degustacijos, koncertai, rekordų siekimas ir kitos pramogos.

LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Kiaulių augintojai skundžiasi, kad dėl neaiškios kompensavimo tvarkos dėl afrikinio kiaulių maro jie patiria milijoninius nuostolius. „Šiandien paršeliai yra nebešeriami, nes įmonė neturi pinigų. Jeigu per savaitę jai reikia 45 tūkstančių litų pašarams įsigyti, tai tų lėšų negali nei pasiskolinti, nei kažkur gauti“, – kompensavimo tvarka skundžiasi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Europos Audito Rūmų (EAR) narė Rasa Budbergytė Valstybės kontrolės specialistams pristatė EAR 2012 m. audito ataskaitą ir pagrindinius Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, apžvelgė, kaip Lietuva atrodo tarp šalių narių, taip pat supažindino su EAR veiklos pokyčiais. EAR vertinimu, 2012 m. pagrindinės ES finansinės ataskaitos teisingai atspindi tų metų ES finansinę būklę, tačiau mokėjimuose iš ES biudžeto auditoriai nustatė didesnį nei 2011 m. reikšmingą 4,8 proc. klaidų lygį.

2014 m. kovo 13 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), siekdama glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo su verslu, šiandien pasirašė sutartį su Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK). VMI ir LVK šia sutartimi siekia padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir pareigas, užtikrinti mokesčių į biudžetą sumokėjimą, kurti palankią aplinką verslui, šalinti tam trukdančias kliūtis, skatinti rinkos ekonomikos sistem...

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, kaip ir kasmet, 2013-aisiais daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau nei 3 mlrd. litų, o tai bendroje išlaidų struktūroje sudaro apie 71 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų.

Rusija ragina kai kurias pasaulio kompanijas, tranzitu gabenančias produktus į šalį, aplenkti Lietuvą, ketvirtadienį pranešė Lietuvos premjeras. Algirdas Butkevičius sako, kad Rusija nurodė kai kuriems Vakarų tiekėjams nebevežti krovinių per Klaipėdos uostą. „Jau iš Klaipėdos jūrų uosto visų terminalų maisto produktų negalima nei reeksportuoti, nei eksportuoti, nei importuoti.

Atvėrus duomenis visuomenei, galima ne tik sutaupyti, bet ir užkirsti kelią susirgimams, teigia medicinos epidemologas, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis Paulius Gradeckas. TILS ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ P. Gradeckas nurodė, kad viešojo sektoriaus institucijos duomenis vis dar neretai laiko savo, o ne visuomenės nuosavybe.

Vilniaus taksi bendrovės „Jazzexpress“ keleiviai už paslaugas jau gali atsiskaityti tiesiog išmaniuoju telefonu, o vairuotojas mokėjimą priims taip pat išmaniuoju įrenginiu. Tai – „Jazzexpress“ ir mokėjimų platformos Mokėjimai.lt (Paysera) bendradarbiavimo rezultatas. Tokiu būdu sumokėti „Jazzexpress“ taksi gali bet kuris iš 100 tūkst. Mokėjimai.lt klientų. Norint už taksi paslaugas sumokėti telefonu, keleiviui tereikia nemokamos „Paysera“ mobiliosios aplikacijos.

Masinės gamybos pasaulyje autorinis antspaudas – elegantiškas tapatumo ženklas. Juo galima pažymėti knygas, laiškus, dovanų kuponus, svarbius dokumentus, laiškus. Grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė ir kultūros istorikė Neringa Jarmalienė seną meno šaką bando paversti mažu ir maloniu verslu. Gaivina seną amatą Ex libris pažodžiui išvertus iš lotynų kalbos reiškia iš knygų. Tai knygos ženklas, parodantis, kas jos savininkas.

Prekybos tinklą „Norfa“ valdanti bendrovė „Norfos mažmena“ 2013 metais gavo 1,67 mlrd. litų pajamų (su PVM) – 2,7 proc. daugiau negu 2012 metais, kai jos buvo 1,627 mlrd. litų, pranešė bendrovė. Konsoliduoti „Norfos“ grupės pardavimai 2013 metais siekė 2,671 mlrd. litų (be PVM), arba 3,37 proc. daugiau nei 2012 metais (2,584 mlrd. litų) Kaip teigiama bendrovės išplatintame pranešime, pardavimai pernai galėjo būti šiek tiek didesni, tačiau įmonė uždarė keletą parduotuvių.

Lietuvos pašto ir kurjerių rinka, BNS skaičiavimais, 2013 metais siekė 352,133 mln. litų - 13,9 proc. daugiau nei 2012 metais, kai ji buvo 309,136 mln. litų. Vien ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2012-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu, pašto rinka išaugo 10,9 proc. iki 99,675 mln. litų, galutinius ketvirtojo ketvirčio duomenis paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pagal per ketvirtį gautas pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė Lietuvos paštas (42,86 mln.

Giedrė Sankauskaitė Neretai tenka išgirsti burnojant, kad šalyje prastėja verslo sąlygos. Išpūstas biurokratijos burbulas, pelną viršijantys mokesčiai ir panašūs veiksniai, rodos, turėtų paskatinti verslininkus krautis lagaminus ir tęsti savo veiklą užsienyje. Tačiau savaitraščio kalbinti verslo atstovai teigė siekiantys, kad šalyje būtų gerinama verslo aplinka, ir lagaminų krautis nežadantys. Praėjusių metų rudenį pasaulio banko „Doing Business“ reitingas pateikė džiugių naujienų Lietuvai.

AB „Citadele“ bankas kartu su Latvijos AS „Citadele banka“ suteikė 54,3 mln. Lt bendrą paskolą uždarajai akcinei bendrovei „Mantinga“, esamoms paskoloms refinansuoti ir naujam investiciniam projektui finansuoti. Paskolos dalį - 6 mln. Lt bendrovė panaudos šaldytos duonos ir pyrago gaminių gamybai modernizuoti. Naujo investicinio projekto sąmata siekia 22,5 mln. Lt, iš šios sumos 10 mln. Lt sudarys ES paramos lėšos. Projektą įgyvendinus iki 2015m. rudens, bus sukurtos 83 naujos darbo vietos.