Lietuvos verslas

Klaipėdos senamiestyje užsidarius beveik 12 metų gyvavusiam restoranui-alaus daryklai „Memelis“, šią vietą antram gyvenimui balandžio viduryje prikels restoranas „Katpėdėlė“. Pasak UAB „Amber Food“ direktoriaus Gedimino Balnio, į pastato renovaciją jau investuota 1 mln. litų. „Danės promenada – viena žinomiausių ir mėgstamiausių vietų Klaipėdos senamiestyje, kur pasivaikščioti mėgsta ne tik miestiečiai, bet ir į pajūrį atvykę turistai.

Nuo rytojaus Vilniaus apskrities gyventojai už atliekų išvežimą mokės maždaug trečdaliu brangiau. Vilniaus miesto savivaldybei 63 procentais padidinus Kazokiškių sąvartyno „vartų“ mokestį, sostinės gyventojai, iki šiol už šiukšles kas mėnesį mokėję po 21 centą už kvadratinį metrą, nuo rytojaus turės pakloti iki 27 ct. už kv. metrą.

Tai, kad Lietuvoje kartais dedasi keisti dalykai – nieko nebestebina. Nenuostabu ir tai, jog kartais bandoma geras iniciatyvas apversti aukštyn kojomis bei sumaišyti su žemėmis. Pats būdamas mokslininku visą laiką stengiuosi ieškoti gėrio ir pozityvių dalykų, todėl man nesuprantama, kodėl kartais tam tikri asmenys, kurie turėtų būti suinteresuoti sklandžiu ir efektyviu renovacijos procesu – bando jį diskredituoti.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įsigyti kelialapį į vaikų vasaros stovyklą geriausia dar žiemą ar ankstyvą pavasarį, mat tada organizatoriai siūlo išankstinių pardavimų akcijas, sako „ZigZag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė. Naujienų portalo LRT.lt pašnekovė pastebi, kad tėveliai kasmet vis drąsiau išleidžia savo atžalas į vasaros stovyklas užsienyje.

Šiandien Šiauliuose duris atvėrė pirmasis šiame mieste statybos, remonto ir buities prekių tinklo „Senukai“ prekybos centras. Parduotuvė įsikūrė rekonstruotame prekybos centre „Bruklinas“. Investicijos į prekybos centrą siekia 12 mln. litų, jame dirbs arti 100 naujų darbuotojų. Tad naudą pajaus tiek vietinis verslas, tiek ir Šiaulių miesto gyventojai.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankėsi dvidešimtą kartą rengiamoje parodoje „AgroBalt 2014“. Šiais metais renginyje daug dėmesio skiriama ne tik verslui ir vartotojams, bet ir numatyta nemažai tarptautinių susitikimų bei seminarų, kuriuose dalyvaus keliolikos šalių atstovai.

Pateikiame pirmąjį turtuolių dešimtuką. Visą galite pamatyti Ekonomika.lt portale. Jau ketvirtus metus iš eilės „Ekonomika.lt“ skelbia 100 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Kasmet savaitraščio sudaromas verslininkų šimtukas šiemet vėl keitėsi, nors turtingiausiųjų gretos, panašu, nusistovėjo ilgam.

Edgaras Savickas, LRT.lt Lietuvoje minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), Statistikos departamento duomenimis, praeitų metų spalį uždirbo kas penktas (20,7 proc.) gyventojas. Šią 1 tūkst. litų ribą nustato valdžia, nors ne vienas darbdavys pasakytų, jog kai kurie pavaldiniai neverti ir tiek, o didesnis MMA verstų dalį jų išvis atleisti. Tuo metu patys vadovai savo darbą vertina kur kas geriau – 7,4 karto geriau.

„Mes kasdien meldžiamės, kad kokia nelaimė neištiktų“, – balsas.lt žurnalistams sakė sunerimę vieno sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabučio gyventojai. Nuo pasaulio atkirto statybininkų tvora Pakvietę žurnalistus atvykti prie didžiulio 8 laiptinių penkiaaukščio , jo gyventojai rodė į greta prasidedančias statybas ir pasakojo, pasakojo. „Mūsų pašonėje prasidėjo kažkokia statyba, kuri beveik atitvėrė mus nuo likusio pasaulio.

Žingsnis po žingsnio ruošiamasi euro įvedimui. Diskusija apie laukiančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes įsivedus eurą vyko ir Panevėžyje. Galutinis sprendimas, ar bus euras mūsų šalyje ir kokiomis sąlygomis, paaiškės liepą. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, 1993 metais litas įvestas ypatingomis sąlygomis. Tada buvo didžiulė infliacija, kainos kilo. Tad siekta, kad ekonomika būtų sureguliuota. Litas buvo susietas su JAV doleriu, o 2002 metų vasario 2 dieną – su euru.

Keliauti smagu ir viską suplanavus iki smulkmenų, ir ekspromtu. Visgi, jei kelionės maršrutą nuspręsite palikti griežtai neapibrėžtą, kelionės finansus derėtų susiplanuoti tiksliai ir iš anksto. Pageidaujantiems didesnio efekto taupant, rekomenduojama pradėti išlaidų planą dėlioti dar likus pusmečiui iki kelionės. Grynieji – ne prioritetas Nors grynieji ilgą laiką keliaujantiems į užsienį buvo neatsiejama kelionės dalis, finansų ekspertai nerekomenduoja jų vežtis daug.

  Laura Juozaitytė Ketvirtadienio vakarą Vilniaus Rotušėje naujienų portalo ir savaitraščio „Ekonomika.lt“ rengiamuose „Verslo švyturių“ apdovanojimuose jau trečią kartą pagerbti verslo sėkmingiausieji.   „Labai džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvos verslo bendruomenėje nušvis dar šeši nauji švyturiai. Vieni iš nugalėtojų versle nėra labai matomi, tačiau jų kuriamais produktais kiekvienas mūsų naudojasi kone kasdien.

Kylanti ekonomika, didesnis pasitikėjimas asmeninių finansų perspektyvomis ir augančių palūkanų normų tendencijos skatina ne tik pirkti, bet ir parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Prognozuojama, kad ateinantys keli metai bus gana aktyvūs NT sandorių atžvilgiu, rašo Businessinsider. Pažadinkite fantaziją Norėdami greičiau parduoti būstą už norimą kainą, pirmiausia turi jį išvalyti – nuo nešvaros ir nuo asmeninių ar nereikalingų daiktų.

Per trumpą laiką antras lietuvis „Vikingų loto“ laimėjo didįjį prizą. Balandžio 1-ąją paaiškėjo, jog 420 tūkst. Lt minėtoje loterijoje laimėjo pensininkė iš Jurbarko. O vasarį autobuso vairuotojas iš Kauno laimėjo milijoną. Rodos, tokie paviešinti laimėjimai turėtų paskatinti lietuvius dažniau bandyti laimę loterijose ir tikėti galima sėkme, tačiau bilietų pardavimai rodo ką kita.

Parodos ,,AgroBalt 2014” atidarymo išvakarėse, balandžio 2 d., žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius susitiko su Gruzijos žemės ūkio viceministru Davidu Galegašviliu (David Galegashvili) aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo galimybių ir perspektyvų. Svečias atkreipė dėmesį, kad Gruzija birželio mėn. planuoja pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, tad jai labai pravers Lietuvos patirtis, kad kelyje į Europą galėtų išvengti klaidų, kurias padarė Lietuva.

Kaip verslininkai negalime nesureaguoti į balandžio antrosios Algirdo Syso pasisakymą „Žinių radijuje“, kuriame jis siūlo teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose susieti su darbuotojams mokamos algos dydžiu. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vardu pasisakome už sąžiningą verslą, tačiau manome, jog tokiu būdu atsakomybė užkraunama tik įmonėms, pamirštant valstybės atsakomybę.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ tyrimas parodė, kad praėjusiais metais darbdavių išlaidos darbo valandai Lietuvoje - vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Tik 6,2 euro (21,41 Lt), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis sudarė 23,7 euro (82 Lt). „SEB” banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad viena iš išeičių tokiai situacijai būtų darbdavių bendradarbiavimas su profsąjungomis.

Vienintelis Lietuvoje visą parą veikiantis bendrovės „Mano būstas“ Klientų aptarnavimo centras nuo veiklos pradžios jau sulaukė per 1 mln. skambučių. Daugiau nei trečdalis jų sudarė pranešimai apie gedimus vamzdynuose. „Mano būsto“ standartas siūlo vienintelį visą parą veikiantį specializuotą klientų aptarnavimo centrą Lietuvoje.

Pasaulinės nevyriausybinės organizacijos, tiriančios įvairaus pobūdžio korupciją, „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) biuras teigiamai įvertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus srityse, kurios buvo išskirtos kaip pačios svarbiausios mažinant korupcijos rizikas visose ES šalyse.

Didžiausio degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ klientai nuo šiol už įsipiltą kurą mokės greičiau ir paprasčiau – tiesiog naudodamiesi išmaniuoju telefonu. Mobiliųjų atsiskaitymų sistemos kūrėjams „WoraPay“ įdiegus mobiliosios piniginės programą, pakaks nuskenuoti ant degalų kolonėlės esantį QR kodą ir sąskaitą už degalus bus galima iškart matyti savo telefono ekrane. Ši „Lukoil“ inovacija – unikali ir pirmoji degalinių rinkoje Baltijos šalyse.

Lenkijos kapitalo didžiausias Baltijos šalyse naftos koncernas „Orlen Lietuva“, didžiąją dalį produkcijos pervežantis geležinkeliais, turi gerų naujienų - premjeras Algirdas Butkevičius Lenkijos kolegai pažadėjo ne tik atstatyti uždarytą geležinkelio liniją į Rengę Latvijoje, bet ir peržiūrėti geležinkelio tarifus. „Vyriausybė sudarė galimybę statyti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, mes čia nematome jokių problemų.

Živilė Milerytė Gal norėtumėte paragauti skrudintų skėrių ar svirplių? O galbūt pasivaišinsite ledinukais su skorpionais, skruzdelėmis ar lervomis? Tokį meniu pasiūlė „Pestaurant“ šiandien startavusioje „ArgoBalt“ parodoje. Projektą organizavusi kontrolės įmonė „Dezinfa“ norėjo žaismingai atkreipti dėmesį į kenkėjus, paskatinti daugiau apie juos kalbėti. Lietuviai dažnai vis dar nedrįsta kalbėti apie šią problemą. Pirmas tokio pobūdžio restoranas buvo atidarytas Londone.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos baldų pardavėjai ir gamintojai sumažėjusių pardavimų nepajuto, nors buvo prognozuojama, kad prieš pusę metų į Lietuvą atėjusi IKEA turėtų sukelti nemažos dalies įmonių bankrotą. „Visi tikrai prigąsdinti, su baime laukėme IKEA atėjimo, tačiau galiu pasakyti, kad nė viena įmonė nebankrutavo, nė viena nepajuto sumažėjusių pardavimų“, – sako keliolika baldų gamintojų ir prekybininkų vienijančio „Batlic baldų centro“ vadovė Dalia Markevičienė.

Šiuo metu Seime svarstomos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, reglamentuojančios vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos įvedimą nuo 2015 m., apipintos mitais, o užstato sistema pateikiama it panacėja „išvalysianti Lietuvą“. Deja, pažvelgus atidžiau, pagrindiniai argumentai prasilenkia su realia situacija. Mitas Nr.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu mano, jog tam ir valstybei, ir jiems patiems dar trūksta pasiruošimo. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki prisijungimo prie euro zonos nauda jų verslo rezultatams. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa. Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. jų įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc.

6 tūkstančiai litų – klientui į kišenę. Tiek siūlo Lietuvoje veikiantis prekybos tinklas „Prisma“, šiandien paskelbęs apie, ko gero, dosniausią akciją. Populiariame socialiniame tinkle bendrovė pradėjo žaidimą, kurio metu vienas laimingasis gaus sumą, galinčią padėti jam sutaupyti net viso pusmečio maisto biudžetą. „Tokį, prizų apimtimi stambų žaidimą Lietuvoje rengiame pirmą kartą.

Elektros energijos vartojimas šalyje 2013 m. didėjo, tačiau tarp skirtingų vartotojų grupių tendencijos išsiskyrė – gyventojai elektros vartojo mažiau, tuo tarpu labiausiai augo elektros vartojimas pramonės ir prekybos sektoriuose. Pernai elektros skirstymo bendrovė AB LESTO Lietuvoje persiuntė vartotojams beveik 8,19 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos – tai 1 proc. daugiau nei prieš metus ir beveik 4 proc. daugiau nei 2011 m. Daugiau kaip 1,55 mln.

Kuomet įmonė ieško darbuotojų, renkasi ne tik darbdavys – darbuotojai taip pat sprendžia, ar nori dirbti toje įmonėje, vertina darbdavį, su kuriuo susitinka per pokalbį dėl darbo, bando susigaudyti, ar patiktų dirbti tos įmonės aplinkoje. Dauguma darbuotojų, kuriems teko dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, neturi priekaištų darbdaviams nei dėl pasiruošimo pokalbiams, nei dėl jų, kaip darbdavių, įvaizdžio. Tačiau ne visi. Yra dalis darbuotojų, kurie darbdavio pasiruošimą pokalbiui vertina kritiškai.

Dauguma pritartų, kad būti geram pinigų nereikia. Tai priklauso nuo mūsų užsidegimo, noro, valios, o kartais – tik tikėjimo. Tačiau jeigu geras darbas yra visas ilgas metinis projektas, įtraukiantis dešimtis skirtingų sričių specialistų? Jeigu po vieno gero darbo, gali sekti kitas ir dar vienas? Pamąstę pritartume, kad lėšos, kad ir minimalios, tikrai praverstų, siekiant greičiau ir profesionaliau jį įgyvendinti.

„Jeigu darbuotojai dirba keliose darbovietėse – nustatyta, kad vienas net 11-oje vietų skirtinguose Lietuvos regionuose dirba, yra dirbančių 6-7-8 darbovietėse skirtingose vietose – kyla abejonių, ar jie iš tiesų ten dirba, ar nėra kokių nors korupcijos požymių“, – sakė Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras Čepas.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos uostą pasiekė didžiulis kranas, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius iš okeaninių konteinervežių. „Post-Panamax“ dydžio laivų Klaipėdoje laukiama jau šią vasarą. Jie švartuosis prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinių, kur pradės veikti Tarptautinis konteinerių paskirstymo centras.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Sparčiai gausėjanti bebrų populiacija „kraustosi“ gyventi į karklais apaugusius melioracijos griovius. Čia jų saugumu pasirūpino biurokratai, neleidžiantys valyti daugybę upėms prilygintų griovių.  Ūkininkai ir savivaldybių melioracijos specialistai žeria priekaištus medžiotojams, kad šie nepakankamai reguliuoja bebrų populiaciją. Medžiotojai atsikerta, kad bebrai karaliauja tik apleistuose, medžiais ir krūmais apaugusiuose grioviuose.

Lietuvos gyventojai linkę rinktis gyventi nuosavame, o ne nuomotame būste. Vis tik jų galimybes įsigyti nuosavą būstą labiausiai riboja per mažos pajamos. Į tai turėtų atsižvelgti tie, kas šiuo metu ketina įsigyti būstą, siekdami jį vėliau išnuomoti. Taip teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.   Pastebima bendra ir vis ryškėjanti tendencija, kad žmonės į būstą vis dažniau žiūri ne tik kaip į gyvenamąją vietą, bet ir kaip į turto kaupimo priemonę.

Dėl nenuspėjamų orų pokyčių gėlininkai nesiryžta prognozuoti, koks bus šis sezonas – pelningesnis nei pernai ar ne. Tačiau, nepaisant „iš kojų verčiančių“ orų, gėlių augintojų ir pardavėjų nuotaikos geros, o nuolat didėjančios jų gretos leidžia tikėti giedra šio sektoriaus ateitimi.

Karolina Stažytė Jūsų namų vaistinėlėje užsiliko maisto papildų? O galbūt sirgote ir buvote prijungtas prie lašelinės ar gydėtės vaistų injekcijomis? Kur dėti panaudotus medicininius prietaisus bei vaistiniams preparatams nepriskirtus maisto papildus? – toks klausimas iškilo tauragiškei Loretai, kai jos atneštų panaudotų lašelinių sistemų bei švirkštų nepriėmė viena Tauragės vaistinių. Atsakymo teko ieškoti ilgai.

Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės sutartys vėl pakvipo šimtamilijoninėmis aferomis. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos uvertiūros panašėja į amerikiečių kompanijai parduotos „Mažeikių naftos“ partitūrą.

Agresyvėjanti Rusija kelia nerimą ne tik politikams. Dauguma ekonomistų bando prognozuoti, kaip šalies veiksmai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pateikė keturis galimus ekonominio konflikto su Rusija scenarijus. Pagrindinis scenarijus yra apsiribojimas tik asmenų judėjimo ir sąskaitų įšaldymo priemonėmis. Jo tikimbė, pasak G. Nausėdos yra didesnė negu vidutinė.

Advokatė Inga Lukauskienė teigia, kad Prekių įstatymas neriboja galimybės įregistruoti panašius prekių ženklus. Svarbu žinoti, kad jei jūs Valstybiniam patentų biurui pateikėte paraišką prekių ženklui įregistruoti, jūsų ženklas buvo įregistruotas, o jums išduotas registracijos liudijimas, dar nereiškia, kad niekas kitas tokio ženklo neužregistruos. „Tačiau to bijoti nereikia.

Vilniaus tarybos posėdyje šiandien pritarė naujo biokuro katilo įrengimui Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.3 (VE-3). Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, šis sprendimas yra parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinės energetikos strategijos projektą. - Pagrindinis projekto tikslas - maksimaliai sumažinti šilumos kainą vilniečiams.

Balandžio 2-4 dienomis Lietuvoje lankysis Baltarusijoje dirbančių Kinijos verslininkų delegacija. Svečiai susitiks su transporto ir ekonomikos sritis kuruojančių Lietuvos institucijų atstovais.

Svajonių darbdavio paieškos yra viena svarbiausių veiklų žmogaus gyvenime. Kiekvienas asmuo siekia dirbti mėgiamą darbą – juk darbe praleidžiama daugiausiai laiko. Todėl savybės, kuriomis turėtų pasižymėti svajonių darbdavys, yra nuolatinis diskusijų objektas.

Pernai didžiausio kečupo gamintojo Baltijos šalyse UAB „Suslavičius-Felix“ pajamos siekė 24,23 mln. litų ir buvo 11,8 proc. didesnės nei 2012 metais. Prie augimo labiausiai prisidėjo eksportas, kuris 2013 metais sudarė 28,7 proc. visos apyvartos ir pernai, lyginant su 2012 metais, augo greičiau nei pajamos – 18,1 proc., Toliau plėsti eksportą bendrovė ketina Rytuose, kur šiuo metu aktyviai dalyvauja parodose ir mezga verslo ryšius.

Optimalus maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Baltijos šalių sostinėse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų. Brangiausias jis Latvijoje, pigiausias – Lietuvoje. Estijoje optimalaus šeimos maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį – 1098 litai. Tokius duomenis, pristatydama antrą kartą atlikto trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių tyrimo rezultatus trečiadienį žurnalistams pateikė ,,Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Nors Lietuvos darbo biržos duomenimis registruotas nedarbas šalyje šių metų kovo 1 dieną siekė 11,4 proc. tačiau, anot specialistų darbo rinka nėra tolygi. Net jei kažkur darbuotojų, norinčių dirbti – per daug, yra nemažai sričių, kur specialistų masiškai trūksta. Daugelis darbuotojų paieškos profesionalų sutinka, kad vienas iš realiausių būdų rasti ieškomų specialistų yra geriau išnaudoti technologijų teikiamas galimybes.

Didžiausias išlaidas būsto išlaikymui Baltijos šalių sostinėse patiria gyvenantys nuomojame būste. Ekonomiškai naudingesnis pasirinkimas šiuo metu – pirkti būstą su paskola, teigė,,Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Boložienė, pristatydama žurnalistams antrą kartą atlikto Baltijos šalių sostinių gyvemntojų namų ūkio tyrimo rezultatus.

Lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų, o estai – tik trečdalį. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Jo duomenimis, palyginus trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkius, būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui ir transportui - daugiausia pinigų išleidžia Rygos gyventojai. ,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui.

Norėdamas užtikrinti efektyvesnį klientų aptarnavimą, „Swedbank“ planuoja sujungti lizingo ir automobilių nuomos paslaugas teikiančias dukterines įmones. Numatoma, kad dar šiemet bendrovės „Swedbank autoparko valdymas“ turtą, sutartinius įsipareigojimus ir teises perims „Swedbank lizingas“. „Siekiame sutelkti visas lizingo ir automobilių veiklos nuomos paslaugas vienose rankose.

Nors ne vienas gamintojas savo produktus žymi įvairiuose konkursuose pelnytais medaliais, galimybė naudoti šiuos ženklus, toli gražu, nėra pagrindinis konkursuose dalyvaujančių įmonių siekis. Gaminio įvertinimas tarptautiniu mastu atveria daugiau galimybių žengti į naujas eksporto rinkas. Į konkursus – tik su tikslu Kaip pasakojo bendrovės „Stumbras“ rinkodaros vadovas Algirdas Čiburys, dalyvauti produktų konkursuose naudinga, tačiau reikia tiksliai žinoti, koks yra dalyvavimo tikslas.