Lietuvos verslas

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA skambučių centro ilgamečiai darbuotojai pirmomis pokalbio minutėmis gali nuspėti, iš kokio regiono skambina asmuo. Bendrovės skambučių centro darbuotojų teigimu, Kauno regiono gyventojai yra atviresni, labiau bendraujantys, vilniečiai – dalykiški, klaipėdiečiai – uždaresni, santūrūs, o šiauliečiai - priešingai, labai emocionalūs.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Konkurento įsigijimas yra neabejotinai yra nuožmiausias plėtros žingsnis versle. Deja, pastaraisiais metais Lietuvos rinka tokiu judėjimu nepasižymėjo. Šiemet pirmieji drąsiausiai į Lietuvos rinką įžengė PZU ir tai tik pradžia. Dar metų pradžioje savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie bendrą Europos ir Lietuvos susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkos pastarųjų metų smukimą. Visgi ekspertai teigė, kad šiemet galima tikėtis atsigavimo.

Karolina STAŽYTĖ Šiuo metu Tauragėje veikia daugiau nei pusė šimto kirpyklų bei grožio salonų. Nors pasiūla, atrodytų, viršija paklausą, viena po kitos duris atveria naujos grožio oazės. Netrūksta ir baigusiųjų kirpėjų mokslus. Tačiau daugelis jaunų šio amato specialisčių taip ir nepasirodo nė vienoje iš meistrams vietas paruošusių kirpyklų, o žirklėmis darbuojasi namuose.

Jei valdžios vyrai nuspręstų, kad ką nors nauja statant reikia atsižvelgti į aplinkinių gyventojų poreikius, pastariesiems nereikėtų ieškoti savo tiesos varstant daugybės įstaigų duris, o visiems kitiems – gaišti laiką.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje iki šios savaitės Tarybos posėdžio kelią skynėsi verslininkų siūlymas jų pačių lėšomis rekonstruoti miesto centre besidriekiančią P. Cvirkos gatvę. Verslininkų siekiai buvo aiškūs – dabartinę vienos eismo krypties gatvę atvėrus dvipusiam automobilių srautui, prekybos centras „Saulė miestas“ būtų buvęs atviresnis ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams.

Pernai Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre įregistruotos 1 075 vedybų sutartys – daugiausia nuo Vedybų sutarčių registro veiklos pradžios 2002 m. Nustato teises „Vedybų sutartis – tai daugelyje užsienio valstybių taikomas civilizuotas būdas be ginčų išspręsti turto padalijimo klausimą, jei būtų nuspręsta nutraukti santuoką. Augant teisiniam mūsų visuomenės raštingumui, vis daugiau žmonių renkasi tokį būdą ir Lietuvoje“, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Artėjant gegužei, kai užsieniečiai jau galės oficialiai pirkti žemę Lietuvoje, tautos išrinktieji paknopstomis reglamentavo vadinamuosius saugiklius dirbamos žemės pirkėjams. Ūkininkams akivaizdu, kad vadinamųjų žemės įsigijimo saugiklių įstatymas yra skylėtas.

 Modestas Naudžius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užliejimų butuose vis daugėja, sako būsto draudimo ekspertė. Ar jūsų butui jie negresia, pasitikrinkite kartu su „Labo ryto“ pakviestais ekspertais. „Vilnietis Jonas Kazlauskas skubiai kviečiamas sugrįžti į namus. Jūsų bute – vandentiekio avarija“, – panašūs pranešimai vasarą dažnai nuskamba per radiją. Nenuostabu – užliejimai, kaip rodo statistika, pati dažniausia nelaimė butuose.

Vienas iš būdų, kuriuo Europos Sąjungoje būtų pasiekta, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai, o susidariusios atliekos būtų tvarkomos kaip įmanoma mažiau kenkiant aplinkai, yra principo „teršėjas moka“ taikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, šis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme, turi paskatinti gyventojus rūšiuoti bei atsakingiau vartoti.

Iki gegužės 1-osios dirbantys Lietuvos gyventojai dar gali 2 procentus savo pajamų mokesčio pervesti nepelno organizacijoms. Fondas „Mamų unija“, kuris globoja vėžiu sergančius vaikus ir juos auginančias šeimas, gauna nemažai tokios paramos. Kaip pavyksta to pasiekti? Fotomenininkė fondo direktorė Eglė Mėlinauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad stengiamąsi visus metus aktyviai dirbti su visuomene, bendrauti, įtraukti į projektus ir taip supažindinti su fondu bei jo veikla.

Tik atidarius Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vykstančią didžiausią Baltijos šalyse statybų tematikos parodą „RESTA 2014“, ekspozicijas užplūdo pirmieji lankytojai. Be gausaus būrio statybų verslo profesionalų, akis paganyti į 540 dalyvių iš 13 pasaulio šalių siūlomas statybų naujienas panoro ir savą būstą remontuojantys ar statantys lankytojai.

Į besikeičiančias rinkos sąlygas orientuotas finansų sektoriaus reguliavimas, krizių prevencija ir jų sprendimas, veiksmingai veikianti bankų sąjunga ir struktūrinės pertvarkos yra esminės prielaidos tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos ekonomikai stiprinti ir konvergencijai, t. y. valstybių narių ekonominiam suartėjimui, skatinti, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas šalyje sumažėjo tris kartus, tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad net 97 proc. atvejų profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. „Lietuvoje profesinių ligų kasmet mažėja. Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas sumažėjo 3 kartus: 2006 m. buvo registruoti 96 nauji atvejai, o 2013-aisiais – 32 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. užregistruota 412 naujų profesinių ligų atvejų. Dažniausiai sirgo vyrai –75 proc.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, glaudžiai bendradarbiaudama su Panevėžio apskrities policijos pareigūnais, išaiškino mėginimą apgaule gauti draudimo išmoką. 2013 m. pabaigoje draudikai gavo pranešimą apie bendrovėje apdrausto automobilio „Subaru“ pagrobimą, kurio vertė sudarė keliasdešimt tūkstančių litų. Bendrovės darbuotojai pastebėjo neatitikimų kliento pateiktoje informacijoje ir savo įtarimais pasidalino su Panevėžio apskrities policijos pareigūnais.

Kaip jaustumėtės, jei prasidėtų diskusija, kad reikia atšaukti transporto techninę apžiūrą ir leisti gatvėmis važinėti įvairioms kriošenoms? Jei automobilių prekeiviai pradėtų kalbėti, kad gyventojai naujų automobilių neįperka, todėl reikia leisti pardavinėti senus „Moskvičius“ ir „Zaporožiečius“? Analogišką mintį, tik nekilnojamojo turto srityje vakar išsakė nekilnojamojo turto vystytojai.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos banko organizuojamoje ekonomikos konferencijoje, skirtoje konvergencijos pokyčiams po Europos Sąjungos (ES) finansų krizės aptarti. Renginyje premjeras apžvelgė ES ir Lietuvos ekonominės politikos tendencijas, pristatė šalies siekį įsivesti eurą.

Vėlyvą penktadienio rytą sostinės dangų nuspalvino daugybė ryškiai raudonų balionų – kaip pagarbos žuvusiems darbe ženklas bei priminimas visiems apie būtinybę saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę. Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvoje 1992-2013 metais darbe žuvo ir sužalota per 67 tūkst. žmonių – palyginimui, tiek žmonių gyvena Marijampolės ir Utenos miestuose kartu sudėjus.

Norite dirbti pas kurį nors iš lietuviams patraukliausių darbdavių? Tuomet turite ir pats būti geresnis savo srityje, kad jumis pakeistų esamą darbuotoją. Arba turėti su IT susijusią specialybę. Per trejus metus dirbančių pas tokius darbdavius sumažėjo daugiau nei tūkstančiu, teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva analitikai, remdamiesi Sodros duomenimis.

Edgaras Savickas, LRT.lt Norėdami įsikurti Vilniaus senamiestyje šiandien daugiausiai paklosite už būstą atokesnėse gatvelėse, nors dar prieš 10 metų brangiausios buvo Gedimino ir Vokiečių gatvės. Pokyčio priežastis paprasta – svarbiausios miesto arterijos tapo per daug triukšmingos. Visiems pažįstama situacija: po ilgos darbo savaitės nusprendėte pagaliau pailsėti ir išsimiegoti, tačiau šalimais gyvenantys kaimynai turi kitų minčių ir jau nuo ankstyvo šeštadienio ryto pradeda remonto darbus.

Šiandien Vilniuje, Viršuliškių skg. 28, duris atvėrė naujas „Prisma“ prekybos centras. Tai jau antra prekybos tinklo parduotuvė Vilniuje ir ketvirta Lietuvoje. Atidarydama prekybos centrą bendrovė „Prisma Lietuva“ sukūrė 100 naujų darbo vietų. Naujoji „Prisma“ siūlo daugiau nei 60 tūkst. produktų asortimentą, aukštos kokybės šviežius produktus, taip pat vykdo klientų lojalumo programą ir siekia užtikrinti prieinamas kainas. Viršuliškių skg.

Minint tarptautinę jaunimo solidarumo dieną, skirtą akreipti dėmesį į jaunimo problemas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigė, kad požiūris į jaunimo nedarbą yra individualizuotas: „Nuo šiol pastangos nukreiptos į individualius jauno žmogaus poreikius. Atėjus į darbo biržą, išanalizuojami jo gebėjimai, išsiaiškinami norai. Į tai atsižvelgus, sudaromas individualus planas“ , — interviu radijui „Laisvoji banga“ teigė A. Pabedinskienė.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Leidyklos „Tyto Alba“ direktorė Jolita Varanavičienė sako, kad knygą šiais laikais išleisti labai paprasta, o autoriai, skirtingai nuo ankstesnių laikų, gali patys rinktis leidyklas. Maža to, dėl kai kurių autorių leidyklos net kovoja tarpusavyje, taip jiems klodamos raudonus kilimus. „Autorių Lietuvoje yra stygius. Esame patikrinę telefonų knygas, skersai išilgai ieškodami, kas galėtų realizuoti ir leidykloje sukurtą konceptą. Tarkim, leidykla nusprendė, kad trūksta knygos apie blusų kaustymą.

Beveik pusė Vokietijos įmonių Lietuvoje teigia 2014 metais ketinančios daugiau investuoti ir įdarbinti daugiau darbuotojų nei pernai, o 9 iš 10 Vokietijos investuotojų ir vėl pasirinktų Lietuvą – rodo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) atlikta Baltijos šalyse įsikūrusių Vokietijos verslininkų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Muštis gali kiekvienas, tačiau kovoti dėl savo svajonių gali ne visi“, - prisistatė „Fight for Fitness“ organizatoriai Vytautas Medineckas ir Valentin Bogdanovič visiems susirinkusiems „Švyturio Arenoje“ Klaipėdoje. „Mes veikiame gyvenime daug, veiklos pakanka, šiuo metu turime keturis projektus, - kalbėjo muscleshop.lt vadovas V. Medineckas.

„Gimiau Latvijoje, vaikystėje man įdomi buvo ir matematika, ir literatūra. Užsiiminėjau baletu, net parašiutizmu. Niekada nežinojau, kuo noriu būti“, - savo patirtimi dalinosi UAB „Uoga Uoga“ bendrasavininkė Lena Sokolovska. Jaunimui prieš pradedant verslą ji siūlo pasirūpinti puikiu išsilavinimu, kadangi be jo – gerai apmokamo darbo gauti negalima. „Dirbdama finansų analitike mačiau pinigus, kurių anksčiau nebuvau mačiusi.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien atmetė buvusio banko SNORAS vadovo Raimondo Baranausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteista 1 350 000 eurų, kuriuos jis banko SNORAS veiklos apribojimo įvedimo metu pervedė į savo sąskaitą užsienio banke.

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ metus pradėjo sėkmingai: uždirbo pelno, augo unijos turtas ir pajinis kapitalas, buvo vykdomi visi Lietuvos banko nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai, remiantis Visuotinio narių susitikimo metu priimtais sprendimais – sustiprintas unijos valdymas. Pirmąjį 2014 metų ketvirtį kredito unija „Vilniaus kreditas“ uždirbo 0,5 mln. litų pelno. Daugiausiai pajamų gauta iš vertybinių popierių pardavimo operacijų ir palūkanų.

Susiklosčius palankioms aplinkybėms pasaulinėje pieno produktų rinkoje, praėję metai buvo sėkmingi tiek pieno gamintojams, tiek ir perdirbėjams. Šiandien žemdirbiams vis didesnį nerimą kelia mažėjančios pieno supirkimo kainos, kai, tuo tarpu, parduotuvėse pieno produktų kainos lieka nepakitusios. Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinko visos grandinės „nuo lauko iki prekystalio“ atstovai – pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai.

Vakar Seime buvo aptartos AB „Orlen Lietuva“ problemos. Šios įmonės atstovai pažymėjo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikomi tarifai Baltarusijos įmonių naftos produktų gabenimui į Klaipėdos uostą yra žemesni, negu taikomi „Orlen Lietuvai“ ir tai suteikia konkurencinių privalumų Baltarusijos įmonėms. Jau vien todėl tarifai, „Orlen Lietuva“ atstovų teigimu, turi būti atitinkamai sumažinti. Taip pat Mažeikių naftos bendrovei itin svarbu, kad nedelsiant būtų atstatytas Rengės geležinkelio ruožas.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už padarytą žalą gamtai akcinę bendrovę „Orlen“ įpareigojo valstybei sumokėti 9 mln. 700 tūkst. lt. Kasacinis Teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.

Lietuvos bankas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarė bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų eurų ir litų banknotų ir monetų pervežimą. „Rengiantis grynųjų pinigų pakeitimui ir jo metu svarbu užtikrinti turto ir asmenų saugumą ir apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo.

Įžiūrėti kainų etiketes parduotuvėse sudėtinga ne tik silpnaregiams, bet ir senyviems ar šiaip prasčiau matantiems žmonėms. Silpnaregių sąjunga sudarė etikečių aiškumo dešimtuką ir tikisi, kad euro įvedimas bus proga prekybininkams pereiti prie geresnio kainų pateikimo. Juolab, kad euro įvedimo laikotarpiu kai kuriose etiketėse gali tekti rašyti net penkias kainas.

Daugėjant ženklų, kad Lietuvai eurą įsivesti pavyks, dalis šalies prekybininkų dairosi nežinodami ko tikėtis. Kaip pastebi bendrovės RASO, šalyje platinančios kasos aparatus, atstovai, daugiausia problemų gali kilti pereinamuoju laikotarpiu, kai prekybininkai vienu metu turės priimti ir litus, ir eurus. Padėtį sunkina ir tai, kad valdžios atstovai vis dar nėra pateikę oficialių reikalavimų kasos aparatams.

Didžiausias degalinių tinklas Lietuvoje „Lukoil Baltija“ įprastus degalus keičia „Ecto“ degalais su priedais. Degalinėse taip pat pradedama prekiauti degalais „Ecto plus“, kurie leis mažinti kuro sąnaudas. Nuo šiol visose 112 modernių „Lukoil“ degalinių 95 benzinas keičiamas į 95 ecto, premium klasės 95 ecto benzinas – 95 ecto plus, o dyzelinas – D ecto. Vso kuro kaina išliks tokia pati, išskyrus 95 ecto plus su didesne norma papildomų priedų, kuris brangs 7-8 centais.

„Idėja turi būti religija. Daugelis gali sakyti „Noriu būti verslininkas“. Tačiau tai nieko nereiškia“, - su moksleiviais savo patirtimi dalinosi verslininkas, filantropas ir politikas Antanas Guoga. Pasak verslininko, idėjų yra dar labai daug likusių nepanaudotų. „Yra daug kelių, jūsų laukia žmonės, kurie gali investuoti. Lietuviu pasitiki visas pasaulis, - kalbėjo A. Guoga. – Kur didžiausia mūsų riziką? Reikia mąstyti globaliai, mes neatsiliekame nuo viso pasaulio. Mes turime pranašumą.

Nuo 2016 metų visi nauji daugiabučiai turės būti statomi A energinės klasės. Šiandien tokio būsto statybos brangesnės maždaug 15 proc. Anot vystytojų, jeigu technologijos per mažiau nei dvejus metus atpigti nespės, visuotinai privaloma A klasė gali reikšti bent dešimtadaliu brangesnį būstą pirkėjui. 2012 metais, kai buvo pastatytas pirmasis A klasės daugiabutis, ir 2013 metais A klasės būstai sudarė apie 4,5 proc. visų sostinėje parduotų naujų butų.

Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. programos paramą gali gauti ūkio subjektai, vykdantys žemės ūkio veiklą buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje ne mažiau kaip vienerius metus.

Šiandien prasidedančioje parodoje RESTA 2014 bus pristatytas namo, kurio šildymui per metur reikia tik 500 litų, projektas. „Šiais laikais kitokios statybos pastato nė neįsivaizduoju, nes gerai suprojektavus, tokie namai ne ką brangesni, nei dabartiniai šalti ir neekonomiški - sako projekto autorius Rytis Kaminskas, - Apie tokius, kitaip dar vadinamus pasyvius namus, sklando daug mitų, tad šis mūsų parengtas tipinis projektas ir skirtas praktiškai paneigti stereotipus ir suteikti būsimiems nauja...

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijai aneksavus Krymą, baltarusiams užsidarė viena iš turizmo autobusais krypčių, tad Lietuvos turizmo rinkos atstovai suka galvas, kaip bent dalį jų pritraukti į lietuviškus kurortus.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje naudotų automobilių rinka jau atsigavusi, ir sudarytų sandorių gausa viršija prieškrizinį lygį. Pernai šalyje užfiksuota per 380 tūkst. sandorių – beveik 2 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Artėjant euro įvedimui, specialistai prognozuoja, kad automobilių pardavimai dar labiau išaugs, nes neaišku, kokia jų kaina eurais bus kitais metais. Pasak portalo autoplius.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas privalės išsaugoti sukauptą finansinį turtą. Tai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti šalies ekonominį ir finansinį stabilumą bei įgyvendinti centrinio banko nepriklausomumo principą.

Transporto suvestinę paskelbusi Europos Komisija (EK) konstatavo, kad Lietuvos geležinkelių sektorius yra uždaras. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone toks vertinimas neatitinka tikrovės – naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teisinių kliūčių nėra. Privataus sektoriaus atstovams, kurie yra įgyvendinę Lietuvos teisės aktų nustatytus reikalavimus (gavę licencijas, saugos sertifikatus, paprašę infrastruktūros pajėgumų, įregistravę riedmenis ir kt.

Lietuvoje atidaroma vienos pirmaujančios pasaulyje sporto ir laisvalaikio prekių gamintojos „Nike“ firminė parduotuvė. Vilniuje tai bus vienintelė naujos koncepcijos ir didžiausia šio prekės ženklo parduotuvė visose Baltijos šalyse. Pasak bendrovės „Jalajalg“ oficialaus „Nike“ distributoriaus Batijos šalyse vykdomojo vadovo Rainer‘io Tops‘o, parduotuvę nuspręsta atidaryti Lietuvoje ne atsitiktinai – kompanijos atstovai šalį mato kaip perspektyviausią iš trijų kaimyninių šalių.

Per kovo mėnesį verslo pradelsti įsipareigojimai padidėjo 40 mln. litų ir pasiekė 4,93 mlrd. litų. Skolų lygis yra beveik toks pats, koks buvo praėjusiais metais tuo pačiu metu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Įmonių įsiskolinimai praėjusį mėnesį labiausiai išaugo finansų sektoriui, nežymiai - telekomunikacijų įmonėms, o pradelsti mokėjimai už komunalines, išperkamosios nuomos (lizingo) ir kitas paslaugas praktiškai nepakito.

„Omnitel“ viceprezidentu finansams paskirtas Janas Sörensenas. Jis pradės eiti pareigas gegužės 5 dieną ir pakeis „Omnitel“ paliekantį Nerijų Datkūną. „Omnitel“ pastaruoju metu įgyvendina didžiulius organizacinius ir kultūrinius pokyčius, kurie reiškia ir besikeičiančią vidinę įmonės kultūrą, stipresnę orientaciją į klientus bei naują požiūrį į kompanijos veiklą.

Ar dažniau sulauks statybos inspektorių priežiūros, priklausys nuo rizikos ir pažeidimų istorijos. Tikrintinus objektus nuo šiol nustatys informacinė sistema, pagal aiškius kriterijus įvertinusi rizikingumą. Šiais pokyčiais tikimasi ne tik padidinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) veiklos efektyvumą, bet ir sumažinti korupcijos galimybes statybų sektoriuje bei daugiau inspekcijos resursų skirti konsultacijoms bei prevencijai.

Lietuvos bankas į apyvartą išleido 50 litų kolekcinę (proginę) sidabro monetą, skirtą Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 25-mečiui. Naujoji moneta buvo pristatyta balandžio 23 dieną Vytauto Didžiojo universitete Kaune. „Nors mūsų universitetas jaunas, tačiau turi brandžias tradicijas ir jas tęsia.