Lietuvos verslas


Naujausia informacija apie pinigus ir ekonomiką: atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos, kainos, mokesčiai, bendrovių naujienos, aktualūs teisės aktų pasikeitimai. Lietuvos verslo naujienos vienoje vietoje.

Lietuvos BVP prognozė: ekonomikos augimas bus dar kuklesnis nei tikėtasi

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. I ketvirtį Lietuvos metinis ekonomikos augimas siekė 2,9 proc. Tai yra pirmasis įvertis, kuris dar bus tikslinamas. Anot Statistikos departamento, šių metų I ketvirčio BVP didėjimui daugiausiai įtakos turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Šiandien BVP komponentai nebuvo skelbiami, tačiau BVP pokytį galima interpretuoti, atsižvelgiant į kas mėnesį skelbiamus makroekonominius indikatorius.

Teisme – ieškinys mobiliojo ryšio operatoriams dėl neteisėtos telerinkodaros

Lietuvos vartotojų institutas, gindamas vartotojų viešąjį interesą, trečiadienį kreipėsi į teismą su ieškiniu mobiliojo ryšio operatoriams – UAB Bitė Lietuva, UAB Omnitel ir UAB Tele2. Ieškiniu reikalaujama nutraukti nelegalią prievartinę telerinkodarą be išankstinio vartotojo sutikimo, kuri akivaizdžiai pažeidžia vartotojų teises. „Telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo yra neteisėta ir privalo liautis.

Apdovanoti „žaliausi“ 2013 m. NT projektai

Tarptautinėje statybų parodoje RESTA 2014 buvo įvertinti ir apdovanoti konkurso „Žaliasis miestas - geriausias NT ekoprojektas 2013“ nugalėtojai. Jiems įteiktos ,, Ateities miestai’’, skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtos „Gyvybės medžio“ iž atsakomybę gamtai, statulėlės.
REKLAMA
REKLAMA

Dar viena priežastis, kodėl darbdavys gali gauti baudą

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Dėl nuolatinio darbo prie kompiuterio žmonės skundžiasi galvos skausmais, įtampa sprande, rankų tirpimu, todėl labai svarbu, kad darbo vieta būtų įrengta patogiai. Už netinkamą darbo vietą, kuri darbuotojams gali sukelti sveikatos sutrikimų, darbdavio gali laukti bauda nuo 500 litų. „Sėdint prie kompiuterio, už pusiausvyrą atsakingi raumenys yra įsitempę.

Vis daugiau Lietuvos bendrovių keliasi į debesiją

Daugėjant darbuotojų naudojamam įrenginių skaičiui ir poreikiui jais pasiekti reikalingą informaciją iš bet kurios vietos, vis daugiau bendrovių Lietuvoje nusprendžia pereiti prie debesijos sprendimų. Siekdama kuo efektyviau organizuoti įmonės darbą prie „Office 365“ ir „Windows Azure“ perėjo bendrovė „Kelprojektas“, didžiausia transporto infrastruktūros inžinerijos įmonių grupė Baltijos šalyse.

Norint išmaitinti alkaną žmoniją teks pakeisti ir ūkininkavimą, ir mąstymą

Galvodami apie aplinkai keliamą grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame automobilius ir aukštus kaminus, o ne vakarienę. Bet iš tiesų žmonijos maisto poreikiai yra vienas didžiausių planetai keliamų pavojų. Gegužės mėnesio numeriu žurnalas „National Geographic Lietuva“ pradeda aštuonis mėnesius truksiančią straipsnių seriją, nagrinėsiančią, kaip pamaitinti milžinišku tempu didėjantį alkanų burnų skaičių ir nenualinti planetos Žemės.
REKLAMA
REKLAMA

Patikslintos laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės

Liepos 1 d. įsigalios Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, kurios buvo priimtos 2011 m., pataisos. Jas patvirtino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius. Pataisytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės praplečia ir patikslina naminių gyvūnų, kuriems laikyti nereikia leidimų, sąrašą. Jis papildytas keliomis papūgų ir įprastomis fazanų rūšimis.

„Air Lituanica“ atnaujina Amsterdamo reisą

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugpjūčio 31 d. pradeda skrydžius į Amsterdamo Šipolio (Schiphol) oro uostą. Skrydžiai į Amsterdamą vyks kasdien, ryte. Pasipildęs skrydžių žemėlapis keleiviams suteiks dar daugiau galimybių jungiamaisiais skrydžiais per Amsterdamą keliauti po visą pasaulį. „Man tikrai malonu, kad ir vėl turėsime tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Šipolio oro uostų.

Gegužės 1 – oji: ar pasinaudosite galimybe ilsėtis keturias dienas?

Ketvirtadienį šiais metais pasitaikęs gegužės 1 d. laisvadienis ne mažai dirbančių lietuvių paskatins palepinti save ilguoju keturių dienų savaitgaliu. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2014 m. savaitgaliais ar švenčių dienomis su nakvyne pailsėti ketina kiek mažiau nei pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai mėgsta savaitgalio išvykas su nakvyne ir jų metu dažnai keliauja po Lietuvą. Beveik visi (94,9 proc.
REKLAMA
REKLAMA

Lietuviai dar tik mokosi valgyti

Italijoje ar Prancūzijoje, aukšta valgymo kultūra garsėjančiose šalyse, maisto produktai į aukštą lygi siekiančius išlaikyti restoranus atkeliauja tik iš pirmų rankų. Lietuvoje daugelis restoranų produktų įsigyja prekybos centruose. Taip skriaudžiami ne tik klientai, bet ir ūkininkai. Tikras skonis ir kvapas Pastaruoju metu pasirodė ne vienas mokslinis tyrimas, patvirtinantis, kad ekologiškas maistas maistinėmis savybėmis nesiskiria nuo neekologiško.

Specialistus tenka viliotis ir iš kitų rajonų

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnybą, LRT.lt Atsigaunant šalies ekonomikai į plėtrą vis drąsiau investuojantys mažesnių rajonų verslininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Įmonių savininkai neslepia – kartais specialistus tenka vilioti ir iš kitų rajonų. Įmonė Plungės rajone, gaminanti medinius namus, įsikūrė prieš 11 metų. Namai gaminami daugiausiai Skandinavijos rinkai. Pernai į naujus įrenginius įmonė investavo apie 2 mln.

Lenkijos reformų tėvas: euras Lietuvai – tik mažas žingsnis

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt Ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute lankėsi buvęs Lenkijos finansų ministras profesorius Lešekas Balcerovičius. 1990 m. ekonominės transformacijos planu Lenkijai išgarsėjęs ekonomistas, buvęs Lenkijos Nacionalinio banko vadovas Vilniuje dalinosi savo įžvalgomis apie euro zoną ir jos ateitį.
REKLAMA
REKLAMA

Ką atpūs vėjo elektrinės?

Aplink girdime labai daug kalbų apie „švarią“ energiją. „Švari“ energija – tai energija, kuriai išgauti naudojami aplinką saugantys būdai, t. y. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) tokie, kaip biomasė, saulės, vėjo energija ar hidroenergija. Kadangi Lietuvoje dažniausiai būna daugiau vėjo nei saulės, norisi pasidomėti kas tas AEI, su kuo valgomas ir kaip toks energijos išgavimas prisideda prie klimato kaitos švelninimo.

Lietuvos bankų tikrinti nereikia

Europos bankininkystės institucija antradienį pranešė ketinanti patikrinti visus Europos Sąjungoje veikiančius 124 bankus – ar šiems liktų pakankamai laisvo kapitalo, jei jiems iškiltų problemų. Finansų analitikas Liutauras Armanavičius sako, kad didžioji dalis Lietuvos bankų tiesiogiai priklauso nuo jų motininių institucijų - Skandinavijos bankų – vertinimo. „Bandoma tikrinti bankus, kurių žlugimas sukeltų problemas visai.

3 sėkmingo verslo paslaptys, kurias privalo žinoti kiekvienas interneto svetainės savininkas

Dažnas pradedantis verslininkas itin daug investuoja į gražios ir stilingos bei dažnai brangios interneto svetainės dizaino kūrimą. Tačiau sėkmingiausiai interneto platybėse veikiantys verslininkai tvirtina, kad vartotojui svarbus ne tiek dizainas, kiek naudojimo patogumas. www.Seoakademija.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitytojo naujienos pėdsakais: statybos atkirto gyventojus nuo pasaulio (IV d.)

Nors valdininkai ir naują daugiabutį statanti bendrovė tvirtina, kad „viskas tvarkoje", aplinkos ministras V. Mazuronis stoja gyventojų pusėn ir teigia, kad senųjų daugiabučių gyventojų interesais nebuvo pakankamai pasirūpinta.

Ekonomistas: „Sodros“ lėšos – ne pensijų kompensavimui

Žinių radijas Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis sako, kad Vyriausybės sprendimas sumažintas pensijas kompensuoti iš „Sodros“ lėšų yra racionalus, jei iš tikrųjų galios tik šiais. metais. „Finansavimas, kiek supratau iš ministrės kalbų, iš „Sodros“ yra numatytas tik šiemet. Dar kitais metais – iš valstybės biudžeto lėšų. Toks sprendimas yra suprantamas, nes šiemet biudžete tam nėra numatytų lėšų. Galbūt tai ir būtų racionalus sprendimas.

„Respublika“ pripažinta neetiška žiniasklaidos priemone

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) dienraštį „Respublika“ priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Komisijos pirmininkas Linas Slušnys BNS sakė, kad „Respublika“, kaip ir prieš mėnesį neetišku paskelbtas dienraštis „Lietuvos rytas“, daug pažeidimų padarė rašydama apie „Snoro“ bankroto administratorius.
REKLAMA
REKLAMA

Bus renovuota 500 daugiabučių. O kas toliau?

  „Kad bus renovuota beveik 500 senų daugiabučių, tai jau faktas – sudarytos renovacijos rangos darbų sutartys. O kas toliau? Šalyje turime apie 34 tūkstančius atnaujintinų daugiabučių. Patirtis rodo, kad pasiteisina renovacija pagal mūsų pasiūlytą naująjį finansavimo modelį, kurį įgyvendina savivaldybės. Jau prasidėjo antrasis jos etapas. Jo metu atnaujinsime daugiau kaip 1500 šalies daugiabučių“, – šiandien per spaudos konferenciją sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

N. Mačiulis pataria, ką daryti, kad vidutinis atlyginimas būtų 3000 Lt

Žinių radijas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad yra sukurta tam tikra iliuzija, jog Lietuvoje darbdaviai nesidalija pelnu. Visų įmonių uždirbtas pelnas šalyje sudaro 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – 11 proc., Europos sąjungoje skaičiai taip pat panašūs. „Lietuvoje pelnas nesudaro didesnės dalies BVP negu kitose pasaulio valstybėse.

Premjeras: pensijų kompensavimui Lietuva nesiskolins

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sumažintų pensijų kompensavimui Lietuva nesiskolins, kad prieš euro įvedimą nepadidintų šalies fiskalinio deficito. Taip interviu LRT radijui sako premjeras Algirdas Butkevičius. Pensijos bus kompensuojamos iš „Sodros“ viršplaninių lėšų. „Reikia įvertinti, kad „Sodra“ turi, procentaliai žiūrint, didesnes viršplanines lėšas, ir mes tikrai nesiruošiam skolintis pensijų kompensavimo išmokėjimui, ir tikrai nebus didinamas fiskalinis deficitas.
REKLAMA
REKLAMA

Ekologiškų daržovių auginti neapsimoka

Šįmet neįprastai ankstyvas ir šiltas pavasaris. Galbūt ankstyvųjų agurkų, pomidorų ar salotų kainos šiais metais mažesnės? Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė sako, kad, palyginti su kitais metais, kainos panašios. „Vienos daržovės šiek tiek pigesnės, kitos šiek tiek brangesnės. Bet didelių kainų pokyčių nesimato. Daržovių augintojai visada panašiu laiku pateikia daržoves, tik savikaina būna didesnė ar mažesnė.

Smulkieji kreditai ir telekomunikacijos – daugiausia užklausų dėl mokumo pateikiantys sektoriai

Lietuvoje jau susiformavo verslo įprotis patikrinti asmens kreditingumą prieš suteikiant paslaugas. Pernai aktyviausiai užklausas mokumui vertinti teikė telekomunikacijų ir smulkiųjų kreditų bendrovės, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenų analizė. Šalyje veikiančios smulkiųjų kreditų bendrovės pernai pateikė per 800 tūkstančių užklausų dėl mokumo, jas lenkė tik telekomunikacijų sektorius, pateikęs 900 tūkst. mokumo užklausų. Trečioje vietoje rikiuojasi vartojimo lizingo bendrovės (590 tūkst.

A.Butkevičius: 20 proc. pigesnės dujos būtų teisinga kaina Lietuvai

Premjeras Algirdas Butkevičius kartoja, kad dar nėra sulaukęs oficialaus Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymo dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai, tačiau tvirtina, kad esą siūloma 20 proc. kainos nuolaida būtų teisinga. Pasak žiniasklaidos, tokią nuolaidą Rusijos tiekėjas siūlo ne tiesiogiai Vyriausybei, o dujų importuotojai bendrovei „Lietuvos dujos“, kurios valdyba pasiūlymus svarstys šį trečiadienį. „Aš manau, kad 20 proc.
REKLAMA
REKLAMA

Pradėjus būsto renovaciją – klausimai dėl energetinės vertės

Ekonomika.lt Lietuvoje net 66 proc. visų gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai, pastatyti iki 1993 m. Tokių namų gyventojai patiria ir didžiausius šilumos nuostolius. Neseniai atliktas daugiabučių namų energinis tyrimas rodo, kad per namo sienas gali būti prarandama net 40 proc. šilumos. Artėjant visuotinei šalies būstų renovacijai, specialistai primena, jog norint sutaupyti energiją bei išsaugoti šilumą, svarbiausia yra parinkti tinkamą namų apšiltinimo sistemą.

BTA pernai metų apyvarta išaugo 27 milijonų litų

Audituotais duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovė BTA Lietuvoje pernai uždirbo 18,7 mln. litų ikimokestinio pelno bei 2013-iuosius baigė užimdama 14,2 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos, antroje pozicijoje. BTA Lietuvoje apyvarta lyginant su užpernai didėjo 17 proc. ir viršijo 186 mln. litų. „2013 m. mes toliau aktyviai augome, ženkliai išplėtėme rinkos dalį Lietuvoje. Mūsų apyvarta šalyje pernai išaugo 27 mln. litų lyginant su užpernai metų rezultatais.

Kiek Lietuvoje uždirba geri pardavikai?

Patyrę pardavimo vadybininkai Vilniaus regione dabar vidutiniškai uždirba iki 5300 litų atskaičius mokesčius. Klaipėdos įmonės pardavimo profesionalams nešykšti iki 4300 Lt, o Kaune atlyginimo „lubos“ siekia 4200 lt. Lyginant su pernai metais, labiausiai ūgtelėjo fiksuota pardavikų atlyginimo dalis, nepriklausanti nuo darbo rezultatų. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.
REKLAMA
REKLAMA

Mažinant „TEO LT“ įstatinį kapitalą – nepalankus apmokestinimas smulkiesiems?

Vilnius, balandžio 29 d. Telekomunikacijų bendrovei „TEO LT“ mažinant įstatinį kapitalą su tikslu išmokėti lėšas akcininkams, smulkiųjų akcininkų gali laukti nemaloni žinia – gyventojų pajamų mokestis net neuždirbus pelno, praneša Investuotojų asociacija. „TEO LT“ akcininkai antradienį balsuos dėl įstatinio kapitalo mažinimo 194,204 mln. litų, šią sumą išmokant akcininkams. Kiekvieno akcininko turimas akcijų kiekis sumažėtų 25 proc.

Baltijos „sesučių“ lenktynės

manofinansai.lt Nuo senovės lietuviai mėgo save lyginti su kaimynais estais ir latviais. Smetonos laikais bernai ir mergos skaičiuodavo, kuris ūkininkas, lietuvis ar latvis, atseikėja didesnę algą, o šiandien daugiau „kariaujama" antraštėmis: „per Velykas latviai suvalgo dvigubai daugiau kiaušinių nei lietuviai", „kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai ir latviai", „kosmose Lietuva iš kaimynių aplenkė tik Latviją" ir t.t. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas taip pat nusprendė palyginti Balt...

Ką tarp lietuviškų suvenyrų veikia rusiškos matrioškos?

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Užsienyje apie lietuvius sako „jūs juk rusai“. Negirdėjote nė karto? [...] Matrioškas daro paprasti žmonės, o ne politikai“, – sako Pilies gatvėje prekiaujantis vyras, aiškindamas, ką rusiškos medinės lėlės veikia ant lietuviškų suvenyrų prekystalio. Savo ruožtu filosofas Gintautas Mažeikis teigia, kad šis neatsakingas ir politinės potekstės dažniausiai neturintis naivumas vieną dieną gali atsirūgti.
REKLAMA
REKLAMA

Vertybių tyrimas: vadovams atsakomybė svarbiau už rezultatų siekimą

Vyresni vadovai dažniau remiasi išmintimi, jaunesni – darbštumu. Kokiomis vertybėmis Lietuvoje vadovaujasi verslo įmonių lyderiai atskleidė mokymų ir organizacijų valdymo sprendimų bendrovės „Alisa Management Laboratory“ užsakymu atlikta vadovų apklausa. Tyrimo duomenimis, vertybiniai skirtumai ryškiausi tarp skirtingų vadovų kartų. Vadovų paklausus, kokios yra trys kertinės jų, kaip įmonių vadovų, vertybės, beveik 4 iš 10 respondentų įvardijo atsakomybę, o kas trečias paminėjo teisingumą.

Lietuvos apsaugos sistemų gamintojo tikslas – pasaulinė plėtra

Lietuvoje dešimtus metus veikianti ir pažangiausius sprendimus GSM technologija gaminanti bendrovė „Eldes“ šiais metais planuoja tolimesnę veiklos plėtrą užsienio rinkose. Pastaraisiais metais bendrovės metinė apyvarta vietinėje rinkoje siekė apie 1 mln. litų, o užsienyje – apie 10 mln. litų. 2014 m. „Eldes“ nusprendė investuoti 4 mln. litų, siekdama bendrą apyvartą padidinti iki 20 mln. litų.

Pamėgino įsivaizduoti Lietuvą be šešėlinės ekonomikos

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Trečius metus surengta akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ siekta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos šešėlinė ekonomika pernai siekė 28 proc. bendrojo vidaus produkto arba daugiau kaip 33 mlrd. litų. Šių pinigų pakaktų kiekvienam šalies piliečiui 11 metų nemokėti už šildymą.
REKLAMA
REKLAMA

Klimato kaita: ateities pasaulis su „švaria“ energija?

Paskelbtoje naujausioje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje aptariami visi įmanomi klimato kaitos švelninimo būdai – nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo iki skatinimo naudoti biokurą. Tai jau trečioji ataskaitos dalis. Pirmojoje dalyje, pasirodžiusioje praeitų metų rugsėjį, buvo pripažinta, kad klimato kaitą nulemia žmonių veikla.

A.Šliupas: pasiektas politinis susitarimas dėl „Rail Baltica“

  Trys Baltijos valstybės pasiekė politinį susitarimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, prie trasos prijungiant Vilnių, pareiškė Lietuvos ir Estijos susisiekimo viceministrai. Estija teigia palaikanti Lietuvos poziciją, kad bendros įmonės sutartis galėtų būti pasirašyta iki liepos 1 dienos. „Pagrindinis klausimas yra Vilnius ir tiek estai, tiek latviai sutinka su jo prijungimu.

Tymo turgelyje – nauji pavasario vėjai!

Tymo turgelis – ekologiškų, pačių ūkininkų pagamintų ar užaugintų produktų prekyvietė. Tai medinis, labai jaukus turgelis, pastatytas dar 2007 metais, netoli Užupio, prie Vilnelės, Maironio bei Aukštaičių gatvių sankirtoje. Pradžioje jis buvo vienintelis ekologiškų prekių turgelis visame mieste. Šiuo metu jis skaičiuoja savo 7- uosius metus, tačiau yra išlaikęs savo dvasią ir idėją.
REKLAMA
REKLAMA

Įstatymų interpretacijose pasiklydę verslininkai nori aiškumo

„Nuolat kalbame apie finansavimo verslui poreikį, tačiau tuo pat metu maksimaliai apribojame galimybes jį gauti“, – stebisi Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, vertindamas tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeišduoda leidimų įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisės. „Norėdami paskolos iš banko, verslininkai neretai turi užstatyti turimą turtą, kuris, taip pat neretai, stovi ant valstybinės žemės.

L. Okockis: pinigus iš šešėlio padėtų ištraukti lengvatos smulkiajam verslui

Pirmadienį Lietuvos žaliųjų partija, prisijungdama prie „Baltosios bangos“ organizuojamos akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kartu su kitomis skaidrų verslą palaikančiomis organizacijomis Vilniaus gatvėse kvietė praeivius prisidėti mažinant Lietuvoje korupciją. Akcijoje dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narys, kandidatas į Europos Parlamentą Laurynas Okockis teigė, jog Lietuvoje nepagrįstai sukelti mokesčiai smulkiajam verslui tik padeda klestėti šešėlinei ekonomikai.

Kailinių žvėrelių augintojai: dėl naujų reguliavimų ūkiai gali būti priversti užsidaryti

Lietuvos gyvūnų ūkių, auginančių kailinius žvėrelius, atstovai paskelbė rezoliuciją, kuria atkreipia valdžios institucijų dėmesį, kad dėl naujų reguliavimų gyvūnų ūkiai gali būti priversti užsidaryti.
REKLAMA
REKLAMA

Alytaus pašonėje į elektros tilto statybą įsitraukia ir švedų rangovai

Prie Alytaus transformatorių pastotės esantis 10 hektarų žemės plotas šiandien perduotas elektros jungties „LitPol Link“ nuolatinės srovės intarpo statytojams – švedų technologijų įmonei ABB. Šis objektas yra vienas svarbiausių elektros tilto su Lenkija įrenginių ir būtinas suderinti skirtingas Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas. Sutartis su ABB AB dėl „LitPol Link“ intarpo statybos buvo pasirašyta 2013 m. vasarį, sutarties vertė – 288 mln. litų.

„YIT Kausta“ perdavė antrąją parduotuvę „Prisma“

Vilniaus Pilaitės prospekte atidarytas jau ketvirtasis Lietuvoje ir antrasis sostinėje Suomijos prekybos tinklo „Prisma“ centras. Šį, 40 mln. litų kainavusį projektą sėkmingai įgyvendino kita Suomijos koncernui priklausanti bendrovė „YIT Kausta“, viena didžiausių ir moderniausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje.

Stresas darbe – lietuvių kasdienybė

Šiandien pristatyta dvejų metų trukmės kampanija, skirta padėti darbdaviams ir darbuotojams sėkmingai valdyti ir mažinti stresą bei psichosocialinę riziką darbe. Naujausi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimai atskleidė, kad su stresu darbe susiduria 51 % darbuotojų, o keturi iš dešimties teigia, kad stresas jų organizacijoje nėra tinkamai valdomas. Dėl to lietuviai ir graikai yra vieni nelaimingiausių darbuotojų ES. Savo darbu nepatenkinti net 29 proc.
REKLAMA
REKLAMA

Du ginklai prieš korupciją

Žinių radijas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas tegia, kad 2013 m. ekonominis šešėlis galėjo sudaryti 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų apie 18 mlrd. Lt. Pašnekovo teigimu, daugelis gyventojų mano, kad tradicinė šešėlio sritis yra kontrabanda, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sektorių. „Didelis šešėlis yra akcizinėje prekių rinkoje.

Kovą augo prekybos ir maitinimo apyvarta

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2014 m. kovo mėn. sudarė 2 333 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., padidėjo 11,9 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,7 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Ūkio ministras E. Gustas: adekvatūs reikalavimai verslui – skaidresnė ekonomika

Ūkio ministerija pagal kompetenciją įgyvendina priemones, kuriomis siekia verslui taikyti tik pagrįstus reikalavimus, kontroliuoti verslą tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia, ir taip skatina verslo skaidrumą, konkurencingumą ir plėtrą. Šios priemonės padeda mažinti šešėlinę ekonomiką.
REKLAMA
REKLAMA

Kovą mažėjo transporto priemonių prekybos apyvarta

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2014 m. kovo mėn. sudarė 633,7 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., padidėjo 1,8 procento palyginamosiomis kainomis, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Labiausiai padidėjo variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė (10,3 proc.) ir mažmeninė (10,2 proc.) prekyba. 2014 m. kovo mėn.

IT specialistų aukso amžius dar neatėjo

Asociacijos "Infobalt" viceprezidentas, „Alna“ įmonių grupės generalinis direktorius Tomas Milaknis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad būtina kuo greičiau spręsti informacinių technologijų specialistų trūkumo klausimą. Pasak pašnekovo, po poros metų trūks daugiau kaip 10-ties tūkstančių šios srities specialistų. „Nenorime apie tai garsiai kalbėti, nes gali būti, kad Lietuva praras kažkokias galimas investicijas.

A. Butkevičius: mažinant „šešėlį“ labai reikalinga visuomenės pagalba ir jos nepakantumas šiam reiškiniui

Vyriausybės kanceliarijoje šiandien vyksta Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus inicijuota konferencija, kurioje investuotojai, verslininkai ir pilietinių iniciatyvų atstovai diskutuoja apie šešėlinės ekonomikos priežastis ir prevenciją. „Kova su šešėline ekonomika – vienas Šešioliktosios Vyriausybės prioritetų. Mes siekiame konsultuotis su kuo platesniu ratu ekonomikos plėtroje dalyvaujančių institucijų.
REKLAMA
REKLAMA

Alytuje šurmuliavo verslo mugė

Balandžio 25–26 d. Alytuje, Kepyklos gatvėje vyko verslo mugė „Alytus 2014“, skirta statyboms, sodui, buičiai. Pirmąją mugės dieną vykusio oficialaus atidarymo metu mugės dalyvius ir lankytojus pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Jis padėkojo renginio organizatoriams už surengtą mugę, dalyviams linkėjo sėkmingos prekybos, o mugės lankytojams – gerų pirkinių.

ES parama: Lietuvoje vis daugiau modernių ūkių

Lietuva Europos Sąjungos nare tapo prieš dešimtmetį. Per tą laikotarpį šalyje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, ypač žemės ūkio sektoriuje. Modernizuojami ūkiai, auga Lietuvoje pagamintų produktų konkurencingumas užsienio rinkose, mažėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo – visą tai Lietuvai pavyko pasiekti gavus 7,89 mlrd. litų Europos Sąjungos paramą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.
Į viršų