Lietuvos verslas

Jau pusė privačių telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ klientų naudojasi mokėjimo planais „Mano“, kuriuose telekomunikacijų paslaugų mokesčiai atskirti nuo telefonų mokesčių. Nuo 2011 metų lapkričio visos naujai sudaromos ar pratęsiamos „Omnitel“ privačių vartotojų telekomunikacijų paslaugų sutartys yra be ilgalaikių įsipareigojimų paslaugoms, jas nutraukiant, netaikomos netesybos už paslaugas. „Sutartys be ilgalaikių įsipareigojimų „Omnitel“ jau yra tapusios norma.

 Mokesčių ir darbo inspekcijų vadovai teigia, kad jų tikslas – mažiau kontroliuoti, o daugiau padėti ir paskatinti verslą dirbti skaidriau. Tokius svarbiausius savo veiklos kriterijus jie vardijo po susitikimo su ūkio ministre Birute Vėsaite, kuriame buvo aptarta, kaip verslą kontroliuojančios institucijos turėtų pertvarkyti savo veiklą.

Lietuva pirmininkavimo metu tikisi sustiprinti savo gebėjimus, padidinti savo įtaką ES, o pagrindinę naudą verslui turėtų atnešti viešieji pirkimai, svečiai, didesnis šalies žinomumas bei užsienio investuotojų dėmesys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdžio metu teigė Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Tikrai pasinersime į tą virtuvę tiek, kiek įmanoma, matysime, kaip viskas verda ir vyksta ir nuo to Lietuvos įtaka sustiprės, - sakė R. Kriščiūnas.

Vasario mėnesį sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai suvartojo vidutiniškai trečdaliu mažiau šilumos nei sausį, skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Vasarį vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui siekė apie 20 kWh, sausį - apie 30 kWh. 60 kv. metrų ploto buto šildymui sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai vidutiniškai suvartojo apie 1200 kWh per mėnesį, sausį - 1800 kWh per mėnesį.

Praėjusiais metais alaus rinka mažėjo 6,4 proc. Pasak bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, parduoto alaus kiekiai – mažiausi per visą dešimtmetį. 2012 metais alaus buteliuose Lietuvoje buvo parduota 274 mln. litrų, pilstomo alaus – 11,3 mln. litrų.

Trečias didžiausias IT investuotojas Lietuvoje – pasaulinė korporacija, teikianti technologinius sprendimus ir paslaugas organizacijoms CSC planuoja tolimesnę plėtrą Lietuvoje, plėsdama klientų ratą ir didindama darbuotojų skaičių. Daugiausia bus ieškoma IT ir kalbų specialistų, išmanančių Skandinavijos, Vakarų Europos ir kitų kaimyninių šalių kalbas. CSC Baltic Lietuvoje veikia nuo 2008 metų. Vilniaus biure dirba 285 darbuotojai.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko užuominos apie būtinybę didinti konkurenciją finansų srityje leidžia tikėtis naujų pavadinimų Lietuvos bankų pasaulyje. Rinkos užkulisiuose prabilta apie du galimus kandidatus, kurie išaugs iš esamų finansinių institucijų rašo „eVersus“. Žvalgosi į vakariečius Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas prognozuoja, kad Lietuvos bankų sistemoje bus naujų dalyvių. „Jeigu kalbėtume apie bankų sistemą, matau, kad ji pakankamai stipri.

 Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius tvirtina, kad baigti tyrimą dėl to, kodėl Ignalinos atominė elektrinė (IAE) prarado nemažą sumą pinigų, kuriuos laikė Ūkio, o anksčiau ir ,,Snoro“ bankų sąskaitose, bus siekiama kuo greičiau. ,,Yra atliekamas padėties įvertinimas. Ignalinoje (IAE) analizuojama, pas mus ministerijoje analizuojame tų darbuotojų, kurie buvo deleguoti į valdybą, darbą – ar jis buvo atliktas kokybiškai.

Antradienį Energetikos ministerijoje vyksta atviros darbo grupės konsultacijos su atnaujinamai Lietuvos Energetinės nepriklausomybės strategijai pasiūlymus pateikusių energetikos įmonių, verslo organizacijų atstovais bei ekspertais. Tačiau daryti išvadas, kokia bus ateities Lietuvos energetikos strategija, energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, dar anksti.

 Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas stebisi protestais prieš skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje ir teigia manantis, kad dalis žmonių sąmoningai klaidinami. „Darytina išvada, kad dalis paprastų žmonių yra suklaidinti, bet jų emocijomis diriguoja savanaudiškų ir siaurų tikslų vedini žmonės“, – Žinių radijui antradienį sakė N.Udrėnas.

 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė neskundžiamas nutartis dėl „Mambo“ restoranuose neapskaitytų pajamų ir PVM atskaitymo. Šis teismo sprendimas taps precedentu įrodinėjant kitus neteisėto PVM atskaitymo atvejus tarp susijusių asmenų rašoma pranešime spaudai.

Antradienį Energetikos ministerijoje prasidėjo atviros konsultacijos su atnaujinamai Lietuvos Energetinės nepriklausomybės strategijai pasiūlymus pateikusių energetikos įmonių atstovais bei ekspertais.

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio sprendimu Lietuvoje neribotam laikui uždrausta kurapkų medžioklė. Specialistų teigimu, to nepadarius šiems paukščiams grėstų visiškas išnykimas. "Padariau tai, ką privalau padaryti. Tyrimai rodo, kad kurapkų skaičius tiesiog katastrofiškai mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Jeigu norime išsaugoti bent minimalią jų populiaciją, lieka vienintelis būdas - visiškai uždrausti šių paukščių medžioklę", - sakė V. Mazuronis.

 Prieš ketverius metus Estija, kitąmet Latvija, 2015-aisiais Lietuva. Į tokią grandinę dėl euro šį kartą stoja Baltijos šalys. Premjero patarėjas, finansų analitikas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad nebeliko klausimo, ar Lietuva turi stoti į euro zoną. Derybų objektas – kada tai turi įvykti. Juolab kad litas tapo labiau atsiskaitymo priemone ir simboliu, taigi dar vienos nesėkmės negali būti.

Jau ketverius metus Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) rengia konkursą „Populiariausia prekė“. Nuo pat pirmųjų apdovanojimų pripažinimą pelno AB „Žemaitijos pienas“ glaistytas varškės sūrelis „Magija“. Konkursas organizuojamas mažmeninės prekybos tinkluose UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“. Vienintelis šio konkurso nugalėtojų atrankos kriterijus yra parduotų prekių skaičius per metus pagrindiniuose keturiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas sako, kad protestuotojai prieš skalūnų dujas yra suklaidinti ir nežino, prieš ką realiai protestuoja - iš tikrųjų jie protestuoja prieš Lietuvos galimybę tapti turtinga šalimi.

 „Kietaviškių gausa" pirmuosius ilgavaisius agurkus pradės skinti ketvirtadienį, o penktadienį jie jau turėtų pasirodyti prekybos tinkluose, rašo „Lietuvos žinios”. Vienintelės šalyje ankstyvųjų lietuviškų agurkų augintojos šiltnamių bendrovės "Kietaviškių gausa" direktorius Gediminas Rukša sakė, kad agurkus galėtų skinti ir tiekti į parduotuves net vasario pradžioje, bet tai neapsimoka.

Į pasaulinę mobiliųjų technologijų parodą „Mobile Wordwide Congress 2013“ išvyko ir beveik 20 Lietuvos atstovų, kurie lankytojus bandė sudominti interaktyviais sprendimais. Barselona savaitei buvo tapusi mobiliųjų technologijų naujovių traukos centru. Į kasmetinę, vieną didžiausių pasaulyje parodų „Mobile Wordwide Congress 2013“ atvyko per 70 tūkst. lankytojų – laisvų kambarių viešbučiuose nebuvo, taksi išsikvietimas tapo dideliu iššūkiu, o restoranų savininkai trynė rankomis.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vienas gražiausių, iš Pietų Azijos šalių kilęs paukštis – povas – pamažu užkariauja ir Lietuvos sodybas. Ūkininkų teigimu, verslo, augindamas šiuos paukščius, nepadarysi, bet jie – puiki puošmena. Klaipėdos pakraštyje esančiame ūkyje tarp kitų gausybės egzotinių paukščių vaikštinėja ir pulkelis ilgauodegių povų.

 Kad žmonės plūstų į kavines ir barus, vien gardžiais patiekalais ir gėrimais juos vilioti neužtenka. Lankytojams nemažiau svarbu jaustis saugiems. Tačiau, panašu, Tauragės kavinėse toks jausmas lydi ne visada – neretai, ypač vakarais, apsilankymą kavinėje gali aptemdyti alkoholio padauginusių jaunuolių siautėjimas. Kavinių savininkai guodžiasi, kad kovojant su apsvaigusiais agresyviais klientais nebegelbsti nė samdomų saugos tarnybų apsauga.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba pritarė Kauno miesto ir kitų savivaldybių siūlomoms pataisoms ir kreipėsi į Seimą siūlydama priimti Rinkliavų įstatymo pataisą. Ja siekiama, kad ne tik kurortinės vietovės galėtų rinkti simbolinį mokestį ir gauti papildomų pajamų už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra gyvenamosiose vietovėse. Pirmasis "pagalvės" rinkliavą taikyti pradėjo Druskininkų kurortas, kurio pavyzdžiu sekti nori ir kiti miestai.

Vyriausybei siūloma keisti pensijų skaičiavimo būdą pagal vadinamąją pensijos taškų sistemą. Ši sistema, pasak siūlymą pateikusių specialistų, leis pensijų dydį labiau susieti su mokėtomis įmokomis.

Vaikų darželius lankančių mažųjų kauniečių tėveliai nuo balandžio mėnesio pradžios privalės daugiau nei dabar mokėti už savo atžalų lavinimą pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas. Savivaldybės politikų valia trečdaliu didinamas pernai Kauno miesto tarybos sprendimu nustatyto atlyginimo už vaikų ugdymo sąlygų tenkinimą dydis. Mokesčiai už vaikų maitinimą Kauno darželiuose kol kas nepakito.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius siūlo, kad aukcionus savo turtui parduoti valstybė ir savivaldybės turėtų skelbti internete. Pasak jo, Vyriausybė turėtų keisti nenaudojamo valstybės ir savivaldybių turto pardavimo aukcionuose tvarką perkeldama juos į interneto erdvę – tokiu būdu valstybė gautų didesnę finansinę naudą ir užtikrintų skaidrumą.

Šiaulių miesto taryba bendrovei „Busturas“ leido perleisti bankui 5,6 milijono litų Savivaldybės skolą, įmonė pati mokės tik palūkanas. Tai jau tampa tradicija. Prieš dvejus metus bankui buvo parduota 8,5 milijono litų Savivaldybės skola. Gegužę būtų įstrigusi Skolos perleidimui pritarta, nes bendrovė „Busturas“ gegužę būtų neturėjusi iš ko dengti 4,6 milijono litų kredito ir pristigusi apyvartos lėšų.

Nuo balandžio turėsime apsispręsti, kur norime kaupti pensiją, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas. "Nuo balandžio 1 d. žmonės, dalyvaujantys antroje pensinių fondų sistemoje, galės pasirinkti, ką jiems daryti toliau", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistus informavo jis. A. Bitino teigimu, žmonės galės grįžti į "Sodrą", kaupti daugiau ir dalyvauti naujoje "2+1+1" sistemoje, kuri Vyriausybėje bus pristatyta trečiadienį, arba nieko nekeisti.

Kauno oro uosto direktoriaus kėdę kovo 15 dieną palieka Povilas Ugianskis. Buvęs įmonės „Vakoil“ vadovas Kauno oro uosto direktoriaus pareigas ėjo nuo praėjusių metų lapkričio. Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys patvirtino, kad P. Ugianskis traukiasi iš pareigų savo noru. Laikinasis direktorius bus paskelbtas iki P. Ugianskio atsistatydinimo, tačiau naujo konkurso data kol kas nėra aiški.

Išvalytoje šiuo metu naftos produktais užterštoje Kauno kuro sandėlio teritorijoje AB "Lietuvos geležinkeliai" rekonstruos sandėlį, įrengdami saugias modernias talpyklas naftos produktams bei kitą reikalingą infrastruktūrą. Tikimasi, kad, įgyvendinus Kauno miesto savivaldybės ir "Lietuvos geležinkelių" projektą, sumažės esama požeminių ir paviršinių vandenų tarša.

Naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą, baigiama 700 m ilgio Parodos ir K. Petrausko gatvių ruožo rekonstrukcija. Atnaujinant Parodos gatvę, ji pritaikoma troleibusų eismui, todėl dar šįmet tikimasi išspręsti infrastruktūros problemą transporto arterijoje, jungiančioje Žaliakalnį su centrine miesto dalimi.

Ūkio ir „Snoro“ bankų žlugimas paskatino rinkos konsolidavimąsi, atkreipia dėmesį Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Lietuvoje šiuo metu veikia tik 10 bankų, teikiančių tradicines bankininkystės paslaugas, o 4 didžiausi bankai pagal turimą turtą kontroliuoja 80% visos rinkos. Per maža konkurencija bankų sektoriuje stabdo šalies atsigavimą ir ūkio plėtrą. Situacija Lietuvos bankų sektoriuje gerokai skiriasi nuo kaimyninių šalių – Latvijoje veikia 24 bankai.

Nuo kovo 1 d. pastatų butų energinio naudingumo sertifikatus, reikalingus notariniams sandoriams atlikti, jau galima gauti ir elektroniniu būdu. Paslauga atliekama greitai – ne ilgiau kaip per dvi darbo dienas – ir kainuoja 10 Lt (be PVM). Šie sertifikatai išduodami naudojantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) tinklalapiu www.spsc.lt.

  Atsiliepdamas į opozicijos lyderio, ankstesnės Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus teiginius, esą valdantiesiems trūksta principingumo sprendžiant energetinius klausimus ir jaučiami ,,iš Rytų“ pučiantys vėjai, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia manantis, kad kaip tik ankstesnioji Vyriausybė nuolaidžiavo Rusijai. ,,Tai Kubilius galėtų pagalvoti apie tam tikras fobijas. Kol kas nejaučiame jokių vėjų“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Per 2013 metų sausį–vasarį 1536 įmonės patyrė 1954 turto areštus – atitinkamai 10,8% ir 5,8% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Turto valdymo apribojimus patyrusių įmonių labiausiai (absoliučiais skaičiais) pagausėjo prekybos, transporto ir pramonės sektoriuose. Turto areštus dažniau nei pernai patiria smulkios įmonės. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro įrašus.

Nuo lapkričio mėnesio 50 proc. išaugo klientų, kurie nustato norimą išnaudoti sąskaitos dydį. Šių metų sausio mėnesį nemokamą „Bitės“ išlaidų kontrolės paslaugą buvo užsisakęs kas penktas bendrovės klientas. „Bitės“ privatūs klientai dažniausiai renkasi 30 litų per mėnesį ribą, o verslo klientai – 100 litų. „Klientams ši paslauga padeda kontroliuoti savo išlaidas ir apsisaugoti nuo staigmenų, sulaukus sąskaitos.

Miestų ir rajonų valdžios tvirtina 2013-ųjų metų biudžetus. Šiemet savivalda vėl gyvens ne pagal išgales: dauguma savivaldybių planuoja išleisti daugiau, nei į biudžetą surinks lėšų, skelbia dienraštis "Respublika". Praėjusią savaitę nemaža dalis savivaldybių patvirtino 2013 metų biudžetus. Rajonų ir miestų gyventojams vėl teks veržtis diržus ir tempti savivaldybių skolų naštą, mat tvirtinami deficitiniai biudžetai.

Ignalinos atominės elektrinei (IAE) nuo pirmadienio pradeda vadovauti Darius Janulevičius. Jis iki šiol dirbo bankrutuojančios investicijų bendrovės „Lime Investments“ (buvusios „Hermis Capital“) direktoriumi. „Savo ligšioliniame darbe D.Janulevičius yra sukaupęs didelę projektų valdymo ir įmonių restruktūrizavimo patirtį.

Pirmoji Baltijos šalyse komunalines atliekas deginti pradėjusi Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau tiekia miestui šilumą, o netrukus perduos į tinklą ir elektrą, rašo „Lietuvos žinios“. Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų atvėrė duris energetikos naujovėms: šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas ir oficialiai atidaroma bendrovės „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė.

Visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Tačiau dėl savo dydžio, ši išlaidų grupė turi ir daugiau erdvės optimizavimui nei kitos. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas toliau primena 9 atsakingo apsipirkimo patarimus, galinčius padėti tai padaryti. Apsipirkti pradėkite namuose.

Pagal BVP Lietuva šiais metais bus tarp Europos Sąjungos pirmūnių. Tačiau BVP vis dažniau ekonomistų įvardijamas, kaip ekonomikos padėties klastotė, o ne gerovės ženklas. Tad ką apie Lietuvą byloja BVP alternatyvūs rodikliai? Dažnai ieškoma būdų kaip paspartinti ar išlaikyti BVP augimą, o šalies gėrovė vertinama pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui.

Mados ir reklamos patirties pradėjusios semtis vilnietės – Jonė Makauskienė bei Lina Jakeliūnaitė, ieškodamos veiklos, nevaržančios kūrybinės laisvės, nusprendė sukurti prekės ženklą „tashe tashe“. Ir šiandien gamina rankines, kurias pirkėjai šluote šluoja. Kaip kilo idėja imtis tokio verslo? Rankinių dizainas mūsų akiratyje atsirado ne atsitiktinai: Lietuvoje jautėme minimalistinių, kokybiškų rankinių iš natūralios odos trūkumą.

http://www.balsas.lt/Admin/Load/UArticles/editArticle/Aprašymas

Rusams pristabdžius vokiškų pieno produktų įvežimą į savo šalį, Europos rinkose pradėjo kristi pieno produktų ir žaliavinio pieno kainos. Lietuvos pieno perdirbėjai neabejoja, kad pienas atpigs ir mūsų šalyje. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo. Klaudijaus Driskiaus nuotr. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo.

Šį savaitgalį Vilniaus senamiesčio gatvėse šurmuliuojanti Kaziuko mugė pažėrė nemalonių staigmenų. Balsas.lt skaitytojas pasipiktinęs, kad vienoje gražiausių mugėje parduodamos kiniškos prekės: „Tautodailininkų sąjunga yra išsipirkusi vietas po 220 litų. Tačiau vietoje jų prekiauja Gariūnų prekiautojai, kurie išsipirko vietas po 500 litų. O tautodailininkai nugrūsti į patį galą.“ „Einantys žmonės per Kaziuko mugę – nepatekinti.

Greta Klaipėdos pradėjo veikti vienintelė pasaulyje gamykla, kurioje pilstomas "premium" klasės vanduo iš užšaldyto ir ištirpinto vandens, rašo "Vakarų ekspresas". Klaipėdos rajone Švepelių kaime per metus pastatytoje gamykloje į ledą dirbtinai bus sušaldomas vanduo ir vėliau atitirpinamas. Tokiu būdu pagamintas išskirtinis vanduo bus eksportuojamas į Vokietiją, JAV ir Jungtinius Arabų Emyratus rinkas.

Vis daugiau ūkininkų teigia, kad Žemės ūkio rūmų vadovai nepateisina lūkesčių. Artėjant šalies žemdirbių suvažiavimui Kaune, „Valstiečių laikraščio” pašnekovai ūkininkai ne tik kritikavo Žemės ūkio rūmų vadovų veiklą, bet ir siūlė sprendimų, kaip išbristi iš skandalų liūno.

Po šešerių metų pertraukos pagaliau baigtas parduoti bankrutavusios „Ekrano“ įmonės nekilnojamasis turtas, tad tikimasi šiemet užbaigti ir bankroto procedūrą. Buvusios vienos didžiausių ne tik Panevėžio, bet ir šalies gamyklų teritorijoje šiuo metu kuriasi ir veikia naujos įmonės, plėtojami kitokie verslai. Šiuo metu jau visos bankrutavusios didžiulės įmonės patalpos parduotos kitiems savininkams.

Gerda BELOKOPYTOVA Nedarbo lygis Lietuvoje yra išties didelis, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo naujas priemones, kurių tikslas – skatinti bedarbių norą susirasti darbo įstaigą. Taip pat siūloma dar viena priemonė – aktyvesnis gyventojų įsitraukimas į daugiabučių renovacijos procesą. Statistika 2012 metų sausio 1 dieną Lietuvoje įregistruota 210 tūkst. bedarbių, iš kurių 22,5 proc. gauna socialines pašalpas.

 Rūta Lankininkaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Kainų ir energetikos kontrolės komisija tik iš dalies atsižvelgė į Druskininkų valdžios siūlymus, kuriais siekta mažinti šildymo kainą kurorto gyventojams. Savivaldybė, panorusi apriboti šilumos teikėjo apetitą, argumentus dėl ko turi pigti šiluma, sieks apginti teisme. Kainų ir energetikos kontrolės komisija Druskininkų gyventojams siūlo šilumos kainą mažinti tik puse cento už kilovatvalandę.

Mindaugas Aušra, LRT televizijos laida „Pinigų karta“ Vilniuje yra beveik 400 kavinių ir restoranų, taigi ir vilniečiai, ir miesto svečiai tikrai ras kur pasėdėti. Tačiau ar įmanoma išgerti kavos ar užkąsti, kai piniginė tuštoka? LTV laida „Pinigų karta“ atliko eksperimentą: neseniai į Vilnių atvykusi studentė Gintarė pabandė senamiestyje nusipirkti kavos ir pavalgyti tik už 10 litų, o Ignas – paieškoti nemokamų kultūrinių renginių.