Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Ankstų pirmadienio rytą į Klaipėdos uostą įplaukęs suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono saugumo ir nepriklausomybės garantas. Lietuva – pagaliau energetiškai savarankiška valstybė, nebepriklausysianti vien tik nuo rusiškų dujų.
Į laivą-saugyklą jau buvo perpumpuotas pirmasis SGD krovinys. Specialistai paskelbė, jog „Independence“ sistemos veikia nepriekaištingai. Taigi SGD terminalas – neabejotina Lietuvos sėkmė, todėl, žvelgiant į priekį, kyla klausimas, kas bus su kitu strateginiu energetiniu projektu – atomine elektrine – kurį įgyvendinti partijos įsipareigojo pasirašydamos susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių.
Kita vertus, Energetikos ministerijos ir „Hitachi“ pasirašytame memorandume iki rugsėjo vidurio buvo numatyta įsteigti bendrą įmonę. Jau lapkritis, tačiau jokių judesių. Ar ši vyriausybė ketina priimti sprendimus dėl atominės elektrinės?
Į klausimus apie Visagino atominės perspektyvas premjeras Algirdas Butkevičius atkerta, kad derybos su projekto partneriais nenutrūkusios, pasitelkti ekspertai vertina šio objekto konkurencingumą. Atrodo, skaičiavimams galo nematyti, nes premjeras vis negali apsispręsti: reikia Lietuvai atominės ar ne.
„Aš jums sakiau... Man labai įdomiai, kaip ekonomistui, klausimą keliat. Galima pastatyt bet ką, bet reikia žinot po to, kokia bus kaina pagaminto produkto“, – sako A. Butkevičius.
Nesuteikė aiškumo ir rugpjūtį Lietuvos energetikos instituto mokslininkų parengta Energetikos strateginės plėtros studija. Joje numatyti du scenarijai – su nauja atomine ir be jos.
Tačiau Vyriausybė teigia, kad atominis projektas tęsiamas – rugpjūtį energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius su strateginiu investuotoju „Hitachi“ pasirašė Supratimo memorandumą, sutarė iki rugsėjo vidurio steigti bendrą Visagino atominės projekto įmonę. Tačiau šis Memorandumas nėra įpareigojantis.
J. Neverovičiaus vieton stojęs Rokas Masiulis ne ką gali paaiškinti, kodėl japonams duoti pažadai liko netesėti. Šį klausimą kuruojantis energetikos viceministras Aleksandras Spruogis teisinasi, kad procesą sutrukdė Latvijoje vykę Saeimos rinkimai.
„Su buvusiu Latvijos ministru buvo sutarta, kad jie dalyvaus bendroje tarpinėje įmonėje, bet, matyt, artėjant rinkimams vyriausybė neprisiėmė politinės atsakomybės žengti tą žingsnį, todėl likus labai nedaug laiko iki rinkimų buvo pasakyta, kad jie dabar negali apsispręsti“, – sako energetikos viceministras A. Spruogis.
Socialdemokratams dabar iš tiesų dėl VAE sunku priimti lemtingus sprendimus – būtent jų balsais Seime buvo nulemtas sprendimas drauge su 2012 metų parlamento rinkimais surengti referendumą dėl atominės elektrinės.
„Už“ referendumą balsavo ir netrukus prie Vyriausybės vairo stojęs socialdemokratų lyderis A. Butkevičius. Tiesa, pernai Energetikos ministerija pranešė, kad po derybų pavyko projektą pagerinti tiek, kad jis esą jau gali būti konkurencingas. Tačiau to nepatvirtina specialistai.
Anot „Lietuvos energijos“, po kurios sparneliu dabar yra Visagino atominės projektas, vadovo D. Misiūno, patikslinus projekto finansavimo sąlygas, padidinus Japonijos eksporto agentūros indėlį, prognozuojamą būsimosios Visagino atominės kWh savikainą pavyko sumažinti iki 19–20 centų, tačiau šiandien ji negalėtų rinkoje konkuruoti su senųjų Švedijos atominių elektra.
Nutiesus elektros jungtis galėsime apsirūpinti pigesne elektra. Esama jungtis su Suomija jau šiandien lemia rinkoje gana žemas elektros kainas. Tačiau ši situacija gali keistis po šešerių ar dešimties metų. Mat Švedijos vyriausybė ketina papildomai apmokestinti savo atominių jėgainių elektrą, galbūt dalį senųjų atominių uždaryti, o ES – įvesti vadinamuosius CO2 taršos mokesčius.
Tad akivaizdu, kad kliautis vien kaimynais negalima – Vyriausybei anksčiau ar vėliau teks apsispręsti, kaip užsitikrinti bent minimalų elektros tiekimą savais pajėgumais. „Lietuvos energijos“ vadovas sako, kad sprendimai dėl Visagino atominės turi būti priimti maždaug 2018 m.
„Visi tie faktoriai gali mus nuvesti į situaciją, kai 2025 metais rinkos kaina bus visai kita negu ji yra šiandieną. Aš manau, kad jei mes skaičiuotumėm atbuline data, projekto vystymui reikia 7-8 metų. Taigi, mes turime prieš 7-8 metus priimt sprendimą, kad tuo metu, kai kaina pasieks tam tikrą lygį, tuo metu, kai situacija rinkoje bus palanki tam projektui, jis jau veiktų, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius D. Misiūnas. –Tai nėra lengva užduotis, bet mes aiškiai žinom, kad per artimiausius keletą metų mums to sprendimo nepavyks priimti, nes šiandieną mes turime palankią situaciją rinkoje, mes turime galimybę importuoti ir dar turime jungtis, kurios ateis, kurios dar pagerins tą galimybę“.
Finansų analitikas Gitanas Nausėda sako, kad valdantieji mėgaujasi esama situacija, mat įgyvendinus kai kuriuos strateginius projektus sumažėjo motyvacija priimti sprendimus dėl bazinio energijos generavimo šaltinio. Pasak eksperto, atominė elektrinė garantuotų stabilias kainas, tačiau vyriausybė linksta rinktis momentines. Ši situacija primena skolininko apsisprendimą imant banko kreditą rizikuoti.
„Jeigu gyvename be atominės energetikos, reiškia mes renkamės kintančią palūkanų normą. Tiksliau kintančią elektros kainą, kuri gali smarkiai išaugti, gali ir kristi. Na ir, matyt, nenorint rizikuoti ir turint palyginti komfortišką situaciją, kokia po truputį klostosi rinkoje, atominės elektrinės koncepcija atidėliojama. Na o po to gali „netyčia“ ir visai išnykti kaip miražas“, – sako SEB vyriausiasis ekonomistas.
Kyla klausimas ar verta premjerą klausinėti apie Visagino atominę. Socialdemokratų lyderis negali nežinoti, kad šiai Vyriausybei priiminėti galutinių sprendimų dėl Visagino atominės greičiausiai neprireiks.
