Lietuvos verslas

Žinių radijas Nuo penktadienio prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalės kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir eurais. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog dvigubos kainos vartotojų neklaidins, „Žinių radijui“ pažymėjo, jog parduotuvėse žmonės daugiau laiko sugaiš apsipirkdami. „Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas sakė, jog Lietuvos ekonomikai euro įvedimas turėtų turėti teigiamų pasekmių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, susitikusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi, aptarė, kokias ir kaip palengvins verslo sąlygas įmonėms, patyrusioms Rusijos embargo pasekmes. Ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad šių lengvatų tikslas yra sudaryti įmonėms galimybes turėti daugiau apyvartinių lėšų ir išsaugoti darbo vietas.

Europos Sąjungos fondų parama – puiki priemonė, siekiant įgyvendinti strateginius įmonės tikslus, tačiau ja reikia pasinaudoti tikslingai. Priešingu atveju, ES remiami projektai gali virsti tik papildomu galvos skausmu ir išlaidomis. Taip teigia verslininkai, kuriems šis finansinis instrumentas leido atrasti naujas eksporto rinkas ir padidinti prekės ženklų žinomumą. Namų darbus atlikti būtina „Neverta dalyvauti projektuose vien dėl to, kad iš ES fondų būtų galima gauti pinigų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šiandien įsigalioja reikalavimas visiems šalies kiaulių laikytojams įregistruoti ūkiuose laikomas kiaules. Visi kiaules laikantys ūkininkai šį nurodymą privalo įvykdyti iki š. m. rugsėjo 15 d. Kiaulės registruojamos nemokamai teritorinėse VMVT.

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ antrąjį metų ketvirtį sėkmingai tęsė veiklą: uždirbo pelno, buvo vykdomi visi Lietuvos banko nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai. Antrąjį 2014 metų ketvirtį kredito unija „Vilniaus kreditas“ uždirbo 798 tūkst. litų pelno. Daugiausiai pajamų gauta iš vertybinių popierių pardavimo operacijų ir palūkanų. Kredito unijos turtas šių metų liepos pirmai dienai sudarė 112,71 mln. litų, pajinis kapitalas – 6,409 mln. litų.

Žinių radijas Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė, jog Rusijai įvedus žemės ūkio ir maisto produktų embargą, Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai, sumažinę žaliavos supirkimo kainas, elgiasi nesąžiningai: „Nuostolius apskaičiuoti labai sudėtinga. Mes lengviau galėjom apskaičiuoti, kiek nebus gauta pajamų, jeigu produkcija nebus išvežta į Rusiją. Paskaičiavome, kad žemės ūkio sektoriaus nuostoliai sudarys apie 0,5 mlrd. litų.

Jei šalies gyventojų elgesį su pinigais prilygintume krepšiniui, tai tokios Lietuvos rinktinės stiprybė būtų patikimas aukštaūgių žaidimas prie varžovų krepšio. Tačiau daug lietuvių metimų skrietų pro šalį, o kai kurie žaidėjai bandytų pelnyti tritaškį net neįžengę į varžovo aikštelės pusę. Šlubuotų ir komandos gynyba, tad daugeliui žaidėjų vertėtų labiau įsiklausyti į trenerio nurodymus.

Šiandien bendrovė LITGAS su Norvegijos kompanija „Statoil“ pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį, kuri reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo ir pagerins šalies gamintojų konkurencingumą. „Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybė, iškėlusi tikslą pasiekti realią nepriklausomybę nuo monopolinių dujų šaltinių Rytuose, šiandien atverčia naują puslapį energetikos politikoje.

„Neketiname nuolaidžiauti tais atvejais, kai bus nustatyta, kad artėjant euro įvedimui piktnaudžiaujama situacija ir dirbtinai keliamos prekių bei paslaugų kainos. Turime įstatymo numatytų poveikio instrumentų, vykdysime labai griežtą kontrolę ir tikrai nenuolaidžiausime, kai bus pastebėti piktybiški pažeidimai“, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo ir perskaičiavimo eurais reikalavimų laikymosi priežiūros.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui pieno ir mėsos perdirbėjams, nukentėjusiems dėl Rusijos sankcijų, praradimus kompensuoti biudžeto lėšomis.   „Mes negalime teikti valstybės finansinės pagalbos iš savo biudžeto“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot premjero, jį nustebino tai, kad perdirbėjai, naudodamiesi Rusijos sankcijų pretekstu ketina mažinti pieno supirkimo kainas atbuline data.

 Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,6 mln. Lt grynojo pelno. Per 2013 m. tą patį laikotarpį bendrovė patyrė 4,5 mln. Lt nuostolių. „Pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos paštui buvo išties sėkmingas. Pastaruosius kelerius metus nuosekliai didiname pardavimo pajamas, siekiame kuo didesnio veiklos efektyvumo, todėl šių metų pasiekti finansiniai rezultatai buvo gerokai didesni nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

 Nuo rugpjūčio 22 d. per 350 specialistų iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų kontroliuojančių institucijų pradės tikrinti, ar prekių ir paslaugų kainos jų skelbimo vietose nurodytos litais ir eurais bei ar kainos į eurus perskaičiuotos teisingai. „Nustačius pažeidimus dėl kainų skelbimo litais ir eurais, pirmą kartą nebus taikomos labai griežtos sankcijos.

 Įsibėgėjus biokuro katilinių pasirengimui šildymo sezonui, specialistai prognozuoja, kad šią žiemą lyginant su praėjusia biokuro kainos vidurkis bus apie 30 litų mažesnis ir sieks apie 657 litų už toną naftos ekvivalento (tne). Praėjusį šildymo sezoną VKEKK duomenimis biokuras vidutiniškai kainavo 687 Lt/tne. Antradienio, rugpjūčio 19 d., „Baltpool“ biokuro biržos aukcione sudaryta sandorių už 1,4 mln. litų. Iš viso rugpjūtį vykusiuose aukcionuose parduota kuro už 5,9 mln.

 Šiemet pirmąjį pusmetį draudimo rinka išsiskyrė itin sparčiu gyvybės draudimo rinkos augimu, tačiau visos rinkos metų prognozes tenka koreguoti dėl lėtesnės nei tikėtasi ne gyvybės draudimo plėtros. „Atsigaunant šalies ekonomikai, išties įspūdingai spurtavo gyvybės draudimo rinka, pagal per pusmetį pasirašytų įmokų sumą viršijusi visų laikų rekordą. Tačiau ne gyvybės draudimo rinkos plėtra dėl intensyvios konkurencijos mažėjant kainoms buvo lėtesnė nei tikėtasi.

 LRT radijas Premjeras Algirdas Butkevičius subarė pieno perdirbėjus, kurie vos Rusijai įvedus sankcijas sumažino supirkimo kainas pieno gamintojams. „Norėčiau kreiptis į pieno perdirbimo įmonių vadovus ir esu labai nepatenkintas, kada iš pat pirmos dienos, kada buvo įvestos Rusijos sankcijos, buvo nueita labai negražiu keliu – pieno gamintojams buvo ženkliai sumažintos kainos“, – teigė A. Butkevičius interviu LRT radijui.

Bendrovės „Alita“ privatizavime Lietuvoje prieš daugiau kaip dešimt metų nesėkmingai dalyvavusiam ir neseniai mirusiam Italijos verslininko Luigiterzo Boscos (Luidžiterco Boskos) paveldėtojams Finansų ministerija ketina išmokėti iki 12,8 mln. litų arbitražo ir atstovavimo išlaidas. Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuris bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, nurodoma, kad 12,8 mln. litų bus sumokėta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Vyriausybė ketina patvirtinti veiksmų planą, kaip sušvelninti poveikį verslui ir darbo rinkai dėl Rusijos paskelbtų ekonominių sankcijų. Plane numatoma tolesnė rinkų ir prekybos su Rusija stebėsena bei ekonominė pagalba nukentėjusiems eksportuotojams. Priemonių planas sudarytas iš trijų punktų, kuriuose – naujų rinkų paieškos, finansinės operacijos ir diplomatinės priemonės.

Vos 10 minučių kelio nuo centro, pušyno apsuptyje, Verkių regionininio parko teritorijoje, kurią kertą Kryžiaus kelias, įsikūrusi sanatorija „Pušyno kelias“ – vienintelė sanatorija Vilniuje. Ši įstaiga veikia sėkmingai, tačiau jau kuris laikas neišsprendžia vienos nedidelės problemos, kuri, atrodo, turėjo išsispręsti senokai ir per keliolika dienų.

Po patirto fiasko siekiant skraidinti miestiečius į Turkiją, Šiaulių oro uostas stengiasi atsitiesti. Miesto savivaldybėje politikai ir oro uosto vadovai bendravo su aviakompanijos „Air Lituanica“ atstovais. Tikimasi, kad per Kalėdas iš Šiaulių skraidys lėktuvai į Angliją. „Šiaulių oro uostas“ veda derybas su oro linijų bendrove „Air Lituanica“, kuri organizuotų skrydžius iš Šiaulių.

Medaus sezoną baigiantys Šiaulių krašto bitininkai sako, kad jis nuostolingas. Mūsų krašte bitės šiemet sunešė maždaug ketvirtadaliu mažiau medaus nei pernai. Kituose šalies regionuose rezultatai dar liūdnesni. Prastesniam medunešiui įtakos turėjo permainingi pavasario ir vasaros orai. Medaus kainos mūsų krašte panašios į pernykštes. Šiaulių rajone, Normančių kaime, miške maždaug keturiasdešimt avilių laikantis bitininkas Petras Daunoras ruošiasi žiemai.

Rusijos rinkai skirti Lietuvos gamintojų produktai mūsų parduotuvių lentynose neužsigulėjo. „Vakar mūsų parduotuvėse jų dar buvo, o ar yra likę šiuo metu – net nežinau“, naujienų portalui balsas.lt sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Pieno žvaigždžių“, „Vilkyškių pieninės“ gaminius, skirtus Rusijos rinkai – grūdėtą varškę, sūrius sėkmingai parduodame.

 Baltarusija neprisideda prie Rusijos paskelbto embargo Europos Sąjungos valstybėms ir nori su Lietuva intensyviau prekiauti pienu ir jautiena. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Baltarusijoje su šios šalies kolega Leonidu Zajacu aptarė glaudesnio bendradarbiavimo ir dvišalės prekybos žemės ūkio ir maisto produktais suaktyvinimo galimybes. „Baltarusija pasirengusi su mumis bendradarbiauti.

„Parduotuvė „Maximus“ Kaliningrade skelbia apie didžiules nuolaidas ir visų prekių išpardavimą. Jos tokios, kad net nematydamas straipsnio pavadinimo, kuris skelbia, kad „parduotuvė „Maximus“ prekybos centre „Majak“ likviduojama“, suprastum – parduotuvė baigia darbą“, – sakė į naujienų portalo balsas.lt redakciją paskambinęs vilnietis Antanas K. Vyriškis nurodė, kad šią informaciją aptiko viename Kaliningrado srities interneto portale.

 68 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ketina prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo ir dalyvauti sąžiningų kainų perskaičiavimo iniciatyvoje. Tokius ketinimus verslininkai išreiškė smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo metu, kurį liepos–rugpjūčio mėn.

 Tarptautinė personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanija „Manpower Lit“ rugsėjo-spalio mėnesiais Lietuvos darbo rinkoje prognozuoja proveržį. „Manpower Lit“ direktorės ir Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos Valdybos narės Boženos Petikonis-Šabanienės teigimu, ketvirtąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje prognozuojamas didžiausias nuo recesijos laikų darbuotojų kaitos pikas.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą su maisto produktų rinkos priežiūros, kontrolės ir teisėsaugos institucijų vadovais. Pasitarime pateikta informacija, kokių priemonių imtasi, saugant vidaus maisto produktų rinką nuo nelegalios apyvartos bei nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų.

 Elektroninėse parduotuvėse prekių ieškantiems pirkėjams svarbu, kas ir kaip pristato jų pirkinius. Net 77 proc. vartotojų apsisprendimui pirkti elektroninėje parduotuvėje įtakos turi tai, kokia siuntų bendrovė pristatys jų įsigytas prekes. Maždaug tiek pat pirkėjų (73 proc.) svarbu turėti galimybę patiems pasirinkti šios paslaugos teikėją. „Kartu su elektroninių parduotuvių plėtra formuojasi ir vartotojų patirtis bei lūkesčiai visam pirkimo procesui.

 Europos Komisija dengs Lietuvos žemės ūkio sektoriaus nuostolius, kuriuos įmonės patyrė, nes dėl Rusijos sankcijų negalėjo realizuoti greit gendančios produkcijos. „Dabar yra principai nustatyti - greit gendančiai produkcijai, kuriai susidarė realizavimo sunkumų, bus teikiama parama, o konkretūs dalykai bus aptarinėjami penktadienį Vadybos komitete. Šiandien yra tik principai žinomi“, - BNS antradienį sakė Žemės ūkio ministerijos atstovas Rimantas Krasuckis.

Pieno perteklius dėl Rusijos paskelbto embargo gali siekti apie 15 proc., o galvijų - 70 proc., prognozuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ir mano, kad būtų racionalu laikinai Lietuvoje sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) galvijų mėsai, kad būtų galima bent 20 proc. sumažinti galvijų kainas vartotojams. „Manau, jautienos supirkimo kainos kris mažiausiai trečdaliu.

Politikai, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai pirmadienį pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuris turėtų padėti užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą keičiantis valiutoms. Kiek šis gražus gestas išties veiksmingas? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad Memorandumas kainų augimo niekaip nepaveiks – jos augs kaip ir iki šiol, dėl tų pačių ekonominių veiksnių, o ne dėl euro.

Įvairiausių aplikacijų ir ūkio programinės įrangos prikūrusios IT įmonės gražbyliauja, kad ūkininkas be mobiliojo telefono esą net nelipa į kombainą ar traktorių.

Viešas įsipareigojimas teisingai perskaičiuoti kainas iš litų į eurus ir uolus šio įsipareigojimo vykdymas – viena iš efektyviausių priemonių įtikinti pirkėjus, kad verslas yra suinteresuotas vykdyti skaidrią kainodarą. Tai lėmė UAB „Senukų prekybos centras“ vadovų siekį kuo greičiau prisijungti prie Geros verslo praktikos (valios) memorandumo.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio viceministrė Rasa Noreikienė kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

 Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuvos mėsininkai skaičiuoja dėl Rusijos Europos Sąjungai įvestų sankcijų galintys netekti 250 mln. litų. Verslininkai tikisi pagalbos iš valstybės ir prašo dotacijų bei PVM lengvatų. Šiam siūlymui nepritarianti valdžia prabilo apie alternatyvią pagalbą – galimybę įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą. Skaičiuojama, kad islamo religijos reikalavimus atitinkančių Halal mėsos gaminių rinka sudaro apie trilijoną dolerių.

 Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos rinkoje pelnus sėmę maisto produktų gamintojai ir vežėjai ėmė varstyti valdiškų namų duris. Kremliui paskelbus embargą produkcijai tų šalių, kurios dėl įvykių Ukrainoje pritarė sankcijoms Rusijai, verslininkai tikina susidūrę su force majeure aplinkybėmis, todėl valdžia, esą, privalanti padėti krapštytis iš nepavydėtinos situacijos. Vos paskelbus draudimus žemdirbiai teigia jau pajutę jų pasekmes.

Išvarė pro duris – galima įlipti pro langą. Ir ypač tada, kai iki palangės pakelia politikai. Toks išvarytasis – vilnietis nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas Saulius Skrebė, pretenduojantis į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje.

Jauni, energingi, tačiau nepastovūs ir nežinantys, ko nori. Taip trumpai būtų galima apibūdinti jaunuolius, belaukiančius išsvajotosios darbo vietos. Rugpjūčio mėnesį nedarbo lygį kilstelėjo neseniai universitetų ar kolegijų duris užvėrę jaunuoliai. Nedarbas Lietuvoje šio mėnesio pradžioje siekė 8,8 proc., t. y. 0,2 proc. daugiau negu liepą. Vieni jaunimo nedarbą prilygina stichinei nelaimei, kiti skuba tik išsilavinimą įgijusius jaunuolius priskirti prie prarastosios kartos.

Verslo guru aklai sekantys pradedantieji verslininkai ar pardavėjai įsitikinę, kad šiandien svarbiausia yra idėja. Sukūrus antrą „Facebook“, jį bus galima parduoti už milijardą, galvoja jie. Vis dėlto du vilniečiai skuba mokyti, kad verslas visada prasideda nuo skaičiavimo. Verslo mokymų projekto „Verslas kitaip“ įkūrėjai Sergejus Oleškevič ir Jegoras Menkovas savo vyriškų papuošalų prekybos internete verslą pradėjo prieš dvejus metus, o už jų sėkmės paslaptį atsirado norinčių mokėti.

Užsisakę kaimo turizmo sodybą pagal skelbimą negalite būti tikri, kad būtent tokia tvarka, kokia matoma nuotraukose, bus ir atvykus pailsėti. Portalo LRT.lt skaitytojas Andrius pasakoja, kokią kokybę gavo sumokėjęs 100 Lt už parą. „Kartu su drauge keliavome pasižvalgyti po Anykščių apylinkes, o nakčiai netoliese išsinuomojome kambarį sodyboje už 100 Lt.

 Lietuvoje bus oficialiai įsteigti įvairių miško medžių genetiniai draustiniai – Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas dėl daugiau kaip šimto draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo. Nors oficialiai tokie draustiniai steigiami tik dabar, Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė BNS pasakojo, kad išskirtiniai ir vertingi medynai saugoti pradėti gerokai anksčiau.

Dėl nepalankių sąlygų – sausros ar krušos – augintojai prarado nemenką dalį derliaus, tačiau nuostoliai dar gali išaugti. Daržovių supirkimo kainos taip pat mažėja. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad permainingi orai sumenkino daržovių derlių. Manoma, kad jis bus apie 30 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Derliaus neprognozuoja Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas augina bulves, morkas, kopūstus.

 Vismantas Žuklevičius Pastaruoju metu Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai susiduria su keliomis problemomis: kur realizuoti Rusijos rinkai skirtą produkciją ir ką daryti su ta, kuri buvo grąžinta? Valdžiai suka galvą, kaip Lietuvos maisto gamintojus gelbėti nuo Rusijos embargo, o ūkininkai skundžiasi, kad labiausiai nuo Rusijos sankcijų jie nukentės. Rusijai paskelbus embargą, perdirbėjai gana operatyviai gerokai sumažino pieno ir galvijų supirkimo kainas.

Ilgokai nusistovėję karščiai, įsisukę į sodus, gerokai sumažino obuolių derlių. Obelys sunokino dvigubai mažiau vaisių nei pernai. Sodininkai skundžiasi, kad nuo aukštos oro temperatūros ir sausros vaisiai dar nesunokę nustojo augti – jie džiūvo ir traukėsi tiesiog ant šakų arba krito žemėn. Pivonijos seniūnijoje, Vaisgėliškio viensėdyje, ūkininkaujantis Juozas Kulėšius šiųmečiu savo sodo derliumi nesidžiaugia. Sako, kad obuoliai maži ir neišvaizdūs.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors Lietuvoje galvijų ir avių per pastaruosius metus kiek pagausėjo, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi. Be to, dėl afrikinio kiaulių maro kai kuriuose rajonuose tenka atsisakyti auginti kiaules. Tokie ūkiai skatinami pereiti prie kitos veiklos, auginti galvijus, avis. Kalvotos Utenos rajono Užpalių seniūnijos žemės ne itin dosnios javams ir kitiems pasėliams.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos visuomenė turėjo progos susipažinti su ilgai iki šiol žiniasklaidos nepastebėtu ūkio ministru Evaldu Gustu. 55-erių inžinieriaus išsilavinimą turintis ministras užsimojo per ateinančius kelerius metus Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) sujungti su Muitinės departamentu ir naujai tarnybai perduoti visus su mokesčių surinkimu bei administravimu susijusius darbus, šiuo metu atliekamus kitų institucijų, tarp kurių yra valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ...

Tapti čempionu bent jau paslapčia svajoja kiekvienas pradėjęs sportuoti. Valentinas Bogdanovičius dar prieš tapdamas Baltijos šalių muay thai čempionu keliolika metų turėjo nuosavo Rytų dvikovų centro viziją. „Fight Academy“ Rytų dvikovų klubas pradėjo veikti centrinėje Vilniaus gatvėje, kuri savaitgalių naktimis garsėja savo kovomis. Tiesa, šios kovos baigiasi ne priešininkų apsikabinimu, bet policijos pareigūnų iškvietimu.

Neprognozuojami kaimynų veiksmai privers lietuvius ne tik aktyviau, bet ir atsargiau rinktis eksporto rinkas. Šiandien Žemės ūkio, Susisiekimo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiks sąrašą priemonių, kurias, jų nuomone, reikėtų taikyti siekiant sumažinti galimus nuostolius dėl Rusijos sprendimo nutraukti pagrindinių maisto produktų importą iš jos politikai nepritariančių valstybių, tarp jų ir Lietuvos.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rugpjūčio vidurys – pats medsukis. Kai kurie bitininkai sako, kad karšta šiųmetė vasara nėra jiems palanki. Medaus būsią kone trečdaliu mažiau nei pernai. Šiaulių rajone 150 avilių laikanti bitininkė Roma Mačienė sako, kad bitėms nebuvo palanki ir žiema. Šalčiai nuniokojo rapsus, o pavasarį pakando liepų žiedus. Šaltą ir šlapią birželį bitės sunkiai surinktas žiedadulkes suvalgė pačios.