Lietuvos verslas

Lietuva Briuseliui trečiadienį oficialiai pristatys šalies vežėjų problemas, Rusijai pasienyje nuodugniai tikrinant vilkikus. Susisiekimo ministerija žada prašyti Europos Sąjungos pagalbos. Bendrijos Transporto ministrų taryboje dalyvausiantis Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas sako, kad Lietuvos vežėjai kenčia dėl taikomų sankcijų. Automobiliai pasienyje su Rusija stringa jau ilgiau nei savaitę. Transporto sektorius sukuria apie dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Trečiadienį skelbiama oficiali suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pradžia. Mėnesio pabaigoje terminalą turi pasiekti ir pirmasis komercinis dujų krovinys. Nuo spalio pabaigos, kai Klaipėdos uoste prisišvartavo SGD terminalo laivas-saugykla, vyko terminalo įrangos ir sistemų bandymai. Tam buvo atplukdytas bandomasis krovinys – apie 100 tūkstančių kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Išdujinus šis kiekis virsta daugiau nei 60 milijonų kubinių metrų dujų.

Rojų Panevėžyje iš Europos Sąjungos didiesiems Lietuvos miestams per ateinančius šešerius metus planuojamo įteikti aukso puodo žadanti sukurti Savivaldybė nutyli, kad keturiolikos planuojamų sutvarkyti teritorijų sąrašo gale likusioms gali tekti tik riestainio skylė.

Didėjant interneto skvarbai, paprastėjant atsiskaitymui internetu ir plečiantis vartotojų teisėms žmonės vis dažniau perka internetu. Kalėdinio laikotarpio vajus neaplenkia ir elektroninių parduotuvių, kurios skaičiuoja didžiausią metų apyvartą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, įmonių, vykdančių užsakomuosius pardavimus paštu arba internetu, apyvarta 2013 metų gruodį buvo daugiau nei 50 mln. litų (be PVM). Tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais apyvarta siekė 47,389 mln.

Ieva Rupšytė Dauguma ES šalių, keisdamos azartinių lošimų reguliavimo sąlygas, ieškojo būdų, kaip mažinti tokių užsiėmimų prieinamumą, griežtinti visapusišką kontrolę. Tačiau Lietuva, atrodo, renkasi kitą kelią. Seimas daugelį metų rengė naują Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) projektą, tačiau jame nėra nieko šiuolaikiško.

Per pastarąsias dvi savaites Rusijos Vyriausybės nariai, skirtingai nei prezidentas, pirmą kartą atvirai pripažino, kad Rusijos draudimas įvežti pieno produktus iš Vakarų valstybių turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek paprastiems jos piliečiams. Vyriausybės vadovai vietos pieno perdirbėjus jau paragino ruoštis didesnei konkurencijai tvirtindami, kad embargas gali būti atšauktas.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvoje bankrotai inicijuojami per vėlai. Be to, anot auditorių, šiuo metu bankrutavusių įmonių kreditorinių reikalavimų padengimo lygis siekia vos 13 procentų. Valstybės kontrolierė atkreipia dėmesį, kad įmonių vadovai ir savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama bendrovės nemokumo.

Žinių radijas Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį išvyksta darbo vizito į Turkiją, kur atidarys verslo forumą.   Vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad Turkijoje svarbiausias klausimas bus vadinamoji ekonominė diplomatija:   „Tai yra, kaip galėtume paskatinti ekonominius ir prekybinius ryšius su šia valstybe, kaip turėtume investuoti į šių ryšių plėtojimą.

Geologų tyrimai rodo, kad mūsų šalies gelmės turtingos bromo ir kalio – labai svarbių žmogaus organizmui elementų. Gausūs jų ištekliai slypi pramoniniame požeminiame vandenyje, t. y. sūrymuose ir mineralizuotuose vandenyse. „Bromo ir kalio ištekliams išgauti galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pradėti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą pelningą retųjų šarminių metalų gavybą iš šio vandens.

Artimiausiomis dienomis laikysis 2–6 laipsnių šaltukas, kritulių nenumatoma, LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Antradienį laikysis sausi ir gana ramūs orai, debesys sklaidysis. Pietryčių vėjas stipriau pūs vakariniuose rajonuose, pajūryje jo greitis sieks iki vidutinio stiprumo. Dieną šaltukas sušvelnės iki 2–6 laipsnių šalčio. „Sausi orai išsilaikys beveik iki savaitgalio. Trečiadienį kritulių nenumatoma, bet dieną gali daugėti debesų, taigi saulė vėl slėpsis.

Daugiau kaip 30 proc. lietuvių teigia visiškai ar iš dalies pateisinantys šešėlinę ekonomiką, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurios rezultatus antradienį skelbia portalas delfi.lt. Į klausimą, kiek yra linkę pateisinti šešėlinę ekonomiką, 5,2 proc. respondentų atsakė, kad visiškai ją pateisina, 26,4 proc. teigė greičiau pateisinantys. Kad visiškai ar iš dalies nepateisina šešėlinės ekonomikos pasisakė 45,4 proc. respondentų, dar 22,7 proc.

Nepaisant geopolitinių iššūkių, Lietuvos ekonomika yra gyvybinga ir turi stiprų augimo potencialą, „Metų ekonomikos forume 2014“ sako premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, būtent dėl neapibrėžtos geopolitinės padėties žmonės šiuo metu labai atsargiai vertina ateitį ir, jausdamiesi nesaugūs, taupo pinigus juodai dienai, o tai lėtina prekybą ir mažina valstybės pajamas.

„Kaip tinkamai apšiltinti rąstinį namą, kad jis kvėpuotų? Šiltinsiu iš išorės. Jei dėčiau mineralinę vatą, reikėtų dėti ir plėvelę, kuri saugotų nuo vidaus garų, bet tada namas nekvėpuotų. Gal rinktis ekovatą, tačiau nelabai įsivaizduoju, kaip ji purškiama. Ar reikia turėti specialių įrankių? Ar vata purškiama tiesiai ant rąstų?“ – klausia Antanas iš Papiškių k. Atsako UAB „Rąstinukas“ vadovas Balys Petrauskas.

Nijolė Baronienė Yra žmonių, kuriems gyvenimas prasmingas tik tada, kai kuria jį patys. Onos Lialienės sodyba Levaniškių kaime Širvintų rajone pavyzdine nepavadinsi. Nėra ten išpuoselėtų želdynų, tačiau auginamiems gyvuliams ir paukščiams nieko netrūksta. Paguodė arklys Prieš keturiolika metų Onutė su dukterimis Genute ir Jūrate pradėjo kurtis plyname lauke. Tada moterims talkino arkliukas Terekas, kurį įsigijo iš netoliese esančio žirgyno. Dabar jo nuotrauka kabo garbingoje vietoje ant sienos.

 Tomas Kavaliauskas,Rūta Lankininkaitė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, Nuo pirmadienio verslui ir įmonėms pradedama išvežioti eurų banknotai ir monetos. Anot Lietuvos banko, sulaukta apie 7,5 tūkst. verslininkų prašymų aprūpinti juos naująją valiuta. Smulkieji verslininkai valdžios prašo aiškiau reglamentuoti, kada ir kokiais atvejais jie gali gavę stambių litų neduoti grąžos eurais, ir tikina dėl apyvartinių lėšų trūkumo negalintys iš anksto apsirūpinti eurais.

Paprastas pusiau saldus baltasis vynas dar prieš ketverius metus buvo jo mėgstamiausias. Vytis Šliažas, įkūręs tarptautinį vyno aksesuarų verslą, dabar nebesupranta, kaip išvis galėjo tai gerti. V. Šliažas verslą pradėjo kaip nieko nenutuokiantis šioje srityje, o šiandien prekybą plėtoja visose Baltijos šalyse. – Kada nusprendėte kurti verslą? – Savo pirmąjį verslą pradėjau besimokydamas antrame kurse, tuo metu, kai Lietuvoje uždraudė prekybą alkoholiu nuo 22 valandos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Buvęs bankrutavusios žuvų perdirbimo įmonės „Lignesa“ vadovas Jonas Dungveckis stveriasi už galvos – jo nuomone, dalį įmonės įsigijusi bendrovė „Taurų žuvys“ savivaliauja: sumanė nuleisti vandens telkinio, kuriame vyras veisia eršketus, vandenį. Bendrovei vadovaujantis Steponas Nacius aiškina ketinąs išvalyti kūdros krantus, J.Dungveckis baiminasi dėl žuvų likimo ir tikina, kad tokiu būdu jo, kaip nepageidaujamo kaimyno, bandoma atsikratyti.

5 tūkst. nesulaukusių išsvajotųjų atostogų. Maždaug 20 mln. litų, patekusių į kelionių organizatorių kišenes, bet nežinia kur išgaravusių. Tokia yra pastarųjų metų statistika bankrutavus keliones organizavusioms bendrovėms. Tačiau dėl to galvos neskauda šio pelningo verslo prievaizdams – Ūkio ministerijai ir jai pavaldžiam Valstybiniam turizmo departamentui (VTD). Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ šiais metais buvo juodu pranašu į šiltus kraštus poilsiui išsiruošusiems lietuviams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vetavo Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis 2 proc. pajamų iš tabako akcizo būtų skirta aktyvesnei rūkalų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai. Anot Prezidentūros pranešimo, įstatymu numatoma Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programa dar nėra sukurta, todėl nuo kitų metų pradžios ją įgyvendinti nėra galimybių.

Dar prieš keletą dienų didžiausioje pasaulyje gyvulininkystės parodoje „EuroTier 2014“ Hanoveryje šurmuliavo šimtai tūkstančių ūkininkų iš viso pasaulio. Mūsų šaliai šiemet parodoje atstovavo net dvidešimt dviejų ūkių atstovai. Ūkininkus į didžiausią pasaulio parodą pakvietė didžiausia Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovė „Biovela Group“, kuriai priklauso ir įmonė „Utenos mėsa“. Šiais metais parodos organizatoriai džiaugėsi itin išaugusiu svečių iš Rytų Europos šalių skaičiumi – net 2,7 tūkst.

Daugiabučių renovacijos projektai sulaukia vis didesnio šalies statybos bendrovių dėmesio. Kaip rodo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atlikta lapkritį įvykusių rangos darbų pirkimų analizė, beveik pusei (45 proc.) skelbtų šių darbų konkursų buvo pateikta po tris ir daugiau pasiūlymų. „Šalies statybų verslui renovacijos projektai tampa vis įdomesni.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai socialinių pedagogų dienos proga susitiko su vienu žymiausių Lietuvos ir pasaulio verslininku Ilja Laursu. Svečias sakė, kad jam labai smagu būti pedagoginės srities universitete, nes jo pirmas verslas buvo pedagoginis. Verslininkas, grįžęs iš Amerikos, nusprendė privačiai dėstyti anglų kalbą.

Padėtis Rusijos pasienyje iš esmės nesikeičia - vilkikais iš Lietuvos ir toliau nuodugniai tikrinami, teigia vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas. Pasak Algimanto Kondrusevičiaus, per savaitę Lietuvos vežėjų į Rusiją srautas labai sumažėjo. Tuo metu Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos prezidentas Mečislovas Atroškevičius teigia, kad pralaidumas pasienyje šiek tiek padidėjo. „Situacija praktiškai tokia pati, kaip praėjusią savaitę.

Europos Komisija priėmė sprendimą grąžinti žemdirbiams beveik 21 mln. litų. Kompensacijos žemdirbiams bus išmokėtos iki kitų metų spalio mėnesio. „Šiuo metu parama žemdirbiams yra ypač svarbi, būtina juos palaikyti ir užtikrinti, kad nepaisant nepalankiai susiklosčiusios situacijos žemdirbiai neatsisakytų ūkininkavimo. Šių išmokų grąžinimas nėra susijęs su embargu, tačiau žinia apie lėšų grąžinimą mus pasiekė laiku“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Nors iš rytų kaimynės ant Lietuvos verslininkų pilasi vis nauji draudimai ir kliūtys, regis, įmonės jiems jau įgyja imunitetą. Naujausia turto areštų statistika nerodo kokių nors kardinalių pokyčių. “Palyginti su spalio mėnesio piku, lapkritį žymesnio turto apribojimų augimo nematome, - sako UAB Creditreform Lietuva verslo analitikė Jurgita Dambrauskaitė, - 986 areštai pritaikyti 843 įmonėms, kas 31 įmone mažiau nei spalį.

Konkurencija restoranų rinkoje dar niekada nebuvo tokia intensyvi, nes technologijų amžiuje visos gastronominės naujovės tapo ranka pasiekiamos. Vartotojai tapo išrankesni, reiklesni ir imlesni naujovėms, tad virtuvės šefai bei restoranų savininkai turi gerokai pasukti galvas, kuo jos dar nustebinti. Pasak maisto pramonės tendencijų prognozuotojų, 2015 m. sumaišties įneš ir iki restorano „lygio“ užaugusi visiškai nelojali, technologijų pasaulyje gyvenanti, jaunoji Z karta.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Įstrigę Rusijos pasienyje vežėjai tokią dalią patiria jau ne pirmus metus, ir niekas nežino, kiek dar kartų trukdžiai pasikartos. Todėl visai nesvarbu, kokios priežastys yra įvardijamos, daug svarbiau, koks bus rezultatas. O jis akivaizdžiai neigiamas – negautos pajamos, sutarčių su klientais pažeidimai ir klientų praradimai. Arba dar daugiau: pirmiausia nuostolius patirs įmonės, vėliau ir visos šalies ekonomika.

Lietuviškas paradoksas: šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų. Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc.

Žinių radijas Norint įkurti savo verslą, reikia kūrybiškumo, drąsos ir žinių, tačiau tai – tikrai įgyvendinama svajonė. Verslu gali tapti net jūsų laisvalaikio pomėgiai ar talentai. Tokią žinią daugiau kaip tūkstančiui jaunų žmonių Vilniuje sakys žinomi Lietuvos verslininkai. Savo patirtimi jie dalinsis įstaigos „Versli Lietuva“ renginyje jaunimui „Verslas veža“. Šios įstaigos vadovas Mantas Nocius sako, kad šiemet visoje Lietuvoje jau įvyko 15 tokių jaunimo verslumui skatinti skirtų renginių.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Molėtų rajone atidarytas mėsinių viščiukų auginimo kompleksas. Į jį investuoti 8 milijonai litų. Plėstis kooperatyvui priklausančią įmonę „Agvika“, anot jos atstovų, verčia augantis vištienos suvartojimas. Jis Lietuvoje per dešimtmetį padvigubėjo. Naujas paukštynas Antagaluonėje atsirado vietoje apgriuvusių kiaulidžių. Atstatytos ir modernizuotos trys senosios fermos, dar dvi paukštidės – visai naujos.

Lietuva kreipėsi tiek į Maskvą, tiek į Europos Sąjungos (ES) institucijas, siekdama, kad Rusija panaikintų sugriežtintą muitinės patikrą vežėjams iš Lietuvos, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, su Rusijos muitine bendrauja Lietuvos ambasada Maskvoje, o diplomatai Briuselyje išdėstė Lietuvos poziciją Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko kabinetui.

Lapkričio 27 d. Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius ir administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus atstovai dalyvavo Augustave vykusioje Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo per sieną 2007-2013 m. programos baigiamojoje konferencijoje „Veiklūs kaimynai“. Druskininkų savivaldybės administracija ir Augustavo savivaldybė buvo paminėtos net dviejose nominacijose ir gavo padėkas už „Įkvepiančią partnerystę“ bei „Geriausią infrastruktūros projektą“ – „Pasienio viešosi...

Žinių radijas Turizmo departamentas skaičiuoja, kad Lietuvą šiemet aplankys daugiau kaip 2 mln. turistų. Vietinio turizmo augimas sieks beveik 10 proc., atvykstamojo – apie 8 proc., tačiau pastebimai mažėja turistų iš Rusijos. Departamento direktoriaus patarėja Raimonda Balnienė sako, kad Rusijos turistų srautas per šiuos metus gali sumažėti iki 10,5 proc.

Žinių radijas Krovinių vežimas į Rusiją geležinkeliais yra viena iš alternatyvų ekspeditoriams, krovininiams automobiliams stringant pasienyje. Ar Rusija neapribos geležinkeliais vežamų krovinių srauto, gal jau yra pirmųjų tokio ribojimo ženklų? Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas Tautginas Sankauskas „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas" sakė girdėjęs, jog tokie suvaržymai bando „persikelti“ ir į geležinkelius: „Kol kas tai tik gandai, ne oficia...

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena kiaulių laikytojams, auginantiems ne daugiau kaip šimtą kiaulių ir kurių laikymo vietos patenka į afrikinio kiaulių maro buferinės zonos vietovių sąrašą, kad iki 2014 m. gruodžio 15 d. privaloma paskersti kiaules savo reikmėms arba skerdyklose. Kiaulių skerdimo terminas nebus pratęstas. „Afrikinio kiaulių maro virusas plinta šernų populiacijoje ne tik Lietuvos, bet Lenkijos, Latvijos ir Estijos teritorijose.

  Lietuvos vežėjai baiminasi, kad pasienyje su Rusija vilkikai gali laukti nuo kelių savaičių iki mėnesio. Pasak vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidento, patikra muitinėse toliau vyksta vangiai, praleidžiama nedaug sunkvežimių.   „Blogiausia, kad per savaitę mažas skaičius patikrintų mašinų, dabar jau jaudinamės dėl vairuotojų ir galvojame, kaip juos ištraukti, nes oro sąlygos tikrai nepavydėtinos.

 Kauno rajone jau pradedami statyti naujojo „DPD Lietuva“ siuntų rūšiavimo terminalo pamatai. Investicijos į statybas ir įrangą sieks iki 24 mln. litų arba beveik 7 mln. eurų – tai svarbiausias „DPD Lietuva“ investicinis projektas per visą veiklos istoriją. Naująjį terminalą planuojama atidaryti 2015 m. rugsėjo mėnesį.   Šis „DPD Lietuva“ siuntų terminalas bus didžiausias ir moderniausias Baltijos šalyse, jis pakeis nuo 2005 m. veikiantį terminalą Kaune.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO trečiąjį šių metų ketvirtį tęsė tinklo modernizavimo projektus ir efektyvino klientų aptarnavimo tinklą. Tai leis toliau mažinti veiklos išlaidas ir įgyvendinti ilgalaikėje strategijoje numatytus tikslus, susijusius su didesniu tinklo patikimumu ir efektyvesne veikla. Per devynis šių metų mėnesius LESTO investavo 222 mln. litų – 11,5 proc. daugiau nei pernai. Beveik 96 mln.

Nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Socio Research Centre“ atliktos apklausos duomenimis, „Hesburger“ bei „McDonalds“ yra dažniausiai spontaniškai minimi greitojo maisto tinklai Lietuvoje. Kiek rečiau apklaustieji minėjo „Čili pica“, kebabines, „KFC“, „Express Pizza“ ir kitas užkandines. Didžiausias restoranų tinklas Baltijos šalyse bei Suomijoje „Hesburger“ jau kelerius metus iš eilės išlieka lyderis lojalių klientų tarpe. Tinklo restoranuose bent kartą per mėnesį apsilanko 11-12 proc.

Vokietijos kompetentinga institucija informavo apie dar vieną paukščių gripo H5N8 tipo viruso atvejį. Vykdant intensyvią paukščių gripo stebėseną laukinių paukščių populiacijoje, buvo ištirta rudagalvė kryklė (Anas crecca), sumedžiota Riugeno saloje. Paukščiui nustatytas didelio patogeniškumo H5N8 virusas. Tai jau antras šio paukščių gripo atvejis Vokietijoje ir šeštas Europoje.

Žinių radijas Vyriausybė rugsėjo mėnesio nutarimu įpareigojo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) priimti sprendimus, kurie elektros tarifą verslui ir vartotojams iki 2019 pabrangintų 6 centais už kilovatvalandę be PVM. Tai „Žinių radijui“ ketvirtadienį patvirtino VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė. Ketvirtadienį „Lietuvos žinios“ rašė, kad minėtas tarifas pabrangs 6 centais 2020-2024 metais.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, Lietuvoje darbo jėgos netrūksta – lietuviams tiesiog siūlomi per maži atlyginimai. Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad lietuvius į nedarbą stumia ir nedirbantiesiems palanki socialinių išmokų sistema.

Lapkričio 19 dieną, Vilniuje įsikūrusiame restorane „La Boheme“, vilniečiai turėjo progą paragauti jaunąjį prancūzišką božolė vyną (pranc. Beaujolais Nuveau). Šiame restorane „Božolė“ renginys vyksta jau septintus metus. „Norintys paragauti božolė, šio įvykio laukia kaip Naujųjų metų ir naujo derliaus vyno butelius atkemša 24:00 val.

Lapkričio 21 dieną, Kaune įsikūrusiame restorane „Perkūno namai“, kauniečiai turėjo progą patys tapti vyno skonio „ekspertais“ ir paragauti jaunojo prancūziško božolė vyno (pranc. Beaujolais Nuveau). Norintys paragauti božolė skonio, naujo derliaus vyno butelius atkemša 00:00 val. nakties.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaliai rengiantis pereiti nuo lito prie euro, pasigirsta nuogąstavimų, kad apvalindami kainas, verslininkai jas kilstelės į aukštesnę pusę.

Ramunė Ramanauskienė Miškų urėdijos jau ruošiasi kalėdiniam eglučių pirkimo bumui. Kai kurios jų, ypač didžiųjų miestų, eglaites sodina į vazonus ir tikisi neblogo uždarbio. Tauragės miškininkai neskuba ir eglaičių be gruodžio vidurio nepardavinės. Pasak Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Sauliaus Austrevičiaus, kalėdines eglutes, kaip ir kasmet, urėdija tauragiškiams pradės pardavinėti iki Kalėdų likus dešimčiai dienų. Kūčių dieną planuojama nemokamai dalyti eglių šakas.

Įgyvendinant nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusias Turizmo įstatymo nuostatas, Valstybinis turizmo departamentas (VTD) informuoja, kad įvertinus kelionių organizatorių pateiktus 2013 m. balanso duomenis, šiai dienai 38 kelionių organizatoriai neatitinka Turizmo įstatyme numatyto reikalavimo, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas negali būti mažesnis negu 1/2 įstatinio kapitalo dydžio, rašoma VTD pranešime spaudai.

Skleisti srutas ir mėšlą laukuose šiais metais galima iki kalendorinės žiemos pradžios – gruodžio 1-osios. Pasibaigus šiam terminui, pilti ant žemės nei mėšlo, nei srutų nebebus galima. Kaip šio draudimo laikosi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) dalyviai bei gaunantieji tiesiogines išmokas, nuo šių metų tikrins Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai.

Nors Taline ir Rygoje įvedant eurą NT kainos žymiai kilo, taip atsitiko dėl suomių arba rusų, kazachų ir turkmėnų suformuotos paklausos, teigia nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išorės veiksnių, kurie galėtų lemti tokį kainų pūtimąsi. Kita vertus, jis pastebi, kad paklausa Vilniuje susitelkė į miesto centrą arba aplink jį. NT ekspertą džiugina, kad apleistos pramoninės teritorijos verčiamos gyvenamosiomis.