„Kaip tinkamai apšiltinti rąstinį namą, kad jis kvėpuotų? Šiltinsiu iš išorės. Jei dėčiau mineralinę vatą, reikėtų dėti ir plėvelę, kuri saugotų nuo vidaus garų, bet tada namas nekvėpuotų. Gal rinktis ekovatą, tačiau nelabai įsivaizduoju, kaip ji purškiama. Ar reikia turėti specialių įrankių? Ar vata purškiama tiesiai ant rąstų?“ – klausia Antanas iš Papiškių k.
Atsako UAB „Rąstinukas“ vadovas Balys Petrauskas.
Apšiltinimo medžiagų gamintojai, rekomenduodami savo medžiagas, turėtų pridėti užrašą „Prieš perkant pasitarti su rąstininku“, nes tai, kas galbūt tiktų senam rąstiniam namui renovuoti, netiks naujam. Naujas rąstinis namas sėda apie 3 metus, kartais – ir ilgiau. Sėda 4–6 proc. rąstinės sienos aukščio. Taigi priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos būtų sugadintos. Pavyzdžiui, namas, kurio kraštinė siena yra 4,5 m aukščio, sumažėtų apie 20 cm. Vadinasi, šiltinti skirtos medžiagos bus sugniuždytos ar nuplėštos. Jokiu būdu negalima klijuoti prie naujo rąstinio namo nei putų polistirolio, nei kietos vatos, nei apipurkšti jo putomis. Tokie eksperimentai kainuos gana daug. Atgauti pinigų už sugadintas medžiagas nepavyks. Todėl geriau pirma pasitarti su rąstinių namų statytojais, o po to apšiltinti sienas. Jei jau nusipirkote šiltinimo medžiagas, o namas naujas, palaukite keletą metų, kol sės sienos. Jei rąstinis namas senas, patarčiau neeksperimentuoti, o apšiltinti jį panaudojant polistireninį putplastį ir aptinkuoti dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rąstų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių naudoti nebūtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant dekoratyvinio tinko spalvą. Tiek medienos, tiek polistireninio putplasčio kvėpavimo savybės yra tokios pačios. Vadinasi, abejonių dėl vadinamojo sienų kvėpavimo neturėtų kilti. Galima rinktis ir ekovatą. Kai kurie specialistai teigia, kad akmens vata neįmanoma kokybiškai apšiltinti nelygių rąstinio namo sienų, jos nesirenkama ir todėl, kad reikalinga garo izoliacinė plėvelė, kuri neleistų drėgnam orui iš namo vidaus pakliūti į vatą ir neleistų rąstų sienoms kvėpuoti, t. y. išleisti vidaus oro drėgmę į išorę. Šiltinant rąstinį namą ekovata, svarbu žinoti, kad ji gaminama iš perdirbtos celiuliozės ir jos savybės tokios pačios, kaip natūralaus medžio. Tai reiškia, kad ekovatoje nesikaupia drėgmė, ji, kaip ir medis, „atiduoda“ drėgmę į aplinką. Siena, apšiltinta iš išorės ekovata, gali laisvai kvėpuoti, kaip ir gryno rąsto siena. Ekovata šlapiai purškiama ant sienos, naudojant specialią įrangą, tik prieš tai reikia paruošti vertikalų karkasą pagal norimą dėti apšiltinimo ekovata storį. Tam dažniausiai naudojami mediniai 5x5 cm tašeliai. Atstumas tarp tašelių turi būti ne daugiau kaip 60 cm, o ekovatos storis dažniausiai būna 6–12 cm. Jei namo sienų plotas – ne didesnis kaip 100–120 kv. m, jį apšiltinti galima per vieną dieną. Patiems neįmanoma atlikti namo apšiltinimo ekovata darbų, nes reikia turėti specialią įrangą.
Rąstinis namas kvėpuos, bus sandarus ir šiltas, jei jis bus apšiltintas kietuoju poliuretanu. Yra manančiųjų, kad nelogiška uždengti rąstinį namą sintetinėmis šiltinimo medžiagomis, neleisti jam kvėpuoti ir šalinti drėgmės perteklių, esantį pastato viduje. Jie teigia, kad mineralinėje vatoje yra formaldehido ir fenolo garų. Ekovata labiau kvėpuoja, bet joje yra boro rūgšties. Taigi, ką rinktis, apsispręsti nelengva, tačiau jei būtina šiltinti rąstinį namą, patarčiau iš išorės apkalti apdailai skirtomis išgaubtomis dailylentėmis. Tada namas bus ne tik šiltas, bet ir gražus.
