Lietuvos verslas

Nuo šiol Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriuose „PayPost“ bus galima įsigyti ne tik civilinės atsakomybės ar kelionių draudimus, bet ir apsidrausti turtą. Šias paslaugas „PayPost“ skyriuose teikia viena didžiausių šalies draudimo bendrovių „PZU Lietuva“. „Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių apsisprendimą teikti draudimo paslaugas – klientų poreikiai.

Žemės ūkio ministerija ragina kiaulių augintojus iki rugsėjo vidurio užregistruoti laikomus gyvulius. Pastebima, kad šiemet kiaulių deklaruojama dukart daugiau nei pernai. Deklaruoti laikomų kiaulių skaičių ir turėti bandos numerį privalu tam, kad, esant kiaulių maro protrūkiui, ūkininkai sulauktų kompensacijos už sunaikintus gyvulius. Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, kad išaugusi maro grėsmė paskatino žmones registruoti daugiau kiaulių.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dzūkijos grybų perdirbėjai džiaugiasi lietuviškų rudeninių grybų derliumi – miškuose gausiai dygsta baravykai, raudonikiai ir šilbaravykiai. Tačiau didžiąją dalį grybų perdirbėjai įsiveža iš Rusijos ir Baltarusijos. Pasak verslininkų, Sibire šiuo metu toks didelis voveraičių derlius, kad rinka net nepajėgi visų jų supirkti ir perdirbti. Beveik visi perdirbti grybai išvežami į Prancūziją, Italiją ir Vokietiją.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Po intensyvios pirmosios rudens savaitės šią savaitę finansų rinkose numatomos ramesnės dienos. Pirmadienį viena svarbiausių žinių bus NATO narių galimos sankcijos „Gazprom“. Tiesa, pradžia, mažinant įtampą Rytų Europoje, tikėtina, jau padaryta. Svarbiausi duomenys JAV šią savaitę bus mažmeninės prekybos rezultatai – rugpjūtį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, numatomas 0,6 proc.

Vienas didžiausių Baltijos šalių koncernų „Achemos grupė“, vienijantis daugiau kaip 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, veikiančių gamybos, krovos ir logistikos, energetikos, prekybos, apgyvendinimo ir sveikatinimo bei kitose srityse, vykdo ir viršija patvirtintus 2014 metų finansinius planus. Bendrovė vadovaujasi koncerno valdybos patvirtinta 2014-2016 metų strategija ir nedalyvauja akcininkų teisminiuose ginčuose, apie kuriuos pasirodė informacija viešojoje erdvėje.

Sparčiau, nei tikėtasi, augantis privatus vartojimas bei investicijos ir toliau bus pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau prastesnė eksporto raida, ypač dėl prekybos su Rusija suvaržymų, lems lėtesnę ūkio plėtrą, nei prognozuota anksčiau. Lietuvos bankas numato 2,9 % BVP augimą šiais metais ir 3,3 % kitąmet.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos parengtą 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, kuri apima trijų ES fondų investicijas. Atitinkamas Komisijos sprendimas šiandien įteiktas Briuselyje šeštajame Sanglaudos forume dalyvaujančiam Lietuvos finansų ministrui Rimantui Šadžiui. „Lietuva užsitikrino ilgalaikes ES investicijas, kurios bus skiriamos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantiems projektams, o tai ypač svarbu ir atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę padėtį.

Technologijų pažanga saugos bendrovėms atveria ne tik naujus pastatų bei teritorijų saugojimo būdus. Sulig naujomis galimybėmis, keičiasi saugumo, saugojimo samprata apskritai. Pavyzdžiui, sparčiojo interneto dėka, kuomet atsirado galimybė apdoroti praktiškai neribojamą duomenų kiekį, itin išpopuliarėjo vaizdo stebėjimo paslauga, leidžianti objektus saugoti nuotoliniu būdu.

Prekybininkai ir vartotojai, keičiant nacionalinę valiutą šalyje, žada bendradarbiauti, pasitelkę interaktyviąsias priemones bei skelbdami gerąsias praktikas. Šiandien Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPIA) ir Asociacija „Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja šalys susitarė bendradarbiauti, šviečiant ir informuojant Lietuvos vartotojus euro įvedimo laikotarpiu.

Vokietijos kapitalo draudimo bendrovė „Ergo“ atlygino kelių milijonų litų žalą Danijos kapitalo įmonei „Idavang“, kuri dėl afrikinio kiaulių maro viename savo kompleksų sunaikino apie 19 tūkst. kiaulių. Tikslios žalos sumos įmonės neskelbia, tačiau draudikai žada, kad artimiausiu metu atlygins ir kiaulių utilizavimo išlaidas. „Ergo Insurance“ pirmadienį pranešė, kad ši žala yra didžiausia, kurią Lietuvoje yra tekę išmokėti gyvūnus apdraudusiam ūkiui.

Ūkio ministerija 253 įmonėms eksporto rinkų plėtrai paskirstė 27,7 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų pagal priemonę „Naujos galimybės“, kuria finansuojamas įmonių dalyvavimas užsienio šalių tarptautinėse parodose, mugėse. „Įmonės, pasinaudojusios parama, planuoja sudalyvauti daugiau nei 1 200 parodų įvairiose šalyse.

Daugiau nei 50 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, jog pasirengimas euro įvedimui kainuos iki 5000 litų. Dar beveik trečdalis smulkių verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų išvis neprireiks. Tai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 502 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones. „Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms.

Nuo šių metų patentuojantys savo išradimą Lietuvoje gali lengviau pasitikrinti, ar toks išradimas dar nepatentuotas kitose pasaulio valstybėse. Daugiau kaip 2 tūkst. eurų kainavusi patentų paieškos procedūra Lietuvos išradėjams tapo daug prieinamesnė po to, kai šiemet įgyvendintas išlaidų kompensavimo mechanizmas.

Butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo spartesnis nei tikėtasi ir viršijo atlyginimų augimą. Kainų burbulo „Swedbank“ ekonomistai kol kas neįžvelgia, tačiau mano, kad tolesnis toks spartus kainų augimas būtų netvarus. Didėjantys atlyginimai, žemos palūkanos ir aukštas nuomos pajamingumas didina būsto įsigijimo alternatyvos patrauklumą, tačiau neracionalių lūkesčių visgi reikėtų atsikratyti.

Sostinėje rugsėjo pradžioje pristatyta pirma ir kol kas vienintelė tokia Baltijos šalyse, naujos kartos Vokiečių gamintojų „Washtec“ – bešepetinė, automatinė automobilių plovykla „SPA auto“, kurioje pasirinkus „ŠARKO“ programas, galima automobilius kokybiškai nuplauti tik aukšto slėgio vandens srovės ir autošampūnų pagalba – tai yra automatinis plovimas be šepečių (be kontakto). Toks bešepetinis plovimas leidžia išvengti bet kokios tikimybės subraižyti automobilio kėbulą.

Alytaus rajone Seimo nariu išrinktas Raimundas Markauskas , dirbantis Seimo Biudžeto ir finansų komitete, Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoju, teigiamai vertina valdančiųjų partijų lyderių sutarimą nuo spalio 35 litais didinti minimalią mėnesinę algą. Po tokio sutarimo netrukus Vyriausybė priims ir atitinkamą nutarimą. Tačiau, Seimo nario teigimu, ties tokiu simboliniu šios algos didinimu neturi būti sustota.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Žmones iš kitų pasaulio šalių pas mus traukia ne tik Vilniaus senamiestis ir Nida, bet ir tai, kad Lietuvoje yra Gintaro kelio pradžia, sako Renginių ir konferencijų skyriaus Baltijos šalyse vadovė Vilija Malinauskaitė. „Gintaras Azijos kultūroje – stebuklingas akmuo. Vyrai, kurie gali sau leisti, nešioja stambaus gintaro apyrankes. Kinijoje tai ypač dažna.

Žemės ūkio ministrų taryba Briuselyje penktadienį nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašymo nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti - Europos Komisijos prašoma 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų). „Konkrečių sprendimų nebuvo priimta, bet mus nuramina, kad mūsų ir kitų valstybių siūlymai nebuvo atmesti. (..) Kada, kokie sprendimai bus priimti, sunku pasakyti. Aš manau, kad konkretesni bus penktadienį, rugsėjo 12 dieną, kai į Lietuvą atvažiuos žemės ūkio komisaras.

Už 38 mln. litų kurtas Šiaulių pramonės parkas atsibudo – šeštadienį čia iškilmingai atidaryta pirmadienį pradėsianti veikti Farerų Salų žvejybos reikmenų bendrovės gamykla. Įmonė jau atsirinko darbuotojus, joje dirbs 50-75 tekstilės gamybos ir mechanikos specialistai. Žvejybos įrangą gaminančios Farerų Salose registruotos bendrovės VON antrinė įmonė įsikūrė dviejuose Šiaulių pramoninio parko sklypuose. Kiekvienas jų užima po hektarą žemės.

Bulvių ir kitų daržovių augintojai suka galvas, kaip pasinaudoti ES parama, skirta nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti, ir kaip įtikinti šalies Vyriausybę sumažinti PVM daržovėms ir vaisiams. Kur dėti produkcijos perteklių – sušerti gyvuliams ar palikti laukuose, kaip paskatinti šalies vartotojus pirkti daugiau lietuviškos produkcijos? Šie augintojams dabar itin aktualūs klausimai buvo aptariami tradicinėje Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) surengtoje lauko dienoje.

Ekspertai nustatė, kad pieno perdirbėjai, smarkiai sumažinę pieno supirkimo kainas, ne tik kompensavo nuostolius dėl Rusijos embargo, bet ir uždirbo milijonus litų pelno. Pasiskundę dėl gresiančių milijardinių nuostolių, Rusijai paskelbus pieno produktų embargą, pieno perdirbėjai, regis, perlenkė lazdą. Po šoko atsipeikėję specialistai puolė skaičiuoti, tačiau prarastų milijardų nerado.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ teigiamai įvertino Lietuvos žingsnius siekiant viešųjų finansų tvarumo ir pagerino šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Pats reitingas Baa1 kol kas liko nepakeistas, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Sprendimą „Moody‘s“ grindžia tuo, kad Lietuva nuo kitų metų įsives eurą taip panaikindama valiutos kurso riziką ir sumažindama operacines išlaidas.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lyčių diskriminacija jaučiama ne tik darbo rinkoje ar versle, bet ir apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą, formuojant valstybės biudžetą ar vykdant užsienio prekybą. Be to, daugumoje Europos Sąjungos šalių neatsižvelgiama, kokią pridėtinę vertę sukuria moteris, sako Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Eglė Krinickienė.

Vieną didžiausių Lietuvoje koncernų „Achemos grupė“ drebina aršūs vidaus mūšiai - atsakydama į smulkiųjų akcininkų reikalavimą dėl 227 mln. litų kompensacijos, pagrindinė koncerno akcininke Lyda Lubienė iš jų reikalauja pusės milijardo litų žalos atlyginimo. 52 proc. „Achemos grupės“ akcijų kartu su dukterimi valdanti Bronislovo Lubio našlė L.Lubienė pasipiktino bandymais parduoti koncerną arabų investiciniam fondui.

Manoma, kad šie metai bus sėkmingi cukrinių runkelių augintojams. Šiuo metu pasėliai gražūs, šakniavaisių cukringumas didelis. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas sakė, kad Kėdainių ir Marijampolės cukraus fabriko zonoje buvo paimti cukrinių runkelių bandiniai, nustatytas saldžiųjų šaknų cukringumas. Šiuo metu jis didesnis nei penkerių metų vidurkis.

Žemės ūkio ministrų taryba Briuselyje penktadienį nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašymo nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti - Europos Komisijos prašoma 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų). „Konkrečių sprendimų nebuvo priimta, bet mus nuramina, kad mūsų ir kitų valstybių siūlymai nebuvo atmesti. (..) Kada, kokie sprendimai bus priimti, sunku pasakyti. Aš manau, kad konkretesni bus penktadienį, rugsėjo 12 dieną, kai į Lietuvą atvažiuos žemės ūkio komisaras.

Šiauliečiai, kurie itin didelį dėmesį skiria maisto kokybei, vis dažniau užsuka į centrinėje turgavietėje įsikūrusį „Ūkininkų turgelį“ (Turgaus a. 11) – čia tikrai nusipirksi tik Lietuvos augintojų ir gamintojų produkcijos, kuriai keliami itin aukšti reikalavimai. Į lentynas – tik lietuviški produktai iš lietuviškų žaliavų. „Kelią į mūsų ryškiai žalią „Ūkininkų turgelio“ pastatą, kuris centrinėje turgavietėje yra netoli išėjimo į Aušros al.

Lietuvišką tekstilę gaminantys ir įvairius kompleksinius interjero sprendimus siūlantys lietuviai didžiąją dalį savo produkcijos realizuoja užsienyje. „Fashion colours LT“ direktorius Tomas Urbonas juokauja, kad taip yra ne dėl aukštos produkcijos kainos, o per aukštos kokybės. Pasak konkurentų Lietuvoje neturinčios įmonės vadovo, įspūdingi lietuviški rankų darbo kilimai kabo tiek Prezidentūroje, tiek Vyriausybėje, tiek didelės dalies šalies turtingiausiųjų namuose.

Kauno gatves remontuojanti viena didžiausių Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovių „Kauno tiltai” per kelis mėnesius iš pagrindų sutvarkė 7 miesto gatves, o šį mėnesį tvarko dar vieną itin svarbią miesto susisiekimui – Jonavos gatvę, kuri jungia Kleboniškį ir P.Vileišio tiltą. „Vykdomi daugiau kaip 4 km ilgio Jonavos gatvės rekonstrukcijos parengiamieji darbai.

Nuo spalio 1 d. minimalus mėnesinis atlygis (MMA) sieks 1035 Lt., o nuo sausio 1 d. 300 eurų. Toks skubotas MMA didinimas suneramino smulkiuosius verslininkus, tačiau kaip radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Povilas Gylys, toks žingsnis sietinas su euro įvedimu ir didesnių sunkumų sukelti neturėtų.

 Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti Europos Komisijos prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų), pranešė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Sumą nurodome. Tai yra 46 mln. eurų. Tai yra trumpalaikė priemonė. Trims keturiems mėnesiams“, - penktadienį LRT radijui teigė ministrė. Pasak ministrės, paramos prašoma ir pieno gamintojams, gyvulių bei daržovių augintojams.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame statybų bendrovės direktorius kaltinamas pasisavinęs daugiau nei 2 mln. litų, apgaulingai tvarkęs apskaitą, klastojęs dokumentus ir tyčia sukėlęs bankrotą. Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui.

Lietuvos gamintojai jau įprato prie aršios konkurencijos. Pastaruoju metu ji stiprėja tiek vietinėje, tiek ir užsienio rinkose. Todėl siekdami išlaikyti užimamas pozicijas ir plėtoti savo verslą jie nuolatos investuoja į naujoves, kurios gali padėti išsiskirti produkcijai ir taip patraukti naujų vartotojų dėmesį.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė penktadienį lankysis Briuselyje, kur dalyvaus neeilinėje Ministrų taryboje. Be svarbiausio klausimo – Rusijos embargo Europos Sąjungos žemės ūkio produktams, bus kalbama ir dėl kiaulių maro. Lietuva reikalauja šiam klausimui skirti daugiau dėmesio ir įtraukti jį ir į spalio mėnesio tarybos darbotvarkę.

 Šiandien, rugsėjo 4 d., AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir DB Schenker Rail Polska pasirašė Krovinių ekspedijavimo ir Tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikimo sutartis. Šalys taip pat sutarė tarpusavio bendradarbiavimo metu laikytis Jungtinių Tautų inicijuoto Pasaulinio susitarimo principų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Netoli Vilniaus esantis rajonas pagal investicijas tarp Lietuvos rajonų – vienas paskutiniųjų. Vietos valdžia sako, kad pritraukti naujų investicijų ir sukurti darbo vietų sekasi sunkiai, tad tikimasi didesnės vyriausybės paramos. Įsigiję neveikiančią įmonę Šalčininkų rajone naujieji savininkai investavo per 8 milijonus litų. Atnaujintos patalpos, nupirkta moderni įranga, ir pernai pradėtos gaminti vaisių bei daržovių sultys.

Eurą įsivedusi Lietuva turės ir toliau vykdyti Mastrichto kriterijus, teigia Europos centrinio banko pirmininkas. Pasak Lietuvos banko vadovo, ECB Lietuvai ir kitoms šalims siunčia žinią, kad struktūrinės reformos turi būti tęsiamos.

Keturios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“, „Omnitel“, „Tele2“ ir TEO įsteigė bendrą viešąją įstaigą „Numerio perkėlimas“. Ši ne pelno tikslais veiksianti organizacija ketina dalyvauti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamame centrinės telefonų numerių duomenų bazės administratoriaus išrinkimo konkurse. Bendra operatorių įstaiga buvo įsteigta remiantis tarptautine praktika, taip pat siekiant skaidraus ir efektyvaus šios paslaugos teikimo.

Šiaulių teritorinėje darbo biržoje per rugpjūčio mėnesį buvo įregistruota daugiau darbo pasiūlymų nei bedarbių. Iki rugsėjo 1-osios įregistruota daugiau nei 15 tūkst. bedarbių, penktadaliu mažiau nei prieš metus. Registruoti bedarbiai sudarė 8,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Didžiausiai bedarbystė fiksuota Kelmės r. (14,2 proc.) ir Akmenės r. (13,5 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių Šiaulių m. (5,9 proc.) ir Šiaulių r. (8,2 proc.) savivaldybėse.

Gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį alkoholinių gėrimų mūsų šalyje suvartota mažiau. Šešėlinei rinkai susitraukus ketvirtadaliu, bendras legalaus alkoholio suvartojimas ūgtelėjo vos 2,6 proc. Legalioje rinkoje drastiškiausiai mažėja spirituotų vynų vartojimas. „Lietuvos Laisvosios rinkos instituto duomenimis, per pastaruosius dvejus metus nelegalaus alkoholio rinka sumažėjo ketvirtadaliu – nuo 36 iki 27 proc.

Edgaras Savickas, LRT.lt Buvusią „Investuok Lietuvoje“ vadovę Mildą Dargužaitę pakeitęs Arvydas Arnašius sako, kad pats su jokiu politiniu spaudimu nesusiduria. „Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu“, – apie savo darbo stilių kalba jis. Užsienio investicijas skatinančios agentūros vadovui darbo šiuo metu netrūksta. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto pasikeitusi geopolitinė padėtis paspartino kai kurių įmonių atsikraustymą į Lietuvą.

Antros pagal turtą Šiaurės Europos finansinių paslaugų grupės „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui ryšių su visuomene paslaugas pradeda teikti viena didžiausių Lietuvoje integruotos komunikacijos agentūrų „vipcommunications“. Agentūra laimėjo banko inicijuotą ryšių su visuomene partnerio konkursą.

Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. „Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. 47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų.

Po vasaros snaudulio darbo rinka vėl šurmuliuoja. Ieškodami paklausių specialistų darbdaviai vis dažniau priversti nepaisyti patirties ar specifinių žinių trūkumo. Ir toliau sunku įsidarbinti tiems, kas baigė ir šiemet tarp abiturientų populiarias teisės, ekonomikos ar vadybos studijas. Populiarėja su internetu susijusios profesijos. „Rudens pradžia – ne tik mokslo, bet ir aktyvios darbų bei darbuotojų paieškos metas, - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ užsakymu Kauno technologijos universiteto ekspertai išnagrinėjo galimus atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje iki 2030 metų. Apskaičiuota, kad per ateinančius 15 metų Lietuva galėtų išplėsti energetikos ūkį taip, kad nuo 24 iki 35 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiais metais gali siekti ne mažiau 2 mln. tonų ir išliks panašus kaip praėjusiais metais, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Po rugsėjo jau bus galima spręsti apie eksporto tempą, nes tik šiomis dienomis pradeda plaukti užsakyti laivai.

Norintys atšvęsti naujų mokslo metų pradžią rugsėjo 1 dieną užpildė miestų kavines ir restoranus, pastariesiems sugeneruodami nemenkas apyvartas. Prie to kažkiek prisidėjo ir draudimas šią dieną prekybos vietose pardavinėti alkoholį. Bet, pasak UAB „Amber Food“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, 2007 metais priimtas draudimas rugsėjo 1 d. parduotuvėse neprekiauti alkoholiu nesudaro didžiosios pajamų dalies – daugiausia tą dieną nuperkama įvairių patiekalų ir desertų.

 Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl Rusijos draudimo importuoti iš ES vaisius ir daržoves nuostolių patirsiantys ūkininkai sulauks ES paramos. Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia taisykles ir tvarką paramai gauti. Didžiausios kompensacijos bus skiriamos ūkininkams užaugintą produkciją išdalijusiems labdarai, mažiausios – už apartas ar kompostuotas daržoves. Tačiau daugelis ūkininkų sako, kad išmokos nepadengtų išlaidų, ir jokios naudos iš to jie neturėtų.

Seimui ketinant nuo 2015-ųjų įteisinti ritualinį skerdimą, gyvulių mėsa būtų pradėta eksportuoti ne anksčiau kaip kitų metų pavasarį ar vasarą, sako Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius. Tuo metu Žemės ūkio ministerijos departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, kol kas nėra aiškus nei tokios skerdienos poreikis, nei eksporto galimybės. „Įstatymo priėmimas reiškia tik pirmą žingsnį, kad bus galiam iš viso pradėti atlikti konkrečius žingsnius.