Lietuvos verslas

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamo poveikio ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų, mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl Rusijos sankcijų vežėjai, Pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gedimino Rainio teigimu, vis dar patiria problemų. Tačiau, pasak jo, iš dalies finansines netektis kompensavo vairuotojų išradingumas. „Na, pavyzdžiui, maisto šaldytuvuose yra vežami baldai. Kaip žinote, baldams netaikomos sankcijos. Arba tekstilės sektorius. Taigi visa apimtimi sankcijų nejaučiame dėl savo išradingų veiksmų, naujų rinkų paieškos“, – tikina G. Rainys.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninės konsoliduotas pardavimas sausį, palyginti su pernai sausiu, smuko 24 proc. – iki 7 mln. eurų. „Parduotų pieno produktų kiekis išliko panašus kaip 2014 metų sausio mėnesį, tačiau apyvartos sumažėjimą lėmė pieno produktų pardavimo kainų kritimas eksporto rinkose 27–34 proc. Kainos sumažėjo dėl pasaulinių pieno produktų kainų kritimo“, – per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.

Žinių radijas   Į Seimą atkeliavus Darbo kodekso pataisoms su ankstesnėmis darbo sutarties sąlygomis, o premjerui kai kuriuos dabartinio kodekso straipsnius vadinant „sovietiniais“, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka „Žinių radijui“ antradienį nurodė, kad tokios šnekos tik sukuria žmonėms nuomonę, kad Darbo kodeksas yra blogas.

Santariškių darželyje 1 kv. metro patalpų šildymas kainuoja mažiau nei eurą per metus, tai vienintelis A+ klasės darželis Lietuvoje.   Sausio pradžioje atidarytame naujajame Santariškių lopšelyje-darželyje 1 kv. metro ploto patalpų šildymas kainuos mažiau nei 1 eurą per metus; įprastame darželyje vien per mėnesį 1 kv. metro šildymas kainuoja dvigubai – apie du eurus. Tai žaliausias Lietuvos darželis, kurį šiuo metu lanko daugiau nei 200 mažųjų vilniečių. 3,5 tūkst. kv.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų. Taip mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“ šiais metais didžiausias investicijas planuoja nukreipti į paslaugų kokybės gerinimą ir rūšiavimo linijų atnaujinimą.

 Jeigu Švedija nuspręstų atsisakyti branduolinės energetikos, tai paskatintų naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, mano šalies energetikos ministras. Visagino AE projektas šiuo metu iš esmės nevystomas, teigiant, kad konsultuojamasi su galimomis partnerėmis Latvija bei Estija ir Japonijos korporacija „Hitachi“. „Vienas iš tokių didesnių stimulų šiam projektui galėtų būti švedų sprendimas dėl savo atominių ateities.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ teigia šiemet atsisakysianti apie 10 mln. eurų pajamų iš prekybos antkainio. Pasak bendrovės, statistinė keturių asmenų šeima per mėnesį sutaupys 34 eurus, o per metus – 408,5 euro. 1015 populiariausių prekių kainas sumažinusi „Maxima“ pranešė, kad jas sumažino vidutiniškai 13 proc.

Vyriausybė ir Seimas dar šiemet turėtų patvirtinti naują Lietuvos energetikos strategiją, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. „Energetikos ministerija ruošia konkurso sąlygas, kurios bus paskelbtos ir samdysimės strategijos rengėją ir galbūt net Seime rudens sesijoje bus patvirtintas dokumentas“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje sakė R. Masiulis.

Pasauliniame reitinge Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainė įvertinta kaip viena geriausių pasaulyje. Nepriklausomi ekspertai kasmet atliekamame tyrime „Demokratija savivaldybėse visame pasaulyje“ („Digital Governance in Municipalities Worldwide“) Vilniui skyrė 11 vietą ir Lietuvos sostinė aplenkė tokius e.demokratijos lyderius kaip Viena, Oslas, Stokholmas ar Londonas. Pirmosios vietos šiame reitinge atiteko Seului, Niujorkui ir Honkongui.

Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Visagino savivaldybės – gausiai tautinių mažumų gyvenamos teritorijos. Iš kitų Lietuvos savivaldybių jos išsiskiria didesne socialine ir ekonomine atskirtimi. Čia didesnis nedarbas, mažesnės gyventojų pajamos, žemesnis išsilavinimo ir verslumo lygis. Siekiant mažinti šiuos skirtumus, į minėtas teritorijas bus nukreiptos didelės 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės investicijos.

Brangiausios komunalinės paslaugos pernai buvo Neringoje ir Pakruojyje, o didžiausi atlyginimai – Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose pramonės miestuose. Tai rodo banko „Swedbank“ analizė. „Komunalinių paslaugų mokesčių skirtumai yra dideli – pavyzdžiui, vidutinė šilumos kaina skiriasi nuo beveik 11 euro centų už kilovatvalandę Neringos savivaldybėje iki beveik 5 euro centų Utenos rajone.

Klaipėdos AVMI 2014 m. dėl galimo vengimo deklaruoti pajamas ir mokesčius, registruoti vykdomą ekonominę veiklą ar registruotis PVM mokėtojais atliko per 1,8 tūkst. gyventojų patikrinimų, nustatė per 14,2 mln. eurų neapskaitytų pajamų, priskaičiavo per 3,3 mln. eurų mokėtinų mokesčių, iš jų PVM – 0,4 mln. eurų. 2015 m. vasario 10 d., Klaipėda.

Emigruojančių Lietuvos gyventojų skaičius pernai stabilizavosi, o grįžtančiųjų kasmet daugėja, sako „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. „Emigracijos tempai yra stabilizavęsi ir emigracija tiek pernai, tiek užpernai siekė apie 38 tūkst. gyventojų. Taip pat pastebimos tendencijos, kad imigracija kasmet auga - pernai grįžo apie 26 tūkst. gyventojų. Grįžtančiųjų skaičius, palyginti su 2013 metais, yra 18 procentų“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė Odeta Bložienė.

Net ir viliojamas didesniu piniginiu atlygiu paklausus specialistas lieka ištikimas esamam darbdaviui – galvų medžiotojai darbo rinkoje šiandien su tokia situacija susiduria vis dažniau, nors dar gana neseniai atlyginimo dydis daugeliui buvo lemiamas kriterijus. Situacijai kintant darbdaviai suskubo rūpintis ir kitomis specialistų skatinimo priemonėmis. Draudimo ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių savo darbuotojų lojalumą ėmė skatinti juos apdrausdami.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, lyginant su 2012 m., 2013-aisiais gyventojų turto vagysčių skaičius išaugo 3 kartus, o pernai jų skaičius nors ir nežymiai, tačiau vis tiek augo. Bendrovės statistika atskleidžia, kad didžiausių nuostolių vagys padaro didžiųjų žiemos švenčių laikotarpiu - tuo tarpu pavasarį derėtų labiau saugoti dviračius. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, pernai metais užregistruota apie 31 tūkst.

Vyriausybė strateginių projektų atžvilgiu veikia inertiškai ir raško ankstesnių Vyriausybių energetikos politikos sprendimų vaisius. Taip sako dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Kartu jis teigiamai vertina „Lietuvos energijos“ kontroliuojančiosios bendrovės sukūrimą ir jos valdymo sutvarkymą.

 Euro zonoje šią savaitę bus skelbiamas 2014 metų ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklis. Prognozuojama, kad dėl paspartėjusio privataus vartojimo euro zonos BVP augo 0,4 proc., palyginti su trečiuoju ketvirčiu (trečiąjį ketvirtį fiksuotas 0,2 proc. augimas). Didžiosios ekonomikos augo Manoma, kad didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos BVP ketvirtąjį ketvirtį augo 0,4–0,5 proc.

 Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Pernai metais būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 m., kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat, jis siekia 21 metus.

 2014 m. pabaigoje bendra visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekė 337 GW, skelbia leidinys „Windpower Monthly“. Kartu jos per metus pagamina apie 738 TWh elektros energijos – maždaug dvigubai daugiau, negu per metus suvartoja Jungtinė Karalystė. Šiemet instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, prognozuoja leidinio ekspertai, turėtų siekti apie 18 GW. Iš viso per 2014 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia išaugo 11 proc. Visų naujų vėjo jėgainių bendra galia siekia 33 GW.

 Specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ sieks atsiriekti universaliųjų bankų rinkos dalį. Atnaujinęs siūlomus produktus, sumažinęs paskolų kainas ir pradėjęs orientuotis į platesnę bei vyresnę auditoriją, bankas konkuruos su didžiaisiais bankais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Šį pokytį žymi ir atnaujintas banko prekės ženklas. „Keičiame banko verslo strategiją.

 Dviejų fakultetų KTU studentų kursinis darbas taps realiu gamybinės paskirties pastatu Alytuje. Jame bus gaminami blokeliai namų sienų skydams. Užduotį studentams pateikę bendrovės „Durisolis group“ vadovai teigia, kad projektas pilnai išpildė jų lūkesčius. Prie kursinio darbo plušėjo 25 Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) ir Elektros ir elektronikos (EEF) fakultetų studentai.

Kovą su atlyginimais vokeliuose deklaruojanti valdžia nemato reikalo išnaikinti legalių vokelių – komandiruotpinigių, kuriais vietoje dalies atlyginimo atsiskaitoma su darbuotojais. Tokia situacija daug metų klesti milijonus generuojančiame privačiame vežėjų versle. Oficialus atlyginimas įdarbinus susitraukia „Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. Į Rusiją nevažiuojame. Atlyginimas nuo 1 350 eurų“. Panašių skelbimų pilni darbo paieškos puslapiai.

 VL žurnalistas Albinas Čaplikas Tarp Žemės ūkio ministerijos ir žemdirbių interesus ginančių organizacijų perbėgo juoda katė – pasipylė abipusiai priekaištai ir grasinimai galimomis akcijomis. Kaip perkūnas iš giedro dangaus žemdirbių padangę sudrebino žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės iniciatyva įregistruoti Akcizų įstatymo pataisą.

Lietuvoje veiklą pradėjusi tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ atidaro atstovybę Lenkijoje. Ši 13 proc. Lietuvos tarptautinių pervedimų rinkos užimanti sistema iki euro įvedimo vien tarptautinių pervedimų ir valiutos konvertavimo srityje mūsų šalies verslui ir gyventojams kasmet sutaupydavo 3–4 milijonus eurų per metus. Planuojama, kad Lenkijoje sutaupytos sumos gali siekti 10 ir daugiau milijonų eurų per metus. „Daugybė lietuvių taupo apsipirkdami Lenkijoje.

 Asta Volkovaitė Kovą su atlyginimais vokeliuose deklaruojanti valdžia nemato reikalo išnaikinti legalių vokelių – komandiruotpinigių, kuriais vietoje dalies atlyginimo atsiskaitoma su darbuotojais. Tokia situacija daug metų klesti milijonus generuojančiame privačiame vežėjų versle. Oficialus atlyginimas įdarbinus susitraukia „Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. Į Rusiją nevažiuojame. Atlyginimas nuo 1 350 eurų“. Panašių skelbimų pilni darbo paieškos puslapiai.

Darbo keitimas šiais laikais tapo labai įprastu reiškiniu. Darbo rinkos pokyčiai, politinė ir ekonominė šalies situacija paskatina žmones ieškoti naujų karjeros galimybių ir kartu leidžia šiek tiek kitaip, atidžiau, pažvelgti į save. Na, o jeigu Jums sunku susirasti darbą, tuomet gal pats laikas iš esmės keisti profesiją? Kaunietė Dovilė nusprendė radikaliai pakeisti savo darbo pobūdį.

 Uždrausta realizuoti virtas, šaldytas krevetes be kiautų „Sunrise“ (pakuotėse po 300 g, tinka vartoti iki 2016-12-07). Krevetes iš Vietnamo importavo Latvijos įmonė ,,SIA Salas zivis“ (Lidonų g. 6C, Ryga), o į Lietuvą įvežė jos filialas „Salas zivis“ (Liepsnos g. 4, Vilnius). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tyrimą dėl šių krevečių pradėjo gavę vartotojo skundą. Ištyrus krevečių mėginius, buvo juntamas joms nebūdingas, pašalinis kvapas.

 Pasiūlęs mažiausią kainą, „Lietuvos dujų tiekimas“ laimėjo didžiausią šiais metais viešąjį dujų pirkimo konkursą. Bendrovė tieks gamtines dujas „Vilniaus energijai“ ir keliuose mažesniuose Lietuvos miestuose šildymo paslaugas teikiančiai įmonei - „Litesko“. Geriausiu paskelbtame „Lietuvos dujų tiekimo“ pasiūlyme nurodyta gamtinių dujų kaina yra 21 euras už megavatvalandę, skaičiuojant pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis. Antrąją vietą konkurse užėmusios įmonės kaina buvo 26 proc.

 „SGD terminalui keliamas tikslas tapti efektyviausiai valdomu ir patikimai eksploatuojamu terminalu. Tam, kad tai būtų pasiekta, 2015 metais didžiausias dėmesys bus skiriamas eksploatacijos procesų diegimui ir personalo kvalifikacijos kėlimui“, – penktadienį Klaipėdoje vykusio Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje pažymėjo šios komisijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius, prabrėždamas, kad šiemet SGD terminalo projektas pripažintas metų pro...

Valstybinė darbo inspekcija sako, kad apie tris ketvirtadalius nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl saugumo nesilaikymo. Inspekcijos atstovas Saulius Balčiūnas pastebi, kad tokia statistika nesikeičia, o bent ketvirtadalis visų nelaimių įvyksta statybų aikštelėse. Šių metų sausį darbo vietose Lietuvoje žuvo aštuoni žmonės, dar devyni darbuotojai buvo sunkiai sužaloti.

Lietuva nuo daugelio ES šalių atsilieka pagal gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų skaičių. Nors slaugytojų yra per mažai, jų atlyginimai gerokai mažesni nei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, jog yra galimybių didinti slaugytojų atlyginimus, ir neabejoja, kad sprendimus pavyks rasti artimiausiu metu.

Pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, laikinoji finansinė parama pradedama mokėti vasario 10 d. ir bus mokama iki balandžio 30 d. Už toną pieno jiems bus mokama 43,76 Eur išmoka: 27, 06 Eur – iš Europos Sąjungos biudžeto, o 16,70 Eur – iš nacionalinio biudžeto. „Po ilgų ir atkaklių derybų praėjusių metų pabaigoje susiderėjome su Europos Komisija dėl 14 mln. Eur tiesioginės paramos mūsų pieno gamintojams, kuriems dėl Rusijos embargo labai sumažėjo pieno supirkimo kainos.

Didžiausio Baltijos šalyse statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklo „Senukai” apyvarta pernai pasiekė 312,6 mln eurų (be PVM) - 19,1 proc. daugiau nei 2013 metais (262,4 mln. eurų). Pasak UAB „Senukų prekybos centras“ prezidento Artūro Rakausko, ženklų apyvartos augimą lėmė palaipsniui Lietuvoje atsigaunantis vartojimas, euro įvedimas ir teisingai pasirinkta strategija dėl investicijų į kokybišką tinklo plėtrą.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Po Kainų komisijos ir energetikos ministro priekaištų, „Vilniaus energija“ ieško pigesnių dujų. Bendrovė penktadienį kviečia dujų tiekėjus į tiesiogines derybas, kuriose bus siekiama įsigyti dujų palankiausia kaina. Tikimasi, kad nauja sutartis užtikrins pigesnę šildymo kainą vilniečiams. „Vilniaus energija“ iki šiol pirko dujas biržoje, kur jos yra brangesnės.

 Daiva Savickienė Planuojama galimybė pagalvės mokestį leisti susirinkti visoms savivaldybėms dirbantiems šioje srityje žmonėms kelia nemažai klausimų. Šalies Vyriausybė pritarė siūlymui turisto – vadinamąjį pagalvės – mokestį rinkti ne tik šalies kurortuose, bet visoje šalyje. Jei tam pritars Seimas, savivaldybės pačios apsispręs dėl rinkliavos už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra – tai padės ar pakenks lankomumui.

 Klaipėdoje penktadienį vyks premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdis. Komisijos nariai lankysis ir pačiame terminale, kuris komercinę veiklą pradėjo metų pradžioje. Pirmasis komercinis suskystintųjų gamtinių dujų krovinys į terminalą Klaipėdoje atplukdytas gruodžio pabaigoje. Laivas atgabeno apie 140 tūkstančių kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Šis kiekis išdujinus sudarys daugiau kaip 80 mln. kub.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Šiauliai nuo seno didžiuojasi, kad yra dviračių miestas. Juk čia veikia dviračių muziejus, garsėjame dviračių gamykla, čia nutiesti vieni pirmųjų Lietuvoje dviračių takai. Paradoksalu, tačiau Šiauliai toli gražu nelepina savo dviratininkų. „Nėra tinkamų takų, automobilių vairuotojai be jokios kultūros“, – tikina pastarieji. Apie tai, kad Šiauliai dviratininkams – ne rojus, kalba ir ant laurų užmigusi miesto valdžia.

Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius susitiko su Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministre eurointegracijai Vladyslava Rutytska bei aptarė bendradarbiavimo galimybes žemės ūkio srityje.

Kauno miesto savivaldybėje atplėšti vokai su savivaldybės organizuoto „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų valdymo konkurso dalyvių pasiūlymais. Konkurse dalyvavo du kandidatai – geriausią pasiūlymą pateikęs ir 100 balų surinkęs konsorciumas, kurį sudaro Klaipėdos „Švyturio“ areną valdanti UAB „Klaipėdos arena“ ir UAB „Sporto infrastruktūra“, ir VšĮ „Kauno virpstas“, surinkęs 8,5 balo.

Specialiose aikštelėse pernai sutvarkyta daugiau kaip 51,6 tūkst. tonų nafta ir jos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens. Šie darbai kasmet padeda išvengti dešimtis tūkstančių eurų siekiančios žalos gamtai, skelbia Aplinkos ministerija. Naftos produktais užterštas gruntas, dumblas ir vanduo valomas viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos“ aikštelėse, esančiose Jonavoje ir Klaipėdoje. Šiose ir laikinai įrengtose aikštelėse nuo įstaigos įkūrimo 1997 m. išvalyta beveik 266 tūkst.

Daugiausiai darbo vietų didžiausio nedarbo teritorijose praėjusiais metais sukūrė pramonės įmonės, ypač pasižymėjo baldų gamintojai, pastebi Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius. „Džiugina, kad įmonės regionuose po truputį plečiasi, kuria naujas darbo vietas, tačiau norėtųsi, kad naujų įmonių į regionus ateitų daugiau“, – kalba pašnekovas.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino užstato už daugkartines gėrimų pakuotes sistemos taikymo ženklą. Šiuo ženklu turi būti žymimi visi Lietuvoje parduodami ir į užstato už daugkartines pakuotes sistemą įtraukti stikliniai buteliai su gėrimais (į šią sistemą įtrauktų pakuočių sąrašą galima rasti tinklalapyje http://depozitas.

Neatsakingas elgesys su konteineriais kasmet atliekų tvarkymo bendrovėms ne tik sukuria dešimčių tūkstančių eurų žalą, bet ir sukelia nepatogumų atliekas rūšiuoti norintiems gyventojams. Ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ tyrimas atskleidė, kad vien per praėjusius metus buvo sugadinta 280 antrinių žaliavų konteinerių, įskaitant vadinamuosius „varpelius“, ir dar apie 1500 atliekų konteinerių.

Keturi sostinės darželiai ir septynios mokyklos planuoja pasirašyti finansavimo sutartis su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu (LAAIF) dėl pastatų atnaujinimo.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad pirmą kartą gardžiuotis duona žmonės galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną buvo moters brandumo požymis. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX amžiaus vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg duonos.

Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininkas ir „UniCredit Leasing“ generalinis direktorius Laimonas Belickas Lietuva yra turbūt vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje ūkininkai, gaunantys ES paramą, realiai negali pirkti įrangos ar technikos išperkamąja nuoma.

Rinka, kurioje sukasi žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai ir vartotojai diktuoja vis griežtesnes sąlygas. Tie, kas nori išsilaikyti, turi joms paklusti ir pateisinti vartotojų lūkesčius. O ką daryti smulkiems gamintojams, kurie ne visada yra pajėgūs konkuruoti su rinkos milžinais? Kooperatyvas – viena iš išeičių. „Dažnai girdžiu iš žemdirbių, kad jiems reikalinga pagalba. Mes esame pasiruošę tą pagalbą suteikti, tačiau ne viskas priklauso nuo valdžios.