Lietuvos verslas

Rinkdamiesi viešbutį dažniausiai atkreipiame dėmesį į jo vietą, kainą ir žvaigždučių skaičių. Lietuva nuo 2013 metų savo viešbučius klasifikuoja pagal Europos harmoningos viešbučių ir restoranų asociacijos klasifikavimo sistemą hotelstars.eu. Klasifikavimo reikalavimų sistemoje naudojama penkių žvaigždučių vertinimo skalė – 5*, 4*, 3*, 2*, 1* viešbučiams ir moteliams.

Gražvyda Grigaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors nuo šiol Lietuvos pieno įmonės pieno produktus galės vežti į Argentiną, pieno perdirbėjai šia žinia pernelyg nesidžiaugia. Pasak jų, ši Pietų Amerikos valstybės rinka juos menkai domina dėl savo konkurencingumo. Kad Lietuvos įmonės galės vežti pieno produktus į Argentiną, oficialiai patvirtino Argentinos nacionalinės sveikatos ir maisto kokybės tarnyba.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba rytdienos posėdyje svarstys požeminių atliekų surinkimo konteinerių išdėstymo 21 sostinės seniūnijoje schemą. Sostinėje planuojama įkasti daugiau nei 3600 požeminių konteinerių, skirtų rūšiavimui: stiklo, popieriaus, plastiko ir mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti.

Žinių radijas Užsienio investuotojus vienijantis „Investuotojų forumas“ ragina vyriausybę steigti nacionalines oro linijas. Forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, kad dabar mūsų šalis nėra lengvai pasiekiama, ir tai netenkina verslo: „Tą daryti galima pavesti vienai iš valstybinių įmonių, galima iš valstybinių įmonių sukurti holdingą, galima perimti „Air Lituanica“ vienu kitu būdu – čia pasirinkimų yra labai daug, bet, mūsų nuomone, nacionalinės oro linijos turi būti tam, kad mes ...

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti savo taisykles, reikia atsiklausti Briuselio. Žemdirbiai jau ne vienerius metus teikia siūlymus, kad ženklinant maisto produktus, ypač pieno ir mėsos, būtų nurodyta žaliavos kilmės šalis.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkia ir parduotuvių lentynų – pirkėjai nuo kovo 6 dienos galės įsigyti pavasario derliaus lietuviškų daržovių. Pirmieji prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse pasirodys lietuviški ilgavaisiai agurkai – jų šią savaitę po parduotuves bus paskirstyta apie pusę tonos. „Pirmosios lietuviškos daržovės pirkėjų yra itin laukiamos.

 Nuolat didėjant profesionalus vienijančio socialinio tinklo „LinkedIn“ vartotojų skaičiui, vis daugiau lietuvių būtent per šią interneto platformą yra randami darbdavių ar susiranda trokštamus darbus patys.

 Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys tvirtina, kad plačiai aptarinėjamas projektas „Rail Baltica 2“ – Lietuvai finansiškai naudingas, o dirbtinų priešpriešų tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų ieškoti nereiktų. Tarptautinis geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2024 m. sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, – Helsinkį.

Pirkėjams svarbiausia, jog nekiltų dažniausiai perkamų, kasdien vartojamų ir aukštesnės kokybės maisto produktų kainos, rodo vasarį prekybos tinklo „IKI“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Atsižvelgdamas į pirkėjų poreikius ir beveik 16 proc. vasario mėnesį išaugusius būtiniausių produktų fiksuotomis kainomis pardavimus, prekybos tinklas „IKI“ užfiksavo dar 120 prekių kainas.

 Nors nedarbo lygis šalyje po ekonominės krizės nuosekliai mažėja, tačiau net 58 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų baiminasi papildyti bedarbių gretas. Tai atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas Baltijos šalyse. Tik 14 nuošimčių dirbančių lietuvių visiškai negąsdina galimybė netekti darbo. Kiek daugiau nei penktadaliui (23 proc.) šalies dirbančiųjų darbo vietos praradimas neatrodo labai didelė grėsmė.

Nuo vakar, kovo 1-osios, iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o iki gegužės 20 d. – sterkus. Už jų žvejybą draudžiamu laikotarpiu gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda. Taip pat bus konfiskuojami pažeidėjų žvejybos įrankiai ir valtys. Jie turės atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą – papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką sumokėti po 158,5 Eur. Jeigu šios žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau.

Žinių radijas Svarbiems įvykiams pranešti žiniasklaidai vis rečiau naudojant asmenines svetaines, jas keičiant socialiniais tinklais, „Socialaus marketingo“ socialinių tinklų ekspertas Aidis Dalikas „Žinių radijui“ sakė, kad perėjimas į socialinius tinklus vyksta sekant iš paskos klientams ir skaitytojams.

Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti daugiau detalių Europoje svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks ECB susirinkimas. Manoma, kad bus paviešinta daugiau techninių detalių, kaip bus įgyvendinama sausio mėnesio susirinkime patvirtinta obligacijų supirkimo programa.

 Švedijos koncerno MTG valdomas televizijos kanalas TV3 bendradarbiaus su interneto portalų grupei „Tipro Group“ priklausiusiais „Balsas.lt“ grupės portalais. Televizija pranešė, kad nuo kovo 1 dienos TV3 interneto portalų „TV3.lt“, „TV6.lt“, „TV8.lt“, „TV3play.lt“, „Powerhitradio.lt“, „Žinios.lt“ statistiniai duomenys bus skaičiuojami kartu su „Balsas.lt“ portalų duomenimis, o po pereinamojo laikotarpio bendrovė „Tele-3“ bus atsakinga už „Balsas.lt“ turinį ir plėtrą.

Žinių radijas Penktadienį sostinėje prasidedant tradicinei Kaziuko mugei, rengiamai jau 411-ą kartą, mugės sumanytojas ir rengėjas Vytenis Urba „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad euras mugei bus iššūkis, bet tai nenustelbs gausios jos programos. „Pirmą kartą Kaziukas ateina su euru – tai šioks toks iššūkis ir pirkėjams, ir pardavėjams. Renginių, aišku, apstu ir daug.

 Vasario 22 d. vykusioje „Vilniaus knygų mugėje“ leidykla „Vaga“ ir didžiausias biuro prekių aprūpinimo tinklas Baltijos šalyse „Officeday“ siekė Lietuvos rekordo. Į Lietuvos rekordų sąrašą pretenduoja patekti leidyklos „Vaga“ stendas, pagamintas naudojant beveik 4000 vnt. pieštukų. Užregistruoti šį rekordą padėjo ir žinomas atlikėjas Gabrielius Liaudanskas – Svaras. Leidyklai „Vaga“ šių metų Vilniaus knygų mugė buvo neeilinė – šiais metais leidykla švenčia 70 metų jubiliejų.

Vilniaus mero rinkimuose daugiausiai balsų surinkęs Liberalų sąjūdžio kandidatas Remigijus Šimašius sako, kad tuo atveju, jei jis taptų miesto vadovu, taksi bendrovę „Vilnius veža“ greičiausiai būtų bandoma parduoti, o savivaldybės valdomai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ būtų ieškoma privataus investuotojo.

„Gavome patvirtinimą, kad po derybų ir visų reikiamų dokumentų tvarkymo Argentina leidžia importuoti lietuviškus pieno produktus – tai dar vienas operatyvaus Vyriausybės, atsakingų institucijų, diplomatų darbo ir verslo laimėjimas. Šiuo metu Lietuvai tai itin aktualu, nes po Rusijos draudimo įvežti lietuvišką produkciją buvo būtina ieškoti naujų rinkų“, – sako Ministras Pirmininkas.

Didžiausias Lietuvoje statybos, ūkio ir buities reikmenų prekybos tinklas „Senukai“ patvirtino 10 mln. eurų investicijas elektroninei parduotuvei „E-Senukai“ vystyti, kurioje apsiperkančių pirkėjų skaičius per šešerius veiklos metus išaugo 60 kartų. Pasak UAB „Senukų prekybos centras“ prezidento Artūro Rakausko, dabar kas mėnesį „E-Senukai” parduotuvėje apsiperka per 10 tūkst. gyventojų iš visos Lietuvos. Vien pernai pirkėjų skaičius išaugo 3 kartus. „10 mln.

„Džiugu, kad perskaičiuotas 2014 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) lyginant su 2013-aisiais, didėjo 3 procentais, o ne 2,9 kaip buvo skelbta po preliminarių vertinimų. Tam turėjo įtakos ir statybų sektoriaus augimas, Vyriausybės sprendimai dėl renovacijos pagal naują programą“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, remdamasis patikslintais Statistikos departamento duomenimis. 2014 m. BVP siekė 36 287,9 mln. eurais (125 294,8 mln.

Pieno perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ pelnas pernai, palyginti su 2013 metais, smuko 2,6 karto iki 2,636 mln. eurų. Bendrovė per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė, kad apyvarta pernai, palyginti su užpernai, išaugo 5,2 proc. iki 161,2 mln. eurų. Įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) praėjusiais metais siekė 7,115 mln. eurų - 41,9 proc. mažiau nei 2013 metais. „Žemaitijos pienas“ nurodo, kad pernai pardavimai Lietuvoje siekė 81,527 mln.

Naujam turizmo kompleksui Palūšėje ieškoma privataus partnerio, kuris galės iki 20 metų valdyti kompleksą ir jame teikti paslaugas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) paskelbė privataus investuotojo - koncesininko paieškos konkursą, o paraiškas galima teikti iki kovo 20 dienos, rašo „Valstybės žinios“. Konkurso sąlygose numatoma, kad privačiam investuotojui valdyti bus perduoti 6 gyvenamieji nameliai su įrengta lauko infrastruktūra, talpinantys apie 70 turistų, bei centrinis komplekso ...

Šilumos kaina kovo mėnesį Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose didės, tačiau Kaune šiluma atpigs 15,1 procento. Panevėžyje šilumos kaina nesikeis, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. Centralizuotai šilumą Vilniaus gyventojams teikianti „Vilniaus energija“ kovo mėnesį šilumą gyventojams parduos po 6,64 centus (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 6,6 proc. daugiau nei vasarį, kai kaina buvo 6,23 cento.

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė susitikime su Čilės prezidente Michelle Bachelet (Mišele Bačelet) paragino šios šalies verslininkus atvykti į Lietuvą. Prezidentūra pranešė, kad D.Grybauskaitė susitikimo metu pareiškė, jog Lietuva yra atvira Čilės verslininkams, norintiems pradėti verslą Europoje ir ieškantiems kelių į Europos Sąjungos rinką. „Didelis geografinis atstumas nėra kliūtis vystyti dvišalį bendradarbiavimą.

Šeštadienį į Klaipėdos uostą įplaukė antrasis komercinis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, skirtas pirmajam Baltijos šalyse SGD terminalui. „Laivas įplaukė į uostą. Dujovežis per dvi valandas nuplauks iki terminalo ir prisišvartuos prie krantinės“, – BNS sakė „Klaipėdos naftos“ atstovė Indrė Milinienė. Pasak jos, planuota, kad laivas į uostą įplauks 8 valandą ryte, bet dėl rūko įplaukė dviem valandomis vėliau. I.Milinienė sakė, kad dujų perpylimas į terminalą prasidės po 48 valandų.

 Nuo sekmadienio didėja alkoholinių gėrimų ir tabako akcizas. Alkoholio akcizai didės 0,2-8 proc., o cigarečių - 4,9 procento. Seimas lapkritį ypatingos skubos tvarka priėmė atitinkamas Akcizų įstatymo pataisas. Alkoholio akcizai papildomai didinami, siekiant surinkti daugiau pajamų minimalios algos ir biudžetininkų algų didinimui. Cigarečių akcizas didinamas, nes iki 2018 metų Lietuva turi pasiekti Europos Sąjungos nustatytą minimalų tarifą - ne mažiau 90,07 euro už 1 tūkst. cigarečių.

 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės įmonių eksportas, skaičiuojant be civilinės dalies, 2014 metais sudarė 32 mln. eurų. Per šiuos metus šio sektoriaus įmonės eksporto apimtis planuoja padidinti trečdaliu ir užsienio rinkose prekių ir paslaugų parduoti už daugiau kaip 40 mln. eurų. Šiuos duomenis pateikia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA), išanalizavusi savo asociacijos narių pateiktus veiklos rodiklius.

 Vinstonas Čerčilis, Thomas Jefferson‘as, Otto von Bismarck‘as, Charles Dickens‘as, Vladimiras Nabokovas ir Ernestas Hemingvėjus dirbti mėgo stovėdami, atkreipę dėmesį, kad jų koncentracija ir kūrybiškumas taip itin pagerėja. Praėjus dešimtmečiams gerąją praktiką stovėti prie darbo stalo atgaivino Steve‘as Jobs‘as, kompanijų „Google“, „Facebook“ ir naujųjų startuolių kūrėjai, pastebėję, kad, iš darbuotojų „atėmus“ kėdes, jų produktyvumas ženkliai pagerėjo.

 Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola šių metų sausio mėn. pabaigoje buvo 13,682 mlrd. eurų arba 35,8 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP (38,224 mlrd. eurų). Gruodžio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola per sausį sumažėjo 0,735 mlrd. eurų ir sudarė 77,9 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,254 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,404 mlrd. eurų.

 Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“ šiemet pripažino „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą geriausiai teikiančiu privačios bankininkystės paslaugas šalyje. Greta šio pagrindinio laimėjimo, „Danske Bank“ aukščiausią pripažinimą gavo dar keturiose kategorijose – už paslaugas, teikiamas stambiems klientams, už valdomo turto alokacijos sprendimus ir kitose.

 Praėjusiais metais, nepaisant dar nepradėtos skirstyti 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, žemės ūkio sektoriaus skolinimosi poreikiai nemažėjo. Pernai, palyginti su 2013 metais, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms SEB banko išduotų paskolų portfelis augo dešimtadaliu (11 proc.), lizingo – penktadaliu (20 proc.). Banko duomenimis, 7 iš 10 finansavimo atvejų pernai buvo skirti investiciniams projektams įgyvendinti.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą neleistų Rusijai imtis energetinio šantažo, teigia JAV su energetikos kompanijų atstovais susitinkantis Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, energetiniai ištekliai šiuo metu yra tokie svarbūs kaip ir ginklų eksportas. „Dabar diskutuojama, ar JAV turėtų tiekti ginklus Ukrainai. Tačiau sprendimas tiekti energijos išteklius gali būti ne ką mažiau svarbus, nei ginklų.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

Rusijai paskelbus apie embargą, pieno sektoriui užsidarė didelė rinka, tačiau eksportuojamo pieno ir pieno produktų kiekis nesumažėjo, tad aktyvi naujųjų rinkų paieška duoda gerų rezultatų. Zoltanas Somogyjus (Zoltán Somogyi), Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato atstovas atvyko į Vilnių, kad pieno gamintojams pristatytų pieno sektoriaus perspektyvas.

Pernai tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą sumažėjo 859 mln. eurų. „SUMMA Advisers“ vadovas Žygintas Mačėnas teigia, kad investicijų srautą galima atkurti, tačiau tam vien mažų ir vidutinių investuotojų aktyvumo nepakaks – reikalingas kryptingas Vyriausybės indėlis.

 Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje diskusijoje apie investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą (NT) šalies ekonomikos ekspertai pateikė savo prognozes apie NT kainas šalyje. Ekspertai sutaria – būsto rinka išliks stabili, nors išlieka nedidelio kainų sumažėjimo tikimybė. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad spaudimas kainų mažėjimui yra dėl labai išaugusios pasiūlos.

 NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ vadovas Ričardas Čepas teigia, kad Baltijos šalys gali sulaukti didelės tarptautinių investuotojų susidomėjimo NT bangos. Susidomėjimą skatina atsigaunanti investicinio NT – biurų, logistikos objektų ir prekybos centrų – rinka. Pagrindines Lietuvos investicinio NT rinkos tendencijas 2015 m. Lietuvos ekonomikos konferencijoje pristatęs R. Čepas teigia, jog Baltijos šalių investicinio NT rinka išgyvena pakilimą.

 Lietuvai kol kas beviltiškai atsiliekant inovacijų srityje, Vyriausybė ir Ūkio ministerija ketina nemažą dalį Europos struktūrinių fondų paramos skirti dar neegzistuojančių produktų kūrimui, kurie paskatintų inovacijomis grįsto verslo plėtrą.

 Eurui vasario viduryje pritarė 68 proc. gyventojų - 8 proc. daugiau nei pernai gruodį, rodo Lietuvos banko užsakyta apklausa. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 procentų. Anot Lietuvos banko, sparčiai euro rėmėjų daugėjo tarp vyresnio amžiaus žmonių: 50–59 metų amžiaus grupėje palankiai arba labiau palankiai euro įvedimą vertinančių respondentų dalis išaugo nuo 50 iki 72 proc., tarp 60–99 metų gyventojų – nuo 55 iki 60 procentų.

 Praėjusiais metais ženkliai išaugo eksporto į naujas rinkas galimybėmis besidominčių Lietuvos žemdirbių skaičius, praneša Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT). Tarnybos atstovų teigimu, Lietuvos žemdirbiai daugiausia domisi grūdinių kultūrų eksporto galimybėmis į tokias šalis kaip Brazilija, JAV.

Pieno ir mėsos gamintojams ir perdirbėjams po Rusijos embargo nuolat kartojama ieškoti naujų rinkų. Į Europos Sąjungos (ES) šalis, Baltarusiją mėsos ir pieno išvežta daugiau, bet pelnus skaičiuoti sunku, sako pieno ir mėsos perdirbėjų asociacijų atstovai. LRT.lt pašnekovai apgailestauja, kad trečiųjų šalių rinkos uždarytos, nes valstybė neranda pinigų užsienio ekspertų, turinčių patikrinti valstybinę veterinarinės kontrolės sistemą, vizitams.

Energetikos sąjunga būtų labai naudinga Lietuvai, nes ji taptų integralia Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos dalimi, teigia energetikos ekspertas Romas Švedas. Anot jo, energetikos klausimai Lietuvai ypač aktualūs ir dėl santykių su Rusija. „Vertinu tai, kaip naują, esminį lūžį energetikos ir ES politikoje. Lig šiol energetika iš esmės nebuvo reguliuojama tiek, kiek kitos ES ūkio šakos. Mums energijos tiekimo saugumo klausimas ypač aktualus.

Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vyriausybė nustato tam tikrą minimalų atlyginimo dydį, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepaisant veiklos pobūdžio. Nustatyto minimalaus darbo užmokesčio nėra Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

 Nušiurusi autobusų stotis nepuošė grybų sostinės, todėl per pusmetį buvo nugriauta ir pastatyta nauja, sujungta su prekybos centru. Keleiviams įrengta nauja salė, kurioje – 45 sėdimos vietos, darbuotojams sąlygos taip pat pagerėjo. Autobusų stotis sujungta su prekybos centru. „Toj senoj buvo beveik nekūrenama. Nepatogu buvo, šalta, o čia greit pastatė, patenkinti“, – sako Varėnos rajono gyventojas Jonas Česnulevičius.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį dalyvavo pasitarime su atsakingų institucijų atstovais dėl kovos su šešėline ekonomika. Pasak premjero, akivaizdžios teigiamos tendencijos, o dar geresnių rezultatų bus galima pasiekti Seimui apsisprendus dėl nemažo skaičiaus įstatymų projektų, skirtų kovai su „šešėliu“. „Pateikta informacija rodo, kad kova su šešėline ekonomika nėra kova su vėjo malūnais, kaip kai kas mėgsta sakyti.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo sutarties su „Dalkia“ užbaigimo procedūras ir šilumos ūkio turto perėmimo procesą – Savivaldybės sudaryta speciali darbo grupė susitiko su bendrovės „Vilniaus energija“ atstovais ir aptarė būsimus darbus. Vilniaus miesto savivaldybė sutartį su Prancūzijos kompanija „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos sudarė 2002 metų pavasarį. Šilumos ūkis buvo išnuomotas 15-os metų laikotarpiui. „Mūsų laukia nelengvas ir ilgas darbas.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Naujų rinkų savo produkcijai Lietuva turi pradėti dairytis Rytų Afrikoje, Seime pristatydamas rinkų Lietuvos verslui paieškos ir eksporto galimybes sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Anot jo, pasaulio investuotojai prognozuoja, kad ateityje kai kurios Afrikos valstybės turės perspektyvų. „Manau, kad gana artima perspektyva ieškoti visiškai naujų rinkų, kuriose sąlyginai galime būti pionieriai. Aš tokias rinkas matau Afrikoje“, – tvirtina E. Gustas.

 Nuo rugsėjo iki vasario „Mes rūšiuojam“ projekto dalyviai sukaupė prizų už apytiksliai 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų). Ši suma sukaupta renkant elektronikos ir buitinės technikos, senų baterijų bei akumuliatorių atliekas bei jas priduodant projekto organizatoriams.

 Energetikos ministras Rokas Masiulis antradienį Vašingtone susitikęs su JAV energetikos sekretoriumi Ernestu Monizu patvirtino Lietuvos pasirengimą įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) iš karto, kai tik JAV kompanijos pradės jas eksportuoti. Su JAV energetikos kompanijomis Lietuvos atstovai jau yra pradėję derinti sąlygas, kad JAV pradėjus SGD eksportą dujos iškart galėtų keliauti ir į Lietuvą. Tai galėtų atsitikti jau po metų, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.