Lietuvos verslas

Premjeras: mokytojų atlyginimus kitąmet didinsime 5 procentais Vilnius, lapkričio 13 d. (BNS). Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad kitais metais mokytojų atlyginimai kils 5 procentais. „Šiais metais didiname finansavimą moksleivių krepšeliui, kaip žinote, moksleivių sumažėjo, bet mes tuos pačius asignavimus palikome.

Priežiūros institucijos 2014 m. spalio mėnesį atliko 3365 patikrinimus dėl dvejopo kainų litais ir eurais nurodymo. Nustatyta 212 pažeidimų – tai sudaro 6,3 proc. nuo visų atliktų patikrinimų. Už LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus spalio mėnesį skirti 209 įspėjimai ir 3 piniginės baudos. „Palyginti su ankstesniais mėnesiais, pažeidimų kiek sumažėjo. Rugpjūtį užfiksuota 10,2 proc., rugsėjį – 7,5 proc., spalį – 6,3 proc. pažeidimų nuo visų patikrinimų.

Valdantiesiems nuo kitų metų liepos ketinant dar didinti minimalią algą (MMA), pramonininkai sako, jog šis klausimas yra per daug politizuotas. Robertas Dargis mano, jog tokius sprendimus lėmė artėjantys savivaldos rinkimai, o ne noras spręsti rimtas ekonomines problemas. „Mūsų nelabai kas klausia (dėl MMA kėlimo - BNS). Praktika tokia - kalbasi tik koalicijos partneriai tarp savęs.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Baltijos šalių gyventojai lizingo būdu aktyviai perka lengvuosius automobilius. Per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai išsiskyrė banko klientai Estijoje – estai lizingo būdu automobilių pirko beveik septynis kartus daugiau nei lietuviai ir bemaž triskart daugiau nei pirkėjai Latvijoje. Estai taip pat įsigyja daugiau naujesnių ir mažesnių automobilių, lietuviai ir latviai vis dar dairosi didesnių transporto priemonių.

Lietuvos geležinkelių saugumas yra vienas didžiausių Europoje, skelbia Europos geležinkelių agentūra. Pagal didelių eismo įvykių geležinkeliuose skaičių Lietuva užėmė 8 vietą - šalyje pernai įvyko 24 eismo įvykiai (2 mažiau nei užpernai), rodo Europos geležinkelių agentūros duomenys.

 Vilniaus valdžia pritarė bendrovės „Start Vilnius“, kuri netiesiogiai valdo beveik 69 proc. skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ akcijų, kapitalo didinimui beveik 10 mln. litų. Savivaldybės atstovė sako, jog beveik pusė lėšų bus skiriama „Air Lituanicai“, o likusios - „Start Vilnius“ projektams. Savivaldybės taryba trečiadienį pritarė, kad „Start Vilnius“ kapitalas būtų padidintas nuo 66,965 mln. litų iki 76,768 mln. litų. Už tai balsavo 27, o prieš - 14 tarybos narių.

 Prie kiekvieno iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams skiriamo lito Briuselis pasiruošęs pridėti dar tris litus, biudžeto projekte jiems lėšų pagailėta. Pavartęs 2015 m. asignavimų žemės ūkiui projektą, gali susidaryti klaidingą įspūdį. Į akis krinta net 725 mln. Lt išaugusi ES paramos suma. Tačiau tai – lyg optinė apgaulė, nes iš tikrųjų planuodama nacionalinį biudžetą Vyriausybė nerado 174 mln. Lt kofinansavimui.

Saulėtą lapkričio 6 dieną į Kauno rajono miškus netoli Pravieniškių skubėjo valstybinių miškų valdytojai ir privačių miškų savininkai iš visos Lietuvos. Oficiali miško technikos gamintojos Suomijos kompanijos PONSSE atstovė Lietuvoje UAB „Konekesko Lietuva“ susirinkusiesiems pristatė naujausias PONSSE miško ruošos darbų mašinas. Ketverių metų darbas Nuo 2006 m. UAB „Konekesko Lietuva“ parduoda PONSSE medkirtes ir medvežes.

 SEB banko duomenimis, per tris šių metų ketvirčius banko klientai sudarė beveik ketvirtadaliu daugiau būsto paskolų sutarčių negu per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso pasirašyta daugiau kaip 3,1 tūkst. paskolų sutarčių, kurių bendra vertė 476 mln. litų. „Palyginti su ankstesniais metais, banko klientai optimistiškiau vertina galimybes įsigyti nuosavą būstą. Analizuojant šių metų būsto kreditų dinamiką, matyti, kad daugiausia būstui gyventojai skolinosi balandžio-birželio mėnesiais.

 Pieno supirkimo kainos stabilizavosi, spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo per 7 proc. Už toną ūkininkams vidutiniškai buvo mokama 842 Lt. Rusijai paskelbus apie embargą, pieno supirkimo kainos krito, tačiau spalį stebimos augimo tendencijos. Dėl aukštesnių pieno sudėties rodiklių spalio mėn., palyginti su rugsėju, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo apie 7 proc. ir siekė 842 Lt už toną. Bazinių rodiklių pieno kaina per spalio mėn.

 Skalūnų dujos ir valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi vieną bendrą bruožą – milžiniško potencialo naudą ribojantį valdančiųjų neryžtingumą. Keli milijardai litų, plėtrai imlesnis verslas, efektyvesnis valstybės aparatas ir didesnės investicijos. Ne, tai nėra rinkimų alchemijos šūkis. Tai kapitalo rinkų Eldoradas. Dar vienas neišnaudotas Lietuvos resursas. Deja, Lietuvos kapitalo rinkai trūksta net pavadinime užkoduoto ištekliaus – kapitalo.

 Vilniaus savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Start Vilnius“, kuri netiesiogai valdo beveik 69 proc. skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ akcijų, kapitalą ketinama didinti beveik 10 mln. litų - nuo 66,965 mln. litų iki 76,768 mln. litų. Miesto taryba trečiadienį ketina svarstyti siūlymą didinti „Start Vilnius“ kapitalą 6 mln. litų piniginiu įnašu bei 3,8 mln. litų vertės nekilnojamuoju turtu. Paskutinį kartą bendrovės įstatinis kapitalas beveik 5,9 mln. litų padidintas rugsėjo viduryje.

 Darbdavys savo darbo vietoje emociškai ir fiziškai jaučiasi kur kas geriau nei jo darbuotojai – tokius rezultatus atskleidė draudimo kompanijos „Aviva“ 2013 m. Airijoje atliktas darbdavių ir darbuotojų sveikatos indekso tyrimas. Apklausus 350 darbdavių ir 463 darbuotojus paaiškėjo, kad du trečdaliai darbdavių savo darbo vietoje jautėsi puikiai, tačiau tam pritarti galėjo mažiau nei pusė darbuotojų – iš dešimties tik keturi. Airijoje 79 proc.

Finansų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Šią savaitę skelbiamus bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius tiek Rytų Europa, tiek euro zona pasitiks „minorinėmis“ nuotaikomis. Rytų Europos BVP augimas mažėja, o euro zonos BVP rodiklis nepaliks nulio zonos. Rytų Europoje ūkio varikliai stoja Rusija trečiojo ketvirčio BVP rodiklius paskelbs pirmoji – ketvirtadienį. Prognozuojamas 0,3 proc. ketvirčio augimas, apie 0,50 proc.

 Kol bandoma išsiaiškinti Rusijos taikomų sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai, šalies pramonė ne tik nesustoja, tačiau net ir didina gamybą. Tai rodo centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šalies pramonei patiekta 13,5 proc. daugiau vandens nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai vietos lietuvio skrandyje randa kiauliena, tuo metu suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką. „Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė. nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.

 Akvilė Pušinskaitė Ne vienas buvo pažadintas ankstų rytą arba sutrukdytas ramų vakarą, gavęs reklaminę žinutę į savo mobilųjį telefoną. Atrodo, kad negalioja jokios etiketo ir privatumo taisyklės – tokias žinutes žmonės gauna įvairiausiu paros metu ir dažnai lieka nepatenkinti. Problema padvigubėja, jeigu asmuo nedavė sutikimo gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų į savo asmeninį telefoną.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Regionų verslas skundžiasi, kad gauti pinigų iš bankų jiems tampa prabanga. Esą inkasavimo įmonės pelnosi iš euro įvedimo, nors viešai deklaruojama, kad euras – ne priežastis kainoms kelti. Inkasatoriai tvirtina, kad inkasavimo paslaugos nebrangsta, tačiau eurų išvežiojimas – papildoma paslauga ir todėl kainuoja ir jiems, ir pinigus gaunančiam verslui.

Buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pasirašius įsakymą, kuriuo nuo kitų metų sausio uždraudžiama verslinė žūklė visuose ežeruose, išskyrus specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žūklę, politikai pasišiaušė. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas su bendraminčiais iš pradžių buvo pasišovę priversti atšaukti ministro įsakymą, o įsakymui nepaklusus ėmėsi gudrybės.

Elektros skirstymo ir tiekimo bendrovė LESTO daugiau nei pusę – apie 2 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) – elektros energijos poreikio šiemet įsigis „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Daugiau elektros įsigydama biržoje, LESTO šiemet jau sutaupė beveik 44 mln. litų vartotojų lėšų. Tai ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams.

Per dvi savaites po naujų „Bitės“ planų, leidžiančių nemokamai naudotis „Facebook“, pristatymo, šiame socialiniame tinkle išnaudojamų duomenų kiekis bendrovės mobiliuoju internetu išaugo per 40 kartų. „Kaip ir tikėjomės, pasirinkę naujuosius planus klientai pradėjo kur kas aktyviau naudotis „Facebook“ tinklu. Jie savęs neriboja ir nebeieško bevielio tinklo stotelių – socialinį tinklą tikrina tada, kada jiems reikia.

Žinių radijas Nesurandantys programuotojų verslininkai tikina „gaudantys“ net pirmųjų kursų studentus. Tai „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ patvirtino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto dekanas profesorius Aleksandras Targamadzė: „Pradedam rekomenduoti studentus, kurie mokosi antrame kurse. Jie su darbdaviais bendrauja, rašo kartu baigiamuosius, firmoms atlieka tam tikrus darbus.

Vilniaus interaktyvus pastatų šilumos suvartojimo žemėlapis sulaukė įvertinimo Miunchene įvykusioje Europos miestų sąjungos asamblėjoje „Eurocities 2014“. Bendras Vilniaus savivaldybės ir miestą šildančios „Vilniaus energijos“ projektas buvo paskelbtas geriausiu inovacijos kategorijoje. „Projektas, leidžiantis palyginti šilumos suvartojimą skirtinguose miesto daugiabučiuose, sulaukė milžiniško konferencijos dalyvių susidomėjimo.

PVM lengvatos šildymui atsisakymo istorija, kaip ir ankstyvą pavasarį siūlytas visuotinis automobilių mokestis, ekspertų vertinimu, yra eilinis nesusipratimas. Vyriausybė žmonėms paprastai ir deramai nepaaiškino, kodėl tai daroma, nebuvo ir aiškaus įsipareigojimo, kad pakėlus vienus mokesčius bus sumažinti kiti, rašo „Verslo žinios“. „PVM lengvatos atsisakymo istorija – vienas didelis nesusipratimas.

 Antra pagal dažnumą įvardijama sveikatos problema Europoje – stresas, dėl kurio sukeliamų psichikos sveikatos sutrikimų kenčia ne tik darbuotojai, bet ir verslas: kasmet dėl to įmonės patiria beveik 830 mlrd. litų nuostolių. Iškalbingus skaičius patvirtina ir sveikatos specialistai, tačiau Lietuvoje apie tai vis dar kalbama puse lūpų, o efektyvių prevencijos priemonių iki šiol nėra. „Nuo senų laikų žmonės linkę stresą malšinti SPA procedūromis: aromaterapija, masažu, joga ir pan.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos ministrais Briuselyje susitinka su Bendrijos žemės ūkio komisaru dėl pagalbos pieno sektoriui. V. Baltraitienė sako, kad dėl užsidariusios Rusijos rinkos pieno supirkimo kainos labiausiai nusmuko Lietuvoje, todėl siekiama, kad būtų kompensuota dalis nuostolių. Dėl Rusijos embargo Lietuvos pieno sektorius patyrė vienus didžiausių nuostolių Europos Sąjungoje.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dėl dvigubos pilietybės Seimo Pirmininkė debatus žada pradėti po Kalėdų, o štai dėl biudžeto valdantiesiems teks susitarti iki Kalėdų. Nors po šios savaitės valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio susitarimas nebuvo pasiektas. Darbo partija su „Tvarka ir teisingumu“ iškėlė sąlygą, kad jame turi būti numatytos lėšos minimalios mėnesinės algos ir mažiausias pajamas gaunančių uždarbiams didinti.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

 Daiva Savickienė Šalyje kasmet įsteigiama tūkstančiai įmonių, tačiau didelei daliai žmonių tai atrodo neįgyvendinamas dalykas. Nors nedarbas didelis, tačiau kurti nuosavą verslą išdrįsta ne kiekvienas. Steigti savo įmonę dažniausiai ryžtasi jau subrendę žmonės. Eina pramintais takais „Swedbank“ Verslo aptarnavimo kokybės departamento vadovas Aivaras Janušauskas sako, kad kasmet šalyje įsteigiama apie 13 tūkst. naujų įmonių.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  ikrų auginantis aštriašnipius eršketus, jau augina ir pirmuosius eršketų reproduktorius. Ikrus iš jų specialistai tikisi išgauti po 8–10 metų. Natūraliai gamtoje eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką. Praėjusią žiemą Rusnės žuvivaisos poskyrio baseinėliuose užauginta 1,2 tūkst. aštriašnipių eršketų. Dabar jų – daugiau kaip 2 tūkst.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė dar neapsisprendė dėl požeminės dujų saugyklos statybos Telšių rajone, Syderių kaime. Pirminiais skaičiavimais, jos įrengimas kainuotų apie 1 mlrd. Lt. Todėl šio projekto būtų imtasi, tik nepavykus susitarti su latviais dėl per SGD terminalą gautų dujų saugojimo Inčukalnyje ir užsitikrinus ES finansavimą.

Ramunė RAMANAUSKIENĖ Nesėkmės persekioja 15 metų veikiančią bendrovę „Stragutės mėsa“. Trečiadienį firminėje šios bendrovės parduotuvėje Tauragės mieste tikrintojai aptiko arti 100 kg netinkamų, jų teigimu, nei vartoti, nei parduoti mėsos gaminių. Tai jau trečias maisto specialistų šioje bendrovėje nustatytas pažeidimas pastarąjį mėnesį. Neapsikentęs įvairių institucijų patikrinimų, bendrovę paliko jos įkūrėjas ir ilgametis vadovas Arvydas Armonas.

Vidurio ir Pietų Lietuvoje šeštadienio rytą sudėtingiau vairuoti dėl tvyrančio rūko – matomumas vietomis sumažėjęs iki 300 metrų, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šalies magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos drėgnos. Šiuo metu silpnai lyja Ignalinos, Molėtų, Jonavos ir Jurbarko rajonuose, kitur – be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 iki 7 laipsnių šilumos.

Oksana LAURUTYTĖ Į renovuotinų daugiabučių sąrašą patekusio Šiaulių Varpo g. 27-ojo daugiabučio gyventojai nuleidžia rankas. Pasišovusių renovuoti daugiabutį gyventojų norą atšaldė suvokimas, kad renovavus namą pagal parengtą projektą jie lėšų nesutaupys, o iš vykdomos renovacijos daugiausiai naudos gaus statybininkai ir paskolą administruojanti agentūra. Pastarajai per 20 metų teks atseikėti per 0,5 mln. Lt.

Žinių radijas Daržovės, kurių Lietuva negalėjo eksportuoti į Rusiją dėl embargo, jau keliauja pas nepasiturinčius gyventojus, taip pat į vaikų darželius, mokyklas, kalėjimus. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius, pavyko susitarti su keliais ūkininkais, o su kitais dar deramasi:   „Šią savaitę 144 tonos kopūstų ir morkų priėmėme Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Raseiniuose, Visagine su ūkininkais tarėmės dėl pastovaus vežimo.

Pakartotinai nustačius, kad duoną, pyragus ir kitus konditerijos kepinius kepančioje įmonėje grubiai pažeidinėjami higienos ir sanitarijos reikalavimai, laikinai sustabdyta Šiaulių konditerijos įmonės AB ,,Kavos suktė“ (Tilžės g. 225, Šiauliai, viename prekybos centre) veikla, kurią atnaujinti ji galės tik visiškai pašalinusi nustatytus trūkumus.

Milžiniškos eilės socialiniam būstui gauti jau kitąmet turėtų keliskart sumažėti, nors pačių būstų tiek nepadaugės. Savivaldybės prognozuoja, kad eiles gerokai praretins laukiantiesiems socialinio būsto bei jame jau įsikūrusiesiems nuo sausio įsigaliosianti prievolė kasmet deklaruoti pajamas ir užgyventą turtą. Vidutiniškai po 70 centų už kv. m iš Panevėžio savivaldybės socialinius būstus išsinuomojantys varguoliai neretai valdininkus pašokdina reikalaudami išskirtinių sąlygų.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos žemės ūkio ir maisto įmonės vis drąsiau žengia į musulmoniškas rinkas. Specialistų teigimu, gamintojams itin svarbu tinkamai sertifikuoti produkciją ir taip palengvinti kelią į islamo šalis. Prognozuojama, kad artimiausiais metais lietuviškų produktų eksportas į jas turėtų augti kelis kartus. Kas mėnesį nuo pavasario „Vilniaus paukštynas“ parduoda po 130 tonų vištienos Europoje gyvenantiems musulmonams.

 Vokietijos traukinių mašinistų profesinė sąjunga penktadienį pranešė, kad sutrumpina planuotą šalį paralyžiavusį keturių dienų streiką ir grįžta į darbą šeštadienį, kai prasidės Berlyno sienos griūties 25-ųjų metinių minėjimo renginiai. Profesinės sąjungos GDL lyderis Clausas Weselsky (Klausas Veselskis) netikėtai Frankfurte penktadienį pranešė, kad streikas baigsis šeštadienį 18 val.

 Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvos miestams trūksta bendrų vizijų, kaip jie turi atrodyti, ir tai gadina jų veidus. Taip mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto urbanistikos katedros vedėja dr. doc. Dalia Dijokienė. Anot jos, bendros vizijos neturėjimas miesto veido kūrimą atiduoda į valdininkų rankas. „Negalima sakyti, kad kas ką nori, tas tą daro.

Bedarbiai gali taip ir nesulaukti jiems kitais metais pažadėtų didesnių nedarbo išmokų. Kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad tai prasilenkia su sveiku protu. Darbo birža  Stojo piestu Netekusiesiems darbo sužibo viltis, kad darbo paieškų laikotarpiu bus lengviau pragyventi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad jau nuo kitų metų sausio nedarbo išmoka galės siekti 1040 litų. Dabar didžiausia bedarbio pašalpa yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.

Spalio 31 d. baigėsi paraiškų rinkimo laikas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“. Pasibaigus paramos paraiškų surinkimo terminui pagal šią veiklos sritį gautose paraiškose prašoma 507 tūkst. litų (146 tūkst. eurų) paramos.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad penktadienį bus draudžiamas eismas J. Savickio gatvėje, o pirmadienį ir antradienį eismas bus ribojamas ir Priegliaus gatvėje.   J. Savickio gatvėje eismas bus draudžiamas ties sankryža su Kražių gatve dėl vykdomų krano montavimo darbų. Į Kražių gatvę įvažiuoti bus galima iš Gedimino prospekto pusės per Ankštąją gatvę.   Tuo tarpu Priegliaus gatvėje lapkričio 10 ir 11 d. bus ribojamas transporto eismas gatvės dalyje ties pastatu Nr.

„Valstiečių laikraštis“ spalio mėnesį išspausdino du straipsnius apie šinšilų auginimo verslą: „Nauja niša rinkoje gali išgelbėti smulkiuosius ūkininkus“ (2014 09 20, Nr. 76) ir „Brangiakailes auginti verta“ (2014 10 01, Nr. 79). Straipsniai susilaukė didelio žemdirbių, ypač turinčių smulkius ir vidutinius ūkius, dėmesio. Ūkininkai, matyt, ėmė svarstyti galimybes imtis šio perspektyvaus verslo – auginti brangiakailius žvėrelius.

Brazilijos rinka yra viena iš eksporto rinkų, kuriomis domisi Lietuvos gamintojai. Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius, Žemės ūkio ministerijoje susitikęs su Brazilijos žemės ūkio, gyvulininkystės ir apsirūpinimo maistu ministerijos federalinių ir veterinarijos inspektorių bei Europos Komisijos Prekybos direktorato atstovų delegacija, pastebėjo, kad Brazilija ir Lietuva turi puikias, tačiau dar neišnaudotas galimybes bendradarbiauti žemės ūkio, veterinarijos ir mokslo srityje.

 „Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad BVP augimas sieks 3,0 procento, tačiau 0,2 procentinio punkto iki 3,3 proc. sumažina 2015 metų prognozę. Kaip ir anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mano, jog augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių ekonomika nebejaus 2016 metais, kuomet BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7,0 procento.

 Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

 Banko „Snoras" bankroto administratorius pervedė dar 150 milijonų litų antrosios eilės kreditoriui – VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas". Po šios transakcijos šiam kreditoriui sugražintų lėšų suma pasiekė 1,875 mlrd. litų, o bendra gražintų lėšų suma, įskaitant ir pirmosios eilės kreditorius, jau siekia 1,884 mlrd. litų. „Lėšos gražinamos laikantis teismo patvirtinto plano.

Įsigydami ir norėdami nugriauti seną sutręšusį namą įsitikinkite, kad tai nėra kultūros paveldo statinys: priešingu atveju jis gali atsieiti ir dvigubai, įspėja Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vedėjas Vidas Narbutas pažymi, kad privatūs asmenys tokius objektus turi prižiūrėti, tvarkyti, o dalies lėšų už tvarkybos darbus gali tikėtis iš valstybės. Į LRT.