Lietuvos verslas

Rūta Kupetytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šeštadienį vartus atvėrusiame Kalėdų miestelyje darbą pradėjo čia laiškus rašantis ir vaikus asmeniškai priimantis Kalėdų senelis bei jo padėjėjai nykštukai, o šalia rogių ilsisi dar vieni pagalbininkai – danieliai. Kalėdų miestelis kiek primena lietuvišką Laplandiją, tačiau jo įkūrėja Daiva Jankauskaitė sako negalinti jo palyginti su tikrąja Laplandija, nes ten niekada nėra buvusi.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus Varėnos rajono Jakėnų seniūnijos miške sumedžiotų dviejų šernų mėginius, patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas. Kadangi šernai sumedžioti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytoje užkrėstoje teritorijoje, papildomos stebėsenos priemonės ar ribojimo zonos aplinkinėje teritorijoje nebus nustatomos.

Rusijai daugiau nei dvi savaites sugriežtintai tikrinant Lietuvos vilkikus, lietuviškų automobilių srautas į Rusiją pradėjo judėti ne per Latviją, o per Baltarusiją, teigia vežėjų asociacijos vadovas. Tu metu Muitinės departamento vadovas padidėjusias eiles Baltarusijos pasienyje sieja su prieššventiniu laikotarpiu. „Situacija nesikeičia, Latvijos-Rusijos pasienyje toliau taikoma pilna kontrolė, bet ten labai mažai lietuviškų vilkikų važiuoja.

Egiptas patvirtino, kad lietuviška jautiena atitinka visus reikalavimus, todėl galės būti įvežama į šią valstybę. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Lietuvos Veterinarijos tarnyba artimiausiu metu ketina pasikviesti Egipto pareigūnus ir aptarti procedūras, kurias dar reikia atlikti. „Šiuo metu gyvulininkystė – tai viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų, todėl daug dėmesio skiriama galvijų auginimui.

Kiaulių maro problema kaimyninėje Baltarusijoje yra ilgalaikė ir Lietuva su ja turės išmokti gyventi, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. Pirmadienį kiaulių maro problemą bei kitus klausimus susitikime su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais, tarnybų atstovais aptars Lietuvoje viešintis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. „Problema yra ilga, juo labiau, kad baltarusiai nesidalija informacija.

Ką tik iš užsienio parsivežti nauji garsių dizainerių modeliuoti kostiumai, prašmatnios vakarinės suknios, iš tolo lenkiamos galvos pasisveikinant, damų šypsniai ir padėkos išgirdus, kaip jos „šauniai ir jaunai“ atrodo, bokalų skambesys – tai eilinis verslo elito vakarėlių vaizdas. Tačiau išsivadėjus šampanui neretai atsitinka taip, kad dar vakar vienas kitam draugiškai per petį tapšnoję verslininkai suremia ietis ir ilgam, o neretai ir visam laikui tampa aršiais priešininkais.

Artimiausiomis dienomis sulauksime kritulių, temperatūra išliks teigiama, LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Pasak jos, pirmadienį debesys storės, atkeliaus krituliai. Vakariniuose rajonuose po trumpos šlapdribos įsivyraus lietus. Rytinėje šalies pusėje vyraus šlapdriba ir sniegas. Rytiniuose rajonuose pūs pietų, vakariniuose – pietvakarių vidutinio stiprumo vėjas.

Lietuvoje šiais metais bus užfiksuotas žemiausias vidutinės metinės infliacijos rodiklis per pastarąjį dešimtmetį – remiantis bankų prognozėmis, prekės ir paslaugos vidutiniškai brangs 0,2-0,3 procento. Finansų ekspertų teigimu, šiuo požiūriu Lietuva, palyginti su daugeliu kitų euro zonos naujokių, įveda bendrąją ES valiutą itin palankiu periodu, kai pastebimam kainų augimui nėra jokių priežasčių. „Infliacijos požiūriu valiutos pasikeitimui metas yra itin tinkamas.

Lietuvos muitinė stiprina kontrolę pasienyje su Latvija ir Lenkija bei šalies viduje, norėdama išsiaiškinti, ar krovininių automobilių vairuotojai nenupila ir neparduoda degalų, iš trečiųjų šalių įsivežtų kuro bakuose. Beveik metus vairuotojai, įvažiuodami iš Rusijos ir Baltarusijos, privalo deklaruoti, kiek degalų yra jų bakuose. Pasak Muitinės departamento atstovų, kontrolė stiprinama tuose pasienio ruožuose, kur nėra kontrolės postų ir įprastai vežėjai kerta sieną nepatikrinti.

Lietuvą užkloję pilki debesys nesisklaidys ir artimiausiomis dienomis, skelbia sinoptikai. Vyraus drėgni orai. Be to, savaitės viduryje sustiprės vėjas. Vėjai nerims iki pat sekmadienio. Antradienį virš daugelio rajonų praslinks šlapdribą ir sniegą nešantys debesys, dieną kritulių bus mažiau, jų pasirodys tik kur ne kur. Pūs vidutinio stiprumo vėjas. Naktį temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną vyraus silpnai teigiama temperatūra.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.LT Pereinant nuo lito prie euro, žemės ūkio bendrovėms tenka ne tik pertvarkyti buhalterines programas. Kyla neaiškumų dėl kai kurių procedūrinių dalykų, be to, papildomai kainuos įstatų perregistravimas. Didžiausi kaimo darbai dabar – fermose. Stambios bendrovės kasdien parduoda po 10 ar daugiau tonų pieno.

 Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Estijos e-residency kortelė, kaip teigia savaitraščio ,,The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas, yra itin vertinga verslininkams, norintiems kurti verslą Europos Sąjungoje (ES). Jo manymu, tokią idėją galėtų įgyvendinti ir Lietuva. Tam pritaria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas: „Tai galėtų padėti padidinti ekonominį aktyvumą ir turėtų teigiamą įtaką ūkio augimui.

 Pastaraisiais metais pieno produktų gamintojai plėtė asortimentą ir užkariavo naujas rinkas, tačiau pralaimėjusieji ketina jas susigrąžinti nesąžiningais būdais. Kovojant dėl vartotojų dėmesio pasaulinėje maisto produktų rinkoje vis dažniau užmirštamas padorumas. Įvairiuose laikraščiuose pasirodė užsakytų straipsnių, o internete – filmukų, kuriuose dažniausiai tariami mokslininkai rimtai aiškina, kad vartodami pieną žmonės patiria daugiau žalos nei gauna naudos.

Gražvyda Grigaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors ir artėja didžiausios žiemos šventės, pirkėjų Gariūnų turgavietėje nedaugėja. Pardavėjų teigimu, anksčiau pirkėjai į turgų imdavo rinktis nuo ankstaus ryto. Dabar kai kurie pardavėjai prekių visai neparduoda net kelias dienas ar savaitę. Kai kurie prisipažįsta galvojantys ieškoti kito darbo arba tiesiog emigruoti. „Į užsienį važiuosime. Vaikai užaugo jau. Jei nieko nebus, tai ką darysi – važiuosime kažkur dirbti.

 Artėjant gražiausioms metų šventėms, dažnas ieško kaimo turizmo sodybos, kur galėtų smagiai, jaukiai ir turiningai praleisti šventines dienas. Kaimo turizmo sodybų savininkai žino, kad konkurencija nuolat auga. Norint rasti klientų, reikia turėti ką pasiūlyti. Molėtų rajone, Palainio kaime, sodybą nusipirkęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas mokslų daktaras Vladislavas Petraškevičius kaimo turizmo verslo ėmėsi žinodamas, kad aukso kalnų nėra ko tikėtis.

Ukrainos valstybinė energetikos įmonė „Naftogaz“ pranešė pervedusi Rusijos „Gazprom“ beveik 380 milijonų dolerių avansą už gamtines dujas. Vakar naujasis Ukrainos energetikos ministras teigė, kad „Naftogaz“ avansą „Gazprom“ už vieno milijardo kubinių metrų dujų tiekimą perves iki šios savaitės pabaigos.

 Sodyboje turime įvairių gyvių: triušių nutrijų, ožkų, avelių. Bet manau, kad būtų neprošal pabandyti laikyti mažai kur auginamų kinų mažųjų arba daugelio vadinamų Vietnamo kiaulių. Šios veislės kiaulės labiausiai paplitusios Vietname, todėl taip ir vadinamos. Girdėjau, kad jos jaukios, neagresyvios, labai greitai pripranta prie šeimininkų. Ne tik užsienyje, bet ir pas mus tokios kiaulės auginamos namuose ir vedžiojamos lyg šuneliai, pririšti pavadėliais.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlys įteisinti tipines žaliavos supirkimo sutartis, kurios buvo panaikintos prieš dvejus metus. Tačiau pieno gamintojai netiki, kad pastarosios pažabos perdirbėjų savivalę. Ūkininkas Sigitas Razvadauskas sakė, kad galiojusiomis sutartimis jis buvo nusivylęs. „Visiems yra aišku, kad ką bedarytų valdžia, perdirbėjai visada ras būdų, kaip sutartis apeiti“, - apgailestavo pašnekovas.

5 tūkst. nesulaukusių išsvajotųjų atostogų. Maždaug 20 mln. litų, patekusių į kelionių organizatorių kišenes, bet nežinia kur išgaravusių. Tokia yra pastarųjų metų statistika bankrutavus keliones organizavusioms bendrovėms. Tačiau dėl to galvos neskauda šio pelningo verslo prievaizdams – Ūkio ministerijai ir jai pavaldžiam Valstybiniam turizmo departamentui (VTD). Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ šiais metais buvo juodu pranašu į šiltus kraštus poilsiui išsiruošusiems lietuviams.

Komentaro autorius Karolis Bagdonas, „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas  Praėjus beveik dvejiems metams nuo pilno elektros rinkos atsivėrimo, verslas vis dar mokosi pagrindinių pamokų. Nors 72 proc. įmonių elektrą laisvojoje rinkoje perka dėl galimybės sutaupyti, tačiau dalis vis dar neturi pakankamai informacijos apie rinkos naudą, o tai lemia neteisingų mitų susiformavimą. Visgi dveji metai yra tas laikas, kai jie turėtų būti visam išsklaidyti.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Skirstant ateinančių 6 metų Europos Sąjungos (ES) pinigus, pirmenybę teikti numatyta verslui regionuose skatinti. Naujai programai „Regionai LT“ skirta 300 milijonų litų, įmonės taip pat esą galės naudotis kitomis paramos galimybėmis. Kaip geriau jas išnaudoti, steigiant ir plečiant verslą Šalčininkų rajone, aiškinosi įmonių ir paramos skirstytojų atstovai.

Seimas nustatė naujus skalūnų ir naftos išteklių mokesčio tarifus. Nuo kitų metų skalūnų gavyba pirmuosius 3-ejus metus, bet ne ilgiau kaip iki 2020-ųjų, bus apmokestinama 1 proc. tarifu. Vėliau jis sieks 15 procentų. Tradicinei naftai bus taikomas 12 proc. tarifas. Manoma, kad pataisos palengvins sąlygas investuotojams, norintiems Lietuvoje ieškoti ir išgauti skalūnų dujas. Premjeras yra sakęs, kad pavasarį būtų galima skelbti naują tarptautinį konkursą.

Andrius Žukauskas Radijas „Laisvoji banga“   ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dar 2002 metais Lietuvoje buvo surinkta 29 proc. mokesčių nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais šis rodiklis buvo 27,4 proc. O štai 2012-aisiais mokestinės įplaukos smuktelėjo iki 27,2 proc. nuo BVP. Palyginimui – Latvija tais pačiais metais mokesčių surinko 27,9 proc. nuo BVP, Estija – 32,5. Visos ES vidurkis siekia 39,4 proc.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programai (KPP) einant į pabaigą, paskelbtas paskutinis kvietimas teikti paraiškas pagal vieną populiariausių priemonių – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškų iš jaunosios ūkininkų kartos laukiama iki šių metų gruodžio 31 d. Paramos ūkio įkūrimui gali kreiptis jaunesni nei 40-ies metų ūkininkai, kurių žemės ūkio valda ir ūkis buvo įregistruoti ne ankščiau kaip prieš 2 metus.

Konkurencijos taryba nustatė, kad MAXIMA LT, UAB (toliau – MAXIMA LT) ir UAB „Mantinga“ susitarė neparduoti UAB „Mantinga“ gaminamų duonos ir kitų prekių MAXIMA LT parduotuvėse už mažesnę nei UAB „Mantinga“ kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina). Tokie bendrovių veiksmai yra draudžiami pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį.

 Seimas priėmė 2015 metų valstybės biudžetą, kuris pirmą kartą skaičiuojamas eurais.   Už kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą balsavo 79 Seimo nariai, prieš - 33, o susilaikė 23. Biudžeto neparėmė parlamentinė opozicija, o valdantieji balsavo už. „Nežiūrint geopolitinės padėties, jokių finansinių pokyčių neįvyks ir krizių taip pat“, - Seime pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Seimui nurodžius Vyriausybei kitais metais beveik 90 mln.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako ketinantis kreiptis į prokurorus dėl buvusios Vyriausybės valdymo metu neva netinkamai panaudotų lėšų elektros energetikos sektoriuje. Tai jis pareiškė po to, kai Seimo komisija trečiadienį apsvarstė Kainų komisijos audito išvadas, jog trys šalies energetikos įmonės 2010-2012 metais ne pagal paskirtį panaudojo daugiau nei 400 mln. litų.

Lapkričio mėnesį AB „Klaipėdos nafta“ į talpyklas perpilta 555 tūkst. tonų arba 82,6 proc. daugiau naftos produktų nei pernai lapkritį. „Krovos augimą labiausiai lėmė dviejų pagrindinių bendrovės klientų – AB „Orlen Lietuva“ bei „Litasco“ krova“, – rašoma bendrovės pranešime. AB „Orlen Lietuva“ krovinių šių metų lapkritį perkrauta 91,7 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, o „Litasco“ krova šiemet lapkritį buvo net 3 kartus arba 232,4 proc. didesnė nei pernai.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių regione įkurtas pirmasis pramonės klasteris. Septynios mažos ir vidutinės siuvimo ir mezgimo įmonės mano, kad kartu bus lengviau siekti geresnių rezultatų. Tarp rinkai siūlomos produkcijos – apranga šunims ir jų šeimininkams. Antrą dešimtmetį gyvuojančioje nedidelėje mezgimo įmonėje „Zina Knitting“ dirba apie pusšimtį darbuotojų.

Jūratė Anilionytė, Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ūkio ministro įsakymu, Kauno savivaldybei gali tekti gražinti beveik pusę mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, gautos „Žalgirio“ arenai statyti. Savivaldybė ministro įsakymą apskundė, tačiau Verslo paramos agentūra teigia, kad miesto valdininkai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

 Lietuvai Briuseliui pristačius šalies vežėjų problemas, Rusijai pasienyje nuodugniai tikrinant jų vilkikus ir taip iš esmės paralyžiavus verslą, Europos Komisija (EK) pažadėjo stebėti situaciją, tačiau jokios konkretesnės pagalbos šiuo metu neteiks.

 Pagal palankumą verslui Lietuva įvertinta blogiau nei Estija, Lenkija ir Latvija, rodo tyrimų kompanijos „Economist Intelligence Unit“ sudarytas reitingas. Tyrime, kuriame prognozuojama verslo aplinka 2015-2019 metais, Lietuvai skirta 43 vieta iš 82 įvertintų valstybių, rašoma „The Economist“ leidinyje „Pasaulis 2015 metais“. Estija reitinge užėmė 27-ą, Lenkija - 30-ą, Latvija - 39-ą vietą.

Paskaičiuokite: jei važiuodami į darbą arba grįždami iš jo per dieną praleidžiame spūstyje apie 30 minučių, per mėnesį susidaro apie 10 valandų! Jei skirtume šį laiką mėgstamai veiklai ar tiesiog galėtume pasirinkti, kuomet atvykti į darbą, nestrigus spūstyje, dauguma pasijustume laimingesni. Viena didžiausių Lietuvoje interneto verslo kompanijų „Diginet LT" neseniai ėmė taikyti inovatyvų sprendimą – darbuotojai gali dirbti laisvu darbo grafiku.

Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Lyginant 2014 metų sausio ir spalio mėn. rezultatus, jaunimo nedarbas nuo 20,9 proc. sumažėjo iki 17,5 proc. – t.y. 3,4 procentiniais punktais. Taip pat jaunimo nedarbas Lietuvoje yra mažesnis nei 11-oje ES šalių ir 1 proc. punktu mažesnis už ES vidurkį. „Šiandien galime pasidžiaugti, kad pastaruoju metu jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Per šiuos metus įdarbinta 40 proc.

Praėjusį ketvirtadienį septintus metus iš eilės sostinės Rotušėje buvo apdovanoti Vilniaus svetingiausieji. Konkursą kasmet rengia Vilniaus miesto savivaldybės Turizmo skyrius. Juo siekiama skatinti svetingiau aptarnauti vilniečius ir miesto svečius, gerinti Vilniaus miesto įvaizdį ir teikiamų paslaugų kokybę ir siekti, kad Vilnius taptų viena svetingiausių Europos sostinių.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien svarstys klausimą - leisti išnuomoti prie Vilniaus švietimo įstaigų esančius sporto aikštynus privatiems investuotojams, kurie įsipareigotų savo lėšomis (ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų į vieną aikštyną) per dvejus metus juos atnaujinti.

Pagardų rinkoje vis stipriau įsitvirtina „Daumantų“ majonezas su mangais. Daugiau kaip prieš metus sukurtas ir prekyboje pasirodęs egzotiško skonio novatoriškas majonezas „MangoMajo“ sparčiai populiarėja ir pardavimais nenusileidžia geriausiai parduodamiems gaminiams. Sultingą ir kvapnų vaisių mangą įveikęs pagardų kūrėjas, Algis Kairys, tikina, kad šis majonezas puikiai tinka ne tik įprastoms salotoms ar sumuštiniams.

Siekdamas užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą šventiniu laikotarpiu, Lietuvos paštas pailgino paštų darbo laiką. Gruodžio 27–28 ir sausio 2–4 dienomis paštai papildomai dirbs šeštadieniais ir sekmadieniais, o sausio mėnesį didieji paštai dirbs ilgiau, nei įprasta. „Gruodžio mėnesį dėl švenčių sulaukiame gerokai daugiau siuntų, nei įprastą mėnesį.

Lietuva Briuseliui trečiadienį oficialiai pristatys šalies vežėjų problemas, Rusijai pasienyje nuodugniai tikrinant vilkikus. Susisiekimo ministerija žada prašyti Europos Sąjungos pagalbos. Bendrijos Transporto ministrų taryboje dalyvausiantis Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas sako, kad Lietuvos vežėjai kenčia dėl taikomų sankcijų. Automobiliai pasienyje su Rusija stringa jau ilgiau nei savaitę. Transporto sektorius sukuria apie dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Trečiadienį skelbiama oficiali suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pradžia. Mėnesio pabaigoje terminalą turi pasiekti ir pirmasis komercinis dujų krovinys. Nuo spalio pabaigos, kai Klaipėdos uoste prisišvartavo SGD terminalo laivas-saugykla, vyko terminalo įrangos ir sistemų bandymai. Tam buvo atplukdytas bandomasis krovinys – apie 100 tūkstančių kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Išdujinus šis kiekis virsta daugiau nei 60 milijonų kubinių metrų dujų.

Rojų Panevėžyje iš Europos Sąjungos didiesiems Lietuvos miestams per ateinančius šešerius metus planuojamo įteikti aukso puodo žadanti sukurti Savivaldybė nutyli, kad keturiolikos planuojamų sutvarkyti teritorijų sąrašo gale likusioms gali tekti tik riestainio skylė.

Didėjant interneto skvarbai, paprastėjant atsiskaitymui internetu ir plečiantis vartotojų teisėms žmonės vis dažniau perka internetu. Kalėdinio laikotarpio vajus neaplenkia ir elektroninių parduotuvių, kurios skaičiuoja didžiausią metų apyvartą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, įmonių, vykdančių užsakomuosius pardavimus paštu arba internetu, apyvarta 2013 metų gruodį buvo daugiau nei 50 mln. litų (be PVM). Tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais apyvarta siekė 47,389 mln.

Ieva Rupšytė Dauguma ES šalių, keisdamos azartinių lošimų reguliavimo sąlygas, ieškojo būdų, kaip mažinti tokių užsiėmimų prieinamumą, griežtinti visapusišką kontrolę. Tačiau Lietuva, atrodo, renkasi kitą kelią. Seimas daugelį metų rengė naują Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) projektą, tačiau jame nėra nieko šiuolaikiško.

Per pastarąsias dvi savaites Rusijos Vyriausybės nariai, skirtingai nei prezidentas, pirmą kartą atvirai pripažino, kad Rusijos draudimas įvežti pieno produktus iš Vakarų valstybių turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek paprastiems jos piliečiams. Vyriausybės vadovai vietos pieno perdirbėjus jau paragino ruoštis didesnei konkurencijai tvirtindami, kad embargas gali būti atšauktas.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvoje bankrotai inicijuojami per vėlai. Be to, anot auditorių, šiuo metu bankrutavusių įmonių kreditorinių reikalavimų padengimo lygis siekia vos 13 procentų. Valstybės kontrolierė atkreipia dėmesį, kad įmonių vadovai ir savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama bendrovės nemokumo.

Žinių radijas Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį išvyksta darbo vizito į Turkiją, kur atidarys verslo forumą.   Vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad Turkijoje svarbiausias klausimas bus vadinamoji ekonominė diplomatija:   „Tai yra, kaip galėtume paskatinti ekonominius ir prekybinius ryšius su šia valstybe, kaip turėtume investuoti į šių ryšių plėtojimą.

Geologų tyrimai rodo, kad mūsų šalies gelmės turtingos bromo ir kalio – labai svarbių žmogaus organizmui elementų. Gausūs jų ištekliai slypi pramoniniame požeminiame vandenyje, t. y. sūrymuose ir mineralizuotuose vandenyse. „Bromo ir kalio ištekliams išgauti galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pradėti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą pelningą retųjų šarminių metalų gavybą iš šio vandens.

Artimiausiomis dienomis laikysis 2–6 laipsnių šaltukas, kritulių nenumatoma, LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Antradienį laikysis sausi ir gana ramūs orai, debesys sklaidysis. Pietryčių vėjas stipriau pūs vakariniuose rajonuose, pajūryje jo greitis sieks iki vidutinio stiprumo. Dieną šaltukas sušvelnės iki 2–6 laipsnių šalčio. „Sausi orai išsilaikys beveik iki savaitgalio. Trečiadienį kritulių nenumatoma, bet dieną gali daugėti debesų, taigi saulė vėl slėpsis.

Daugiau kaip 30 proc. lietuvių teigia visiškai ar iš dalies pateisinantys šešėlinę ekonomiką, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurios rezultatus antradienį skelbia portalas delfi.lt. Į klausimą, kiek yra linkę pateisinti šešėlinę ekonomiką, 5,2 proc. respondentų atsakė, kad visiškai ją pateisina, 26,4 proc. teigė greičiau pateisinantys. Kad visiškai ar iš dalies nepateisina šešėlinės ekonomikos pasisakė 45,4 proc. respondentų, dar 22,7 proc.